- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-18
- Bylos Nr.
- e2S-1976-852/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13357-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Pareiškėjas
- R. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotas asmuo – antstolis V. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas, teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti negyvenamosios patalpos – garažo, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio P. J., ir buto, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio P. J., pardavimo veiksmus ir piniginių lėšų paskirstymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0240/20/01204 ir Nr. 0240/20/01485 iki bus atliktas nekilnojamojo turto perkainojimas, atitinkantis aktualias rinkos kainas. Pareiškėjas nurodė, kad parduodamo turto kaina neatitinka dabartinių rinkos kainų, nepervertinus turto, būtų akivaizdžiai pažeistos visų išieškotojų, tarp jų ir pareiškėjo, teisės vykdomosiose bylose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjo R. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
3. Teismas nustatė, kad antstolio V. M. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0240/20/01204 ir vykdomoji byla Nr. 0240/20/01485, kurios užvestos skolininko P.J. atžvilgiu. 2020 m. rugsėjo 8 d. antstolio patvarkymu skolininko areštuotam turtui buvo paskirta ekspertizė rinkos vertei nustatyti, ją pavedant atlikti UAB „Negrita“, teismo ekspertui, turto vertintojui K. K. Ekspertizę atlikęs turto vertintojas nustatė, kad negyvenamosios patalpos – garažo, (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 106 000 Eur, o buto, (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 155 000 Eur.
4. Teismas nurodė, kad pagrindinis pareiškėjo prašyme nurodomas argumentas yra tas, kad ekspertizė turto vertei nustatyti antstolio patvarkymu buvo paskirta 2020 m. rugsėjo 8 d., t. y. beveik prieš du metus. Konkrečiu atveju bendra skolininko skolų suma smarkiai viršija jam priklausančio turto vertę pagal nebeaktualų vertinimą, todėl būtina turtą parduoti už maksimaliai didžiausią, o svarbiausia – teisingai nustatytą turto vertę.
5. Teismas, preliminariai įvertinęs pareiškėjo argumentus, susijusius su nustatyta turto verte, atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų (išskyrus asmeninio – subjektyvaus pobūdžio teiginius ir išrašą iš interneto portalo), patvirtinančių, kad patvarkyme nurodyta neteisinga, netinkama turto rinkos vertė, t. y. pareiškėjas nenurodė konkrečių argumentų, aplinkybių, leidžiančių manyti, kad turto rinkos vertė šuo metu turėtų būti iš esmės kitokia. Pareiškėjo nurodomi kitų nekilnojamųjų objektų skelbimai iš nekilnojamojo turto pardavimo interneto portalų negali savaime paneigti ekspertizės akto išvadų, kurios atliktos individualiai įvertinus konkretų nekilnojamąjį turtą, jo ypatumus.
6. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė argumentų ir (arba) įrodymų, kurie tikėtinai pagrįstų jo skundo reikalavimus. Tokį pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas vertino kaip nesąžiningą siekį užvilkinti turto realizavimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Pareiškėjas R. B. atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. nutarties prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia tokiais argumentais:
7.1. Antstolis 2022 m. vasario 15 d. priėmė patvarkymą dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytinių Reg. Nr. S22-1654. Nuo 2022 m. vasario 15 d. iki 2022 m. kovo 17 d. vykusių varžytinių Nr. 222981 metu už butą didžiausia pasiūlyta kaina siekė 520 500 Eur, o už garąžą – 502 500 Eur. Varžytines laimėję dalyviai nesumokėjo visos sumos, todėl pirmosios varžytinės paskelbtos neįvykusiomis. Paskelbus pirmąsias varžytines neįvykusiomis, antstolis išieškotojams pateikė 2022 m. gegužės 2 d. raštą dėl informacijos pateikimo Nr. S22-5673, kuriame nurodė, kad antstolis 2022 m. balandžio 29 d. gavo skolininko prašymą dėl skolininko pasiūlyto pirkėjo, kuriame siūloma garažą parduoti už 106 000 Eur skolininko pasiūlytam pirkėjui, ir 2022 m. gegužės 4 d. raštą dėl informacijos pateikimo Nr. S22-5928, kuriame nurodė, kad antstolis 2022 m. gegužės 3 d. gavo skolininko prašymą parduoti skolininko pasiūlytam pirkėjui butą už 155 000 Eur. 2022 m. balandžio 22 d. pareiškėjas, nesulaukęs antstolio patvarkymų dėl skolininko prašomų parduoti daiktų pasiūlytam pirkėjui tenkinimo ar netenkinimo, raštu prašė antstolio pateikti su tokiu pardavimu susijusius dokumentus / patvarkymus. Nesulaukęs atsakymo, 2022 m. gegužės 27 d. pareiškėjas antstoliui pateikė prašymą dėl nekilnojamojo turto pervertinimo, skiriant ekspertizę, ir, siekiant išieškotojų interesų užtikrinimo, stabdyti nekilnojamojo turto realizavimo veiksmus. Antstolis 2022 m. birželio 3 d. priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo vykdomojoje byloje Nr. 0240/20/01485 Reg. Nr. S22-7929, kuriame nurodė, kad dėl 2022 m. balandžio 19 d. patvarkymo, kuriame buvo pasiūlyta išieškotojams perimti iš varžytinių neparduotą turtą, ir dėl raštų dėl informacijos pateikimo prieštaravimų nebuvo gauta, už garažą skolininko pasiūlytas pirkėjas yra sumokėjęs pilną sumą, todėl prašymo antstolis netenkino. Vykdomosios bylose antstolis is?ies?kotojams nenurode? ir nepateike? informacijos, ar yra gautas skolininko pasiu?lytu? pirke?ju? sutikimas pirkti nekilnojamąjį turtą, o taip pat antstolis neprie?me? ir patvarkymo parduoti šį turtą pasiu?lytiems pirke?jams. Antstolis nevykde? pareigos parduoti nekilnojamąjį turtą aktualia rinkos verte. Turto pardavimas už 2020 m. nustatytas kainas pažeidžia pareis?ke?jo bei kitu? is?ies?kotoju? teises bei teise?tus interesus.
7.2. Teismas netinkamai vertino kartu su skundu pateiktus i?rodymus ir nepakankamai is?tyre? prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimu? pagri?stuma?. Teismas klaidingai i?vertino rinkos kainu? nustatymo taisykles ir pasisakydamas, jog internetinio portalo duomenys yra tik asmeninio – subjektyvaus pobu?dz?io bei tai, jog pareis?ke?jas nenurode? konkrec?iu? argumentu?, leidz?ianc?iu? manyti, kad turto rinkos verte? s?iuo metu ture?tu? bu?ti is? esme?s kitokia, akivaizdz?iai nevertino ir net nebande? vertinti skundo priedo – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansu? ministerijos vies?ai skelbiamo turinc?io teise? verstis turto vertinimo veikla juridinio asmens – turto vertintojo UAB „ARCHKUBAS“ konsultacijos Nr. 2022/05/30-176, kurioje bu?tent turto vertintojas nustate? dabartine? nekilnojamojo turto rinkos kaina?, pasinaudodamas lyginamuoju metodu.
7.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansu? ministro i?sakymu De?l turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – Metodika) 54 punktu, vertinant turta? taikomi: lyginamasis metodas, is?laidu? (kas?tu?) metodas, pajamu? metodas. Metodikos 56 punkte nurodyta, kad lyginamuoju metodu nustatoma turto rinkos verte?, o 57 punkte lyginamojo metodo esme? – vertinamo turto palyginimas su analogis?ku arba panas?iu turtu, kuriu? sandoriu? kainos yra z?inomos turto vertintojui. Taigi, bu?tent Metodikoje nurodoma, kad turto rinkos verte? gali bu?ti nustatoma lyginamuoju metodu.
7.4. Pareis?ke?jas skunde ir UAB „ARCHKUBAS“ konsultacijoje buto rinkos verte? nustatoma lyginamuoju metodu, t. y. imant panas?aus pobu?dz?io nekilnojamojo turto objektus ir juos lyginant su butu. Paz?yme?tina, kad atlikus buto preliminaru? vertinima?, paais?ke?jo, kad turto kainos gerokai is?augusios nuo 2020 metu?, tode?l butas ture?tu? bu?ti vertinamas vykdymo procese individualiai, galimai renkantis kita? vertinimo metodika?, nes tokiu? specifiniu? objektu? s?iuo metu tarp vies?ai matomu?, kaip parduodamu?, rinkoje ne?ra.
7.5. Teismas, i?vertine?s, kad skundo reikalavimai neva ne?ra tike?tinai pagri?sti, toliau nevertino, ar yra pagrindo is?vadai, jog nepritaikius laikinu?ju? apsaugos priemoniu?, bet tenkinus pareiks?tus reikalavimus, tokio teismo sprendimo i?vykdymas bu?tu? apsunkintas arba is? viso nebei?manomas, o de?l proporcingumo, interesu? pusiausvyros ir ekonomis?kumo principu? nurode? tik tai, jog: „Toki? pareis?ke?jo pras?yma? de?l laikinu?ju? apsaugos priemoniu? taikymo teismas vertina kaip nesa?z?ininga? sieki? uz?vilkinti turto realizavima?.“.
7.6. Skolininko pasiu?lytiems pirke?jams ar bet kokio kito vykdomojo veiksmo, susijusio su nekilnojamųjų turtu realizavimu uz? kaina?, neatitinkanc?ia? rinkos verte?s, atlikimas iki s?io skundo is?nagrine?jimo padarytu? galbūt s?io skundo atz?vilgiu palankaus procesinio sprendimo i?vykdyma? visis?kai nei?manomą. Skunde pareiškėjas nurodė, kad sumos yra i?moke?tos i? antstolio depozitine? sa?skaita?, tode?l, nepritaikius laikinu?ju? apsaugos priemoniu?, skundo reikalavimu? patenkinimas prarastu? absoliuc?iai bet kokia? prasme? – nekilnojamojo turto nebeliktų, pastarieji bu?tu? parduoti, tode?l neliktu? ir galimybe?s atlikti ju? perkainojimo.
7.7. Pareis?ke?jas ne?ra suinteresuotas uz?vilkinti turto realizavimo, pries?ingai – siekia, kad turtas bu?tu? parduotas kuo greic?iau, tac?iau realiomis 2022 m. rinkos kainomis. Pareis?ke?jo is?ies?kojimo suma is? skolininko siekia 234 414,29 Eur, o 2022 m. balandžio 19 d. duomenimis likusi is?ies?kotina suma – 225 509,02 Eur. Pareis?ke?jas yra didz?iausias skolininko kreditorius.
7.8. Pareis?kimo priede esantis antstolio pade?je?jos atsakymas pagrindz?ia, kad antstolis klaidina pareis?ke?ja?, jog uz?tenka parduoti tik viena? i?keista? turta? ir pilnai pasidengia i?siskolinimas, nereike?tu? priverstinai pardavine?ti kito ares?tuoto skolininko turto. Taigi, bu?tu? apsaugoti ne tik is?ies?kotoju?, bet ir paties skolininko interesai, kadangi pastarojo turtas nebu?tu? parduodamas pilna apimtimi.
7.9. Tai, kad teismas neįsigilino į ginčo esmę, rodo tai, kad skundžiamoje nutartyje teismas nurodė kito antstolio ir kito suinteresuoto asmens – (duomenys neskelbtini) – duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese stabdymą, yra pagrįsta ir teisėta.
10. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolio V. M. vykdė du vykdomuosius dokumentus: Nr. MK-2821, kurį 2019 m. kovo 21 d. išdavė Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaras M. K. dėl hipoteka užtikrintos 334 983,89 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš P. J. hipotekos kreditorės A. J. naudai (vykdomoji byloja Nr. 0240/20/01204) ir vykdomąjį dokumentą Nr. MČ-623, kurį 2020 m. sausio 27 d. išdavė Kauno m. 27-ojo notaro biuro notarė M. Č. dėl trečiosios eilės 234 414,29 Eur skolos bei palūkanų išieškojimo iš P. J. išieškotojo R. B. (apelianto) naudai (vykdomoji byla Nr. 0240/20/01485). 2020 m. rugsėjo 8 d. antstolio patvarkymu buvo paskirta ekspertizė skolininko turto rinkos vertei nustatyti. Ekspertizę atlikęs turto vertintojas nustatė, jog negyvenamosios patalpos – garažo, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio skolininkui rinkos vertė – 106 000 Eur, o buto, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio skolininkui rinkos vertė – 155 000 Eur. Nuo 2022 m. vasario 15 d. iki 2022 m. kovo 17 d. vykusių pirmųjų varžytinių laimėtojams neįmokėjus į antstolio depozitinę sąskaitą pasiūlytos kainos, 2022 m. balandžio 19 d. antstolis surašė patvarkymus dėl varžytinių paskelbimo neįvykusiomis, pasiūlė išieškotojams perimti iš varžytynių neparduotą turtą, o sutikimų perimti negavus, pranešė išieškotojams, kad yra gauti skolininko prašymai parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui ir skolininko pirkėjo sutikimas nupirkti turtą. 2022 m. gegužės 27 d. apeliantas pateikė antstoliui prašymą stabdyti turto realizavimo veiksmus ir skirti ekspertizę, siekiant nustatyti tikrąją turto vertę. 2022 m. birželio 3 d. patvarkymu Nr. 0240/20/01485 antstolis atsisakė tenkinti apelianto prašymą. Nesutikdamas su minėtu antstolio patvarkymu, apeliantas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjo R. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
11. Apelianto vertinimu, laikinoji apsaugos priemonė turėtų būti pritaikyta, nes realizavus skolininko turtą, nebūtų įmanoma atlikti turto perkainojimo, o išieškojimo vykdymo procese sustabdymas nepažeistų šalių (skolininko ir visų išieškotojų) interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka.
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tokiu reglamentavimu įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
13. Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas prašyme suformuotus reikalavimus grindžia faktiniais ir teisiniais argumentais, teikia prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančius tam tikrus įrodymus. Nagrinėjamu atveju negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, jog apelianto reikalavimai yra akivaizdžiai negalimi pažeistų teisių gynimo būdai, todėl pirmoji būtinoji sąlyga laikinajai apsaugos priemonei taikyti – tikėtinas skundo pagrįstumas – tenkinama.
15. Toliau pasisakoma dėl antrosios būtinosios sąlygos laikinajai apsaugos priemonei taikyti –galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo neįmanomu įvykdyti.
16. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, faktines bylos aplinkybes, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso.
17. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-516/2018; kt.).
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju galėtų susiklostyti situacija, jog iki apelianto skundo išnagrinėjimo ir teismo sprendimo (nutarties) priėmimo įsiteisėjimo išieškojimo veiksmai būtų užbaigti, tačiau vien tik ši aplinkybė ir atsakovo argumentai, kad gali kilti tolimesni ginčai, nelemia vykdomosios bylos sustabdymo būtinumo. Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu toks turto realizavimas pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises (CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
19. Teismas pažymi, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo greičiau, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus. Vien faktas, kad apeliantas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų savaime nesudaro pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, priešingai nei nurodo apeliantas, gali būti neproporcingai pažeistos kito išieškotojo (hipotekos kreditoriaus) ir skolininko teisės bei teisėti interesai kuo greičiau atkurti teisinę taiką – per kuo trumpesnį laiką įvykdyti vykdomąjį dokumentą.
20. Kiti apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų detalaus įvertinimo bei išnagrinėjimo, kuris negali būti atliekamas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, sprendžiant tik tarpinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
21. Jau minėta, kad vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės, – nustatęs akivaizdžią grėsmę asmens teisėms ir teisėtiems interesams, taip pat dar neišnagrinėjus skundo iš esmės, išryškėjusius antstolio veiksmų neteisėtumo požymius. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė.
22. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Apeliantas prašo priteisti iš antstolio jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (544, 50 Eur išlaidų už advokato pagalbą ir 47 Eur žyminio mokesčio).
24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
25. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.