- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-14
- Bylos Nr.
- 2S-372-796/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Suinteresuotas asmuo
- I. B.
- Pareiškėjas
- A. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. B. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. P., V. B., I. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. B. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje 0124/21/01143. Pareiškėjas skundžia antstolės 2023 m. sausio 11 d. patvarkymo Nr. S‑23‑124‑1692 dalį, kuria nustatytas terminas iki 2023 m. sausio 23 d. sumokėti 3 950 Eur sumą į antstolės depozitinę sąskaitą už ekspertizės atlikimą areštuoto turto vertei nustatyti. Pareiškėjas sutinka su tuo, kad, siekiant nustatyti tikrąją areštuoto turto vertę, būtina skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, tačiau, pareiškėjo nuomone, antstolės nustatyta ekspertizės atlikimo kaina (3 950 Eur) yra nepagrįstai didelė. A. B. pateikė eksperto, turinčio kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus ir įrašyto į teismo ekspertų sąrašus, A. L. atsakymą, kad tokios ekspertizės kaina būtų 1 950 Eur. Pareiškėjas, per antstolės nustatytą terminą įmokėjęs į jos depozitinę sąskaitą 1 950 Eur, prašo ekspertizę pavesti atlikti minėtam ekspertui.
2. Byloje 2023 m. sausio 30 d. gautas A. B. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0124/21/01143 vykdymą iki skundo išnagrinėjimo pabaigos ir galutinio sprendimo įsiteisėjimo, o taip pat padaryti įrašą dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo Nekilnojamojo turto registre. Prašymas motyvuojamas tuo, kad vykdomojoje byloje yra keliamas klausimas dėl antstolės areštuoto turto įkainojimo ir jos pareigos nustatyti teisingą parduodamo turto kainą tinkamo vykdymo. Areštuotą turtą skolininkas V. B. siekia perleisti I. B. už kur kas mažesnę kainą nei yra tikroji rinkos vertė. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, turtas bus parduotas už mažesnę nei rinkos kainą skolininko pasiūlytam pirkėjui, tuo leidžia įsitikinti 2023 m. sausio 2 d. antstolės pranešimas Nr. S‑23‑124‑219 dėl skolininko pasiūlyto pirkėjo, taip bus pažeisti išieškotojo A. B. turtiniai interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Tauragės apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjo A. B. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintas iš dalies, nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti antstolei A. P. tęsti išieškojimą iš skolininkui V. B. priklausančio nekilnojamojo turto ir atlikti įrašą viešajame registre, uždraudžiant perleisti nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį turtą: 1) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 10) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 11) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 12) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 13) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 14) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 15) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 16) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 17) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – iki šioje byloje priimto procesinio sprendimo dėl antstolės veiksmų įsiteisėjimo; kita prašymo dalis atmesta; nurodyta nutartį vykdyti skubiai; nutarties patvirtintą kopiją nedelsiant išsiųsti VĮ Registrų centrui draudimui įregistruoti, pareiškėjui, antstolei A. P. ir suinteresuotiems asmenims; grąžinti pareiškėjui A. B. 53 Eur žyminį mokestį. Teismo nutarties motyvai:
3.1. Teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0124/21/01143 vykdomas ir nukreiptas išieškojimas į skolininkui V. B. priklausantį nurodytą nekilnojamąjį turtą – 2022 m. gruodžio 29 d. antstolė surašė išvardyto nekilnojamojo turto arešto aktą ir tą pačią dieną priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto realizavimo, suteikdama teisę skolininkui nurodyti areštuoto turto pirkėją, o 2023 m. sausio 2 d. surašė pranešimą dėl skolininko pasiūlyto pirkėjo.
3.2. Taip pat nustatyta, kad minėtoje vykdomojoje byloje 2022 m. gruodžio 29 d. gautas antstolio T. U. patvarkymas dėl prisijungimo prie išieškojimo, juo prijungtas dar vieno išieškotojo – A. B. (šios bylos pareiškėjo) turtinis reikalavimas skolininkui V. B.. Nustatyta, kad pareiškėjas A. B. skundžia antstolės veiksmus dėl nekilnojamojo turto įkainojimo (nesutinka su eksperto ir ekspertizės kainos parinkimu). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundą tenkinus būtų konstatuota, jog nurodyto nekilnojamojo turto įkainojimo procedūra atlikta netinkamai, todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ginčo nekilnojamasis turtas galėtų būti realizuotas išieškojimo procese rinkos vertės neatitinkančiomis kainomis ir dėl šios priežasties skundo dėl antstolio veiksmų, kuriais galbūt buvo pažeistos pareiškėjo teisės, nagrinėjimas netektų teisinės prasmės. Be to, perleidus nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims pareiškėjo galbūt pažeistų teisių gynyba būtų neproporcingai suvaržyta. Teismas, siekdamas užtikrinti teismo procesinio sprendimo įvykdymą, tačiau tuo pačiu nepažeisti suinteresuotų asmenų interesų, neužkirsti kelio kitų išieškojimų veiksmų vykdomojoje byloje, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, taikė nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo I. B. prašo panaikinti 2023 m. vasario 1 d. Tauragės apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Šioje byloje pareiškėjas A. B. ginčija antstolės atliktą skolininko V. B. turto įkainojimą, nors pats atsisakė sumokėti antstolės nustatytus ekspertizės kaštus ir taip inicijuoti ekspertizės atlikimą. Apeliantės vertinimu, pareikštas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kaip ir skundas dėl turto įkainojimo, yra vienas iš pareiškėjo būdų trikdyti išlaikymo išieškojimo procesą ir apeiti mažamečių vaikų pirmumo teisę.
4.2. Teismų praktikoje nurodoma, kad tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie procesinio oponento (galimą) nesąžiningumą. Pareiškėjas nepagrindė, neįrodė, kad antstolė veiktų nesąžiningai. Vien faktas, kad antstolė nesudarė galimybės A. B. pasirinkti jam palankų ekspertą, negali būti vertinama kaip antstolės nesąžiningumas, kadangi įstatymas tokios galimybės vykdymo proceso dalyviui (suinteresuotam asmeniui) nenumato.
4.3. Laikinųjų apsaugos priemonių pareikalauta vykdymo procese. Teismų praktikoje vykdymo veiksmų sustabdymas vieningai vertinamas kaip išimtinio pobūdžio priemonė. Apeliantė remiasi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1976-852/2022 ir teigia, kad turto realizavimo vykdymo procese perspektyva nėra pripažįstama grėsme būsimo teismo sprendimo dėl antstolio veiksmų teisėtumo įvykdymui. Nusprendus, kad turtas vykdymo procese yra realizuotas pažeidžiant teisės aktus, suinteresuoto asmens pažeistų teisių gynimą garantuoja sandorių ginčijimo institutas.
4.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino (jam neatskleista) aplinkybė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai pažeidžia beveik dvejus metus išimtinai dėl pareiškėjo veiksmų išlaikymo negaunančių mažamečių vaikų interesus. Apeliantė akcentuoja, kad jos naudai išieškoma ne šiaip skola, o išlaikymas mažamečiams vaikams. Taigi, bet kokie suvaržymai, vykdymo proceso sustabdymas ir kitos priemonės, trukdančios realizuoti V. B. turtą, pažeidžia vaikų interesus, jie turi būti ginami prioritetine tvarka ir negali būti ribojami nepagrįstu laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Sprendimų dėl išlaikymo išieškojimo skubų vykdymą garantuoja įstatymas, taigi įstatymą paneigiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali būti pateisinamas tik išimtiniais atvejais, siekiant apsaugoti reikšmingesnes teisines vertybes, to šiuo atveju nėra. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos neįvertinus visų jų taikymo klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių: nenustačius grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, neįvertinus proporcingumo tarp jų naudos ir kitų kreditorių – mažamečių vaikų – interesų suvaržymo.
4.5. Apeliantės teigimu, pareiškėjo argumentai apie netinkamą turto įkainojimą ir nesąžiningus suinteresuotų asmenų ketinimus nepagrįsti. Apeliantė nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ne tik užkerta kelią vaikams gauti išlaikymą, neproporcingai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, bet ir nėra pateisinamas jokiu realiu konkuruojančiu teisiniu gėriu – nepriklausomai nuo bylos dėl antstolio veiksmų formalios baigties, neįrodyta jokia reali nauda, kurią gali lemti laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir kiti pareiškėjo reikalavimai.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu pareiškėjas A. B. prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
5.1. Pareiškėjo vertinimu, nepaisant fakto, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, I. B. ir V. B. santuoką nutraukė fiktyviai, o santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi, kuria susitarta dėl išlaikymo teikimo nepilnamečiams vaikams vienkartine pinigų suma, siekiama apgaule išvengti V. B. piniginės prievolės įvykdymo A. B.. Pareiškėjo įsitikinimu, turto įkainojimas turi esminę reikšmę, dėl to A. B., manydamas, kad antstolė netinkamai vykdė savo pareigas dėl areštuoto turto vertės nustatymo, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų.
5.2. Apeliantės samprotavimai apie antstolės veiksmų teisėtumą, nustatant turto kainą pagal VĮ Registrų centro masinio vertinimo būdu nustatytas vertes, yra ne tik nepagrįsti, bet iš esmės prieštarauja pačios apeliantės duotiems parodymas ir įrodinėtoms aplinkybėms santuokos nutraukimo byloje, kuri buvo nagrinėjama Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose (civiline? byla Nr. eA2-10848-1135/2022), ir įsiteisėjusioje 2022 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartyje nustatytiems faktams dėl V. B. turimo turto vertės turto vertės (392 763 Eur, pagal 2020 metų duomenis).
5.3. Antstolei vykdymo procese nepaskyrus ekspertizės turto vertei nustatyti, pareiškėjas kreipėsi į A. L., jis nustatė areštuoto turto vertę – 320 300 Eur (turto vertintojas (ekspertas) papildomai nustatė 2 sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vertes, jų bendra vertė 33 100 Eur). Pareiškėjo teigimu, I. B., V. B. ir antstolė A. P. siekė V. B. turtą perkelti I. B. už faktiškai du kartus mažesnę kainą nei yra tikroji turto vertė.
5.4. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-600-733/2023, joje teismas nustatys faktą, ar antstolė A. P. turi teisę atlikti vykdymo veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
6. Klaipėdos apygardos teisme 2023 m. balandžio 6 d. gauti suinteresuoto asmens V. B. rašytiniai paaiškinimai su priedais (procesinio dokumento Nr. DOK-5000) ir suinteresuoto asmens I. B. atstovės advokatės E. J. rašytiniai paaiškinimai (procesinio dokumento Nr. DOK-5004).
7. Klaipėdos apygardos teisme 2023 m. balandžio 6 d. gauta pareiškėjo A. B. atstovo advokato E. K. pateikta informacija (procesinio dokumento Nr. DOK-5012).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų
9. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, teikiant prašymą priimti naujus įrodymus turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys naujų įrodymų pateikimo būtinybę.
10. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus. Pažymėtina, kad kartu su atskiruoju skundu pateiktas antstolės 2021 m. liepos 15 d. patvarkymas Nr. S‑21‑124‑30181 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-5583-670/2021, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA2‑10848‑1135/2022 yra vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0124/21/01143, dėl to nelaikytini naujais įrodymais CPK 314 straipsnio prasme. Kadangi kartu su atskiruoju skundu pateikti kiti rašytiniai įrodymai iš esmės susiję su nurodytais teismų procesiniais sprendimais ir vykdymo procesu, jais apeliantė grindžia savo argumentus dėl skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo, o skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepranešus suinteresuotiems asmenims, tad įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus priima ir prideda prie bylos.
11. Pareiškėjas A. B. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą (procesinio dokumento DOK‑4873) pateikė naują įrodymą – 2023 m. vasario 3 d. sudarytą nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 23/01‑015S su priedais (PVM sąskaita faktūra ir žemės sklypų apžiūros aktu), ja pareiškėjas grindžia argumentus dėl turto vertės. Byloje 2023 m. balandžio 6 d. gauti suinteresuoto asmens V. B. rašytiniai paaiškinimai su priedais (procesinio dokumento Nr. DOK-5000). Susipažinus su pateiktų rašytinių paaiškinimų ir jų priedų turiniu matyti, kad suinteresuotas asmuo V. B. išrėškė nesutikimą dėl pareiškėjo A. B. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikto naujo įrodymo – turto vertės nustatymo ataskaitos – pridėjimo prie bylos. Byloje 2023 m. balandžio 6 d. gautuose suinteresuoto asmens I. B. atstovės rašytiniuose paaiškinimuose (procesinio dokumento Nr. DOK-5004) taip pat išreikšta pozicija, kad pareiškėjo pateikta turto vertės nustatymo ataskaita neturi būti priimta ir vertinama nagrinėjant atskirąjį skundą, nes neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų. Atsižvelgęs į tai, kad apeliacine tvarka sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų nėra nagrinėjamas iš esmės, o pareiškėjo A. B. pateiktas įrodymas sudarytas po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, apeliacinės instancijos teismas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikiamo dokumento (nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos su priedais) nepriima ir jo nevertina (CPK 314 straipsniai).
12. Kartu su 2023 m. balandžio 6 d. gautais suinteresuoto asmens I. B. atstovės rašytiniais paaiškinimas (procesinio dokumento Nr. DOK-5004) pateikta neįsiteisėjusios Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. kovo 15 d. nutarties kopija nelaikytina nauju įrodymu CPK 314 straipsnio prasme, kadangi ji priimta šioje civilinėje byloje, nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, ir yra paskelbta Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens I. B. atstovės rašytiniuose paaiškinimuose remiamasi aplinkybėmis, paaiškėjusiomis po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, jos susijusios su nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas šiuos rašytinius paaiškinimus priima ir prideda prie bylos.
13. Byloje 2023 m. balandžio 6 d. gauta pareiškėjo A. B. atstovo advokato E. K. pateikta informacija (procesinio dokumento Nr. DOK-5012), kad dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. kovo 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT‑1045-1069/2023, yra pateiktas atskirasis skundas, jis nėra išnagrinėtas. Pateikta informacija teisėjos rezoliucija pridėta prie bylos. Pažymėtina, kad pateiktame procesiniame dokumente nurodomi Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl esminių faktinių aplinkybių
14. Byloje nustatyta, kad antstolė A. P. vykdomojoje byloje Nr. 0124/21/01143 vykdo 2021 m. liepos 7 d. išduotą Marijampolės apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2YT‑2354‑384/2021, išduotą išieškotojai I. B., dėl 57 600 Eur ir 86 400 Eur išlaikymo dviem nepilnamečiams vaikams išieškojimo iš skolininko V. B.. Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti 2021 m. liepos 15 d. patvarkymu. Vykdomosios bylos Nr. 0124/21/01143 duomenimis nustatyta, kad antstolės 2022 m. gruodžio 14 d. patvarkymu Nr. S‑22‑124‑53354 dėl išieškojimo iš skolininko turto ar pajamų eilės, adresuotu išieškotojai I. B., CPK 662 straipsnio pagrindu prašyta iki 2022 m. gruodžio 28 d. raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti pirmiausia. Išieškotoja I. B. 2022 m. gruodžio 27 d. antstolei pateikė prašymą dėl išieškojimo eilės tvarkos, jame prašė išieškojimą nukreipti į eilės tvarka nurodytą nekilnojamąjį turtą – 17 žemės sklypų. Vykdomojoje byloje gauti 2022 m. gruodžio 28 d. skolininko V. B. ir I. B. prašymai, juose nurodyta, kad areštuotas turtas turėtų būti įkainotas VĮ Registrų centro skelbiamomis vertėmis. Vykdomosios bylos Nr. 0124/21/01143 duomenimis, 2022 m. gruodžio 29 d. turto arešto aktu Nr. S‑22‑124‑55136 areštuotas skolininko V. B. nekilnojamasis turtas – 17 žemės sklypų.
15. Antstolės 2022 m. gruodžio 29 d. patvarkymu dėl areštuoto turto realizavimo Nr. S‑22‑124‑55160 skolininkas informuotas apie CPK 704 straipsnyje numatytą teisę iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją; taip pat nurodyta, nesumokėjus įsiskolinimo, neginčijant turto vertės ir nustatyta tvarka nepasiūlius areštuoto turto pirkėjo, 2023 m. sausio 26 d. paskelbti turto pardavimą iš varžytynių. Vykdomojoje byloje pateiktas 2022 m. gruodžio 29 d. skolininko prašymas išvardytus žemės sklypus (15 žemės sklypų) parduoti pasiūlytam pirkėjui – I. B. už 2022 m. gruodžio 29 d. turto arešto akte Nr. S‑22‑124‑55136 nurodytas areštuoto turto vertes. Vykdomojoje byloje pateiktas 2022 m. gruodžio 29 d. I. B. sutikimas už 2022 m. gruodžio 29 d. turto arešto akte nurodytas areštuoto turto vertes nupirkti nurodytą turtą (15 žemės sklypų).
16. Nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0124/21/01143 gautas 2022 m. gruodžio 29 d. antstolio T. U. patvarkymas Nr. S-22-136-67022 dėl prisijungimo prie vykdomo išieškojimo iš skolininko V. B.; antstolis T. U. vykdo 5 vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš skolininko V. B. išieškotojo A. B. naudai. Vykdomojoje byloje esančio antstolės V. Š. 2022 m. gruodžio 12 d. rašto Nr. S-22-71-28060 dėl informacijos pateikimo duomenimis, antstolė V. Š. vykdo vykdomąją bylą dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko V. B. išieškotojo A. B. naudai ir taip pat yra areštavusi skolininko nekilnojamąjį turtą – 16 žemės sklypų. Antstolės A. P. 2023 m. sausio 2 d. pranešimu antstoliams V. Š. ir T. U. pranešta apie gautą prašymą parduoti areštuotą turtą.
17. Antstolės 2023 m. sausio 11 d. patvarkymu Nr. S‑23‑124‑1692 dėl suinteresuoto asmens A. B. advokato E. K. 2023 m. sausio 11 d. skundo, paskirtas terminas iki 2023 m. sausio 23 d. imtinai į antstolės depozitinę sąskaitą sumokėti 3 950 Eur už ekspertizes atlikimą; gavus įmoka nedelsiant patenkinti advokato E. K. skundą, paskirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Pareiškėjas A. B. skundžia antstolės 2023 m. sausio 11 d. patvarkymo Nr. S‑23‑124‑1692 dalį, kuria nustatytas terminas iki 2023 m. sausio 23 d. sumokėti 3 950 Eur sumą į antstolės depozitinę sąskaitą už ekspertizės atlikimą areštuoto turto vertei nustatyti ir nesutinka su eksperto ir ekspertizės kainos parinkimu.
Dėl atskirojo skundo
18. Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinus iš dalies, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausti antstolei tęsti išieškojimą iš skolininkui V. B. priklausančio nekilnojamojo turto ir atlikti įrašą viešajame registre, uždraudžiant perleisti nuosavybės teises į nurodytą nekilnojamąjį turtą (17 žemės sklypų). Atskirąjį skundą apeliantė grindžia argumentais, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai, neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių – nenustačius grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, neįvertinus proporcingumo tarp jų naudos ir kitų kreditorių (nepilnamečių vaikų) interesų suvaržymo.
19. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo teismo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas (nagrinėjamu atveju – skundas dėl antstolio veiksmų) turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
20. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė – rizikos (grėsmės), kad ieškovui galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, eliminavimas. Būtent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymas (kartu egzistuojant preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlygai) ir apsprendžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokios grėsmės buvimas ar nebuvimas kiekvienu atveju vertinamas individualiai konkrečioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-464/2020). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1721-798/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-809-236/2018).
21. Apeliantė teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atskirojo skundo pagrįstumo, patikrina, ar pirmosios instancijos teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai, esant įstatyme numatytoms jų taikymo sąlygoms. Atsižvelgiant į tai, kad tiek apeliantė, tiek pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė duomenis apie šios civilinės bylos eigą pirmosios instancijos teisme, taip pat į tai, kad šie duomenys užfiksuoti Lietuvos teismų informacinės sistemoje LITEKO ir teismo teisę naudoti šiuos duomenis (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 3 dalis), apeliacinės instancijos teismas, šiuo aspektu pasisako.
22. Pirmoji prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimo stadija yra ieškovo (pareiškėjo) reikalavimo preliminaraus (lot. prima facie (iš pirmo žvilgsnio)) pagrįstumo vertinimas. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas. Preliminarus pareiškėjo pareikštų reikalavimų vertinimas nereiškia bylos ir skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro prielaidą įvertinti, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Teismų praktikoje tikėtino ieškinio pagrįstumo, kaip būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, sąvoka reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio patenkinimo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2‑1194/2014; 2018 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018 ir kt.). Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Vadinasi, ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų pasaugos priemonių taikymo kontekste įvertinimas negali būti suprantamas kaip išsami ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analizė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2‑673‑943/2018).
23. Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atskirai nepasisakė dėl skundo preliminaraus pagrįstumo, tačiau tai savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinys ir joje išdėstyti argumentai leidžia matyti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino egzistuojant pirmąją (skundo tikėtino pagrįstumo) sąlygą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
24. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad procesinė situacija byloje šiuo metu yra pasikeitusi. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-1045-1069/2023 priimta Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartis, ja nutarta civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolės 2023 m. sausio 11 d. patvarkymo Nr. S-23-124-1692 nutraukti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nustačius, kad skundžiamas patvarkymas nėra teisminio nagrinėjimo objektas. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas A. B. dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą, atskirasis skundas yra priimtas.
25. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos (ir) tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-489-943/2018 ir kt.). Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018, 2019 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019).
26. Nors pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartis, kuria civilinė byla pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolės veiksmų nutraukta, šiuo metu nėra įsiteisėjusi, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ši faktinė aplinkybė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu yra pakankama išvadai dėl skundo, kurio reikalavimams užtikrinti buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemones, prima facie nepagrįstumo. Akcentuotina, kad nesant bent vienos iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
27. Konstatavus, kad šiuo atveju nėra vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų (skundo tikėtino pagrįstumo), kiti atskirojo skundo argumentai tampa teisiškai nebereikšmingi nagrinėjamos bylos procesiniam rezultatui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
28. Pareiškėjas skundžia antstolės 2023 m. sausio 11 d. patvarkymo Nr. S‑23‑124‑1692 dalį, kuria nustatytas terminas sumokėti 3 950 Eur sumą į antstolės depozitinę sąskaitą už ekspertizės atlikimą areštuoto turto vertei nustatyti. Skundžiamu antstolės patvarkymu nenurodyta atlikti priverstinį turto realizavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net jei šiuo nagrinėjamu atveju ir galėtų susiklostyti situacija, kad iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų išieškojimo veiksmai būtų užbaigti, vien tik ši aplinkybė ir pareiškėjo argumentai, kad siekiama išvengti būsimų nuostolių, nelemia būtinumo taikyti skundžiamoje nutartyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu toks turto realizavimas pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises (CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Taigi šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
29. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo A. B. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
Vykdomąją bylą Nr. 0124/21/01143 grąžinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams į civilinę bylą Nr. 2YT-600-733/2023.