- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-11
- Bylos Nr.
- eI2-12928-1244/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02675-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Linas Baublys, Justina Nasutavičienė, Ieva Saudargaitė
- Pareiškėjas
- I. F.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Kategorijos
- 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Justinos Nasutavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ievos Saudargaitės,
dalyvaujant pareiškėjui I. F., pareiškėjo atstovei advokatei R. B., atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei M. R.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas I. F., atstovaujamas advokatės R. B. ir advokato L. B., kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašoma panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. kovo 31 d. sprendimą dėl draudimo atvykti į Lietuvą Nr. 25S83088 (toliau – Sprendimas).
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais.
2.1. Sprendimas yra priimtas vien tuo pagrindu, kad pareiškėjas, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas nesutinka su vertinimu, kad vien dėl praeityje dirbto darbo Baltarusijos Respublikos valstybinėje naftos perdirbimo įmonėje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) jis laikytinas keliančiu grėsmę valstybės saugumui.
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėjas Migracijos departamentui paaiškino, kad baigė technikumą, kartu neakivaizdžiai studijavo universitete ir tuo pačiu dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau kai atėjo jo eilė užimti inžinieriaus pareigas, jis liko paprastu darbininku, o pareigas gavo kažkieno giminaitis, kaimynas ar vadovo draugas. Dėl darbo (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad gamykloje yra tam tikras sektorius kuriame gaminamas produktas, jis dirbo pagal nustatymą siurblių mašinistu. Jo funkcijos buvo siurblių kontrolė, jų paruošimas remontui ir paruošimas suremontavus. Jis buvo pavaldus kitiems asmenims.
2.3. Pareiškėjas faktiškai darbo funkcijas pareiškėjas vykdė nuo 2009 m. vasario mėn. iki 2010 m. lapkričio mėn., o kitą laiką jis buvo vaiko priežiūros atostogose, taigi, jo faktinio darbo trukmė yra ne 4 metai, o 1,5 metų. Pareiškėjas laukė paaukštinimo, bet jo negavus nutraukė darbo santykius.
2.4. Pareiškėjo funkcijos buvo techninės, jis niekada neturėjo pavaldinių, karjeros šioje įmonėje jis nepadarė. Darbo santykiai nutrūko jo iniciatyva.
2.5. Pareiškėjui inkriminuota valstybės saugumui keliama grėsmė grindžiama jo 1,5 metų darbu įmonėje (duomenys neskelbtini), grėsmė grindžiama šios įmonės veiklos specifika, tačiau ne individualiomis su pareiškėju susijusiomis aplinkybėmis, atliktomis funkcijomis ar veiksmais.
2.6. Pareiškėjas ir visa jo šeima yra opozicinių pažiūrų, nepalaiko karo, agresyvios politikos, Baltarusijos diktatoriaus. Pareiškėjas Migracijos departamentui paaiškino, kad paskutiniuose dviejuose rinkimuose nedalyvavo. Dalyvavo 2009 m., palaikė A. M., jis tuo metu buvo jaunas, dalyvavo protestuose. Nuo minėtų rinkimų suprato, kas vyksta jo šalyje. Būtent dėl šitų priežasčių pareiškėjas kartu su visa šeima išvyko iš Baltarusijos, Lietuvoje pareiškėjas dirbo nuo 2020 metų iki 2025 metų, pilnai išlaikė šeimą. Nesutinka su atsakovu, kad 5 metų trukmės darbo Lietuvoje terminas nevertintinas kaip ilgalaikis ryšys su Lietuva.
2.7. Sprendimą Migracijos departamentas priėmė remdamasis vien Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) išvada, kurią automatiškai perkėlė į Sprendimą. Tokiu būdu atsakovas neatliko savarankiško aplinkybių visumos vertinimo, nevertino, ar inkriminuojama pareiškėjo grėsmė yra rimta ir reali, o ne tik deklaratyvaus pobūdžio, nepateikė jokių duomenų, kodėl pareiškėjas privalėjo būti ir/ar buvo lojalus Baltarusijos valdžiai, nevertino jo politinių pažiūrų, atsakymų į kitus klausimyno klausimus kaip visumos.
2.8. Atsakovas tinkamai nevykdė įrodinėjimo pareigos priimant Sprendimą, kadangi nebuvo atliktas išsamus pareiškėjo grėsmės saugumui tyrima s – aplinkybės dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui nebuvo tinkamai įvertintos kartu su kitomis nustatytomis individualiomis aplinkybėmis, kas sudaro pagrindą panaikinti Sprendimą.
2.9. Sprendimas orientuotas ne į tai, ar Migracijos departamentas įrodė/nustatė tam tikrų aplinkybių egzistavimą, o į tai, kad pareiškėjas nepaneigė jam inkriminuotos valstybės saugumui keliamos grėsmės prezumpcijos, kas parodo ydingą įrodinėjimo naštos paskirstymą šiuo atveju.
2.10. Sprendimas neproporcingas, kadangi draudimas atvykti į Lietuvą pritaikytas vadovaujantis vien išvada, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, neatsižvelgiant į kitus reikšmingus kriterijus, o būtent - jo privatų gyvenimą, kad su Lietuva jį sieja stiprūs ir ilgalaikiai ryšiai (Lietuvoje jis dirbo 5 metus), kad jo šeimos nariai gyvena Europos Sąjungoje, o esant draudimui atvykti į Lietuvą jis nebegalės dirbti tolimųjų reisų vairuotojų.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovo atsiliepimas į pareiškėjo skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.
4.1. Migracijos departamentas gavo VSD 2025 m. kovo 7 d. raštą Nr. 18-2746, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.
Šalies argumentai
4.2. Pareiškėjas, 2024 m. gruodžio 11 d. pildydamas klausimyną, nurodė, kad 2009–2013 m. dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini). Viešųjų šaltinių duomenimis, (duomenys neskelbtini) yra Baltarusijos Respublikos valstybinė naftos perdirbimo įmonė, kuriai Jungtinės Amerikos Valstijos (toliau – ir JAV) nuo 2006 m. taiko sankcijas, o nuo 2022 m. dėl A. Lukašenkos režimo rėmimo sankcijas taiko ir Europos Sąjunga (toliau – ES) bei Kanada. Pareiškėjo darbas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje kelia kontržvalgybinių rizikų. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad asmuo, dirbdamas (duomenys neskelbtini), turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.
4.3. Įvertinus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas, UTPĮ) 133 straipsnio 5 dalyje įvertintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį, kuris gali būti ilgesnis nei 5 metai, VSD prašymą pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, tai, kad buvo nustatyta, jog asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kad šio asmens (patikrinus duomenis informacinėse sistemose) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, o esami socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą, kad šiam asmeniui buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 punktus bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, asmeniui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.
4.4. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, įvertino duomenų visetą, tuo tarpu skunde nurodomos aplinkybės (darbinės pareigos, funkcijos, sutarties pabaiga, veikla Lietuvoje ir kt.) nesudaro pagrindo paneigti pareiškėjo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykus.
4.5. Pareiškėjo pasirinkimą dirbti gamyklose, įskaitant ir (duomenys neskelbtini), nulėmė įgytas išsilavinimas, o darbo santykiai (duomenys neskelbtini) buvo nutraukti dėl asmens nepateisinto lūkesčio būti paaukštintam pareigose, ir, kaip nurodė asmuo apklausos metu, aukštesnes pareigas gavo kitas asmuo dėl vadovybei artimų asmenų protegavimo. Asmens sąmoningas siekis dirbti (duomenys neskelbtini) ir joje siekti karjeros bei darbo šioje įmonėje laikotarpis, trukęs 4 metus, vertintinas kaip pakankamai ilgalaikis ir patvirtina jo patikimumą ir lojalumą Baltarusijos Respublikai, tai sustiprina rizikas dėl grėsmės valstybės saugumui.
4.6. Pareiškėjo reguliarūs vizitai į Baltarusiją gali būti interpretuojami kaip pažeidžiamumo veiksnys, atsižvelgiant į šios šalies vykdomą politiką ir tarptautinius veiksmus, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Kontaktų užmezgimas su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis ar kitomis institucijomis galėtų būti inicijuotas naudojant įvairias poveikio priemones – nuo subtilių bandymų rinkti informaciją iki tiesioginio spaudimo ar šantažo. Tokie ryšiai, net jei jie užmezgami asmeniui nežinant arba prieš jo valią, gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes padidina tikimybę, kad pareiškėjas taps Baltarusijos interesų vykdytoju, sąmoningai ar nesąmoningai prisidėdamas prie veiksmų, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos interesams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo vykimas į Baltarusiją, nepriklausomai nuo vykimo priežasčių ar dažnumo, turi būti vertinamas kaip reikšmingas veiksnys, galintis kelti riziką nacionaliniam saugumui, todėl būtina užtikrinti, kad šios aplinkybės būtų tinkamai įvertintos sprendžiant dėl asmens teisės gyventi Lietuvos Respublikoje. Šios aplinkybės tik patvirtina VSD nustatytą pareiškėjo grėsmę Lietuvos valstybės saugumui bei faktą, jog pareiškėjas palaiko tamprius ryšius su Baltarusijoje gyvenančiais asmenimis (mama), turi nekilnojamąjį turtą.
4.7. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi nėra prigimtinė, ši teisė trečiųjų šalių piliečiams nėra suteikiama automatiškai ir yra įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.
4.8. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, buvo nustatyta, kad pareiškėjo nesieja šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Nors ir buvo nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2020 m. dirba Lietuvoje, tai rodo, jog šie ryšiai nėra ilgalaikiai, jį su Lietuvos Respublika sieja tik ekonominio pobūdžio (darbo) ryšiai. Taip pat, atsižvelgus į pareiškėjo darbo Lietuvoje pobūdį (leidimas laikinai gyventi buvo išduotas darbui tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju), pareiškėjas nepertraukiamai Lietuvoje negyvena ir negali palaikyti pastovių ir ilgalaikių socialinių ryšių, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad jo darbo laikotarpis nelaikytinas ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą.
4.9. Pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje ar atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamento vertinimu, uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. dėl galimybės užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.
4.10. Migracijos departamento vertinimu, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Atsiliepimas
5. Trečiasis suinteresuotas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į pareiškėjo skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais.
6.1. Pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos įmonėje (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
6.2. Tarnybos (darbo) pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo praktika, lemia ir teisinį vertinimą, kad asmuo gali būti vertinamas kaip Baltarusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis.
6.3. Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 punkte konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką.“
6.4. Vien tai, jog pareiškėjas teigia, kad jo faktinė darbo trukmė Baltarusijos Respublikos įmonėje (duomenys neskelbtini) yra ne 4 metai, o 1,5 metų, VSD nuomone, nepaneigia nustatytos pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pažymi, jog Baltarusijos valstybės įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose įmonėse (institucijose, įstaigose, strateginės reikšmės sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.
6.5. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus (modus operandi) ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numato, kad pareiškėjo darbo patirtis Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje kelia kontržvalgybinių rizikų, t. y., tikėtina, kad pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.
6.6. Paaiškina, jog Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijose ar strateginėse įmonėse, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.). Vien faktas, jog pareiškėjas jau baigė darbą įmonėje (duomenys neskelbtini), savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis įmonėmis, įstaigomis, institucijomis, tarnybomis yra išnykusi.
6.7. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog jį su Lietuva sieja stiprūs ir ilgalaikiai ryšiai. Akcentuoja, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas individualus situacijos vertinimas, t. y., vertinti jo šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika. Šio vertinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas nėra pasiekęs ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje, pareiškėją su Lietuva sieja tik darbo santykiai.
6.8. VSD nuomone, pareiškėjo siekiui gyventi Lietuvoje negali būti teikiama pirmenybė prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus. Pareiškėjo, kurio atžvilgiu yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, tikslas likti gyventi Lietuvoje negali būti pateisintas vien pareiškėjo ekonominiais interesais.
6.9. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos besąlygiškai leisti pareiškėjui gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant uždraudimo atvykti, leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos neišdavimo klausimus. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai.
6.10. Teigia, kad pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
6.11. VSD įsitikinimu, Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidžiant Lietuvos įstatymų ar kitų teisės aktų, viešojo administravimo subjektas (Migracijos departamentas) neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės ir laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Migracijos departamento Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas. Migracijos departamentas Sprendimu išsamiai įvertino grėsmes valstybės saugumui, atsižvelgė į esamą geopolitinę situaciją, atliko individualų pareiškėjo vertinimą ir nurodė argumentus, kodėl pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl Sprendimą naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
7. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodė, kad šiuo metu jau mėnesį laiko gyvena Suomijoje, tačiau, nepaisant pastangų, negali rasti vairuotojo darbo; bandė įsidarbinti Latvijoje, tačiau draudimas atvykti į Lietuvą tiesiogiai tam užkerta kelią, nes paprastai reisai iš Latvijos organizuojami kertant Lietuvos Respublikos teritoriją. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2023 metų balandžio mėnesio jo vaikai su jų mama gyvena Varšuvoje (Lenkijoje) humanitariniu pagrindu, jis padėjo juos išlaikyti, tačiau netekęs darbo dėl šioje byloje skundžiamo Sprendimo pareiškėjas nebegali to daryti; jei paskutinį kartą, kai buvo keičiamas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atsakovas būtų priėmęs sprendimą leidimo nepratęsti, pareiškėjas nebūtų perkėlęs savo šeimos gyventi į Lenkiją. Pareiškėjas, aiškindamas savo politines pažiūras, nurodė esantis nusivylęs Baltarusijos valdymo metodais, kurie yra iš esmės tokie patys, kaip įmonėje, kurioje jis seniau dirbo; yra dalyvavęs opoziciniuose mitinguose žiemą, pamatęs, kaip siekdama susirinkusiuosius išvaikyti milicija elgiasi su žmonėmis, suprato, kad žmogaus gyvybė Baltarusijoje nėra nieko verta, todėl nusprendė nebedalyvauti jokiose politinėse veiklose. Pareiškėjo nuomonė dėl Rusijos ir Ukrainos karo susiformavo 2012 – 2013 metais, įvykus pirmiesiems kariniams veiksmams Donecke, kuriuos pareiškėjas laikė tiesiog barbariškais, o kai Krymas buvo paskelbtas priklausantis Rusijai, pareiškėjas suprato, kad Rusija ir Baltarusija yra labai artimos šalys, todėl nusprendė išsikelti gyventi iš Baltarusijos, kurioje negyvena nuo 2017 metų. Nuo 2022 m. rugsėjo iki 2025 m. kovo mėn. pareiškėjas nė karto nesilankė Baltarusijoje. Iki 2022 m. rugsėjo mėnesio lankydavosi Baltarusijoje 3 – 4 kartus per metus (lankydavo mamą, iki 2023 m. balandžio mėnesio Baltarusijoje gyvenusius vaikus). Į Baltarusiją nesirengia grįžti, nes nuo 2017 metų jis nesupranta, kas toje šalyje vyksta ir nenori į tai gilintis, šalyje jaučiama nuotaika, kad privalu palaikyti režimą; vaikai gyvena Varšuvoje, taigi, jis savo ateities su ta šalimi nesieja, iki skundžiamo Sprendimo priėmimo tikėjosi, kad gyvenimas ima tinkamai klostytis Lietuvoje.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė, atsakydama į pareiškėjo ir jo atstovės klausimus, nurodė, kad negali komentuoti, kodėl buvęs darbas (duomenys neskelbtini) pareiškėjui neužkirto kelio 2022 metais gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, akcentuodama, jog anksčiau priimti sprendimai gali būti peržiūrimi, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, tuo metu egzistuojančių, be kita ko, geopolitinių aplinkybių kontekste. Dėl duomenų, kurie patvirtintų, pareiškėjo ryšius su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis darbo (duomenys neskelbtini) metu atsakovės atstovė pažymėjo, kad atitinkamą vertinimą suponuoja pareiškėjo darbo šioje įmonėje aplinkybė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 25S83088 dėl draudimo atvykti į Lietuvą teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais, nustatytos šios nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingos faktinės aplinkybės.
10.1. Pareiškėjui nuo 2020 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. balandžio 23 d. buvo išduota nacionalinė viza. Nuo 2021 m. kovo 1 d. pareiškėjas Lietuvoje gyveno leidimų laikinai gyventi pagrindu; paskutinis leidimas laikinai gyventi galiojo iki 2025 m. kovo 6 d. Pareiškėjas nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki 2025 m. kovo 6 d. dirbo Lietuvoje.
10.2. 2024 m. lapkričio 27 d. pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi (ketinant dirbti pagal darbo sutartį, kai profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams). Migracijos departamento klausimyne nurodė savo darbovietes: 2005-2009 (duomenys neskelbtini) (BY), 2009-2013 (duomenys neskelbtini) (BY), 2013-2015 (duomenys neskelbtini) (BY), 2015-2016 (duomenys neskelbtini) (BY), 2016-2020 self employed (individuali veikla; BY), 2020-2021 (duomenys neskelbtini) (LT), 2021- dabar (duomenys neskelbtini) (LT). Šiame klausimyne taip pat pažymėjo neturėjęs kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis, institucijomis, nepalaikantis ryšių su asmenimis, kurie šiuo metu dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose, nevykdantis (nevykdęs) verslo, individualios veiklos, neturįs (neturėjęs) kitų verslo ryšių su NATO ar ES nepriklausančių valstybių karinės pramonės įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis (įskaitant veiklą dvejopos paskirties prekių srityje), strateginės reikšmės objektais, valstybinės valdžios ir valdymo sektoriumi, teisėsaugos ir žvalgybos institucijomis, neturįs (neturėjęs) ryšių su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos ir saugumo tarnybomis. Pareiškėjas taip pat nurodė nepritariantis Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, laikosi pozicijos, kad Krymas teisėtai priklauso Ukrainai.
10.3. 2025 m. kovo 7 d. Valstybės saugumo departamentas pateikė išvadą Nr. 18-2746, kurioje nurodyta, jog asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiame kontekste, be kita ko, pažymėta, kad viešųjų šaltinių duomenimis, (duomenys neskelbtini) yra Baltarusijos Respublikos valstybinė naftos perdirbimo įmonė, kuriai JAV nuo 2006 m. taiko sankcijas, o nuo 2022 m. sankcijas taiko ir Europos Sąjunga bei Kanada dėl A. Lukašenkos režimo rėmimo. Asmuo, dirbdamas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje kelia kontržvalgybinių rizikų. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad asmuo, dirbdamas (duomenys neskelbtini), turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Valstybės saugumo departamento vertinimu, asmeniui išdavus leidimą gyventi jis gali būti išnaudotas Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
10.4. 2025 m. kovo 24 d. Migracijos departamentas atliko pareiškėjo apklausą, kurios metu pareiškėjas, be kita ko nurodė, kad:
10.4.1. Su Baltarusija pareiškėją sieja jo mama, kiti artimieji, kas galėjo, išvyko į Europą, per pareiškėjo dokumento galiojimo laikotarpį jis nei karto nebuvo Baltarusijoje;
10.4.2. Pareiškėjas nėra atlikęs karinės tarnybos, 2025 ir 2020 metų rinkimuose nedalyvavo, nes netikėjo jų teisėtumu, Baltarusijos vykdomą politiką apibūdina kaip korupciją ir „švogerystę“;
10.4.3. Nuo 2009 iki 2013 metų dirbo (duomenys neskelbtini) (buvo atsakingas už siurblių kontrolę, jų paruošimą remontui ir suremontavus); buvo pavaldus kitiems asmenims. Pareiškėjas tikėjosi būti paaukštintas, viltims nepasiteisinus dėl darbovietėje vyravusios „švogerystės“, nusprendė iš to darbo išeiti;
10.4.4. Atsakydamas į Migracijos departamento pareigūno klausimą, ar pareiškėjas (duomenys neskelbtini) turėjo draugų, ar dar bendrauja su jais, atsakė, kad bendrauja su dviem asmenimis, kurie vis dar ten dirba;
10.4.5. Rusijos ir Ukrainos karą vertina kaip laukinius, akmens amžiaus Rusijos veiksmus; dėl Krymo referendumo nurodo, jog tai buvęs toks pats cirkas, kaip rinkimai Baltarusijoje.
10.5. 2025 m. kovo 28 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu (išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai) atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Šis Migracijos departamento sprendimas nebuvo apskųstas ir įsigaliojo.
10.6. Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenimis, 2025 m. kovo 5 d. pareiškėjas išvyko į Baltarusijos Respubliką. Šios sistemos duomenimis nustatyta, kad ankstesniu laikotarpiu pareiškėjas vyko į Baltarusijos Respubliką 2022 m. rugsėjo 7 d., 2022 m. rugpjūčio 25 d., 2022 m. liepos 14 d., 2022 m. balandžio 25 d., 2021 m. lapkričio 15 d., 2021 m. spalio 4 d., 2021 m. rugpjūčio 16 d., 2021 m. balandžio 20 d.
10.7. 2025 m. kovo 31 d. Migracijos departamentas priėmė šioje administracinėje byloje skundžiamą Sprendimą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad:
10.7.1. nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui;
10.7.2. pareiškėjas 2009–2013 m. dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini). Darbas strateginio sektoriaus įmonėje kelia kontržvalgybinių rizikų. Kartu tai reiškia, kad jis gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui;
10.7.3. gautas VSD 2025 m. kovo 7 d. raštas Nr. 18-2746, kuriame nurodyta jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, taip pat pateiktas rašto turinys;
10.7.4. išdėstytos su pareiškėju susiję faktinės aplinkybės, taip pat informacija apie pareiškėjo sienos kirtimo faktus, 2025 m. kovo 24 d. vykusi pareiškėjo apklausa ir jos turinys.
10.7.5. Migracijos departamentas 2025 m. kovo 28 d. priėmė sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p. (asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui) nustatytu pagrindu;
10.7.6. atliekant vertinimą, grėsmės valstybės saugumui aspektu pažymėta, kad pareiškėjo pasirinkimą dirbti gamyklose, įskaitant ir (duomenys neskelbtini), nulėmė įgytas išsilavinimas, o darbo santykiai su (duomenys neskelbtini) buvo nutraukti dėl asmens nepateisinto lūkesčio būti paaukštintam pareigose; pareiškėjo sąmoningas siekis dirbti (duomenys neskelbtini), ir šioje įmonėje darbo laikotarpis, trukęs 4 metus, vertintas kaip pakankamai ilgalaikis, kuris patvirtina jo patikimumą ir lojalumą Baltarusijos Respublikai, ir tai sustiprina rizikas dėl grėsmės valstybės saugumui; atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareigos šiuo atveju laikytos nereikšmingu aspektu keliamos grėsmės kontekste; pažymėta, kad pareiškėjas nepalaiko Rusijos karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje ir laikosi pozicijos, kad Krymas priklauso Ukrainai, tačiau jo darbas Baltarusijos Respublikos įmonėje (duomenys neskelbtini) rodo, jog jis privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią; atkreiptas dėmesys į (duomenys neskelbtini) taikomas JAV, Europos Sąjungos ir Kanados sankcijas; aplinkybė, kad pareiškėjas šiuo metu nedirba Baltarusijos Respublikos strateginio sektoriaus įmonėje vertinta, kaip nesudaranti pagrindo paneigti asmens galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir savaime nereiškia, kad grėsmė dėl asmens darbinių ryšių yra išnykusi, neaktuali ir nereikšminga sprendžiant keliamos grėsmės valstybės saugumui klausimą; aplinkybė, jog asmeniui buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, kad asmuo dirbo Lietuvoje, nurodyta kaip nereiškianti, kad grėsmė dėl asmens ankstesnių darbo santykių ir ryšių yra išnykusi (šiame kontekste pažymėta geopolitinės situacijos kaita ir jos įtaka su asmeniu susijusių aplinkybių vertinimui); akcentuota ryšių su Baltarusijos Respublikoje ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais lojaliais asmenimis palaikymo keliama grėsmė, kuri vertinta kaip pakankamas pagrindas išvadai, kad tai gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia asmens pažeidžiamumą ir lemianti išvadą, kad egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui; veiksniais, kurie didina pareiškėjo pažeidžiamumą įvardinti Baltarusijoje gyvenanti jo mama ir Baltarusijoje turimas nekilnojamasis turtas; pažymėta aplinkybė, kad pareiškėjo nesieja šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, atitinkamai, vertinta, kad jį su Lietuvos Respublika sieja tik ekonominio pobūdžio (darbo) ryšiai; atsižvelgus į asmens darbo Lietuvoje pobūdį (leidimas laikinai gyventi buvo išduotas darbui tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju), laikyta, jog pareiškėjas nepertraukiamai Lietuvoje negyvena ir negali palaikyti pastovių ir ilgalaikių socialinių ryšių, todėl daryta išvada, kad jo darbo laikotarpis nelaikytinas ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą; įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, daryta išvada, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje ar atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas; uždraudimas asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką laikytas proporcinga priemone; nurodytos aplinkybės, kurios vertintos nustatant draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ir daryta išvada, kad 5 metų draudimo laikotarpis yra proporcingas;
10.7.7. nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis remtasi priimant Sprendimą, nurodyta jo apskundimo tvarka.
11. Teisėjų kolegija pažymi nagrinėjamos bylos aplinkybėmis aktualų ir reikšmingą teisinį reguliavimą bei jį aiškinančią administracinių teismų praktiką formuojančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją.
11.1. Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką.
11.2. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
11.3. Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka). Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
11.4. Kriterijų vertinimo tvarkos 39 punkte nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas perpus trumpesnis laikotarpis, nei nurodyta Tvarkos 38.1, 38.2 ar 38.3 papunktyje.
11.5. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
11.6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, VSD yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. VSD uždaviniai - stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą renkant informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, pateikiant ją nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir šalinant šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes. VSD koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. VSD teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Šios nuostatos, taip pat Įstatymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
11.7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1434-822/2024; kt.).
11.8. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023; kt.).
11.9. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia Įstatyme vartojama sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės taikymo ir aiškinimo dalykas (žr., pvz., 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1086-1188/2024; kt.).
11.10. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) taip pat yra nurodęs, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
11.11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; kt.).
11.12. Migracijos departamentas turi teisę remtis VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).
11.13. Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai VSD išvados perkelti į sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvos Respublikoje, padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1668-624/2025).
12. Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad Sprendimas yra priimtas vien tuo pagrindu, kad pareiškėjas, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui bei nesutinka su vertinimu, kad vien dėl praeityje dirbto darbo Baltarusijos Respublikos valstybinėje naftos perdirbimo įmonėje (duomenys neskelbtini) jis laikytinas keliančiu grėsmę valstybės saugumui.
13. VSD savo išvadoje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) yra Baltarusijos Respublikos valstybinė naftos perdirbimo įmonė, kuriai JAV nuo 2006 m. taiko sankcijas, o nuo 2022 m. sankcijas taiko ir ES bei Kanada dėl A. Lukašenkos režimo rėmimo. Asmuo, dirbdamas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje kelia kontržvalgybinių rizikų. Atsižvelgiant į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad asmuo, dirbdamas (duomenys neskelbtini), turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.
14. Nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1949-815/2023; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2156-629/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023; 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023; 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1066-629/2024; 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-983-821/2024; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1345-1188/2024; ir kt.). Tuo pačiu pažymėtina, kad grėsmių valstybės saugumui pašalinimas tokiomis priemonėmis, kaip pavyzdžiui leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui neišdavimas / panaikinimas, yra prevencinį elementą turinti priemonė bei siekiamo tikslo aspektu yra proporcinga (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023).
15. Atsižvelgtina ir į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausio administracinio teismo praktika, užsieniečio buvusio darbo Rusijos ar Baltarusijos valstybinėse įmonėse neilgas laikotarpis ir veiklos pobūdis savaime negali paneigti pareiškėjo dėl darbo nurodytame ūkyje keliamos grėsmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2178-602/2025). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama priežastimi, keliančia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę. Užsienietis gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje dirbančiais Rusijos/ Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023, 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1640-552/2023, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-930-442/2024).
16. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta minėtus pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo buvęs darbas Baltarusijos valstybinėje įmonėje (kuriai, beje, taikomos JAV, Europos Sąjungos ir Kanados sankcijos) ir jo palaikomi ryšiai su dviem toje įmonėje tebedirbančiais asmenimis, VSD surinktos informacijos kontekste sudaro prielaidas vertinti, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Tai, kad pareiškėjas įmonėje įsidarbino, būdamas labai jaunas (teisėjų kolegija pastebi, kad jam tuo metu buvo apie 25 metai), dirbo neilgą laikotarpį (apie 1,5 metų), buvo pavaldus kitiems asmenims, apie 12 metų nei toje, nei kitose valstybinėse Baltarusijos įmonėse/ įstaigose nebedirba, vadovaujantis aiškiai suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, negali nulemti išvados, kad grėsmė dėl asmens buvusių darbinių santykių Baltarusijos Respublikoje yra išnykusi. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) įsidarbino 2009 m., t. y., tuomet, kai šiai įmonei jau apie 3 metus buvo taikomos JAV sankcijos, o darbo santykių pabaigą nulėmė ne pareiškėjo vertybiniai įsitikinimai, susiję su Baltarusijos režimu, o nepasiteisinusios viltys dėl paaukštinimo, kurio pareiškėjas tikėjosi sulaukti. Šiame kontekste teisėjų kolegija nereikšmingomis laiko pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kad Baltarusijoje jis negyvena nuo 2017 metų ir po to, kai pareiškėjo vaikai su jų mama persikėlė gyventi į Varšuvą, pareiškėjas savo kilmės šalyje nesilankė iki pat 2025 m. kovo 5 d., kai jis turėjo palikti Lietuvos Respublikos teritoriją dėl pasibaigusio leidimo laikinai gyventi galiojimo.
17. Pareiškėjas skunde ir bylos nagrinėjimo posėdyje metu nurodė, kad priimant ginčijamą Sprendimą nebuvo įvertintos jo politinės pažiūros, be to, Migracijos departamento atstovės prašė paaiškinti, kodėl jam buvo anksčiau suteiktas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y., kitaip vertinta aplinkybė dėl buvusio pareiškėjo darbo (duomenys neskelbtini).
18. Šiuo aspektu svarbu paminėti, kad Baltarusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijos 16 punkte, kuriame nurodyta, jog autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką. Papildomas grėsmes nacionaliniam saugumui kelia šių valstybių kuriamos šiuolaikinės technologijos ir programinė įranga, įgalinanti kenkiamąją jų veiklą. Apie Baltarusijos valdžios intensyvią veiklą prieš Lietuvą ir taikomus metodus detaliai yra atkleista VSD 2024 metų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje (https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2024/03/GR-2024-02-15-LT-1-1.pdf).
19. Šiame kontekste, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateikiamus išaiškinimus, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo deklaruojamos politinės pažiūros ir atsakymai Migracijos klausimyne dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje vertinimo bei Krymo priklausymo nagrinėjamu atveju savaime nepaneigia byloje nustatytų esminių aplinkybių dėl pareiškėjo darbo (duomenys neskelbtini), palaikomų ryšių su toje įmonėje tebedirbančiais asmenimis bei iš to kylančios grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Be to, aplinkybės dėl pareiškėjui anksčiau išduotų nacionalinių vizų ir leidimų laikinai gyventi taip pat nėra pakankamas pagrindas paneigti VSD teisės reikšmingas užsieniečio biografijos aplinkybes vėliau vertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui, atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją (šiais aspektais žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1259-492/2024, 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2178-602/2025 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija nepagrįstais laiko ir atmeta nurodytus pareiškėjo argumentus.
20. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad byloje skundžiamą Sprendimą Migracijos departamentas priėmė remdamasis vien VSD išvada, kurią automatiškai perkėlė į Sprendimą.
21. Atsižvelgdama į šio procesinio sprendimo 10.7.1. – 10.7.7. papunkčiuose atskleistą Sprendimo turinio esmę ir ypač Migracijos departamento atliktą vertinimą (žr. šio procesinio sprendimo 10.7.7. papunktį) bei jo metu analizuotas aplinkybes, kurių pagrindu darytos atitinkamos šio teisinio ginčo kontekste reikšmingos išvados, teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti minėtiems pareiškėjo argumentams.
22. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad Sprendimas grindžiamas aktualiu teisiniu reguliavimu, jame atsižvelgta, kad pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui, jame buvo įvertintas pareiškėjo šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje pobūdis. Migracijos departamentas, įvertinęs tai, kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui ir VSD prašo uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, taip pat tai, jog šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, su Lietuvos Respublika pareiškėją sieja tik ekonominio pobūdžio (darbo) ryšiai, o dėl darbo pobūdžio pareiškėjas nepertraukiamai Lietuvoje negyvena ir negali palaikyti pastovių ir ilgalaikių socialinių ryšių, atitinkamai darė išvadą, kad pareiškėjo darbo laikotarpis nelaikytinas ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą. Tokiomis aplinkybėmis vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarka, Migracijos departamentas nustatė pareiškėjui 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Išdėstytos aplinkybės ir Sprendime atliktas jų vertinimas, teisėjų kolegijos požiūriu, sudaro pagrindą spręsti, kad šioje administracinėje byloje skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra pakankamai motyvuotas individualizuotas, atsakovo nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas. Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad Migracijos departamentas surinko jam prieinamus papildomus duomenis apie pareiškėją ir juos įvertino kartu su VSD pateikta išvada, todėl nėra pagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog nebuvo atliktas individualus jo situacijos vertinimas, o buvo vadovautasi vien VSD išvada.
23. Vertindama pareiškėjui taikyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino proporcingumą, teisėjų kolegija, be kita ko, atsižvelgė į tai, kad užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą, pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17). Tarptautinėje teisėje pripažįstama valstybių teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023; ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog draudimu atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką siekiama apsaugoti esminę reikšmę turinčią vertybę – Lietuvos valstybės saugumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021, 2025 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1927-821/2025).
24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir pareiškėjo argumentus, kad skundžiamu Sprendimu yra pažeidžiama jo teisė į privatumą (apimanti ir asmens darbo santykius), kurią garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis. Pažymėtina, kad šioje normoje įtvirtinta teisė nėra absoliuti, o užsieniečio darbo santykiai, kurie gali būti laikomi privataus gyvenimo dalimi, savaime nesuteikia besąlygiškos teisės būti ar likti valstybės teritorijoje, jeigu to asmens buvimas kelia grėsmę valstybės nacionalinio saugumo interesams. Atitinkamai, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo siekis dirbti tolimųjų reisų vairuotoju ir tokios profesijos implikuotas poreikis turėti galimybę patekti į Lietuvos Respubliką, negali nusverti nacionalinio saugumo interesų ir jam tokiam pareiškėjo siekiui negali būti teikiama pirmenybė prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus.
25. Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu pagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, įvertino pareiškėjo individualios aplinkybės, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, juose pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami. Todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimo. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Pareiškėjas skunde nurodo, kad prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).
27. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tad pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86‑87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. F. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. kovo 31 d. sprendimo dėl draudimo atvykti į Lietuvą Nr. 25S83088 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinio teismą.