- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-29
- Bylos Nr.
- e2-809-236/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00084-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- Č. T.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kelių mašinos“
- Trečiasis asmuo
- G. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo Č. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kelių mašinos“ ieškinį atsakovui Č. T. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – G. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Kelių mašinos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo Č. T. 457 259,81 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 99 655,44 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovui priklausantį turtą. Nurodė, kad ieškinys laikytinas preliminariai pagrįstu, ieškinio suma yra didelė, atsakovas yra nesąžiningas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 18 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nutarė ieškovės trečios eilės pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimams užtikrinti areštuoti atsakovui Č. T. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne mažesnei kaip 556 915,24 Eur sumai, o nesant ar nepakankant atsakovo kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, areštuoti atsakovo turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, leidžiant atsakovui gauti darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, neviršijant Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), bei atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį. Iš bylos duomenų teismas sprendė, kad ieškovė pateikė pakankamai ieškinį pagrindžiančių duomenų, todėl laikė, kad ji tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Teismas pažymėjo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ši aplinkybė yra preziumuojama tuomet, kai ieškinio suma yra didelė, kadangi tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl 556?915,24 Eur sumos. Atsižvelgęs į tai, kad prašoma priteisti suma yra didelė ir gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, o ieškovės reikalavimas nėra užtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis, teismas laikė, kad yra pagrindo teigti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas Č. T. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą atmesti. Skunde nurodo, jog pateikdama ieškinį ieškovė tikslingai neatskleidė teismui visos situacijos, kuri akivaizdžiai įrodytų preliminarų ieškinio nepagrįstumą. Ieškovės turto administratorė visiškai neteisingai ieškinyje nurodo, kad neturi įrodymų apie atsakovui pervestų ir išgrynintų lėšų panaudojimą ieškovės tikslams. Tokią informaciją ji turėjo, dalis dokumentų jai buvo perduota, o kitą dalį buvo ketinama perduoti, tačiau ji kreipėsi į teismą su ieškiniu. Turto administratorės prašomų pateikti dokumentų apimtis už 7 metus yra labai didelė (apie 200-300 sąskaitų per metus), todėl atsakovas neturėjo galimybių juos taip greitai pateikti. Dalį dokumentų atsakovas teikia į bylą kartu su šiuo atskiruoju skundu.Ieškovė UAB „Kelių mašinos“ atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškinys negali būti laikomas preliminariai nepagrįstu, nes tiek jo reikalavimai, tiek ir pasirinktas gynybos būdas yra galimi bei aiškūs. Tuo tarpu, atsakovo veiksmai, kuomet jis net keletą kartų prašomas pateikti įmonės dokumentus, atsisakė tai padaryti, motyvuodamas aplinkybe, kad nebebūdamas bendrovės darbuotoju neturi prieigos prie jos buhalterinių duomenų, laikytini piktnaudžiavimu. 2017 m. spalio 20 d. ir 2017 m. lapkričio 24 d. ieškovei perduotos sąskaitos faktūros patvirtinta tik dalies prašomų priteisti piniginių lėšų panaudojimą, be to, iš šių sąskaitų nėra aišku, ar tas lėšas panaudojo tikrai atsakovas, ar jos tikrai buvo skirtos bendrovei. Su atskiruoju skundu pateikti dokumentai taip pat pagrindžia tik sąlyginai nedidelę sumą. Pažymi, jog atsakovas neskundžia nutarties dalies dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl šioje dalyje nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo
CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas Č. T. kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – 2017 m. rugsėjo 30 d. atsakymo kopiją bei 2012 m. sąskaitų faktūrų kopijas. Minėtas atsakymas jau yra nagrinėjamoje byloje pateiktas pirmosios instancijos teismui, tuo tarpu sąskaitos faktūros yra bylos nagrinėjimo iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti reikšmingi įrodymai. Dėl šių priežasčių minėtus įrodymus atsisakoma priimti. Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio (atskirojo) skundo teisinis ir faktinis pagrindas, kurį draudžiama keisti (pildyti) pasibaigus procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui (CPK 323 str., 338 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovas 2018-06-20, jau pasibaigus atskirojo skundo pateikimo terminui, pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kurie pagal savo turinį laikytini atskirojo skundo papildymu. Atsižvelgęs į tai apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui atsakovo atžvilgiu ir ieškinio sumos ribose areštavo jam priklausantį turtą. Atskirajame skunde atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, jog egzistuoja preliminarus ieškovės ieškinio pagrįstumas. Visi jo atskirojo skundo argumentai nukreipti į tai, kad ieškovės administratorė, prašydama priteisti ieškovei skolą už iš įmonės sąskaitos paimtas ir nežinia kur panaudotas lėšas, melagingai teigia, jog neturi tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų. Pažymi, kad šių dokumentų apimtis yra didelė ir atsakovas negalėjo taip greitai jų pateikti. Vertinant šiuos apelianto argumentus pažymėtina, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus; tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas; tačiau tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).Šuo atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, prie ieškinio buvo pridėti jame išdėstytus reikalavimus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, todėl jis pagrįstai pripažintas preliminariai pagrįstu. Tuo tarpu išvados apie atskirajame skunde nurodytų argumentų teisingumą ir realumą, bei aplinkybės, ar atsakovo ieškovei perduoti dokumentai (dalis dokumentų) pagrindžia atsakovo skolos ieškovei egzistavimą/neegzistavimą bus padarytos tik priimant galutinį sprendimą byloje, kadangi tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, kad šiuo atveju byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas ir palankus ieškovei teismo sprendimas negalėtų būti priimtas (byloje nėra visų finansinių dokumentų, be to byloje bus tikrinamas ne tik jų egzistavimas bet ir pagrįstumas). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje pripažintina teisėta ir pagrįsta. Nors atsakovas atskirajame skunde neginčija antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas, mato pagrindą dėl to pasisakyti.Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo egzistuojat grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui iš esmės nustatęs tik tai, kad ieškinio suma laikytina didele. Tačiau tokia nutartimi teismas nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo pastaruoju metu aiškiai ir formuojamos praktikos, kad sprendžiant dėl vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš kriterijų daugeto, nusprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien tik šis faktas negali būti vertinamas kaip savaime pakankamas pagrindas tokiai grėsmei pripažinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2018). Nepaisant to, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis teismas sprendžia, kad be didelės ieškinio sumos byloje yra ir kitų duomenų, lemiančių būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrodančių atsakovo galimą nesąžiningumą. Pats atsakovas pripažįsta, kad paskirtoji ieškovės turto administratorė dar 2017 m. rugpjūčio 21 d. pareikalavo iš atsakovo, jog jis paaiškintų ir pagrįstų aplinkybes, kur buvo panaudotos atsakovui pervestos įmonės lėšos. Tačiau atsakovas vengia tai padaryti jau pakankamai ilgą laiko tarpą. Perdavęs administratorei dalį duomenų bei paaiškinimus, kitų duomenų vis ragina palaukti, motyvuodamas didele jų apimtimi. Tačiau, teismo vertinimu, per 10 mėnesių, praėjusių nuo administratorės pirmojo prašymo, šie dokumentai jau akivaizdžiai galėjo būti pateikti. Jų nepateikus administratorė pagrįstai, gindama įmonės interesus, inicijavo bylą teisme. Vien atsakovo nurodomi, jo paties paaiškinimai, kur buvo išleistos prašomos priteisti pinigų sumos, nėra tinkamos įrodinėjimo priemonės. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, yra pagrindas spręsti, kad dėl tokių atsakovo veiksmų yra grėsmė galimai palankus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.