- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-21
- Bylos Nr.
- 2S-1337-567/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- T. A.
- Ieškovas
- BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės T. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-15897-779/2015 pagal ieškovo BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ ieškinį atsakovei T. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovas kreipėsi su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2014-06-08 transporto priemonės pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – priteisti ieškovės naudai automobilį TOYOTA RAV4, valstybinis Nr. (neskelbtini) duomenys identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2014-07-29 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ iškelta bankroto byla. Bankrutuojančios UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ administratoriumi paskirta UAB „JURCONSULT GROUP“. Bankrutuojančios įmonės direktorius A. A. iki šiol nėra perdavęs įmonės dokumentų, turto, todėl administratorius buvo priverstas imtis papildomų priemonių faktinėms aplinkybėms, galėjusioms lemti įmonės nemokumą, nustatyti. A. A. yra inicijuotas ikiteisminis tyrimas. VĮ „Regitra“ 2015-01-28 bankroto administratoriui pateikė ataskaitą, kurioje nurodė, jog įmonei priklausiusios transporto priemonės buvo parduotos už ženkliai žemesnę nei rinkos kainą įmonės direktoriaus galimai sutuoktinei ir sūnui. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas vienas iš šių sandorių yra 2013-06-08 pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu automobilis TOYOTA RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintas 2002 metais, buvo parduotas už 0,29 EUR.
Ieškovas paaiškino, kad UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis prieštarauja įmonės veiklos tikslams bei sąlygojo įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Transporto priemonė praktiškai buvo padovanota, kadangi jos kainą sudarė vos 0,29 EUR (1 Lt). Be to, automobilis buvo parduotas galimai direktoriaus sutuoktinei atsakovei T. A.. Ieškovas pažymėjo, kad UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo įvykdyti pradelstas pinigines prievoles kreditoriui UAB „Penki kontinentai“. Iš šio kreditoriaus pateikto 12720,98 EUR (43923 Lt) kreditorinio reikalavimo matyti, kad jis pradėjo formuotis nuo 2012-09-28, o ginčijamas sandoris sudarytas 2013-06-22, t. y. jau esant įsiskolinimui šiam kreditoriui. Pagal transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį perleistas automobilis buvo įvertintas 0,29 EUR (1 Lt) sumai, nors internetiniuose skelbimuose tokių pačių automobilių kaina viršija 4000 EUR. Nurodė, jog UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ skolos padengimo sutartimi perleido turtą atsakovei, nors turėjo vykdytinų įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, be to, perleistas turtas buvo parduotas akivaizdžiai žemesne nei rinkos kaina, praktiškai padovanojant, galimai net nesumokant šios sumos pardavėjui UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“. Pažymėjo, kad sandoris ginčijamas actio Pauliano pagrindu, kadangi skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“, sudarydama ginčijamą atlygintinį sandorį, žinojo apie iš ankstesnių sandorių kylančių prievolių vykdymo terminų pasibaigimą, tačiau, nepaisydama kitų kreditorių interesų, sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį bei perleido transporto priemonę atsakovei T. A., taigi veikė, pažeisdama sąžiningumo imperatyvą. Atsakovę ir UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ direktorių A. A. galimai sieja artimi sutuoktinių ryšiai, todėl atsakovė žinojo apie įmonės būklę bei sąmoningai norėjo padėti A. A. nuslėpti įmonės turtą.
Atsakovei T. A. ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka 2015-04-03.
Rezoliucinė dalis
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-21 priėmė sprendimą už akių, kuriuo nusprendė:
ieškinį tenkinti;pripažinti 2013-06-08 transporto priemonės TOYOTA RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp T. A. ir UAB „Baltijos verslo vystymo centras“, negaliojančia;priteisti ieškovo BUAB „Baltijos verslo vystymo centras“ naudai iš atsakovės T. A. transporto priemonę – TOYOTA RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris: (duomenys neskelbtini). Šis sprendimas yra įsiteisėjęs.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-17 nutartimi nutarė ieškovo BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąją apsaugos priemonę – transporto priemonės TOYOTA RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 2002, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), priklausančios T. A., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), areštą, uždraudžiant ja naudotis ir disponuoti. Nustatė, kad atsakovė T. A., sužinojusi apie pareikštą ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, gali imtis nesąžiningų veiksmų, sunkinančių ar darančių visai nebeįmanomą realų jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismas pažymėjo, kad buvęs UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ direktorius A. A., nepaisydamas kreditorinių interesų, sudarė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį bei perleido ją T. A., su kuria galimai sieja artimi ryšiai (LR CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 3 p.).
Atsakovė T. A. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-07 nutarties, prašydama ją panaikinti ir atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad ginčo automobilį pirko ne iš A. A., o tiesiogiai iš UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ 2013-06-08 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, kaip bendrovės darbuotoja, kurioje dirbo nuo 2002-07-02 iki 2014-01-13. Paaiškino, kad santuokiniai ryšiai su A. A. jos nesieja ir šio asmens ji nepažįsta. Nurodė, kad santuokiniai ryšiai atsakovę siejo su A. A.. Nurodė, kad automobilis TOYOTA RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2002 metų buvo eksploatuojamas Klaipėdoje, kur UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ nuomojo biuro patalpas, taip pat buvo samdomi darbuotojai darbui biure. Atsakovė, būdama biuro administratore, asmeniškai rūpinosi ginčo automobilio priežiūra, remontu, saugojimu bei kitais su automobiliu susijusiais klausimais, nes automobilis buvo patikėtas jos atsakomybei. Atsakovė nurodė, kad areštas ir uždraudimas naudotis automobiliu TOYOTA RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra neadekvatus pareikštam ieškinio reikalavimui ir būsimam teismo sprendimui. Automobilio areštas suvaržo atsakovės teises labiau negu tai reikalinga laikinųjų apsaugos priemonių tikslams pasiekti. Ieškovo paaiškinimai apie galimą transporto priemonės paslėpimą neatitinka protingam žmogui keliamų reikalavimų.
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovės pateikti argumentai nemotyvuoti ir nepagrįsti, prieštaraujantys vienas kitam, neatitinkantys tikrovės. Atsakovė netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie leistų abejoti skundžiamos nutarties pagrįstumu. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė ėmėsi veiksmų, leidžiančių teigti, jog rizikos dėl sprendimo įvykdymo byloje nėra (LR CPK 148 str. 2 d.).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas. Vadovaudamasis LR CPK 144 str. 1 d. nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl bylos esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 str. ir 178 str.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo procesinio sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, jeigu yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, nes teismas netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo.
Spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi nustatyti, ar jų nepritaikius teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Didelės ieškinio sumos prezumpcija nėra absoliuti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui būtini ir kiti pagrindai. Minėta prezumpcija remiasi prielaida, kad atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, kuriam įvykdyti atsakovas turi turėti didelius finansinius resursus. Teismas, taikydamas šią prezumpciją, turi įvertinti reikalavimo sumą ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė.
Nagrinėjamu atveju ginčas buvo kilęs dėl 2013-06-08 transporto priemonės TOYOTA RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp T. A. ir UAB „Baltijos verslo vystymo centras“, pripažinimo negaliojančia. Transporto priemonė buvo parduota už 0,29 EUR, tačiau vidutinė rinkos kaina svyruoja apie 4000 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė T. A. yra fizinis asmuo, ieškinio reikalavimas jos atžvilgiu yra didelis, todėl atsakovė gali vengti vykdyti būsimą teismo sprendimą. Atsakovė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad rizikos dėl sprendimo neįvykdymo nėra. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nurodytos priežastys ir aplinkybės sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovei ieškinio reikalavimas yra didelis, sudarantis teisinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Apeliacinės instancijos teismas nevertina atskirojo skundo argumentų, susijusių su ginčo šalių tarpusavio santykiais, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Pažymėtina, jog, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą padaryti išvadą, jog ieškovo argumentai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui buvo pagrįsti. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu galimo teismo sprendimo įvykdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismas vertino, ar yra grėsmė, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas.
Ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės - teismas netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-21 sprendimas už akių dėl ieškinio patenkinimo yra įsiteisėjęs.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu tinkamai taikė civilinio proceso normas bei tinkamai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-17 nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai. Teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui (LR CPK 144 str. –148 str., 312 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį nepakeistą.