Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-616-513/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-23
Bylos Nr.: e2A-616-513/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-11449-2014-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Pareiškėjas: T. A., A. A.
Suinteresuotas asmuo: D. K.

Kategorijos

3.2.9.12Kiti pareiškimo palikimo nenagrinėto atvejai
3.4.1.2Bylų dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjimo ypatumai
3.4.5.16.1Bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimas
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-616-513/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11449-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.12; 3.4.1.2; 3.4.5.16.1; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės ir Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų T. A., A. A., suinteresuoto asmens D. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. A. ir T. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys D. K. ir D. K., dalies dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties tvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014 nutraukta T. A. ir A. A. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta pareiškėjų pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

2. Klaipėdos apylinkės teisme 2019 m. lapkričio 11 d. gautas kreditoriaus D. K. prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1432-777/2020 Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis, kuria buvo netenkintas kreditoriaus prašymas, panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – atnaujintas procesas civilinės bylos Nr. 2-12969-769/2014 pagal pareiškėjų A. A. ir T. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dalyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties tvirtinimo ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjai A. A. ir T. A. 2021 m. kovo 8 d. pateikė prašymą dėl 2021 m. kovo 5 d. patikslintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo bei 2021 m. balandžio 26 d. pateikė papildomą susitarimą. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartimi panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014 dalis, kuria patvirtinta pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, ir ši prašymo dalis palikta nenagrinėta. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartis panaikinta ir klausimas pirmosios instancijos teismui perduotas nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog priėmus skundžiamą teismo nutartį, kuria konstatuota, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis pažeidžia paties pareiškėjo ir jo kreditoriaus teises ir teisėtus interesus, buvo nesilaikyta teisinio reglamentavimo privalomai sustabdyti bylą ir suteikti buvusiems sutuoktiniams pakankamai laiko, kad būtų pašalinti sutarties trūkumai.

Žemesnės instancijos teismas

4. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartimi civilinė byla sustabdyta kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį, bet ne ilgiau nei 6 mėnesiams. Pareiškėjai 2022 m. kovo 31 d. pateikė patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl 2022 m. balandžio 1 d. teismo nutartimi civilinės bylos Nr. eA2-139-998/2022 nagrinėjimas atnaujintas. Suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepimu su pareiškėjų patikslinta santuokos nutraukimo sutartimi nesutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014 pagal pareiškėjų T. A. ir A. A. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu dalis, kuria patvirtinta pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, ir prašymo dalis dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalies patvirtinimo palikta nenagrinėta.

6. Teismas nurodė, kad pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, turi patikrinti, ar joje nustatytos sąlygos iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 540 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos įpareigoja sutuoktinius kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo nurodyti duomenis apie savo kreditorius, o teismą – sustabdyti bylą, jei kreditoriai pareiškia reikalavimus – iki jie bus išspręsti. Teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas. Tokį procesinį sprendimą teismas gali priimti, nustatęs, kad sutuoktiniai be įstatyminio pagrindo bendras turtines teises ir pareigas pasidalija nepalankiu kreditoriams būdu, kai dėl to nukenčia kreditorių teisėti interesai.

7. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014 pareiškėjai santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi susitarė, kad santuokos metu įgytas nekilnojamas ir privalomai registruojamas turtas: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6.92 ha ploto, registruotas A. A. vardu; butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas T. A. vardu; garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas T. A. vardu; butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas T. A. vardu; automobilis TOYOTA RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo lieka asmeninė T. A. nuosavybė ir ji už turtą pareiškėjui A. A. kompensacijos nemoka; po santuokos nutraukimo ir nuosavybės perėjimo T. A. skolinio įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimui pagal 2010 m. gegužės 7 d. būsto paskolos sutartį Nr. 031-47352 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeitimas lieka galioti.

8. Teismas nustatė, kad nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą pareiškėjai A. A. pradinio kreditoriaus UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ neįtraukė, todėl teismas, spręsdamas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo klausimą, nevertino, ar sutarties sąlygos nepažeis kreditoriaus interesų. Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu pradinė kreditorė UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ buvo tik galima kreditorė, teismo sprendimas byloje dėl žalos atlyginimo dar nebuvo priimtas, tačiau pareiškėjui jau buvo žinoma, kad UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ pareiškėjų santuokos nutraukimo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į A. A. 2019 m. spalio 3 d. D. K. iš pradinės kreditorės BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ bankroto administratoriaus UAB „JURCONSULT GROUP“ varžytynių akto pagrindu įgijo reikalavimo teisę į pareiškėjo A. A. skolą (skola priteista Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019). 2020 m. balandžio 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi 87 071,29 Eur bei 5 procentų metinių palūkanų reikalavimo teisė į A. A. įsiskolinimą perleista naujajai kreditorei D. K. 2020 m. balandžio 21 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0177/19/00747 pakeista vykdymo proceso šalis – išieškotojas D. K. pakeistas nauja išieškotoja D. K..

9. Teismas pažymėjo, kad įstatyme nustatytas įpareigojimas nutraukiant santuoką išspręsti visus santuokos nutraukimo padarinių klausimus, reiškia, kad reikia išspręsti ir žinomus ir (ar) numanomus vieno (abiejų) sutuoktinių kreditorių reikalavimus sutuoktiniams. Kadangi pareiškėjui jau buvo žinoma, kad UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ pareiškėjų santuokos nutraukimo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į A. A., turėjo į šią aplinkybę atsižvelgti dalijantis santuokoje įgytą turtą. Be to, į pareiškėjų pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį nebuvo įtrauktas visas pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis turtas, pavyzdžiui, UAB Prekybos namai „Polimex“, UAB „Eurokelias“, Lietuvos ir Rusijos UAB „Floral Baltic Group“, UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“, VšĮ „Baltijos media centras“, žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

10. Teismas konstatavo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014 priimtas ir sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinta pareiškėjams neinformavus galimų kreditorių ir jų neįtraukus į bylą, pareiškėjai santuokoje įgytą turtą pasidalino nelygiomis dalimis – visas turtas atiteko T. A., o A. A. nenurodytas joks paliekamas turtas, taip pat nenumatyta ir kompensacija už nukrypimą nuo lygių dalių. Teismas vertino, kad toks sutuoktinių turto padalijimas akivaizdžiai prieštarauja kreditorių interesams ir tokios santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos negalėjo būti patvirtintos. Dėl to teismas panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo (CPK 371 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjai 2022 m. kovo 31 d. pateikė patikslintą santuokos nutraukimo sutartį, kuria sutarė, kad iš esmės visas nekilnojamasis bei kilnojamas turtas atitenka pareiškėjai T. A., o pareiškėjui A. A. – juridiniai asmenys. Sutarties 14.7, 14.8, 14.9, 14.10 punktuose pareiškėjai deklaravo, jog įmonių perleidimo metu (2014 m. lapkričio 28 d.) juridinių asmenų būklė buvo gera, jos nebuvo bankrutuojančios ir galėjo tinkamai funkcionuoti bei vykdyti veiklą. Be to, 14.8 punkte teigiama, kad UAB „Floral Baltic Group“ pasirašė pelningą kontraktą, tačiau dėl neaiškių priežasčių VĮ Registrų centras metų pabaigoje bendrovę likvidavo neinformavęs įmonės vadovo ir akcininko A. A. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai iš esmės pateikė analogišką santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią visas vertingas turtas atitenka pareiškėjai T. A., o pareiškėjui A. A. – bevertės įmonės. Teismas pažymėjo, kad šias išvadas objektyvių duomenų pareiškėjai nepateikė.

12. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjams Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi buvo siūlyta teikiant patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje nukrypstama nuo lygių sutuoktinių bendro turto dalių principo, nurodyti tokio turto pasidalijimo priežastis ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjams taip pat 2021 m. spalio 1 d. buvo pasiūlyta tikslinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir pažymėta, kad teismas negali tvirtinti sutarties, kuri gali pažeisti kreditorių teisėtus interesus. Teismas nustatė, kad pareiškėjui A. A. teksiančios įmonės bylos nagrinėjimo metu yra likviduojamos. Pareiškėjai patikslintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nukrypo nuo lygių dalių principo, didesnę turto masę priskyrė pareiškėjai T. A., nenurodė mokėtinos kompensacijos pareiškėjui A. A. bei nepateikė duomenų dėl tokio pasidalijimo. Pareiškėjams nepaneigus aplinkybės, kad pasidalijant turtą yra nukrypta nuo lygių dalių principo bei kreditoriams prieštaraujant teismas konstatavo, kad pareiškėjų pateikta patikslinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei galbūt pažeidžia paties A. A. interesus, taip pat ir jo kreditorių interesus.

13. Teismas pažymėjo, jog atnaujinus procesą civilinėje byloje pareiškėjai ne kartą buvo įpareigoti pateikti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri nepažeistų į bylą po proceso atnaujinimo įtrauktų pareiškėjo A. A. kreditorių interesų. Teismas nurodė, kad pareiškėjų inicijuotas procesas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu negali tęsti neribotą laiką, todėl, pareiškėjams neatsižvelgiant į kreditoriaus interesus, netikslinga tęsti procesą ypatingosios teisenos tvarka. Teismas pažymėjo, kad teismo nutartis neužkerta kelio šalims toliau spręsti klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo pagal ginčo teisenos taisykles. Konstatavęs, kad pareiškėjų pateikta patikslinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pažeidžia pareiškėjo A. A. kreditorių interesus, pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo teismas paliko nenagrinėtą.

III. Apeliacinių skundų bei atsiliepimų argumentai

14. Pareiškėjas A. A. (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartį ir patvirtinti pateiktą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo.

Atsiliepimas

15. Argumentuoja, kad turtą pasidalijo pagrįstai ir teisėtai, nuo lygių dalių principo nenukrypo, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog turtas pasidalintas pažeidžiant kreditorių interesus, yra neteisėta bei nepagrįsta. Sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo, todėl vertinant sutuoktinių turto pasidalijimo būdą į šią valią turi būti atsižvelgiama. Pareiškėjų turtas turi būti dalijamas pagal 2014 m. lapkričio 28 d. buvusią situaciją, kai faktiškai nutrūko santuoka, pagal tuo metu buvusią turto padėtį, vertę, juridinių asmenų finansinę situaciją ir pan. Kitoks turto padalijimas, t. y. pagal dabartinę situaciją ne tik pažeistų protingumo principą, tačiau ir yra objektyviai neįmanomas, kadangi dalies turto nebėra, pasikeitė vertė.

16. Mano, kad susumavus visų juridinių asmenų ir kito santuokos nutraukimo sutartimi jam priskirto turto vertę, jam atiteko daugiau nei pareiškėjai T. A. Pažymi, kad jis įkūrė visus juridinius asmenis ir žinojo, kaip vykdyti ir tęsti juose veiklą, gauti komercinę naudą, pajamas ir pelną, priešingai nei buvusi sutuoktinė, kuriai atiteko nekilnojamasis turtas, kuris iš esmės pajamų negeneruoja. Mano, kad ši aplinkybė taip pat turi būti vertinama. Be to, sutuoktinė versle nedalyvavo, neišmanė apie įmonių veiklą, todėl būtent tokiu būdu jie ir sutarė pasidalinti turtą. Pažymi, kad pareiškėjai nemokėjo ir kompensacijos už įnašus į juridinius asmenis, ji dėl to pretenzijų nereiškė. Be to, turtą pasidalijo įvertinę ir tai, jog sutarė, kad santuoka yra nutraukiama dėl pareiškėjo A. A. kaltės, todėl yra nukrypstama nuo lygių dalių principo. Pripažįsta, kad tinkamai ir visapusiškai nesirūpino šeima, nes plėtodamas savo verslą bei vykdomą veiklą išsikraustė gyventi iš Klaipėdos, kur gyveno šeima, į Vilnių, kur vykdė savo veiklą. Visa našta dėl šeimos ūkio, sūnaus priežiūra bei auginimas ir kiti bendro ūkio rūpesčiai teko iš esmės vienai pareiškėjai.

17. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas sutuoktinių turtą, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos ir vertino turto vertę ne santuokos nutraukimo metu, o pagal šiuo metu egzistuojančias ir susiklosčiusias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas iš esmės prašymą paliko nenagrinėtą tuo pagrindu, jog pareiškėjui neatiteko nekilnojamo turto, tačiau neatsižvelgė į tai, kad tuo metu, kai turtas buvo dalijamas, juridiniai asmenys buvo veikiantys ir jis nemanė ir nevertino, jog jiems gresia bankrotas, būtent todėl ir pageidavo gauti juridinius asmens, o ne nekilnojamąjį turtą. Tai, kad dalis juridinių asmenų patyrė verslo nesėkmę, lėmė vėlesnė rinkoje susiklosčiusi situacija ir galbūt žinių trūkumas, tačiau ne prasta juridinių asmenų padėtis santuokos nutraukimo metu ar nukrypimas nuo lygių dalių principo. Tačiau pirmosios instancijos teismas vertino rezultatą – verslo nesėkmę, kuri įvyko ateityje, o ne galimybes, kurias gavo šalys santuokos nutraukimo metu pasidalijusios turtą.

18. Pažymi, kad nuo santuokos nutraukimo praėjo jau beveik aštuoneri metai, todėl daugelio duomenų ir įrodymų net neturi ir / ar negali pateikti, nes jie nėra išlikę arba buvo perduoti bankroto administratoriui, todėl pats įrodymų rinkimas ir pateikimas yra ypatingai apsunkintas. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatliko visapusiško ir pagrįsto byloje esančių įrodymų tyrimo, padarė subjektyvias ir nepagrįstas išvadas, suteikė ypatingą reikšmę išvestiniams, o ne pagrindiniams įrodymams, bet ne tam faktui, kad pareiškėjai negali pateikti naujų duomenų, nes santuoka buvo nutraukta dar 2014 m.

19. Nurodo, kad nors santuoka buvo nutraukta, tačiau atnaujinus procesą ir palikus pareiškėjų prašymą nenagrinėtą, jų turto padalijimo klausimas liko neišspręstas, tai reiškia, kad turtas vėl tapo bendras. Tokia situacija ne tik neatitinka protingumo, teisėtumo principų, tačiau pažeidžia ir teisinį stabilumą bei sukuria teisinį neapibrėžtumą, be to, dalis turto buvo parduota varžytynėse. Pardavimo metu turtas buvo laikomas asmeniniu, tačiau pagal dabartinę situaciją jis turėjo būti laikomas bendru, o tai daro varžytynes neteisėtomis.

20. Nurodo, kad nagrinėjamos bylos faktinį proceso atnaujinimo pagrindą sudarė aplinkybės, susijusios su kreditorių teise būti įtrauktiems į santuokos nutraukimo bylą bei prievolės pobūdžio nustatymu, todėl teismas atnaujintą bylą būtent ir turėjo nagrinėti šiuos aspektu. Nurodo, kad kreditoriai buvo įtraukti į nagrinėjamą bylą, o pareiškėjai susitarė dėl prievolės pobūdžio, tačiau teismas sprendė turto padalijimo klausimus tarp buvusių sutuoktinių, nors šioje dalyje procesas nebuvo atnaujintas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo proceso atnaujinimo pagrindų ir klausimą išnagrinėjo pernelyg plačiai, nes sprendė dėl turto padalijimo apimties ir sąžiningumo, nors šioje dalyje procesas nebuvo atnaujintas.

21. Pažymi, kad patikslinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi buvo numatyta, jog kreditorių reikalavimas yra asmeninė pareiškėjo A. A. prievolė, nes kreditoriaus reikalavimas yra atsiradęs dėl pareiškėjo veiksmais padarytos žalos netinkamai vadovaujant įmonei, prievolės kilmė nėra susijusi su šeimos poreikių tenkinimu, o pareiškėja nedalyvavo jokiuose veiksmuose ir procesuose, kuriais įmonei buvo padaryta žala. Prievolė atsirado Vilniaus apygardos teismui 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019 priteisus iš jo ieškovei BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ 87 071,29 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas. Taigi, prievolė negali būti laikoma bendra sutuoktinių prievole.

Šalies argumentai

22. Pareiškėja T. A. (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartį ir patvirtinti pateiktą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo.

Atsiliepimas

23. Argumentuoja, kad ginčijama nutartis iš esmės pažeidžia jos interesus bei teises, be to, jai yra perkeliamos asmeninės buvusio sutuoktinio skolos. Nurodo, kad jos ir A. A. santuoka buvo nutraukta dar 2014 m., padalintas visas turėtas turtas. Turtą nusprendė taip pasidalinti, kadangi ji iš esmės viena rūpinosi šeima, nes buvęs sutuoktinis gyveno Vilniuje, kūrė savo verslą, o ji su vaikais gyveno Klaipėdoje. Dėl to jai vienai teko visi namų rūpesčiai, dviejų sūnų auginimo ir auklėjimo našta ir pan. Visuomet manė, jog santuoka nutrūko dėl A. A. kaltės, nes jis tinkamai nesirūpino šeima ir jai nepadėjo, labiau domėjosi savo verslo reikalais, visas pajamas investavo į verslus, o nusprendę skirtis turtą pasidalijo pagal buvusią situaciją. Kadangi ji gyveno Klaipėdoje, išlaikė du sūnus ir visą turimą turtą, buvusį Klaipėdoje, todėl visada laikė, kad tai jos asmeninis turtas. Teigia, jog nors ir buvo susituokę, iš tikrųjų ji buvo vieniša, viena augino vaikus, sutuoktinio verslu nesidomėjo ir prie jo neprisidėjo, atitinkamai ir pasidalijo turtą, sutuoktinis jautėsi jai morališkai skolingas, todėl nereikalavo kompensacijos.

24. Teigia, jog apie skolas nieko nežinojo, versle nedalyvavo, jeigu sutuoktinis kam nors padarė finansinės žalos, netinkamai valdė juridinius asmenis, tai ir turi atsakyti pats. Santuokos nutraukimo metu nebuvo jokių kreditorių reikalavimų ar teisminių procesų, įmonės veikė ir sutuoktinis tikėjosi gauti pelno. Jeigu pasidalijus turtą A. A. jį prarado, tai nereiškia, kad už jo asmenines skolas turi būti išieškoma iš jos.

Šalies argumentai

25. Suinteresuotas asmuo D. K. (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutarties dalį, kuria palikta nenagrinėta pareiškėjų T. A. ir A. A. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, patvirtinti, kad abu pareiškėjai kreditoriui atsako solidariai arba padalyti visą pareiškėjų turtą lygiomis dalimis pagal rinkos kainas bei išduoti teismo liudijimą, leidžiantį iš finansinių įstaigų gauti pareiškėjų atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus.

Atsiliepimas

26. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 3 d. šalims nepranešęs apie teismo posėdį ir pažeisdamas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą priėmė skundžiamą nutartį, kuri prieštarauja kasacinio teismo praktikai, todėl klausimas dėl pareiškėjų turto grąžintinas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Argumentuoja, kad pareiškėjų turtas turi būti padalintas santuokos nutraukimo byloje ir pareiškimas negali būti paliktas nenagrinėtas. Nurodo, kad vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-14-868/2018 išduotas 2019 m. gegužės 29 d., tačiau skola, viršijanti 100 000 Eur, negali būti išieškota, nes visas realus turtas perleistas išimtinai pareiškėjai. Palikus galioti skundžiamą nutarties dalį, kuria atsisakyti padalyti pareiškėjų turtą, reikės pradėti naują teisminį procesą, kuriuo iš naujo būtų nustatoma pareiškėjams priklausanti turto dalis, arba kitą teisminį procesą, kuriuo skola kreditoriui būtų pripažinta solidaria, nes pirmos instancijos teismas neišsprendė ir šio klausimo.

27. Argumentuoja, kad pareiškėjų 2022 m. kovo 31 d. pateikta patikslinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis iš esmės pažeidžia kreditoriaus teisę į teisingą atsiskaitymą, o sutuoktinių turtas gali būti dalijamas tik jiems atsiskaičius su kreditoriumi. Nurodo, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, todėl ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo ir nepatvirtinęs sutarties, teismas turi išspręsti kilusį ginčą ir nurodyti, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievolę asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.). Pažymi, jog pirminiam kreditoriui žalą padarė abu pareiškėjai, kurie kartu vadovavo ir iki 2014 m. sausio 10 d. buvo vieninteliais LUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ akcininkais, todėl taip, kaip dalijosi bendru turtu ir uždirbtomis pajamomis, abu kartu turi atsakyti ir už bendrais veiksmais padarytą žalą, juo labiau, kad pareiškėjai teismui teikdami sutartį Nr. 4 jos 14.12 punkte patvirtino, kad verslus kūrė ir juose dirbo kartu. Be to, įmonė buvo įsteigta po pareiškėjų santuokos įregistravimo, todėl laikytina bendru jų turtu (CK 3.88 straipsnis). Taip pat pareiškėjas, kaip įmonės vadovas pareiškėjai, kaip įmonės darbuotojai, už 0,29 Eur perleido įmonės automobilį. Tai 2015 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-15897-779/2015 ir 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1337-567/2015 buvo pripažinta neteisėta. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1337-567/2015, pripažinęs įmonės bankrotą tyčiniu, nustatė, kad pareiškėjas įmonės buhalterinius dokumentus, kurių neperdavė nemokumo administratoriui, ir kurių neva nėra, laikė namuose. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-1337-567/2015 ir civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019 konstatavo, kad įmonė tapo nemoki 2011 m., o tai reiškia, kad abu pareiškėjai įmonei sąmoningai darė žalą, būdami tiek jos vadovais, tiek akcininkais 2012 ir 2013 metais.

28. Nurodo, kad siekiant surinkti ir teismui pateikti papildomus įrodymus, reikia teismo liudijimo, leidžiančio iš finansinių įstaigų gauti pareiškėjų atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 19 d., kurie galėtų atskleisti, ar iš tiesų pareiškėjai nuo 2009 metų vedė atskirą ūkį bei kokias pajamas ir turtą valdė pareiškėjai ir ar juo dalijosi tiek iki santuokos nutraukimo, tiek po santuokos nutraukimo.

29. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog jokioje byloje nebuvo nustatyta, už tyčia prie bankroto privestą įmonę atsakingi abu pareiškėjai, tai turi būti padaryta šioje byloje. Siekiant išsiaiškinti pareiškėjos vaidmenį įmonėje yra pagrindas apklausti kaip liudytoją didžiausios kreditorės UAB „Vivasan Baltija“ direktorę N. S.

30. Pažymi ir tai, kad šiuo metu vykdymo procese skolininkas yra pareiškėjas, kuris neturi jokio turto. Pareiškėjai nesumažino pagrindinės skolos, palūkanos yra didesnės nei iš pareiškėjo pavyko išieškoti ir bendra skolos suma kiekvieną dieną tik didėja. Mano, kad ieškojimas turėtų būti vykdomas iš bendro pareiškėjų turto arba bent jau iš pareiškėjui priklausančios pusės viso turto dalies, kurios pirmos instancijos teismas nustatyti net nebandė.

31. Pažymi, kad pareiškėjų 2014 m. spalio 2 d. sutartyje buvo nurodytas ne visas nekilnojamasis turtas, nes dalis jo buvo asmeninė pareiškėjo nuosavybė, taigi, šis turtas nedalintinas. Be to, pareiškėja 2019 m. kovo 21 d. butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė už 71 900 Eur, pridėjus 6 proc. metines palūkanas už trejus metus, laikytina, kad pareiškėja 2022 m. kovo 21 d. buvo gavusi 84 842 Eur naudos. Pareiškėjai žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu adresu esančią dalį garažo vertina 79 424,52 Eur. Dėl to T. A. palikus butą esantį (duomenys neskelbtini), A. A. turėtų būti priteistas visas likęs nekilnojamasis turtas ir 2707,04 Eur piniginė kompensacija. Pažymi, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų apie turėtų ir turimų įmonių rinkos vertę, visos 5 įmonės 2022 m. kovo 30 d. buvo bevertės, be to, sutartyje nenurodyta VšĮ „Transporto reformų paramos fondas“, kurios paskutinis pavadinimas VšĮ „Visuomeninių iniciatyvų paramos fondas“, kurią sutuoktiniai taip pat kartu valdė, bei pareiškėjai nuslėpė, kad dar iki santuokos nutraukimo pardavė įmonę UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ Rusijos Federacijos piliečiui, kuris akcininku įregistruotas nuo 2014 m. liepos 17 d., taigi, šios įmonės negalėjo dalintis.

32. Pareiškėjas A. A. atsiliepimais su pareiškėjos T. A. skundu sutinka, prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti ir patvirtinti pateiktą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo, o suinteresuoto asmens D. K. skundą prašo atmesti.

33. Nesutinka su apelianto D. K. argumentais, kad buvę sutuoktiniai turi atsakyti solidariai, nes kreditinis reikalavimas yra asmeninė pareiškėjo A. A. prievolė dėl jo veiksmais padarytos žalos, t. y. netinkamo vadovavimo įmonei ir atitinkamų pareigų įmonei nevykdymo. Taigi, prievolės kilmė nėra susijusi su šeimos poreikių tenkinimu, šeimos gauta paskola ar pan. Pažymi, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio l dalis). Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos narnų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Teigia, kad buvusi sutuoktinė niekaip nėra susijusi su jo asmenine prievole, konstatuota teismo sprendimu dėl žalos atlyginimo, tai nebuvo laisva valia sudarytas sandoris šeimos ūkio poreikių tenkinimui, todėl prievolė negali būti laikoma bendra sutuoktinių prievole. Kreditorinis reikalavimas susiformavo dėl jo patirtos verslo nesėkmės, su kuria pareiškėja nėra niekaip susijusi.

34. Teigia, kad sutuoktinių patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo, todėl vertinant sutuoktinių turto pasidalijimo būdą į šią valią turi būti atsižvelgiama, be to, dalijamo turto vertę gali nurodyti šalys, jeigu dėl to ginčo nėra. Teigia, kad dalijantis turtą nebuvo nukrypta nuo lygių dalių principo, toks turto padalijimas ne tik atitinka šalių interesus, bet ir santuokos nutraukimo priežastis bei šalių veiksmus (kaltę) dėl santuokos nutraukimo. Kitoks turto padalijimas šiuo metu objektyviai neįmanomas, nes dalies turto nebėra. Taip pat mano, kad nors santuoka nutraukta 2014 m., o turtas būtų dalijamas tik šiuo metu, susidarytų situacija, kad 2014 m. nutrauktos santuokos pasekmės kiltų tik 2022 m. birželį. Tai sukuria teisinį netikrumą, nesąžiningumą, neteisėtumą bei nelygiateisiškumą, nepagrįstai kreditoriaus interesams suteikimas didesnis prioritetas.

35. Nesutinka su apelianto D. K. prašymu apklausti liudytoją. Teigia, kad byla nagrinėjama ypatingos teisenos tvarka, o paminėta liudytoja negali nurodyti jokių objektyvių aplinkybių, kurios turėtų reikšmės ginčui. Juo labiau, kad klausimas, kieno ir kokiais veiksmais buvo sukelta žala, iš kurios yra kildinamas apelianto reikalavimas, buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019.

36. Mano, kad D. K. yra nesąžiningas kreditorius, nes galbūt siekdamas išieškojimo įvykdymo, vis perleidžia turimą reikalavimą savo sutuoktinei, vėliau reikalavimą susigrąžina. Mano, jog kreditorius santuokos nutraukimo bylos atnaujinimą siekia naudoti kaip spaudimo priemonę ir nepagrįstai praturtėti pareiškėjos T. A. sąskaita, nors ji neturi jokios prievolės kreditoriui. Pažymi, kad kreditorius pateikė nepilną informaciją apie vykstantį išieškojimą, nes iki 2022 m. gegužės 20 d. antstolė suinteresuotų asmenų naudai pervedė net 11 992,77 Eur dydžio sumą, kuri buvo išieškota iš pareiškėjo.

37. Pareiškėja T. A. atsiliepimais su pareiškėjo A. A. skundu sutinka, prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti ir patvirtinti pateiktą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo, o suinteresuoto asmens D. K. skundą prašo atmesti. Teigia, kad A. A. skunde išdėstytos aplinkybės atitinka realią faktinę situaciją ir šeimoje įvykusius įvykius, jis teisingai nurodė, kad yra atsakingas dėl šeimos iširimo. Santuokos nutraukimo metu jų abiejų valią atitiko santuokos nutraukimo pasekmės, jokių kreditorių tuo metu neturėjo, todėl nesupranta, kodėl turėjo turtą dalintis atsižvelgdami į kokių nors būsimų kreditorių interesus. Pažymi, kad santuoka buvo nutraukta dar 2014 m., o reikalavimai yra reiškiami tik dabar, todėl pažeidžiamas ir jos tikrumo jausmas. Buvusiam sutuoktiniui atiteko visas verslas, todėl jeigu po skyrybų atsirado kreditorių, jis ir privalo su jais atsiskaityti. Mano, kad kreditorius tiesiog siekia pasipelnyti jos sąskaita.

38. Suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepimu pareiškėjų T. A. ir A. A. skundus prašo atmesti kaip nepagrįstus bei skirti kiekvienam pareiškėjui už proceso vilkinimą ir visų instancijų teismų nereikalingą apkrovimą tyčia teikiant netvirtintinas sutartis po 400 Eur baudą, iš kurių po 50 Eur skiriant suinteresuotam asmeniui.

39. Teigia, kad pareiškėjų skundai nepagrįsti, o skundžiamos nutarties dalis, kuria atsisakyta patvirtinti ketvirtą kartą patikslintą ir teismui pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, yra logiška, teisinga ir pagrįsta. Argumentuoja, kad pareiškėjų turtas turi būti padalintas santuokos nutraukimo byloje ir pareiškimas negali būti paliktas nenagrinėtas, tačiau tai turi būti padaryta pirmojoje instancijoje.

40. Pažymi, kad pareiškėjai keičia poziciją teigdami, jog verslu rūpinosi išimtinai A. A., nors sutarties 14.12 punkte nurodė, kad dirbo kartu, visas pastangas, turimas žinias ir lėšas investavo į verslą. Taip pat pareiškėja klaidingai nurodo, neva ji viena rūpinosi mažamečiais vaikais, nors santuokos nutraukimo metu pareiškėjų sūnui jau buvo 30 metų. Pažymi, jog nėra skirtumo, kas rūpinosi vaikais ar šeima, kas daugiau dirbo versle. Nėra ginčo dėl aplinkybės, kad abu pareiškėjai nuo 2002 metų iki 2014 m. sausio 13 d. kartu dirbo įmonėje, kuriai padarė žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Pareiškėjų A. A. ir T. A. apeliaciniai skundai atmestini,

suinteresuoto asmens D. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

41. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

42. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl rašytinių paaiškinimų

43. Apeliantė T. A. 2022 m. birželio 13 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės dėsto atsiliepimą į apeliantų A. A. ir D. K. skundus ir išplėtė savo apeliacinio skundo argumentus.

44. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama. Šių nuostatų pagrindu teisėjų kolegija atsisako priimti T. A. pateiktus rašytinius paaiškinimus.

Dėl ginčo esmės

45. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria palikta nenagrinėta pareiškėjų prašymo dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas D. K. apeliacinį skundą iš esmės argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ginčo iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apelianto argumentais sutinka.

46. Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014 nutraukta T. A. ir A. A. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta pareiškėjų pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 punktu santuokos metu įgytas nekilnojamas ir privalomai registruojamas turtas: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas A. A. vardu; butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas T. A. vardu; garažas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas T. A. vardu; butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas T. A. vardu; automobilis TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo lieka asmeninė T. A. nuosavybe. Sutarties 3 punktu nurodyta, kad T. A. kompensacijos už turtą pareiškėjui A. A. nemoka.

47. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019 iš dalies patenkintas ieškovo BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ ieškinys ir ieškovei iš atsakovo A. A. priteistas 87 071,29 Eur žalos atlyginimas bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. D. K. 2019 m. spalio 3 d. viešosiose varžytynėse įgijo reikalavimo teisę į A. A., kurią 2021 m. balandžio 14 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido D. K., o 2021 m. rugsėjo 7 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 1 kreditorė D. K. perleido D. K. visas reikalavimo teises į skolininką A. A. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-785-889/2021 patenkintas suinteresuoto asmens D. K. prašymas dėl teisių perėmimo ir suinteresuotas asmuo D. K. byloje pakeista jos teisių perėmėju D. K.

48. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1432-777/2020 atnaujintas procesas civilinės bylos Nr. 2-12969-769/2014 pagal pareiškėjų A. A. ir T. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dalyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties tvirtinimo ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, D. K. pareiškėjų santuokos nutraukimo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į A. A.. Tai reiškia, jog atnaujinus procesą Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014 bei pasitvirtinus aplinkybėms, jog turtas buvo pasidalintas tokiu būdu, kuris turėjo neigiamą įtaką kreditoriaus reikalavimų patenkinimui, būtų pagrindas konstatuoti, kad sprendimu teismas nusprendė dėl pareiškėjo teisių į žalos atlyginimą.

49. Sutuoktiniai supaprastinto proceso tvarka gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 straipsniai). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 540 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos, skirtos sutuoktinių kreditorių interesų apsaugai. Šių teisės normų nuostatos įpareigoja sutuoktinius, kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo, nurodyti duomenis apie savo kreditorius, o teismą – sustabdyti bylą, jei kreditoriai pareiškia reikalavimus, iki jie bus išspręsti. Pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį, sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštaraujant viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžiant sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK reikalavimus turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių, t. y. įvertinti, ar toks turto padalijimas neprieštarauja viešajai tvarkai, ar nepažeidžia sutuoktinių ir jų vaikų interesų, sutuoktinių kreditorių interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2015 m. vasario 18 d. nutartis Nr. 3K-3-58-219/2015). Sutuoktiniai turtinių klausimų negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams susitariant dėl sutarties sąlygų turi būti nustatomos tokios sąlygos, kurios nepažeidžia kreditorių teisėtų interesų (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir tikrinant sudarytos sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiktį CK 3.53 straipsnio 4 daliai, sutuoktinių kreditoriaus argumentai turi būti išnagrinėjami iš esmės ir patikrinama sutarties atitiktis kreditoriaus interesams. Jei sutuoktinių sudaryta sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus, teismas tokios sutarties negali tvirtinti ir taiko CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytas pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2006). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjų sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir gavęs kreditoriaus prieštaravimus, pagrįstai patikrino, ar sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neprieštarauja kreditoriaus interesams. Taigi, sutuoktinių sudaryta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis nėra privaloma teismui ir šiuo požiūriu nepagrįsti apeliantų pareiškėjų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl turto padalijimo apimties ir sutarties sąlygų sąžiningumo.

50. Priimant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014 ir teismui tvirtinant pareiškėjų sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį į ją nebuvo įtrauktas visas turtas (pavyzdžiui, UAB Prekybos namai „Polimex“, UAB „Eurokelias“, Lietuvos ir Rusijos UAB „Floral Baltic Group“, UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“, VšĮ „Baltijos media centras“, žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat neatsižvelgta į tai, kad tuo metu UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ jau turėjo galiojančią reikalavimo teisę į A. A. Atnaujinus procesą pareiškėjai teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi buvo įpareigoti patikslinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto pasidalijimo taip, kad sutartis atitiktų kreditoriaus interesus. Pareiškėjai pateikė 2021 m. kovo 5 d. patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir 2021 m. balandžio 23 d. papildomą susitarimą prie 2021 m. kovo 23 d. patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria pareiškėjui A. A. atiteko minėti du žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir nurodyti penki juridiniai asmenys, o T. A. atiteko visas likęs nekilnojamasis turtas, pareiškėjai taip pat susitarė, kad T. A. kompensacijos A. A. už jai atitekusį nekilnojamąjį turtą nemoka, taip pat šalys susitarė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019 ieškovei BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ iš atsakovo A. A. priteistas 87 071,29 Eur žalos atlyginimas bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos, yra asmeninė A. A. prievolė, už kurią jis atsako savo asmeniniu turtu. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi konstatavo, kad teismui pateikta patikslinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, įskaitant papildomą susitarimą, pažeidžia pareiškėjo A. A. kreditorių interesus, todėl pareiškimas paliktas nenagrinėtas. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad nutraukiant pareiškėjų santuoką minėtos įmonės veikė ir kokia tuo metu buvo jų rinkos vertė, juo labiau, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. (turėtų būti 2018 m. spalio 9 d.) nutartimi BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ bankrotas pripažintas tyčiniu, o minėtu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019 konstatuota, jog įmonė buvo nemoki jau nuo 2011 metų, be to, visos kitos įmonės nagrinėjimo metu visos įmonės yra likviduojamos. Dėl to teismas vertino, kad yra pagrįstų abejonių dėl dalytino turto masės, pareiškėjo atliktų įnašų į juridinius asmenis, t. y. pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodytos pareiškėjams priklausančių įmonių vertės negali būti pripažįstamos pagrįstomis ir atitinkančiomis realią rinkos kainą santuokos nutraukimo metu, šalys nukrypo nuo lygių dalių principo, didesnę turto masę paskirdamos pareiškėjai, nenurodydamos mokėtinos kompensacijos pareiškėjui, nepagrįsdamos priežasčių dėl tokio turto pasidalijimo būdo ir neteikdamos tai patvirtinančių įrodymų. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų sudaryta santuokos nutraukimo sutartis su jos papildymu neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir pažeidžia paties A. A., taip pat ir jo kreditorių interesus.

51. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį, kuria pareiškimas paliktas nenagrinėtas, panaikino konstatavęs, jog buvo nesilaikyta teisinio reglamentavimo privalomai sustabdyti bylą ir suteikti buvusiems sutuoktiniams pakankamai laiko, kad būtų pašalinti sutarties trūkumai. Klaipėdos apygardos teismas nepaneigė pirmosios instancijos išvadų dėl sutarties netinkamumo ir negalimumo tvirtinti bei nutartyje papildomai nurodė, kad Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“, kuri pagal pareiškėjų pateiktą sutartį po santuokos nutraukimo atitenka pareiškėjui A. A., akcininku nuo 2014 m. liepos 17 d. registruotas visai kitas asmuo, sprendimas dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo priimtas 2014 m. lapkričio 28 d., taigi, kyla pagrįstų abejonių tiek dėl to fakto, jog įmonė įtraukta į pareiškėjų dalytino turto balansą, tiek dėl nurodomos įmonės vertės.

52. Perdavus bylą nagrinėti iš naujo Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 1 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą, kol pareiškėjai pateiks patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir išspręs turto padalijimo klausimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Taigi, darytina neabejotina išvada, kad teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo žinoti ar turtas dalijamas po lygiai, o jei jis tarp sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo aukščiau nurodyto lygių dalių principo, tai yra svarbu nustatyti, dėl kokių konkrečių aplinkybių turtas dalijamas atitinkamu būdu ir ar tai atitinka įstatymo nustatytus kriterijus (CK 3.123 straipsnis). Pagal įstatymą turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti bendro turto padalijimo klausimus ir tai privaloma būtent tam, kad teismas galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Sutarties sąlygos, kai šalių sutarimu, tačiau be teisinio pagrindo, apribojamos vieno sutuoktinio ar kreditorių teisės, pripažintinos iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio ar kreditoriaus teises ir teisėtus interesus.

53. Pareiškėjai 2022 m. kovo 31 d. pateikė patikslintą santuokos nutraukimo sutartį, kurios turinys iš esmės identiškas 2021 m. kovo 5 d. patikslintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties ir 2021 m. balandžio 23 d. papildomo susitarimo turiniui, išskyrus tai, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atitenka A. A., o ne T. A., žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), į sutartį vėl neįtraukti. Pagal sutartį visas kitas nekilnojamasis turtas (butas ir garažo dalis, esantys (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), automobilis TOYOTA RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo lieka asmenine T. A. nuosavybe ir ji už turtą pareiškėjui A. A. kompensacijos nemoka, o A. A. atitenka penki juridiniai asmenys.

54. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokia turto pasidalijimo tvarka pažeidžia kreditoriaus ir paties A. A. interesus, kelia pagrįstų abejonių dėl turto padalijimo būdo ir sąžiningumo. Tai konstatuota tiek nutartimi, kuria atnaujintas procesas, tiek Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartimi, tiek ir ginčijama 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama ginčijamoje 2022 m. gegužės 3 d. nutartyje išdėstytų argumentų, papildomai pažymi, kad pateiktos sutarties 14.6, 14.7, 14.8, 14.9, 14.10 punktuose pareiškėjai deklaravo, jog įmonių perleidimo metu (2014 m. lapkričio 28 d.) juridinių asmenų būklė buvo gera, jos nebuvo bankrutuojančios ir galėjo tinkamai funkcionuoti bei vykdyti veiklą, tačiau informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ pareiškėjų santuokos nutraukimo metu (2014 m. lapkričio 28 d.) jau buvo bankrutuojantis juridinis asmuo, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teismui paduotas 2014 m. gegužės 9 d. bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4555-661/2014 (naujas Nr. B2-1904-661/2019), nutartis įsiteisėjo 2014 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. (turėtų būti 2018 m. spalio 9 d.) nutartimi bankrotas pripažintas tyčiniu ir minėtu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019 įmonei iš pareiškėjo A. A. priteistas žalos atlyginimas. Pažymėtina, kad nors sutarties 14.9 punktu nurodyta, jog A. A. įmonei buvo atlikęs 118 219,95 Eur įnašus, kurie po santuokos nutraukimo pereina jam, bankroto byloje jo kreditinis reikalavimas patvirtintas nebuvo.

55. Taip pat sutarties 14.8 punkte teigiama, kad UAB „Floral Baltic Group“ pasirašė pelningą kontraktą, tačiau dėl neaiškių priežasčių VĮ Registrų centras metų pabaigoje bendrovę likvidavo neinformavęs įmonės vadovo ir akcininko A. A. Ši aplinkybė taip pat kelia abejonių įmonės verte.

56. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad sutarties 14.5 punktu susitarta, jog automobilis TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo lieka asmeninė T. A. nuosavybė, tačiau įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-15897-779/2015 šio automobilio 2013 m. birželio 8 d. pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp T. A. ir UAB „Baltijos verslo vystymo centras“, pripažinta negaliojančia ir automobilis priteistas ieškovei UAB „Baltijos verslo vystymo centras“ actio Pauliana pagrindu.

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvados, jog pasidalijant turtą yra nukrypta nuo lygių dalių principo bei pareiškėjų pateikta patikslinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei galbūt pažeidžia paties A. A. interesus, taip pat ir jo kreditorių interesus, pagrįstumą. Pareiškėjai nepaneigė pagrįstos abejonės, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi visas vertingas turtas atiteko pareiškėjai T. A., o pareiškėjui A. A. – bevertės įmonės, o tai akivaizdžiai pažeidžia suinteresuoto asmens (kreditoriaus) interesus.

58. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, kad tokiu atveju, kai teismui pateikiama tvirtinti sutartis, kuria sutariama visą santuokoje įgytą turtą paskirti vienam sutuoktiniui, kitam neskiriant jokios kompensacijos, teismui turi kilti abejonė ir atitinkamai pareiga patikrinti, ar tokia sutartis neprieštarauja imperatyviosios teisės normoms, nepažeidžia vieno sutuoktinio ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį tik išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021). Vadovaujantis tokia teismų praktika, pareiškėjai neįrodė, jog jų turto padalijimo atvejis priskirtinas kokiai nors išimčiai ir pareiškėjui skiriama turto dalis yra teisinga ir sąžininga. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis ribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, pavyzdžiui, susitariama, kad sutuoktiniui nepaskiriama santuokinio turto dalis arba paskiriama akivaizdžiai per maža jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-575/2005; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2009). Taigi, darytina išvada, kad pateikta tvirtinti sutartis apribojo pareiškėjų kreditoriaus galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimą iš santuokos metu įgyto turto, nes A. A. neskiriama proporcinga ir pakankama turto dalis bei sutartimi nepagrįstai ir neteisėtai nukrypta nuo bendro turto lygių dalių prezumpcijos, nesant jokio išimtinio atvejo. Pareiškėjams teikiant iš esmės analogiškas santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuriomis neproporcingai dalijamas šeimos turtas, galbūt siekiama išvengti šeimos turėtų verslų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir realaus išieškojimo.

59. Pareiškėjų procesinis elgesys ir teikiamos patikslintos santuokos nutraukimo sutartys patvirtina, kad jie nėra suinteresuoti užtikrinti savo kreditorių interesų. Konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliantų T. A. ir A. A. apeliacinius skundus ir tvirtinti patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nes ji pažeidžia tiek kreditorių, tiek paties pareiškėjo interesus, sąžiningumo ir teisingumo principus.

60. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka nei bylą nagrinėjantis teismas, nei sutuoktinių kreditoriai negali lemti sutuoktinių pateiktos teismui tvirtinti sutarties turinio, o kreditorių teisės pasinaudoti CK numatytais jų teisių gynybos būdais yra apribotos. Turto pasidalijimas, nustatant, kam ir kuri dalis sutuoktinių turto atitenka, kuomet santuoka nutraukiama ypatingosios teisenos tvarka, yra išimtinai sutuoktinių diskrecija. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl kreditorių reikalavimų nagrinėjimo santuokos nutraukimo bylose, yra konstatavęs, kad jeigu kreditorius nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas. Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011). Kaip matyti iš apelianto D. K. procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos, jis nesutinka su pareiškėjų pateiktos tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygomis dėl turto padalijimo būdo ir prievolės dėl žalos atlyginimo pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą pripažinimo asmenine A. A. prievole, todėl konstatuotina, kad byloje kilo ginčas dėl teisės, kurį pirmosios instancijos teismas privalėjo išspręsti, teismo procesas buvo atnaujintas būtent tam tikslui, tačiau nagrinėjamoje byloje tai nebuvo padaryta.

61. Kreditorių teisių apsaugai, t. y. tam, kad sutuoktinių kreditoriai dalyvautų skolininkų santuokos nutraukimo procese, galėtų išreikšti savo (ne)sutikimą ne tik dėl solidariosios prievolės modifikacijos, bet ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo, yra skirtas CK 3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. CK 3.126 straipsnio 2 dalies reikalavimų sutuoktiniai privalo laikytis nepriklausomai nuo to, kokiu būdu nutraukiama santuoka, t. y. nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinėjama ginčo teisenos ar ypatingosios teisenos tvarka (CPK 386 straipsnis).

62. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai gali savo iniciatyva įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Esant tokiam sutuoktinių kreditorių teisių gynimo teisiniam reglamentavimui, sprendime turėjo būti išanalizuoti kreditoriaus D. K. procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, dėl atitinkamo turto eliminavimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės, dėl dalintino turto vertės bei kompensacijos, dėl prievolės pobūdžio ir išnagrinėtas kilęs ginčas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo kreditoriaus argumentų, neatsižvelgė į tai, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo ir kituose kreditoriaus teiktuose procesiniuose dokumentuose pakankamai aiškiai išdėstyti kreditoriaus argumentai dėl nesutikimo su pareiškėjų pateiktos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygomis ir kreditoriaus reikalavimai, teismas nesiaiškino prievolės kreditoriui pobūdžio, t. y. ar prievolė yra asmeninė A. A. prievolę, ar solidarioji abiejų sutuoktinų prievolė, taip pat ar kreditorius turi teisę reikalauti skolos iš abiejų pareiškėjų, ar tik iš vieno sutuoktinio, nesiaiškino, kokiu būdu turi būti padalytas sutuoktinių turtas. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pagal CPK 540 straipsnio 1 dalį, bylas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir neatsižvelgė į tai, kad byloje kilo ginčas dėl teisės, todėl procesinis sprendimas negali būti laikomas atitinkančiu ir CPK 263 straipsnyje įtvirtintus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus.

63. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto D. K. argumentais, kad byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, ir daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK nuostatas, nes, nagrinėjant bylą ir kilus ginčui, jo nesprendė, ginčą nurodė išspręsti pareiškėjams, o jiems to nepadarius, prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dalį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dėl turto pasidalijimo tvirtinimo paliko nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad neišnagrinėjus ginčo liko neatskleista bylos esmė, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu (CPK 263 straipsnis, CPK 329 straipsnio 1 dalis). Išnagrinėjus šios kategorijos bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme dalyvaujantys byloje asmenys prarastų teisę į apeliaciją, todėl apskųsta nutarties dalis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalis 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės ir materialinės teisės pažeidimų.

64. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto D. K. reiškiami prašymai dėl liudytojo apklausos, įrodymų išreikalavimo, teismo liudijimo išdavimo yra susiję su įrodymų rinkimu ir bylos nagrinėjimu iš esmės, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylos dalį iš naujo nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui.

Dėl baudos pareiškėjams

65. Suinteresuotas asmuo D. K. taip pat prašo skirti kiekvienam pareiškėjui už proceso vilkinimą ir visų instancijų teismų nereikalingą apkrovimą tyčia teikiant netvirtintinas sutartis po 400 Eur baudą, iš kurių po 50 Eur skiriant suinteresuotam asmeniui.

66. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudos, iki 50 procentų baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

67. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Remiantis kasacinio teismo pozicija, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Taigi, ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017).

68. Sutiktina su suinteresuotu asmeniu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų procesinis elgesys ne visada buvo tinkamas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas savaime nėra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjai sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Suinteresuoto asmens prašymas dėl baudos skyrimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. A. ir T. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys D. K. ir D. K., dalį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties tvirtinimo, kuria pareiškimas paliktas nenagrinėtas, ir grąžinti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Netenkinti suinteresuoto asmens D. K. prašymo skirti baudą pareiškėjams A. A. ir T. A..

Atsisakyti priimti T. A. 2022 m. birželio 13 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus.

Teisėjai Irma ČuchrajErika MisiūnienėAlmantas Padvelskis