- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-21
- Bylos Nr.
- e2A-626-618/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11449-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Larisa Šimanskienė
- Pareiškėjas
- T. A., A. A.
- Suinteresuotas asmuo
- D. K.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Jolantos Gailevičienės ir Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų T. A., A. A., suinteresuoto asmens D. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimo ir suinteresuoto asmens D. K. apeliacinį skundą dėl 2023 m. balandžio 21 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. A. ir T. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą, D. K., dalies, kuria patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014 nutraukė santuoką, įregistruotą 1983 m. spalio 8 d. Bresto srities Pinsko miesto tarybos vykdomojo komiteto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 542, tarp T. A. (ikisantuokinė pavardė – P.) ir A. A., abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko santuokines pavardes: pareiškėjai – A., pareiškėjui – A.. Patvirtino pareiškėjų pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2019 m. lapkričio 11 d. gautas D. K. prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014, kurioje išspręstas A. A. ir T. A. santuokos nutraukimo bendru sutarimu klausimas. D. K. nurodė, kad kaip kreditorius nebuvo informuotas apie bylą, o priimtas sprendimas pažeidžia jo teises. Kreditoriaus teigimu, A. A. ir T. A. nutraukiant santuoką ir 2014 m. lapkričio 28 d. teismui priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo, pareiškėjams buvo gerai žinoma apie A. A. vadovaujamos įmonės nemokumą ir kad dėl įmonės nemokumo atsakingas jos vadovas A. A.. Dalijant turtą, kuris visas atiteko T. A., A. A. suprato, kad įmonės kreditoriams žala jau yra padaryta, tačiau nei jie, nei bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, į bylą nebuvo įtraukti.
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-12979-965/2019 netenkintas pareiškėjo D. K. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014. Dėl nutarties kreditorius D. K. pateikė atskirąjį skundą, kuris Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-380-613/2020 netenkintas. Dėl Klaipėdos apygardos teismo nutarties kreditorius padavė kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-XX/2020 (DOK-1925) kasatorių D. K. pakeitė jo teisių perėmėja D. K.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020 Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartis panaikinta, byla perduota iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1432-777/2020 Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – atnaujintas procesas civilinės bylos Nr. 2-12969-769/2014 pagal pareiškėjų A. A. ir T. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dalyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties tvirtinimo ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjai A. A. ir T. A. 2021 m. kovo 8 d. pateikė prašymą dėl 2021 m. kovo 5 d. patikslintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo. 2021 m. balandžio 26 d. pareiškėjų pateiktas papildomas susitarimas prie 2021 m. kovo 5 d. patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių civilinėje byloje Nr. eA2-1323-1067/2021.
Žemesnės instancijos teismas
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. birželio 2 d. nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014 pagal pareiškėjų T. A. ir A. A. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo dalį, kuria patvirtinta pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo; pareiškėjų T. A. ir A. A. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo dalį, kuria patvirtinta pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, paliko nenagrinėtą.
6. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, išnagrinėjęs pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 2 d. nutarties, nutarė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 2 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; patenkino suinteresuoto asmens D. K. prašymą dėl teisių perėmimo ir suinteresuotą asmenį D. K. byloje pakeitė jos teisių perėmėju D. K.. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog priėmus skundžiamą teismo nutartį, kurioje buvo konstatuota, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis pažeidžia paties pareiškėjo ir jo kreditoriaus teises ir teisėtus interesus, buvo nesilaikyta teisinio reglamentavimo privalomai sustabdyti bylą ir suteikti buvusiems sutuoktiniams pakankamai laiko, kad būtų pašalinti sutarties trūkumai.
7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. spalio 1 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą, kol santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje bus išspręstas turto padalijimo klausimus, t. y. sutuoktiniai sudarys naują sutartį, bet ne ilgiau nei 6 mėnesiams.
8. Pareiškėjai 2022 m. kovo 31 d. pateikė patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl teismas 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos Nr. eA2-139-998/2022 pagal pareiškėjų A. A. ir T. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo D. K., dalies dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties tvirtinimo nagrinėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014 pagal pareiškėjų T. A. ir A. A. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu dalis, kuria patvirtinta pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, ir prašymo dalis dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalies patvirtinimo palikta nenagrinėta.
10. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-616-513/2022 panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutarties dalis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimo, kuria pareiškimas paliktas nenagrinėtas, ir ši bylos dalis grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
11. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. liepos 8 d. nutartimi, be kita ko, įpareigojo suinteresuotą asmenį D. K. (kreditorių) per 14 dienų terminą suformuoti ir pareikšti savarankišką reikalavimą dėl pareiškėjų turto padalijimo būdo ir jų prievolės dėl žalos atlyginimo pobūdžio, suteikti pareiškėjams A. A. ir T. A. galimybę per 14 (keturiolikos) dienų terminą pateikti patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto pasidalijimo, kad ši atitiktų kreditoriaus D. K. interesus.
12. 2022 m. liepos 27 d. teisme gautas ir 2022 m. liepos 29 d. priimtas suinteresuoto asmens (kreditoriaus) D. K. savarankiškas reikalavimas, kuriuo jis prašo: 1) pripažinti, kad T. A. kartu su A. A. pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019 dėl padarytos žalos D. K. atsako solidariai; 2) visą pareiškėjų bendrą turtą padalyti lygiomis dalimis, vadovaujantis rinkos kainoms, atsižvelgiant į tai, kad T. A. 2019 m. kovo 21 d. nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė už 71 900,00 Eur, po visiško atsiskaitymo su kreditoriumi, arba aiškiai įvardinti pareiškėjų turtą, iš kurio kreditoriaus naudai antstolė galėtų vykdyti išieškojimą.
13. Nurodė, kad pareiškėjų T. A. ir A. A. santuoka įregistruota 1983 m. spalio 8 d. 2000 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjas A. A. tapo UAB ,,Baltijos verslo vystymo agentūra“ vadovu ir akcininku, o pareiškėja T. A. – bendraturtė. 2002 m. pareiškėja T. A. įsidarbino UAB ,,Baltijos verslo vystymo agentūra“. 2011 m. UAB ,,Baltijos verslo vystymo agentūra“ tapo nemoki; 2012–2013 metais dėl pareiškėjo A. A. padarytos žalos UAB ,,Baltijos verslo vystymo agentūra“ dirbo nuostolingai (2012 m. patyrė 107 279 Eur nuotolių, 2013 m. patyrė 83 289 Eur nuostolių); civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019 iš pareiškėjo A. A. priteisti finansiniai nuostoliai. 2014 m. sausio 10 d. pareiškėjai T. ir A. A. pardavė Rusijos Federacijos piliečiui S. S. (S. S.) visas UAB ,,Baltijos verslo vystymo agentūra“ akcijas. 2014 m. sausio 13 d. pareiškėja T. A. baigė dirbti UAB ,,Baltijos verslo vystymo agentūra“, o 2014 m. liepos 17 d. – pareiškėjas A. A.. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1904-661/2019 UAB ,,Baltijos verslo vystymo agentūra“ iškelta bankroto byla. Suinteresuoto asmens (kreditoriaus) D. K. teigimu, bandydami išsaugoti šeimą, pareiškėjai T. ir A. A. 2014 m. spalio 6 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tačiau kreditorė UAB ,,Baltijos verslo vystymo agentūra“ apie nurodytą bylą nebuvo informuota ir negalėjo dalyvauti procese. 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014 nutraukta pareiškėjų santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. 2015 m. balandžio 30 d. UAB ,,Baltijos verslo vystymo agentūra“ bankroto administratorė UAB ,,JURCONSULT GROUP“ pateikė 89 596,79 Eur sumos ieškinį dėl pareiškėjo A. A. padarytos žalos UAB ,,Baltijos verslo vystymo agentūra“. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1264-392/2018 pripažino UAB ,,Baltijos verslo vystymo agentūra“ bankrotą tyčiniu. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019 nutarė, kad UAB ,,Baltijos verslo vystymo agentūra“ buvo nemoki nuo 2011 metų, ir iš A. A., kaip buvusio įmonės vadovo, priteisė 87 071,29 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas. D. K. varžytynėse Nr. 176809 iš UAB ,,Baltijos verslo vystymo agentūra“ įsigijo reikalavimo teises į pareiškėjo A. A. žalos atlyginimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019. Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo (kreditorius) D. K. nesutinka su pareiškėjų 2022 m. kovo 30 d. pasirašyta ir 2022 m. kovo 31 d. teismui pateikta tvirtinti patikslinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes ja iš esmės pažeidžiamos kreditoriaus teisės į teisingą atsiskaitymą. Visų pirma turi būti atsiskaityta su kreditoriumi ir tik po to turtas turėtų būti padalijamas lygiomis dalimis. Matyti, kad pareiškėjai siekia neatsiskaityti su kreditoriumi, o beveik visą vertingą turtą siekia perleisti išimtinai pareiškėjai, siekdami nustatyti, kad pareiškėja nėra solidari su pareiškėju skolininkė. Kreditorius mano, kad teismui pateikta sutartis pažeidžia protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principus, todėl negali būti tvirtinama. Teismas gali ir turi pareiškėjų turtą padalyti lygiomis dalimis arba pripažinti, kad pareiškėjų prievolė kreditoriui (pareiškėjui) yra solidari. Atkreipia dėmesį, jog įmonei žalą padarė abu pareiškėjai, kurie kartu dirbo, vadovavo ir iki 2014 m. sausio 10 d. buvo vieninteliai UAB ,,Baltijos verslo vystymo agentūra“ akcininkai. Todėl taip, kaip pareiškėjai dalijosi bendru turtu – uždirbtomis ir užgyventomis pajamomis, lygiai taip pat turi abu kartu atsakyti ir už bendrais veiksmais padarytą žalą. Pirma, pareiškėjai, teismui teikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, jos 14.12 punkte aiškiai raštu patvirtino, kad verslus kūrė ir juose dirbo kartu, todėl ginčo dėl to, kad abiejų pareiškėjų atsakomybė solidari, būti neturėtų. Antra, pareiškėjas, kaip įmonės vadovas, pareiškėjai, kaip įmonės darbuotojai, už 0,29 Eur perleido įmonės automobilį „Toyota RAV4“, kuris civilinėse bylose Nr. 2-15897-779/2015 ir Nr. 2S-1337-567/2015 buvo pripažintas neteisėtu. Trečia, 2017 m. spalio 9 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1337-567/2015, pripažindamas įmonės bankrotą tyčiniu, nustatė, kad pareiškėjas įmonės buhalterinius dokumentus, kurių neperdavė nemokumo administratoriui ir kurių neva nėra, laikė namuose. Ketvirta, įmonė (kaip ir visos kitos įmonės) buvo įsteigta po pareiškėjų santuokos įregistravimo, todėl laikytina bendru jų turtu. Penkta, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-1337-567/2015 ir civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019 konstatavo, kad įmonė tapo nemoki 2011 m., o tai reiškia, kad abu pareiškėjai įmonei sąmoningai darė žalą, būdami tiek jos vadovai, tiek akcininkai 2012 ir 2013 metais. Pažymėjo ir tai, kad šiuo metu antstolė A. S. vykdo išieškojimą tik iš A. A. darbo užmokesčio. Dėl nekilnojamojo turto padalijimo nurodo, kad pareiškėjų įgytas turtas turėtų būti padalijamas po lygiai. Dalytiną turtą sudaro: 6,92 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2020 m. gegužės 5 d. šiam turtui teismas nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones); butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris yra parduotas); butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2020 m. gegužės 5 d. teismas nutartimi šiam turtui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones), 606/10000 dalys garažo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja 2019 m. kovo 21 d. pardavė butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 71 900 Eur, skaičiuotina, kad pareiškėja už šio turto pardavimą ir naudojimąsi gautais pinigais jau gavo 84 842 Eur (71 900 Eur + 6 proc. metinės palūkanos už 3 metus). Kadangi pareiškėjai nurodytą žemės sklypą vertina 4 123,00 Eur, butą, esantį (duomenys neskelbtini), vertina 61 979 Eur ir 606/10000 dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini), vertina 13 322,52 Eur, kreditoriui nėra pagrindo su tuo nesutikti. Dalijant lygiomis dalimis ir pareiškėjai palikus butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė (84 842 Eur), pareiškėjui turėtų būti priteisiamas visas likęs nekilnojamasis turtas (79 424,52 Eur) ir 2 707,74 Eur kompensacija (84 842 Eur – 79 424,52 Eur) : 2 = 2 707,74 Eur). Jeigu pareiškėjai norėtų keisti savo poziciją ir tikslinti nekilnojamojo turto kainą, ji turėtų būti nustatoma pagal rinkos kainą. Dėl kilnojamojo turto padalijimo. Dėl kilnojamojo turto padalijimo nurodo, kad pareiškėjų valdomą kilnojamąjį turtą sudaro: Lietuvos ir Rusijos UAB „Floral Baltic Group“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (vertės nustatyti neįmanoma), UAB ,,Baltijos verslo vystymo agentūra“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (2014 m. sausio 10 d. įmonė parduota), UAB „Eurokelias“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (vertė – 0 Eur), UAB prekybos namai „Polimex“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (vertė – 0 Eur), VšĮ Baltijos media centras, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (likviduojama dėl bankroto; turtas – 23 380 Eur, mokėtinos sumos – 30 571 Eur, nuosavas kapitalas – minus 7 191 Eur); VšĮ Visuomeninių iniciatyvų paramos fondas (buvęs pavadinimas VšĮ „Transporto reformų paramos fondas“), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo įnašas buvo 290,00 Eur, o pareiškėjos įnašas – 1 000 Eur), automobilis „Toyota RAV4 (duomenys neskelbtini) (įgytas neteisėtai, todėl grąžintas įmonei teismo sprendimu), pistoletas „Sig Sauer P230 SL“ (vertė – 200 Eur). Pažymi, kad UAB ,,Baltijos verslo vystymo agentūra“ parduota Rusijos Federacijos piliečiui 2014 m. liepos 17 d., o pareiškimas dėl santuokos nutraukimo teismui pateiktas 2014 m. spalio 6 d., todėl šis turtas negalėjo būti nurodytas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pastebi, kad byloje nėra jokios patikimos informacijos apie pareiškėjų kilnojamąjį turtą, tačiau, jo manymu, nekilnojamojo turto rinkos vertės turėtų užtekti atsiskaityti su kreditoriumi.
Atsiliepimas
14. Pareiškėja T. A. pateikė atsiliepimą į kreditoriaus D. K. savarankišką reikalavimą, juo prašo pareiškėjo D. K. savarankišką reikalavimą atmesti visa apimtimi ir patvirtinti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodo, kad kategoriškai nesutinka, kad pareiškėjų skola būtų pripažinta solidariąja, nes pareiškėja negali būti atsakinga kartu su pareiškėju A. A. dėl jo padarytų ir (ar) turimų skolų. Pasak pareiškėjos, skola D. K. susidarė dėl to, kad A. A. netinkamai valdė jam priklausančią įmonę. Teigia, kad ji įmonių valdyme visiškai nedalyvavo ir jose nevykdė jokios veiklos ar veiksmų. D. K. pateiktame reikalavime klaidina teismą teigdamas, jog pareiškėja kartu su A. A. vadovavo juridiniams asmenims ir buvo jų akcininke. D. K. nepateikia jokių rašytinių duomenų, kurie patvirtintų teiginius, jog pareiškėja buvo įmonių vadovė. Nurodė, kad A. A. gyveno ir verslą vystė Vilniuje, o ji su vaikais gyveno Klaipėdoje, todėl jokiais veiksmais neprisidėjo prie įmonių veiklos. Pažymi, kad byloje dėl žalos sukėlimo juridiniam asmeniui, kuriam vadovavo A. A., ji nedalyvavo ir nėra atsakinga už įmonei sukeltą žalą. Pareiškėjos vertinimu, D. K. siekia jai sukelti atsakomybę neįrodžius jos kaltės bei neteisėtų veiksmų. Pabrėžia, jog suinteresuoto asmens D. K. kreditinis reikalavimas susidarė ne dėl šeimai suteiktos paskolos bendro ūkio poreikiams tenkinti, o dėl jos buvusio sutuoktinio neteisėtų veiksmų ar nerūpestingumo, kuriais jis sukėlė žalą, t. y. dėl jo asmeninių veiksmų vykdant verslą, taigi, pareiškėja negali būti solidariai atsakinga už A. A. asmeninius veiksmus bei sukeltą turtinę žalą. Dėl reikalavimo turtą padalyti lygiomis dalimis – toks reikalavimas yra nesąžiningas bei neteisėtas. Paaiškina, kad jos ir pareiškėjo A. A. santuoka buvo nutraukta 2014 m. metais ir buvo padalytas visas jų turėtas turtas. Turtą nusprendė pasidalyti tokiu būdu, kadangi pareiškėja visuomet rūpinosi šeima iš esmės viena, nes buvęs sutuoktinis A. A. gyveno Vilniuje, ten kūrė savo verslą, o ji kartu su vaikais gyveno Klaipėdoje. Taigi jai vienai teko visi namų rūpesčiai, vaikų auginimo našta ir pan. Be to, turtu, kuris atiteko pareiškėjai, ji rūpinosi viena, t. y. ne tik iš savo darbo užmokesčio šį turtą visiškai išlaikė, tačiau iš esmės atliko ir visus kitus reikiamus priežiūros darbus, t. y. remontavo, tvarkė ir pan. Mano, kad santuoka iširo dėl A. A. kaltės, nes jis tinkamai nesirūpino šeima, nepadėjo, labiau domėjosi savo verslo reikalais, pas šeimą retai grįždavo, todėl ilgainiui ryšys silpo, o vėliau visai nutrūko. Kai nusprendė skirtis, turtą pasidalijo pagal esamą situaciją, nes buvęs sutuoktinis A. A. jautėsi morališkai skolingas dėl iširusios šeimos, todėl, kompensuodamas už tai, nereiškė pretenzijų dėl nekilnojamojo turto padalijimo. Be to, teigia, kad ji negavo jokių lėšų iš A. A. vykdyto verslo, todėl ji nemanė, kad jai atiteko didesnė turto dalis. Taigi nurodytų argumentų pagrindu pareiškėja teigia, kad ji nėra atsakinga už A. A. skolas, jo netinkamą įmonių valdymą ar kitiems asmenims sukeltą žalą – tai yra pareiškėjo asmeninė atsakomybė.
15. Pareiškėjas A. A. pateikė atsiliepimą į kreditoriaus D. K. savarankišką reikalavimą, juo prašo atmesti suinteresuoto asmens D. K. reikalavimus ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su suinteresuoto asmens D. K. reikalavimu kategoriškai nesutinka. Pažymi, kad D. K. kreditinis reikalavimas yra asmeninė pareiškėjo A. A. prievolė bei atsakomybė, todėl negali būti laikoma bei pripažinta solidariąja pareiškėjų prievole. D. K. kreditinis reikalavimas yra atsiradęs dėl pareiškėjo A. A. asmeniniais veiksmais padarytos (sukeltos) žalos, t. y. pareiškėjo vadovavimo įmonei pagrindu ir atitinkamų pareigų įmonei nevykdymu, t. y. prievolė nėra susijusi nei su pareiškėjų bendrais veiksmais, nei yra atsiradusi dėl pareiškėjų bendro ūkio poreikių tenkinimo ir pan. Taigi, prievolės kilmė nėra susijusi su šeimos poreikių tenkinimu, todėl negali būti pripažįstama solidariąja. Be to, pareiškėjai neišreiškė bendros valios, kad atsirastų bendra ir solidari prievolė. Taigi prievolė kilo ne pagal sutartinius ar paskolos teisinius santykius, kuriuose valią išreiškė abu sutuoktiniai (pareiškėjai), o pagal deliktą, t. y. žalos sukėlimo institutą, kuris yra taikomas tik pareiškėjo A. A., kuris savo asmeniniais veiksmais ir sukėlė žalą, atžvilgiu. Ši prievolė atsirado, kai Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019 nusprendė 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu priteisti iš atsakovo A. A. ieškovei BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ 87 071,29 Eur žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 87 071,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje byloje, kurioje ir buvo sprendžiamas atsakomybės, žalos kilimo ir atsakingų asmenų veiksmų klausimas, pareiškėja T. A. nedalyvavo, nebuvo bylos šalis ir jos atsakomybė ir (ar) atlikti veiksmai net nebuvo vertinti. Jeigu buvo siekiama pripažinti pareiškėjų atsakomybės solidarumą, tai pareiškėjos atsakomybės klausimas turėjo būti keliamas būtent paminėtoje Vilniaus apygardos teismo byloje, sprendžiant jį ginčo teisena, o ne prašant solidarumą pripažinti santuokos nutraukimo byloje bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka. Be to, žalos atlyginimas iš pareiškėjo A. A. buvo priteistas tuo pagrindu, jog buvo nustatyta, kad pareiškėjas A. A. tinkamai neįvykdė pareigos ir laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Baltijos verslo vystymo agentūra“, kurios vadovo pareigas ėjo. Kartu užfiksuotina, jog tai yra pareiškėjo A. A. asmeniniai veiksmai ir (ar) neveikimas, o ne solidarūs ar suderinti pareiškėjų veiksmai, kurių bendrumu ir buvo sukelta žala. Taigi, šis kreditinis reikalavimas iš esmės yra siejamas tik su pareiškėjo asmeniu ir jam asmeniškai keliamomis pareigomis bei jo atliktais veiksmais, o ne su šeimos interesais. Pareiškėja T. A. nevadovavo įmonei, kuriai buvo sukelta žala, todėl jai nebuvo keliama pareiga inicijuoti bankroto procedūrą, pareiškėjai T. A. nebuvo žinoma įmonės finansinė padėtis ir esami įsipareigojimai. Šiuo pagrindu yra konstatuojama, kad pareiškėja T. A. neturėjo nei pareigos, nei kompetencijos tvarkyti įmonės reikalus ir vykdyti pareigas įmonės atžvilgiu, įskaitant ir pareigą kreiptis dėl bankroto procedūros. Dėl D. K. reikalavimų, susijusių su turto pasidalijimu, nurodo, kad yra laikoma, jog pareiškėjai turtą pasidalijo pagrįstai ir teisėtai, nes nenukrypo nuo lygių dalių principo, todėl kreditoriaus reikalavimai, susiję su turto padalijimu, yra atmestini. Turto pasidalijimo metu pareiškėjai neturėjo jokių kreditorių, todėl nebuvo ir pagrindo atsižvelgti į jų interesus. Pareiškėjo nuomone, susumavus visas juridinių asmenų vertes ir kitą pareiškėjui santuokos nutraukimo sutartimi priskirtą turtą, pareiškėjui atiteko daugiau turto nei pareiškėjai T. A.. Be to, pareiškėjo A. A. indėlis į bendrą šeimos ūkį buvo minimalus, kadangi pareiškėjas viską investavo į savo kuriamą verslą, steigiamus juridinius asmenius, o šeimai, kuri gyveno Klaipėdoje, kol jis gyveno Vilniuje, skyrė tik tai, kas likdavo po verslo kūrimo. Tokiu būdu pareiškėjai teko visi šeimos tiek buitiniai, tiek ir finansiniai rūpesčiai, kuriuos ji viena spręsdavo. Taigi pareiškėjas santuokos nutraukimo metu dalijant turtą sutiko su pareiškėjos argumentais, kad jie kartu nieko nesukūrė ir pareiškėjas prie šeimos ūkio esmingai neprisidėjo. Be to, su pareiškėja liko gyventi vaikai, ir tai buvo įvertinta. Pažymi, kad sutuoktiniai turtą pasidalijo dar 2014 metais, o toks turto pasidalijimas labiausiai atitiko šalių interesus, jų valią, siekius ir susiklosčiusią faktinę situaciją. Pareiškėjui A. A. atiteko šis turtas: 2,15 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė pagal varžytynių kainą – 7 029,00 Eur); 1,61 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė pagal varžytynių kainą – 5 322 Eur); pistoletas „Sig Sauer P230“ (vertė – 200 Eur). Nutraukiant santuoką buvo pasidalyti ir šie veiklą vykdantys juridiniai asmenys: UAB prekybos namai „Polimex“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (A. A. – vienintelis akcininkas, bendrovės vertė – 2 896,20 Eur); UAB ,,Eurokelias“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (A. A. – vienintelis akcininkas, bendrovės vertė 2 896,20 Eur); UAB ,,Floreal Baltic Group“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (A. A. – vienintelis akcininkas, bendrovės vertė – 2 896,20 Eur); UAB ,,Baltijos verslo vystymo agentūra“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (A. A. – vienintelis akcininkas, bendrovės vertė 2 896,20 Eur, bendrovės akcininko A. A. tiksliniai įnašai – 408 118 219,95 Eur); VšĮ „Transporto reformų paramos fondas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) A. A. – 1/3 dalininko teisių paketas, įstaigos vertė 2 896,20 Eur, ilgalaikis ir trumpalaikis turtas – 9 922,38 Eur, 1/3 dalininko turto vertė – 4 272,86 Eur); VšĮ Baltijos media centras, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (A. A. – vienintelio dalininko teisių paketas, įstaigos vertė – 1 448,10 Eur, ilgalaikis ir trumpalaikis turtas – 23 257,00 Eur). Pareiškėjas A. A. pažymi, jog sutuoktinių turtas buvo pasidalytas tokiu būdu, kadangi jis įkūrė visus juridinius asmenis ir žinojo, kaip vykdyti ir tęsti juose veiklą, taip pat kaip gauti komercinės naudos, pajamų ir pelno. Pareiškėjai susitarė, kad nekilnojamąjį turtą, t. y. du butus (nes pareiškėja ten gyvena), iš kurių vienas įkeistas bankui, du mažus požeminius garažus ir vieną žemės sklypą, pareiškėjas palieka pareiškėjai. Taigi pareiškėjui pereina du žemės sklypai, ginklas ir šeši juridiniai asmenys, kurie vykdė realią veiklą ir galėjo sugeneruoti pareiškėjui pelno bei pajamų. Pareiškėjas A. A. pareiškėjai nemokėjo ir kompensacijos už įnašus, atliktus į juridinius asmenis. Į UAB ,,Baltijos verslo vystymo agentūra“ buvo atliktas 118 219,95 Eur įnašas. Pareiškėja dėl to pretenzijų pareiškėjui nereiškė ir nereikalavo jai išmokėti kompensacijos. Be to, konkrečios VšĮ dalies, nesant vieninteliu dalininku, neįmanoma nustatyti. Pagal norminių teisės aktų reikalavimus VšĮ dalininkas neturi realios (ar konkrečios) savo dalies vertės, jis yra tik bendraturtis, kuris su kitais asmenimis valdo VšĮ. Tai, kad pareiškėjas galėjo generuoti stabilias pajamas ir gauti pelno iš jam atitekusių juridinių asmenų, patvirtina ir paskutinės faktinės aplinkybės. Pareiškėjo teigimu, kreditorius D. K. savo reikalavime klaidingai teigia, kad pareiškėjas A. A. įmonėms vadovavo kartu su buvusia sutuoktine, kadangi pareiškėja niekuomet nebuvo jo nurodytų įmonių vadovė. Pareiškėjai niekuomet nevykdė jokio verslo kartu ir pareiškėja T. A. nebuvo verslo dalimi, nes augino vaikus. Tai buvo išimtinai pareiškėjo asmeninė veikla, kurioje jis vienas priėmė visus sprendimus, jų nederino su pareiškėja. Taigi, pareiškėjas vertina, jog turtas buvo pasidalytas sąžiningai ir lygomis dalimis.
16. Suinteresuotas asmuo D. K. pateikė rašytinius paaiškinimus, juose nurodė, kad jis surinko reikiamus duomenis iš viešai prieinamų šaltinių apie pareiškėjų dalytiną turtą ir jo vertes, nurodė, kokia kiekvieno dalytino nekilnojamojo turto objekto vertė yra VĮ Registrų centras duomenimis, pareiškėjų nurodyta vertė, vertė pagal 2022 m. rugpjūčio 29 d. ir 2022 m. rugpjūčio 30 d. VĮ Registrų centro masinį vertinimą 2014 m. lapkričio 28 d. ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. faktais paremta vidutinė rinkos kaina 2022 m. balandžio 16 d. Paaiškino, kad byloje yra prieštaringų įrodymų dėl nekilnojamojo turto vertės. Negalima pasikliauti masinio vertinimo reikšmėmis, nes jos nustatomos tik periodiškai ir neparodo konkretaus turto kainos. Siekiant nustatyti tikrąją nekilnojamojo turto vertę turi būti atliktas individualus vertinimas. Dėl solidariosios pareiškėjos atsakomybės nurodė, kad įmonei (pirminiam kreditoriui) žalą padarė abu pareiškėjai, kurie kartu dirbo, vadovavo ir iki 2014 m. sausio 10 d. buvo vieninteliai LUAB ,,Baltijos verslo vystymo agentūra“ akcininkai. Todėl taip, kaip pareiškėjai dalijosi bendru turtu – uždirbtomis ir užgyventomis pajamomis, lygiai taip pat turi abu kartu atsakyti ir už bendrais veiksmais padarytą žalą. Abu pareiškėjai teismui teikdami Sutartį Nr. 4 jos 14.12 punkte aiškiai raštu patvirtino, kad verslus kūrė ir juose dirbo kartu, todėl abiejų pareiškėjų atsakomybė yra solidari.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė
17. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 21 d. sprendimu panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014 pagal pareiškėjų T. A. ir A. A. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo dalį, kuria patvirtinta pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Pareiškėjų T. A. ir A. A. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo dalį, kuria patvirtinta pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, tenkino iš dalies. Suinteresuoto asmens D. K. savarankišką reikalavimą tenkino iš dalies. Padalijo pareiškėjams nuosavybės teise priklausantį turtą: pareiškėjui A. A. asmeninės nuosavybės teise priteisė: 1/2 dalį 6,92 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį buto / patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 606/10000 dalių negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pistoletą ,,Sig Sauer P230 SL“, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai T. A. asmeninės nuosavybės teise priteisė: 1/2 dalį 6,92 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; 1/2 dalį buto / patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 606/10000 dalių negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Priteisė T. A. 100 Eur piniginę kompensaciją iš A. A.. Pripažino asmenine pareiškėjo A. A. prievole prievolę, atsiradusią pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019, kuriuo ieškovei BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ iš atsakovo A. A. priteistas 87 071,29 Eur žalos atlyginimas bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Kitą pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu dalį, kuria prašoma patvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, atmetė. Kitą suinteresuoto asmens D. K. savarankiško reikalavimo dalį atmetė. Priteisė iš suinteresuoto asmens D. K. 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui A. A.. Priteisė iš pareiškėjo A. A. 204,75 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui D. K.. Priteisė iš pareiškėjos T. A. 204,75 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui D. K.. Priteisė valstybei iš pareiškėjos T. A. ir pareiškėjo A. A. po 10,16 Eur iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Priteisė valstybei iš suinteresuoto asmens D. K. 20,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Teismo sprendimui įsiteisėjus nusprendė panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 5 d. ir 2020 m. gegužės 7 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-XX/2020 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamųjų daiktų: buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 6,92 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), areštą. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 21 d. papildomu sprendimu atnaujino terminą papildomam sprendimui priimti; priteisė pareiškėjui A. A. iš suinteresuoto asmens D. K. 1 787,64 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo argumentai:
17.1. Teismas nurodė, kad pateikta tvirtinti sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Teismo vertinimu, toks sutuoktinių turto padalijimas akivaizdžiai prieštarauja pačių sutuoktinių bei jų kreditorių interesams ir tokios santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos negali būti patvirtintos. Nenustatęs aplinkybių, dėl kurių turtas negalėtų būti padalytas lygiomis dalimis natūra, pareiškėjų įgytą turtą nusprendė padalyti lygiomis dalimis.
17.2. Nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 20 d. buvo perleistas. Kadangi nekilnojamasis turtas teismo sprendimo priėmimo dieną pareiškėjams nuosavybės teise nebepriklauso, nusprendė, kad jo padalijimas šiuo metu yra objektyviai neįmanomas. Butas į dalijamo pareiškėjų bendro turto balansą nebuvo įtrauktas ir dalijamas tarp pareiškėjų. Vertino, kad aplinkybė, kad butas buvo perleistas trečiajam asmeniui iki nutarties, kuria buvo atnaujintas procesas byloje, priėmimo, sudaro pagrindą nepriteisti ir piniginės kompensacijos suinteresuotam asmeniui, kadangi priešingas aiškinimas pažeistų ne tik pagrindinius bendro sutuoktinių turto padalijimo principus, bet ir prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, nes šioje byloje nėra jokių duomenų, kad šio turto perleidimo metu pareiškėja T. A. būtų buvusi nesąžininga.
17.3. Nurodė, kad įmonės UAB prekybos namai ,,Polimex“, UAB ,,Eurokelias“, Lietuvos ir Rusijos uždaroji akcinė bendrovė ,,Floral Baltic Group“, UAB ,,Baltijos verslo vystymo agentūra“, VšĮ Baltijos media centras teismo sprendimo priėmimo dieną realiai neegzistuoja, todėl objektyviai negali būti įtraukiamos į bendrą pareiškėjų dalijamo turto balansą ir būti sprendžiamas klausimas dėl šių įmonių padalijimo pareiškėjams.
17.4. Nurodė, kad negali būti sprendžiamas klausimas dėl transporto priemonės „Toyota RAV 4“ padalijimo pareiškėjams, nes šis turtas nepriklauso nė vienam iš pareiškėjų nuosavybės teise.
17.5. Teismas pažymėjo, kad į pareiškėjų dalytino turto vertę neįtraukia ir nedalija pareiškėjų banko sąskaitose 2014 m. lapkričio 28 d. buvusių piniginių lėšų (T. A. banko sąskaitoje – 8,78 Lt (2,54 Eur), A. A. banko sąskaitoje – 21,03 Lt (6,09 Eur), kadangi vertina, jog šių piniginių lėšų sprendimo priėmimo dieną nebėra.
17.6. Atsižvelgęs į tai, kad pistoletas ,,Sig Sauer P230 SL“ asmeninės nuosavybės teise atiteko pareiškėjui A. A., kaip ir numatyta pareiškėjų patikslintoje 2022 m. kovo 31 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjai T. A. priteisė 100 Eur kompensaciją iš pareiškėjo A. A..
17.7. Teismas nurodė, kad prievolė, atsiradusi pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019, kuriuo ieškovei BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ iš atsakovo A. A. priteistas 87 071,29 Eur žalos atlyginimas bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos, yra asmeninė A. A. prievolė, už kurią jis atsako savo asmeniniu turtu. Vertino, kad sutuoktinė T. A. niekaip nėra susijusi su pareiškėjo asmenine prievole, kadangi tai nebuvo pareiškėjo laisva valia sudarytas sandoris šeimos ūkio poreikiams tenkinti. Prievolės kilmė nėra susijusi su šeimos poreikių tenkinimu, šeimos gauta paskola ar pan. ir tokia prievolė negali būti laikoma solidariąja pareiškėjų prievole. Žala įmonei padaryta būtent A. A. tyčiniais veiksmais, ji konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl žalos atlyginimo. Duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų dalyvavusi šios įmonės veikloje kaip šeimos versle, nėra. Aplinkybė, kad ji šioje įmonėje buvo įdarbinta samdoma darbuotoja (administratore, sandėlininke, pardavėja), nesudarė pagrindo spręsti, kad pareiškėja savo aktyviais veiksmais būtų prisidėjusi prie šios įmonės verslo plėtojimo.
17.8. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų teismas pažymėjo, kad pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu dalis dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo yra patenkinta 25 proc. Suinteresuoto asmens D. K. savarankiškas reikalavimas yra patenkintas 25 proc., kadangi reikalavimas pripažinti pareiškėjų prievolę solidariąja yra atmestas, o reikalavimas visą pareiškėjų bendrą turtą padalyti lygiomis dalimis yra patenkintas iš dalies (50 proc.). Pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu dalies dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo tenkinęs iš dalies, t. y. 25 proc., nurodė, kad pareiškėjui A. A. iš suinteresuoto asmens D. K. priteistina 181,50 Eur už advokato teisinę pagalbą (726,00 Eur x 25 proc.). Nurodė, kad suinteresuoto asmens D. K. bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 638,00 Eur. Suinteresuoto asmens savarankišką reikalavimą patenkinus iš dalies, t. y. 25 proc., iš pareiškėjų suinteresuotam asmeniui priteistina 409,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 638 Eur x 25 proc.) (iš kiekvieno po 204,75 Eur).
17.9. Teismas papildomu sprendimu nurodė, kad liko neišspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjui A. A.. Pažymėjo, kad, prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu dalį dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo tenkinus 25 proc., pareiškėjui A. A. iš suinteresuoto asmens D. K. papildomai priteistina 1 787,64 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus esmė
18. Pareiškėja T. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patvirtinti pareiškėjų sudarytą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
18.1. Nurodė, kad skundžiamu sprendimu teismas netinkamai įvertino ir nustatė, dėl ko iširo santuoka. Teismo vertinimas, kad norint nukrypti nuo lygių dalių principo nepakanka fakto, kad sutuoktinis šeimą apleido ir nebuvo lojalus, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis teismų praktikai. Sutuoktinis A. A. nevykdė pareigų šeimai ir nebuvo rūpestingas ir atsakingas sutuoktinis. Santuoka iširo išimtinai dėl pareiškėjo A. A. veiksmų. Kai nusprendė nutraukti santuoką, turtą pasidalijo pagal esamą situaciją, gyvenimo būdą, lokaciją ir įvertinę A. A. veiksmus (esminė kaltė, lėmusi santuokos nutraukimą).
18.2. Pažymėjo, kad byloje įrodyta, kad buvęs sutuoktinis A. A. tinkamai nesirūpino šeima, nebuvo lojalus ir šeimą paliko likimo valiai, nes gyveno kitame mieste, retai grįždavo. Šiuos faktus ir bylos nagrinėjimo metu patvirtino pareiškėjas A. A.. Įrodyta, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Pareiškėjas A. A. neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, vaikus ir namų ūkį išlaikė viena pareiškėja T. A.. Pareiškėjas A. A. niekuomet neprisidėjo ir visas savo uždirbamas lėšas skyrė ne vaikams ir šeimai, o savo asmeninių verslų kūrimui, plėtimui ir kitiems verslo reikalams, kuriuose pareiškėja T. A. nedalyvavo. Buvo kompensuotas indėlis į šeimos gerovę, prie kurios pareiškėjas A. A. neprisidėjo. Visi nekilnojamojo turto objektai, kurie atiteko pareiškėjai T. A., buvo išlaikomi pareiškėjos T. A. asmeniškai, t. y. juos prižiūrėjo, remontavo, mokėjo einamuosius mokesčius ir visiškai viena išlaikė, todėl pareiškėjas A. A. faktiškai net neturėjo teisės pretenduoti į šią turto dalį. Pareiškėjas A. A. suprato, kad į valdomą turtą jis negali pretenduoti. Vertina, kad pareiškėjai T. A. atiteko mažiau, nes liko turto, kurį faktiškai viena valdė, viena augindama vaikus. Pareiškėjui A. A. atiteko verslai ir šeimos investicijos į verslus.
18.3. Nurodo, kad kitoks turto pasidalijimas, nei nurodė pareiškėjai, būtų nesąžiningas, nes pareiškėjai T. A. nėra kompensuojamas patirtos daug didesnės išlaidos dėl bendro ūkio, vaikų išlaikymo. Teismo sprendimu turtas padalintas nelygiateisiškai ir neproporcingai. Teismas, dalydamas turtą, neįvertino realios turto dalijimo faktinės situacijos, santuokos nutraukimo aplinkybių ir priežasčių, kad pareiškėjas A. A. neprisidėjo prie bendro šeimos ūkio.
18.5. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėjui A. A. atitekusios įmonės buvo bevertės. Turėjo būti vertinama, kokią vertę įmonės turėjo santuokos nutraukimo metu 2014 metais ir tai, kokios investicijos buvo padarytos santuokos metu. Pareiškėjas jokio indėlio į šeimos bendrą turtą nedėjo, nes viską skirdavo savo verslų kūrimui. Teismas preziumavo visų įmonių bevertiškumą, nors jokio vertinimo nebuvo atlikta. Duomenis, kuriuos pateikė pareiškėjas A. A. apie juridinių asmenų finansinius rodiklius, laikė nepagrįstais bei neįrodytais, tačiau sprendime nenurodė, kuo šias išvadas grindžia.
18.6. Teismas tinkamai neįvertino visų santuokos nutraukimo priežasčių, padaryta esminių įrodymų tyrimo bei vertinimo pažeidimų, kurie lėmė nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Teismas vadovavosi prielaidomis, ne konkrečiais įrodymais, savo išvadų tinkamai nemotyvavo. Nurodė, kad turtą išlaikė iš asmeninių lėšų nuo 2014 m., kai santuoka buvo nutraukta, t. y. atliko remonto darbus, gerino, investuodama savo pinigus, mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius, taigi pagerino ir investavo į šį turtą nemažą savo asmeninių pinigų sumą, tačiau teismo sprendime į tai nėra atsižvelgta, nėra numatoma jokia kompensacija dėl turto priežiūros, investicijų, mokesčių ir pan. Dalijant turtą iš esmės vienu atveju yra vadovaujamasi 2014 m. duomenimis, kitu atveju jau faktiniais duomenis, kurie susiformavo nutraukus santuoką. Teismas, nustatydamas juridinių asmenų vertę, vadovavosi duomenimis, kurie atsirado ir tapo žinomi jau po santuokos nutraukimo momento. Taigi, šie duomenys ne tik kad nebuvo žinomi santuokos nutraukimo metu, tačiau ir negali turėti įtakos jų santuokos nutraukimui, kadangi jie faktiškai atsirado jau po santuokos nutraukimo, todėl negalėjo turėti jokios įtakos šiai civilinei bylai, nes turtas yra dalijamas pagal situaciją, kuri yra santuokos nutraukimo metu, o ne pagal vėliau atsiradusias aplinkybes.
18.7. Nurodė, kad santuokos nutraukimo metu nebuvo jokių kreditorinių reikalavimų, pareiškėjo A. A. verslas veikė tinkamai. Taigi, santuokos nutraukimo metu neegzistavo jokios aplinkybės, kurios leistų spręsti, kad turtą pasidalijo netinkamai, o visos aplinkybės, kurios pirmosios instancijos teismui leidžia spręsti, kad turtą pasidalijo netinkamai, atsirado jau po santuokos nutraukimo momento, todėl negali turėti jokios įtakos ginčo klausimui.
18.8. Nurodė, kad jeigu teismas vertino, kad susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra netinkamas, teismas turėjo ne pakeisti, o netvirtinti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties.
18.9. Priteistos suinteresuoto asmens naudai bylinėjimosi išlaidos yra neteisėtos, nes buvo įrodyta, kad tai asmeninė pareiškėjo A. A. skola, todėl į pareiškėją T. A. negali būti nukreipti jokie suinteresuoto asmens reikalavimai.
18.10. Nurodė, kad teismo ekspertizė negalėjo turėti įtakos ginčo klausimui, nes buvo atlikta nesilaikant norminių teisės aktų reikalavimų ir pažeidžiant pareiškėjos T. A. teises ir sukeliant žalą.
Atsiliepimas
19. Atsiliepimu į pareiškėjos T. A. apeliacinį skundą pareiškėjas A. A. prašo pareiškėjos T. A. apeliacinį skundą tenkinti.
Šalies argumentai
20. Pareiškėjas A. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patvirtinti pareiškėjų sudarytą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; priteisti iš suinteresuoto asmens 1 815 Eur bylinėjimo išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
20.1. Nurodė, kad teismo pareiškėjų turto pasidalijimas buvo vertinimas kaip nelygiavertis, tačiau tokia teismo išvada nepagrįsta ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Pažymi, kad santuokos nutraukimo metu juridiniai asmenys buvo potencialiai galintys generuoti didelius pelnus, nes turėjo verslo planų ir partnerių. Nebuvo atlikta teismo ekspertizė ar kitas vertinimas, kurioje metu būtų buvę nustatyta, kad neva įmonės buvo bevertės. Teismas neanalizavo finansinių ir kitų juridinių asmenų dokumentų ir padarė nepagrįstą išvadą dėl to, kad juridiniai asmenys buvo beverčiai.
20.2. Pareiškėjai susitarė, kad nekilnojamasis turtas, t. y. du butus, iš kurių vienas įkeistas bankui, du mažus požeminius garažus (nes pareiškėja ten gyvena) ir vieną žemės sklypą pareiškėjas palieka pareiškėjai kaip kompensaciją už tai, jog pareiškėjas nebuvo lojalus savo šeimai, ir už investicijas, kurias pareiškėjas A. A. padarė į verslą, kuris jam liko asmeninės nuosavybės teise. Taigi pareiškėjui A. A. perėjo du žemės sklypai, ginklas ir net šeši juridiniai asmenys, kurie vykdė realią veiklą ir galėjo sugeneruoti pareiškėjui A. A. pelno bei pajamų. Pareiškėjas A. A. kategoriškai nesutinka su tuo, jog juridiniai asmenys buvo beverčiai, nes jis juos įkūrė ir vystė juose veiklą, todėl jis žinojo šių juridinių asmenų potencialą ir galimybes.
20.3. Nurodė, kad pareiškėjas A. A. pareiškėjai nemokėjo ir kompensacijos už įnašus, atliktus į juridinius asmenis. Į UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ buvo atliktas 408 189,86 Lt (118 219,95 Eur) įnašas. Pareiškėja dėl to pretenzijų pareiškėjui nereiškė ir nereikalavo jai išmokėti kompensacijos, kadangi buvo susitarta, kad į tai bus atsižvelgta dalijantis turtą santuokos nutraukimo metu. Teismas tinkamai šios aplinkybės nevertino ir tik pasisakė, kad tai neturi jokios įtakos.
20.4. Turto pasidalijimo metu pareiškėjai neturėjo jokių kreditorių, todėl nebuvo ir pagrindo atsižvelgti į jų interesus. Pareiškėjai neturėjo kreditorių ir negalėjo atsižvelgti į ateityje atsirasiančius kreditorius, nes jie buvo asmeniniai pareiškėjo A. A. kreditoriai, jokių kreditinių reikalavimų nebuvo susidarę ir santuokos nutraukimo metu.
20.5. Pareiškėjas A. A. mano, jog, susumavus visas juridinių asmenų vertes ir kitą jam santuokos nutraukimo sutartimi priskirtą turtą, pareiškėjui atiteko daugiau nei pareiškėjai, kuriai teko visi šeimos tiek buitiniai, tiek ir finansiniai rūpesčiai, kuriuos ji viena spręsdavo. Todėl pareiškėjas A. A. santuokos nutraukimo metu dalijant turtą sutiko su pareiškėjos T. A. argumentais, kad jie kartu nieko nesukūrė ir pareiškėjas A. A. prie šeimos ūkio neprisidėjo esmingai, nes ji viena išlaikė, remontavo nekilnojamojo turto objektus ir jais rūpinosi, todėl kiekvienas turėtų likti prie to, ką sukūrė. Atitinkamai pareiškėjas sukūrė juridinius asmenis. Šiuo susitarimu ir buvo vadovaujamasi dalijantis turtą ir jį skirstant. Be to, su pareiškėja liko gyventi vaikai, todėl ir tai buvo įvertinta.
20.6. Pareiškėjų turtas turi būti dalijamas pagal 2014 m. lapkričio 28 d. situaciją, kai faktiškai buvo nutraukta santuoka, buvusią turto padėtį, vertes, juridinių asmenų finansinę situaciją ir pan. Kitoks turto padalijimas, t. y. pagal dabartinę situaciją, ne tik pažeistų protingumo principą, tačiau ir yra objektyviai neįmanomas, kadangi dalies turto net nebėra. Be to, kai kurio turto vertė arba sumažėjo, arba padidėjo, pvz., nekilnojamojo turto (buto), kuris buvo pagerintas nuolatos jį išlaikant ir remontuojant, todėl turto nėra įmanoma padalyti kitaip.
20.7. Pažymi, kad juridinių asmenų bankrotas įvyko jau po santuokos nutraukimo, o santuokos nutraukimo metu požymių apie bankroto procesus, pareiškėjo vertinimu ir nuomone, nebuvo, todėl jis pagrįstai tikėjosi, kad juridiniai asmenys sėkmingai ir toliau vykdys komercinę veiklą. Juo labiau, kad UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ padarė tikslinius įnašus, kurie siekė net 408 189,86 Lt (118 219,95 Eur). Visi tie įnašai perėjo pareiškėjo A. A. nuosavybėn, kai po santuokos nutraukimo momento juridiniai asmenys perėjo jam. Pareiškėjas A. A. turėjo visas galimybės gauti ir generuoti didelį pelną, gauti pajamų. Taigi, santuokos nutraukimo momentu jam perėjo priemonės (juridiniai asmenys), kurias valdydamas jis galėjo vykdyti sėkmingą komercinę veiklą, ir jeigu būtų tinkamai pavykę valdyti juridinius asmenius ir pasiekti sėkmingų verslo rezultatų, jis būtų galėjęs turėti daug didesnį turtą, nei perėjo pareiškėjai.
20.8. Nurodo, kad teismas neteisingai apskaičiavo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš viso patirta 7 513,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ne 726,00 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas.
Atsiliepimas
21. Suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepimu į pareiškėjų T. A. ir A. A. apeliacinius skundus prašo patenkinti pareiškėjų apeliacinių skundų dalis, kuriomis prašoma panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimą; netenkinti pareiškėjų skundų dalies, kuria prašoma patvirtinti pareiškėjų sudarytą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; netenkinti pareiškėjo A. A. skundo dalies, kuria prašoma iš suinteresuoto asmens priteisti bylinėjimosi išlaidas; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į pareiškėjų apeliacinius skundus argumentai:
21.1. Nurodė, kad pareiškėja T. A. per trejus metus nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad viena augino nepilnamečius vaikus. Bylos nagrinėjimo metu buvo atskleista, kad pareiškėjai santuokos nutraukimo metu jokių nepilnamečių vaikų neturėjo. Nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjai gyveno skyriumi. Nepateikta jokių įrodymų apie tai, kad buvo atliekamas nekilnojamojo turto remontas nuo 2014 metų iki 2023 metų. Nepateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas A. A. iš šeimos verslo gautas lėšas išleido asmeniniams, o ne šeimos poreikiams. Į bylą pateikti įrodymai, kad pareiškėjai aktyviai dirbo kartu ir savo veiksmais prisidėjo prie UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ tyčinio bankroto.
21.2.Mano, kad pareiškėjų santuokos nutraukimas buvo apsimestinis siekiant išsaugoti šeimos turtą. Pareiškėja nepateikė jokių skaičių ir nepagrindė savo apeliacinio skundo dėl dalytino turto vertės. 2014 m. lapkričio 28 d. pareiškėjai turėjo dalytino turto, kurio vertė sudarė 189 400 Eur. Pareiškėja nepateikė jokių argumentų dėl to, kad įmonės nebuvo bevertės, todėl įmonių vertė lygi 0 Eur.
21.3. Nurodo, kad pareiškėjos pozicija dėl teismo paskirtos ir atliktos ekspertizės neturi jokios teisinės reikšmės.
21.4. Nurodo, kad pareiškėjas A. A. apeliaciniame skunde pažymi, jog pareiškėjas išreiškė teorinę galimybę, kad įmonės galėjo nešti pelną, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad įmonės davė pelno ir kad įmonių nuosavas kapitalas buvo teigiamas. Pareiškėjas nurodė bendrus tariamus į našus į įmonę, kurią dar 2014 m. sausio 10 d. pardavė už 1 000 litų, nors santuoka nutraukta 2014 m. lapkričio 28 d., tai rodo, kad ir toliau ciniškai bandoma suklaidinti teismą. Pareiškėjas nurodo apie galimybes viešajai įstaigai gauti pelno, nors viešoji įstaiga yra ne pelno siekianti organizacija. Klaidina teismą dėl nepilnamečių vaikų, kurių santuokos nutraukimo metu nebuvo, priežiūros.
21.5. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartys civilinėje byloje Nr. e2S-785-889/2021 ir civilinėje byloje Nr. e2A 616 513/2022 turi prejudicinę galią šioje byloje.
Šalies argumentai
22. Suinteresuotas asmuo D. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimą; pripažinti, kad pareiškėja T. A. kartu su pareiškėju A. A. pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019 dėl padarytos žalos D. K. atsako solidariai; nepripažinus, kad pareiškėja T. A. kartu su pareiškėju A. A. pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019 dėl padarytos žalos D. K. atsako solidariai, visą pareiškėjų bendrą turtą padalyti lygiomis dalimis: pareiškėjai T. A. priteisti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjui A. A. – 6,92 ha žemės sklypą, 606/10000 garažo dalis, adresu (duomenys neskelbtini), pistoletą „Sig Sauer P230 SL“; pareiškėjui A. A. priteisti iš pareiškėjos T. A. 67 800 Eur kompensacinę skolą nuo 2014 m. gruodžio 28 d. ir 6 proc. metines palūkanas už naudojimąsi pareiškėjo turtu nuo 2014 m. gruodžio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjų. Prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. papildomą sprendimą. Pagrindiniai apeliacinių skundų dėl sprendimo ir papildomo sprendimo argumentai:
22.1. Nurodė, kad prašė teismo pripažinti, jog pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019 dėl padarytos žalos atsako abu pareiškėjai solidariai. Teismas šį reikalavimą išnagrinėjo formaliai, netirdamas įrodymų, o pasikliaudamas vien tik valstybės įmonės VĮ Registrų centro išrašu. Abu pareiškėjai buvo sutuoktiniai ir įmonės akcininkai, jie apie įmonės nemokumą turėjo sužinoti vėliausiai 2012 m. balandžio 30 d. Vertina, kad abu pareiškėjai yra atsakingi už įmonei padarytą žalą solidariai nuo 2012 m. balandžio 30 d. Reikalavimas dėl pareiškėjų solidariosios atsakomybės yra pareikštas tinkamai, nes teismas, išnagrinėjęs bylą dėl žalos atlyginimo, pasisakė tik dėl vadovo atsakomybės, o ne dėl akcininkų, kuriais buvo abu pareiškėjai, atsakomybės. Nors pareiškėja T. A. Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-734-467/2019 nagrinėjime nedalyvavo, tai nereiškia, kad ji šioje byloje negali būti pripažinta solidariai atsakinga už pareiškėjų bendrais veiksmais padarytą žalą. Pareiškėjai, teikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, aiškiai patvirtino, kad verslus kūrė ir juose dirbo kartu. Patys pareiškėjai pripažino, kad įmonės buvo bendras dalytinas turtas, o ne asmeninis pareiškėjo turtas.
22.2. Nurodė, kad pareiškėja butą (duomenys neskelbtini), pardavė 2019 m. kovo 20 d., t. y. po to, kai įmonės bankrotas buvo pripažinta tyčiniu ir ieškinys dėl padarytos žalos jau buvo apeliacinės instancijos teisme. Šis faktas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja nesąžiningai siekė kuo greičiau parduoti butą, kad jis liktų kaip nedalytinas turtas, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėja turėtų būti atleista nuo kompensacijos mokėjimo pareiškėjui arba suinteresuotam asmeniui, kuris dėl nesąžiningų abiejų pareiškėjų veiksmų ketverius metus negali išieškoti priteisto žalos atlyginimo.
22.3. Nurodė, kad dalytinas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kurį pareiškėjai turėjo santuokos nutraukimo metu, o jeigu jo nebeturi, t. y. jį pardavė, turi būti priteista kompensacija. Pareiškėjų turtas turėtų būti padalytas lygiomis dalimis, perdalijant ir kompensuojant neteisėtu pasidalijimu padarytą žalą, pareiškėjui iš pareiškėjos priteisiant procesines palūkanas nuo 2014 m. lapkričio 28 d. Teismas nepagrįstai manė, kad dalijant nekilnojamąjį turtą pareiškėjui nereikia kompensuoti nustatytos 1/2 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), 48 000 Eur vertės, žinant, kad pareiškėja šį butą 2019 m. kovo 20 d. pardavė už 71 900 Eur ir asmeniškai gavo daug didesnes pajamas. Teismo paskirtos ekspertizės metu atliktas retrospektyvinis vertinimas ir nustatytos nekilnojamojo turto vertės 2014 m. lapkričio 28 d., kurios akivaizdžiai nesutapo su pareiškėjų nurodytomis vertėmis.
Žemesnės instancijos teismas
22.4. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-616-513/2022 nurodė, kad visos pareiškėjų valdytos įmonės santuokos nutraukimo metu buvo bevertės ir pareiškėjai nėra suinteresuoti užtikrinti savo kreditorių interesų. Po šios nutarties priėmimo pareiškėjai nepateikė jokių naujų įrodymų, įrodančių, kad įmonės turtas buvo ne bevertis. Įmonės gaunamas pelnas, o ne pajamos yra esminis rodiklis nustatant vertę, tačiau jokia įmonė pelno neturėjo ir negavo, tad vertė lygi 0 Eur.
22.5. Nurodė, kad teismas nusprendė turtą padalinti po 1/2 dalį kiekvienam pareiškėjui, o už parduotą pareiškėjos turtą jokios kompensacijos pareiškėjui nepriteisė. Teismas nesivadovavo atliktos turto vertės nustatymo ekspertizės metu gautais duomenimis.
22.6. Nurodė, kad teismas papildomą sprendimą priėmė pažeisdamas CPK 277 straipsnio 2 dalį, nes klausimas dėl papildomo sprendimo buvo iškeltas praėjus 28 dienoms ir nebuvo prašoma atnaujinti termino papildomam sprendimui priimti. Teismas suklydo vertindamas suinteresuoto asmens procesinę padėtį, nes jis netiesiogiai atstovavo pareiškėjo pozicijai. Iki 2020 m. gruodžio 17 d. pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl proceso atnaujinimo iš viso negali būti priteisiamos, nes procesas buvo atnaujintas, t. y. reikalavimas buvo patenkintas, visa apimtimi. Suinteresuoto asmens reikalavimas dėl solidariosios atsakomybės nebuvo pareikštas pareiškėjui A. A., todėl pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisimos, nes tai prieštarauja protingumo ir teisingumo principams. Mano, kad bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos tik iš priešingai pozicijai atstovaujančio asmens. Dalijant turtą tarp pareiškėjų jie abu atstovauja priešingoms pusėms, tačiau faktiškai abu pareiškėjai siekė visą vertingą turtą perleisti pareiškėjai T. A.. Bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos formaliai. Kiekvienas pareiškėjo A. A. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas turi būti įvertintas individualiai, atsižvelgiant į tai, kurioje byloje ir kurioje proceso stadijoje jos patirtos.
Atsiliepimas
23. Pareiškėja T. A. atsiliepimu į suinteresuoto asmens D. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimo prašo suinteresuoto asmens D. K. apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
23.1. Nurodo, kad suinteresuoto asmens reikalavimas dėl solidariosios atsakomybės pagal Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019 yra prieštaraujantis teismų išaiškinimams ir teisės aktų nuostatoms. Suinteresuotam asmeniui kilusi prievolė nėra solidari ir negali būti tokia pripažinta. Pažymi, kad nedalyvavo civilinės bylos Nr. 2A-734-467/2019 nagrinėjime, nebuvo pripažinta kaip sukėlusi žalą juridiniam asmeniui. Nurodo, kad pareiškėjos T. A. atsakomybės klausimas galėjo būti vertinamas tik civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019. Suinteresuotas asmuo siekia santuokos nutraukimo byloje, o ne ginčo teisena pripažinti, kad pareiškėja T. A. padarė žalą juridiniam asmeniui. Tai išeina už bylos nagrinėjimo ribų. Tokiu reikalavimu yra siekiama atnaujinti jau išnagrinėtą bylą, kurioje dėl žalos juridiniam asmeniui jau pasisakyta ir konstatuota, kad žala kilo dėl pareiškėjo A. A. veiksmų. Iš pareiškėjo A. A. žalos atlyginimas buvo priteistas kaip iš juridinio asmens vadovo, o pareiškėja T. A. niekada nebuvo juridinio asmens vadovė ir nėjo jokių vadovaujamų pareigų. Neturi jokios teisinės reikšmės tai, ar pareiškėja T. A. dirbo įmonėje, ar dalyvavo jos veikloje, nes pareiškėjui A. A. atsakomybė atsirado dėl jo asmeniniais veiksmais sukeltos žalos einant įmonės vadovo pareigas. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimas turi prejudicinę galią ir pareiškėja T. A. nėra solidariai atsakinga dėl sukeltos žalos.
23.2. Nurodo, kad suinteresuoto asmens teiginiai, kad pareiškėja T. A. buvo nesąžininga pardavusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra niekuo nepagrįsti. Pažymi, kad negali būti nesąžininga vien dėl to, kad pardavė savo nuosavybę. Parduotas butas nebuvo niekaip suvaržytas trečiųjų asmenų reikalavimais. Santuoka buvo nutraukta 2014 m. Butas buvo parduotas praėjus tik penkeriems metams po santuokos nutraukimo. Nebuvo jokios skubos jį parduoti. Nurodė, kad negalėjo objektyviai suvokti ir numatyti, kad praėjus tiek metų santuokos nutraukimo byla bus atnaujinta dėl reikalavimų, kurie atsirado po penkerių metų nuo santuokos nutraukimo datos. Suinteresuotas asmuo nėra pareiškėjos T. A. kreditorius, todėl ji turėjo teisę disponuoti savo turtu pagal savo valią ir norą.
23.3. Pažymi, kad savo poziciją dėl turto padalijimo būdo, aplinkybių, kodėl turtas buvo pasidalytas būtent tokiu būdu, kuris yra sąžiningas ir lygiateisiškas, išsamiai išdėstė apeliaciniame skunde ir argumentų nekartoja. Pabrėžia, kad sudarydami sutartį pareiškėjai įvertino bendrą gyvenimą kartu, abiejų įnašą auginant vaikus, įgyjant turtą, santuokos nutraukimo priežastis ir kitas svarbias aplinkybes, kurios lėmė santuokos nutraukimo priežastis. Sudarant santuokos nutraukimo sutartį buvo nutarta, kad pareiškėjas A. A. yra kaltas dėl santuokos nutraukimo, jis neprisidėjo nei finansiškai, nei pagalba prie šeimos bendro ūkio. Buvo prieita prie išvados, kad indėlis nebuvo vienodas, todėl turtas ir buvo pasidalytas vadovaujantis faktine situacija.
24. Pareiškėjas A. A. atsiliepimu į suinteresuoto asmens D. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimo prašo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
24.1.Nurodo, kad suinteresuoto asmens reikalavimas dėl solidariosios pareiškėjų prievolės prieštarauja teismų praktikai ir teisės aktams. Pažymi, kad suinteresuoto asmens kreditinis reikalavimas yra atsiradęs dėl pareiškėjo A. A. asmeniniais veiksmais padarytos žalos. Prievolės kilmė nėra susijusi su šeimos poreikių tenkinimu ar prievolėmis. Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019 ginčo klausimą sudarė išimtinai tik pareiškėjo A. A. veiksmai ir tokiais veiksmais sukelta žala. Kreditinis reikalavimas yra siejamas tik su pareiškėjo A. A. atliktais veiksmais ir jo pareigomis, o ne su šeimos interesais ir gerove. Pareiškėja T. A. neturėjo jokios įtakos ir nedalyvavo procese, kuriame buvo priteista iš pareiškėjo A. A. žalos atlyginimas juridiniam asmeniui. Pareiškėjai T. A. negali kilti solidarioji atsakomybė.
24.2. Pažymi, kad teismų praktikoje svarbia aplinkybe, sudarančią pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, laikomas nevienodas asmenų indėlis į bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimą ar sukūrimą. Įvertinus vienos iš šalių didesnę dalį prisidedant prie bendrosios nuosavybės įgijimo, teismui atsiranda pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. CK 3.123 straipsnyje reglamentuota, kad teismas nukrypti nuo lygių dalių principo gali tada, kai egzistuoja svarbios aplinkybės. Pabrėžia, kad byloje buvo įrodyta, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, nes jo sutuoktinės indėlis į bendrą ūkį ir vaikų auginimą buvo daug didesnis. Santuoka nutrūko dėl sutuoktinio A. A. kaltės, todėl sutuoktinių turto pasidalijimo būdas ir dalys atitiko faktinę situaciją. Be to, kompensacija teko sutuoktinei, kuri dėl pareiškėjo A. A. elgesio patyrė neigiamų emocinių išgyvenimų ir vaikus bei bendrą šeimos turtą ilgą išlaikė viena tiek finansiškai, tiek viena jais besirūpindama.
25. Pareiškėjas A. A. atsiliepimu į suinteresuoto asmens D. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. papildomo sprendimo prašo suinteresuoto asmens D. K. apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismo papildomas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo tenkinti. Pareiškėjas A. A. turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Kadangi apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog šiuo atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bus pasisakyta vertinant šių apelianto argumentų pagrįstumą (CPK 329 straipsnis).
27. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Dėl prievolės suinteresuotam asmeniui D. K. pobūdžio
28. Suinteresuotas asmuo D. K., nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pareiškėjai T. A. ir A. A. pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019 atsako solidariai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė, kad civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019 konstatuota žala juridiniam asmeniui padaryta išimtinai tik pareiškėjo A. A. tyčiniais veiksmais, o buvusi sutuoktinė pareiškėja T. A. nėra susijusi su pareiškėjo A. A. asmenine prievole.
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 (Teismų praktika. 2010, p. 33) išaiškino, kad sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Sutuoktinių atsakomybė pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles iš dovanojimo ir paveldėjimo, taip pat išieškojimo iš bendro bei asmeninio sutuoktinių turto tvarka detalizuojama CK 3.110–3.114 straipsniuose.
30. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktiniai prieš trečiuosius asmenis gali atsakyti ir subsidiariai, tačiau šios rūšies prievolės nagrinėjamoje byloje aptariamais klausimais nereikšmingos, todėl plenarinė sesija dėl jų nepasisako. Plenarinė sesija pažymėjo, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis).
31. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).
32. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialusis įstatymas) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-611/2017, 34 punktas).
33. Atsižvelgiant į sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles reglamentavimą ir jo išaiškinimus teismų praktikoje, kasacinio teismo yra nuspręsta, kad sutuoktinių atsakomybės už prievolių nevykdymą (netinkamą vykdymą) klausimas gali būti sprendžiamas tik nustačius prievolės pobūdį. Kad tai būtų galima konstatuoti, būtina nustatyti prievolės, dėl kurios vyksta ginčas, atsiradimo pagrindą, t. y. teisinius santykius, iš kurių kyla prievolė. Kreditoriaus prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009).
34. Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, konstatuotina, kad teismas turi garantuoti ir sutuoktinių, ir kreditorių interesus, kurie ir vieni, ir kiti viešojo intereso atžvilgiu yra prioritetiškai saugotini.
35. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas A. A. buvo BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ vadovas ir akcininkas. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartimi BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019 pagal ieškovės BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ ieškinį iš A. A., kaip buvusio įmonės vadovo, ieškovei priteista 87 071,29 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos. Byloje esantis 2019 m. spalio 3 d. varžytynių aktas Nr. 1 patvirtina, kad suinteresuotas asmuo D. K. viešosiose varžytynėse įgijo 87 071,29 Eur sumos reikalavimo teisę į pareiškėją A. A..
36. Pažymėtina, kad faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
37. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su suinteresuoto asmens D. K. apeliacinio skundo argumentais dėl prievolės solidarumo nusprendžia, kad prievolė pagal Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019 yra asmeninė pareiškėjo A. A.. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro dėl to, kad pareiškėja T. A. nedalyvavo Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2A-734-467/2019 ir dėl jos veiksmų nebuvo nei pasisakoma, nei sprendžiama. Suinteresuotas asmuo D. K. nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog pareiškėja T. A. būtų aktyviais veiksmais prisidėjusi prie įmonės BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ veiklos (CPK 178 straipsnis) ir kad jos veiksmai būtų sukėlę žalos BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“. Sutiktina, kad bylos duomenys patvirtina, kad BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ pareiškėja T. A. buvo įdarbinta samdoma darbuotoja, tačiau dėl šių aplinkybių negalima padaryti išvados, kad pareiškėja T. A. būtų kaip nors prisidėjusi prie įmonės veiklos plėtojimo ar tuo labiau lėmusi tai, kad įmonei buvo padaryta žala. Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens D. K. apeliaciniame skunde plačiai nagrinėjamos aplinkybės dėl to, kokie pareiškėjos T. A. veiksmai galėjo sukelti BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ žalą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra nuspręsta, kad žalą, į kurios atlyginimą reikalavimo teisę varžytynėse įsigijo suinteresuotas asmuo, juridiniam asmeniui sukėlė tik pareiškėjas A. A..
38. Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie dažniausiai įgyja, veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, inter alia, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Toks teisinis reguliavimas per se nesukuria prievolės bendrumo, visais atvejais konkrečioje byloje būtina nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu teismas gali padaryti išvadą, jog prievolė laikytina bendra ar asmenine.
39. Pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybė, kad pareiškėja T. A. nesusijusi su pareiškėjo A. A. asmenine prievole pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019, yra visiškai pagrįsta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog žalos, iš kurios kildinamas suinteresuoto asmens kreditinis reikalavimas, priežastis nebuvo pareiškėjo laisva valia sudarytas sandoris šeimos ūkio poreikiams tenkinti. Vadinasi, prievolės kilmė nėra susijusi su šeimos poreikių tenkinimu ir tokia prievolė negali būti laikoma solidariąja pareiškėjų prievole.
40. Nors suinteresuotas asmuo ir pateikė argumentų dėl prievolės solidarumo, tačiau, esant įsiteisėjusiajame Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019 konstatuotoms aplinkybėms dėl tik A. A. padarytos žalos, į kurios atlyginimą varžytynėse įsigijo suinteresuotas asmuo, jos pobūdžio ir dydžio, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog prievolė pagal Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019 nėra solidari abiejų sutuoktinių prievolė, o yra asmeninė pareiškėjo A. A. prievolė, už kurią jis atsako savo asmeniniu turtu.
41. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad suinteresuoto asmens D. K. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalies dėl prievolės pagal Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019 pripažinimo asmenine pareiškėjo A. A..
Dėl turto padalijimo
42. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs pareiškėjams bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto balansą, pareiškėjams padalijo balanse nurodytą turtą lygiomis dalimis, priteisdamas kiekvienam pareiškėjui po 1/2 dalį kiekvieno iš balanse nurodytų turto objektų. Pareiškėjai su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo patvirtinti jų pateiktą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad turi būti dalijamas turtas, kurį pareiškėjai turėjo santuokos nutraukimo metu, o jeigu jo nebeturi, t. y. jį pardavė, prašo spręsti dėl kompensacijos priteisimo. Suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad teismas nepagrįstai nesprendė dėl kompensacijos pareiškėjui A. A. priteisimo, pareiškėjai T. A. pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini).
43. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnis). CK 3.88 straipsnio 2 dalis įtvirtina prezumpciją, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė.
44. Bendroji taisyklė, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, ir yra tokia, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios, o nuo šios taisyklės galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.123 straipsnio 1 dalis numato, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.
45. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Tokie atvejai numatyti CK 3.123 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų.
46. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija yra įtvirtinta laikantis pagrindinių santuokos principų, tokių kaip susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.7, 3.28 straipsniai), sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis) bei pareiga būti vienas kitam lojaliam, vienas kitą remti ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Taigi bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti. Bendrajai jungtinei nuosavybei nustatyti būtina įvertinti ne tik pajamų ar turto šaltinį ir įgijimo laiką, bet ir naudojimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).
47. Remiantis CK 3.127 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra (jei toks padalijimo būdas yra galimas), atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 ir kt.). Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Be to, teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).
49. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pateikė patikslintą 2022 m. kovo 31 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią: T. A. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka: 1. Butas / patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2. Butas / patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 3. 606/10000 dalys negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4. transporto priemonė „Toyota RAV4“; o A. A. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka: 1. 6,92 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2. UAB prekybos namai ,,Polimex; 3. UAB ,,Eurokelias“; 4. Lietuvos ir Rusijos uždaroji akcinė bendrovė ,,Floral Baltic Group; 5. UAB ,,Baltijos verslo vystymo agentūra“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini); 6. VšĮ Baltijos media centras, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini); 7. pistoletas ,,Sig Sauer P230 SL“; 8. prievolė pagal Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019.
50. Taigi, pareiškėjai į dalytino turto balansą įtraukė: 1. butą, esantį (duomenys neskelbtini); 2. butą, esantį (duomenys neskelbtini); 3. 606/10000 dalis negyvenamosios patalpos – garažo, esančio (duomenys neskelbtini); 4. transporto priemonę „Toyota RAV4“; 5. 6,92 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).; 6. juridinius asmenis: UAB prekybos namus ,,Polimex“, UAB ,,Eurokelias“, Lietuvos ir Rusijos uždarąją akcinę bendrovę ,,Floral Baltic Group“, UAB ,,Baltijos verslo vystymo agentūra“, VšĮ Baltijos media centrą; 7. pistoletą ,,Sig Sauer P230 SL“, 8. prievolę pagal Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019.
51. Apeliacinės instancijos teismas iš bylos duomenų taip pat nustatė, kad santuokos nutraukimo metu pareiškėjui A. A. priklausė du žemės sklypai, kurie nei nutraukiant santuoką, nei nagrinėjant šią bylą į dalytino turto balansą nebuvo įtraukti.
52. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2019 m. spalio 10 d. išrašo nustatyta, kad pareiškėjo A. A. vardu nuo 2002 m. sausio 30 d. Dovanojimo sutarties Nr. 1-254 pagrindu įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat iš kito VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2019 m. spalio 10 d. išrašo nustatyta, kad pareiškėjo A. A. vardu nuo 1999 m. lapkričio 30 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 87-6252 įregistruota nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Antstolės A. S. 2020 m. balandžio 6 d. patvarkymas dėl parduoto iš varžytynių turto patvirtina, kad minėti sklypai parduoti iš varžytynių vykdomojoje byloje Nr. 0177/19/00747, kuri buvo vykdoma pagal antstolei 2019 m. gegužės 29 d. pateiktą vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-14-868/2018, išduotą 2019 m. gegužės 29 d. dėl 87 071,29 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš A. A. išieškotojo D. K. naudai.
53. Žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjų į dalytino turto balansą nebuvo įtraukti pareiškėjams nutraukiant santuoką 2014 m. lapkričio 28 d. Minėti žemės sklypai buvo parduoti išieškotojo D. K. naudai. Šalys ar suinteresuotas asmuo D. K., atnaujinus procesą ir sprendžiant dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo, ginčo dėl jau realizuotų žemės sklypų nekėlė, neprašė jų įtraukti į pareiškėjų dalytino turto balansą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, mano, kad minėti žemės sklypai buvo parduoti suinteresuoto asmens D. K. naudai ir kad tarp pareiškėjų nekyla ginčas dėl šių žemės sklypų įtraukimo į dalytino turto balansą, todėl nusprendžia, kad į pareiškėjų dalytino turto balansą minėti žemės sklypai pagrįstai nebuvo įtraukti.
54. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjų patikslinta 2022 m. kovo 31 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neatitinka sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir prieštarauja kreditorių interesams. Apeliacinės instancijos teismas pritardamas pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms pažymi, kad apeliaciniuose skunduose nurodomi pareiškėjų argumentai dėl turto padalijimo taip, kaip nurodyta pareiškėjų sutartyje, ir suinteresuoto asmens argumentai dėl kompensacijos priteisimo atmestini dėl toliau nurodomų aplinkybių.
55. Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 20 d. buvo perleistas (parduotas) trečiajam asmeniui. Skundžiamu sprendimu teismas, atsižvelgdamas į tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), pareiškėjams nebepriklauso, dėl jo padalijimo, kompensacijos priteisimo nesprendė. Suinteresuotas asmuo D. K. nurodo, kad dėl to, kad pareiškėja T. A. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėjui A. A. turi būti priteista kompensacija.
56. Iš valstybės įmonės Registrų centro 2022 m. rugpjūčio 18 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad pareiškėjas A. A. 1992 m. sausio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 710 įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1992 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutartimi Nr. 7450 buvo padovanotas pareiškėjai T. A..
57. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutarties pagrindu yra asmeninė pareiškėjos T. A. nuosavybė, nusprendžia, kad dėl šios priežasties į pareiškėjų dalytino turto balansą negali būti įtraukiamas ir dalijimas, kaip ir negali būti priteisiama kompensacija pareiškėjui A. A. vadovaujantis suinteresuoto asmens D. K. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Pirmosios instancijos teismas buto, esančio (duomenys neskelbtini), į dalytino turto balansą neįtraukė dėl to, kad jis buvo parduotas, nors netyrė ir nepasisakė dėl aplinkybių, kad butas buvo padovanotas pareiškėjai T. A. ir yra jos asmeninė nuosavybė. Taigi, butas nors pareiškėjų ir buvo įtrauktas į dalytino turto balansą, tačiau buvo asmeninė pareiškėjos T. A. nuosavybė, įgyta dovanojimo sutarties pagrindu. Taigi, pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pagrįstai šį butą nurodė kaip po santuokos nutraukimo liekantį asmenine T. A. nuosavybe. Nesutiktina su suinteresuoto asmens D. K. po bylos atnaujinimo apeliacinės instancijos teisme pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose dėstomais argumentais, kad dovanojimo sutartis yra niekinė. Dovanojimo sutartis nėra nuginčyta, dovanojimo sutartis sudaryta 1992 m. iki juridinių asmenų įsteigimo. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nors ir kitais motyvais, tačiau pagrįstai nusprendė neįtraukti buto, esančio (duomenys neskelbtini), į pareiškėjų dalytino turo balansą.
58. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl juridinių asmenų UAB prekybos namų ,,Polimex“, UAB ,,Eurokelias“, Lietuvos ir Rusijos uždarosios akcinės bendrovės ,,Floral Baltic Group“, UAB ,,Baltijos verslo vystymo agentūra“, VšĮ Baltijos media centro įtraukimo į bendrą pareiškėjų dalijamo turto balansą, nurodė, kad teismo sprendimo priėmimo metu šios įmonės realiai neegzistuoja, taigi ir negali būti sprendžiamas klausimas dėl šių įmonių padalijimo pareiškėjams.
59. Pareiškėjas A. A. nesutikdamas su skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis dėl juridinių asmenų neįtraukimo į pareiškėjų dalytino turto balansą nurodė, kad santuokos nutraukimo metu juridiniai asmenys turėjo ne tik vertę, bet ir buvo potencialiai galintys generuoti didelius pelnus, nes turėjo verslo planus ir partnerius.
60. Teisėjų kolegija, įvertinusi juridinių asmenų vertę santuokos nutraukimo metu 2014 m., nustatė, kad, priešingai, nei apeliaciniame skunde argumentuoja pareiškėjas A. A., juridiniai asmenys santuokos nutraukimo metu nebuvo tinkamai funkcionuojantys ir vykdantys veiklą.
61. Bylos duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-616-513/2022 jau konstatuota, kad juridiniai asmenys beverčiai. Pareiškėjai nurodytos aplinkybės po 2022 m. birželio 23 d. nutarties priėmimo paneigiančių aplinkybių nepateikė, kaip ir nepateikė įrodymų dėl to, kad juridiniai asmenys santuokos nutraukimo metu turėjo būti vertinami kaip generuojantys pelną. Pareiškėjo A. A. apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad teismas turėjo vertinti juridinių asmenų finansinius rodiklius, buvusius santuokos nutraukimo metu, kad juridiniai asmenys turėjo vertę ir tą vertę patvirtina finansiniai ir kiti dokumentai, atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir deklaratyvūs. Iš VĮ Registrų centro 2022 m. rugpjūčio 31 d. atsakymo į paklausimą matyti, kad juridiniai asmenys, kurių vertę santuokos nutraukimo metu įrodinėja pareiškėjas A. A., finansinės atskaitomybės dokumentų už 2014 metus Juridinių asmenų registrui nepateikė. Jau vien tai, jog juridiniai asmenys Juridinių asmenų registrui neteikė finansinių dokumentų, leidžia daryti išvadą, jog juridinių asmenų būklė santuokos nutraukimo metu nebuvo tokia, kokią ją buvus deklaruoja pareiškėjas A. A.. Atsižvelgdama į tai, kad UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ pareiškėjų santuokos nutraukimo metu jau buvo bankrutuojantis juridinis asmuo, o apie kitų įmonių vertę santuokos nutraukimo metu pareiškėjai duomenų nepateikė, teisėjų kolegija nusprendžia, kad tik deklaratyviai nurodomos aplinkybės dėl juridinių asmenų vertės nesudaro pagrindo spręsti dėl jų pelningumo ar laikyti vertę turinčiais juridiniais asmenimis.
62. Konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų T. A. ir A. A. apeliacinius skundus ir patvirtinti patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nes ji pažeidžia tiek suinteresuoto asmens D. K., tiek paties pareiškėjo A. A. interesus, sąžiningumo ir teisingumo principus.
63. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su teismo išvada dėl nustatyto nekilnojamojo turto padalijimo būdo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtent toks nustatytas sutuoktinių dalių santykis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, atsižvelgiant į šioje nutartyje aptartas faktines aplinkybes, yra teisingas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad apeliantų apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
64. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašymą nutraukti santuoką pateikė CPK XXXV skyriaus nustatyta tvarka (CPK 538–541 straipsniai), jis nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka, taigi taikytinos ir CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXV skyriaus bendrosios nuostatos (CPK 442–443 straipsniai). Suinteresuotas asmuo D. K. byloje pareiškė savarankiškus reikalavimus prašydamas pripažinti, kad pareiškėjai solidariai atsako pagal Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019, ir visą pareiškėjų turtą padalyti lygiomis dalimis pagal rinkos kainas.
65. Kadangi ši byla buvo pradėta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 dalies 6 punktas), visų pirma yra aktualios CPK XXV skyriuje įtvirtintos ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės. Pagal CPK 443 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai.
66. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pažymėtina, kad pagal šios teisės normos dispoziciją teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant skirtingam dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumui dėl bylos baigties (ar jų interesų priešingumui) ir tik esant teismo procesiniam sprendimui, priimamam (priimtam) dalyvavusio byloje asmens naudai, ir juo remdamasis.
67. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjų ir D. K. suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas – suinteresuotas asmuo nesutiko su tam tikromis pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatomis, kaip pažeidžiančiomis jo teises, ir prašė teismo šios sutarties netvirtinti. Taigi, pareiškėjų A. A. ir T. A. suinteresuotumas buvo priešingas D. K. suinteresuotumui.
68. Pareiškėjas A. A. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir nurodo, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 7 513,55 Eur. Nurodė, kad teismas skundžiamame sprendime neteisingai nurodė, kad pareiškėjas A. A. patyrė tik 726 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad po pareiškėjo A. A. apeliacinio skundo gavimo 2023 m. balandžio 18 d. teismas 2023 m. balandžio 21 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo pareiškėjui A. A. papildomai priteisė 1 787,64 Eur bylinėjimosi išlaidų iš suinteresuoto asmens D. K.. Teismas įvertino pareiškėjo A. A. susidariusią bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi papildomu sprendimu pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo susidariusias bylinėjimosi išlaidas ir, atsižvelgęs į pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį, priteisė atitinkamą bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimą iš priešingą suinteresuotumą turėjusio D. K..
69. Apeliaciniame skunde dėl papildomo sprendimo suinteresuotas asmuo D. K. argumentuoja, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos mechaniškai ir formaliai; neteisingai buvo nuspręsta dėl pareiškėjų ir suinteresuoto asmens pozicijos byloje; nurodė, kad iki 2020 m. gruodžio 17 d. patirtos bylinėjimosi išlaidos iš viso negalėjo būti priteisiamos, nes procesas buvo atnaujintas. Prašo už ekspertizę atskirai priteisti 950 Eur, kadangi ekspertizės atlikimo klausimas buvo susijęs su turto padalijimo lygiomis dalimis klausimu.
70. Nustatyta, kad pareiškėjas A. A. pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 7 513,55 Eur išlaidų. Suinteresuotas asmuo D. K. patyrė 1 638,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Duomenų apie pareiškėjos T. A. patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nepateikta. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad patenkinta 25 proc. pareiškėjų ir 25 proc. suinteresuoto asmens D. K. reikalavimų.
71. Minėta, kad pareiškėjai reiškė reikalavimus dėl 1. Buto, esančio (duomenys neskelbtini); 2. Buto, esančio (duomenys neskelbtini); 3. 606/10000 dalis negyvenamosios patalpos – garažo, esančio (duomenys neskelbtini); 4. Transporto priemonės TOYOTA RAV4; 5. 6,92 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).; 6. Juridinių asmenų UAB Prekybos namų ,,Polimex“, UAB ,,Eurokelias“, Lietuvos ir Rusijos uždarosios akcinės bendrovės ,,Floral Baltic Group“, UAB ,,Baltijos verslo vystymo agentūra“, VšĮ ,,Baltijos media centras“; 7. Pistoleto ,,Sig Sauer P230 SL“; 8. Dėl prievolės pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019. Pareiškėjai reiškė 8 reikalavimus, faktiškai jie siekė, jog prievolė pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019 būtų asmeninė pareiškėjo A. A. prievolė ir padalyti turtą taip, kad nebeegzistuojantis (perleistas, likviduotas ir pan.) turtas bei ginklas atitektų pareiškėjui A. A., o vertę turintis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas – T. A..
72. Minėta, kad suinteresuotas asmuo D. K. reiškė du savarankiškus reikalavimus prašydamas pripažinti, kad: 1. T. A. kartu su A. A. pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019 dėl padarytos žalos D. K. atsako solidariai; 2. Visą pareiškėjų bendrą turtą padalyti lygiomis dalimis pagal rinkos kainas, atsižvelgiant į tai, kad T. A. 2019 m. kovo 21 d. nekilnojamąjį turtą – butą, (duomenys neskelbtini), pardavė už 71 900,00 Eur, po visiško atsiskaitymo su kreditoriumi, arba aiškiai įvardyti pareiškėjų turtą, iš kurio kreditoriaus naudai antstolė galėtų vykdyti išieškojimą. Taigi siekė priešingų tikslų, kad prievolė būtų pripažinta solidaria ir visas turtas būtų padalytas lygiomis dalimis po ½ kiekvienam pareiškėjui.
73. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinių skundų argumentus, susijusius su neteisingu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimu, iš dalies pripažįsta pagrįstais.
74. Pareiškėjai siekė, kad turtas, kuris įtrauktinas į dalytino turto balansą, tarp pareiškėjų būtų padalytas taip, jog turintis vertę turtas atitektų pareiškėjai T. A.; prievolė pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019 būtų pripažinta asmenine A. A. prievole. Suinteresuotas asmuo siekė, kad į dalytino turto balansą įtrauktinas turtas būtų dalijamas per pusę ir kad prievolė pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019 būtų pripažinta solidaria pareiškėjų prievole. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos nagrinėjimo rezultatą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju tiek pareiškėjų, tiek ir suinteresuoto asmens reikalavimai buvo patenkinti po 50 proc., t. y. pareiškėjo A. A. reikalavimas dėl prievolės pripažinimo asmenine A. A. prievole patenkintas, dėl turto padalijimo atmestas, turtas padalytas po ½. Suinteresuoto asmens D. K. reikalavimas dėl prievolės pripažinimo solidaria pareiškėjų prievole atmestas, dėl turto padalijimo pareiškėjams po ½ patenkintas. Įvertinus nurodytas aplinkybes tiek pareiškėjai, tiek suinteresuotas asmuo įgyja teisę į 50 proc. byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
75. Įvertinus byloje esančius duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, pareiškėjas A. A. įgyja teisę į 3 756,78 Eur (7 513,55/2) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Nors suinteresuotas asmuo D. K. prašo už ekspertizę sumokėtą visą sumą priteisti iš pareiškėjų, tačiau CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra, todėl už ekspertizę sumokėta suma įtraukiama į bylinėjimosi išlaidas ir atlygintina proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Suinteresuotas asmuo D. K. įgyja teisę į 819 Eur (1 638/2) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, kurios priteistinos iš pareiškėjų lygiomis dalimis.
76. Pirmosios instancijos teismas patyrė 40,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos paskirstomos proporcingai iš pareiškėjų ir suinteresuoto asmens D. K. po lygiai, t. y. po 13,55 Eur.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
77. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Be to, pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
78. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti ar pakeisti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dėl turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos tikslinami, tačiau sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, papildomas sprendimas pakeičiamas.
79. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
80. Pareiškėjas A. A. pateikė įrodymus, kad patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į suinteresuoto asmens D. K. apeliacinį skundą parengimą, 363 Eur už rašytinių paaiškinimų po bylos atnaujinimo apeliacinės instancijos teisme.
81. Pareiškėja T. A. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.
82. Suinteresuotas asmuo D. K. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.
83. Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų žemesnės instancijos teisme priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016). Kadangi apeliacinių skundų argumentai dėl materialiųjų reikalavimų iš esmės atmesti kaip nesudarantys pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalis dėl šių reikalavimų palikta nepakeista, tai teisėjų kolegija apeliacinius skundus šiuo atveju laiko visiškai atmestais.
84. Kadangi apeliaciniai skundai dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimo atmesti, dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. papildomo sprendimo iš dalies patenkintas, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, atlyginimo klausimas byloje spręstinas remiantis išlaidomis, patirtomis už atsiliepimus į apeliacinius skundus.
85. Pareiškėjas A. A. pateikė įrodymus, kad patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į suinteresuoto asmens D. K. apeliacinį skundą parengimą.
86. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
87. Pareiškėjo A. A. prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis atsiliepimą į suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (1 210 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio. Atsižvelgus į tai, kad suinteresuoto asmens D. K. apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. papildomo sprendimo iš dalies patenkintas, iš suinteresuoto asmens pareiškėjui A. A. priteistina 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. papildomo sprendimą pakeisti.
Priteisti pareiškėjui A. A. iš suinteresuoto asmens D. K. 3 756,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti suinteresuotam asmeniui D. K. iš pareiškėjo A. A. 409,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti suinteresuotam asmeniui D. K. iš pareiškėjos T. A. 409,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš pareiškėjos T. A., pareiškėjo A. A. ir suinteresuoto asmens D. K. po 13,55 Eur iš kiekvieno išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens D. K. pareiškėjui A. A. 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.