Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. A. ir T. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dalies dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimo, suinteresuoti asmenys D. K. ir D. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014 nutraukė santuoką, (duomenys neskelbtini) tarp T. A. (ikisantuokinė pavardė – P.) ir A. A., bendru sutuoktinių sutikimu. Po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko santuokines pavardes: pareiškėjai – A., pareiškėjui – A. Patvirtino pareiškėjų pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

2. 2019 m. lapkričio 11 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas D. K. prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014. D. K. nurodė, kad nebuvo informuotas apie bylą, o priimtas sprendimas pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Kreditoriaus teigimu, A. A. ir T. A. nutraukiant santuoką ir 2014 m. lapkričio 28 d. teismui priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo, pareiškėjams buvo gerai žinoma apie A. A. vadovaujamos įmonės nemokumą ir kad dėl įmonės nemokumo atsakingas jos vadovas A. A.. Dalijant turtą (visas atiteko T. A.), A. A. suprato, kad įmonės kreditoriams žala jau yra padaryta, tačiau nei jie, nei bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, į bylą nebuvo įtraukti.

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-12979-965/2019 pareiškėjo D. K. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014 netenkintas. Kreditorius D. K. pateikė atskirąjį skundą, tačiau jis netenkintas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-380-613/2020. Kreditorius padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo nutarties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-XX/2020 (DOK-1925) kasatorių D. K. pakeitė jo teisių perėmėja D. K.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020 Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartis panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

4. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1432-777/2020 Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – atnaujintas civilinės bylos Nr. 2-12969-769/2014 pagal pareiškėjų A. A. ir T. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dalies dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimo procesas ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

5. Pareiškėjai A. A. ir T. A. pateikė prašymą dėl 2021 m. kovo 5 d. patikslintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo. 2021 m. balandžio 26 d. pareiškėjai pateikė papildomą susitarimą prie 2021 m. kovo 5 d. patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014 pagal pareiškėjų T. A. ir A. A. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo dalį, kuria patvirtinta pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo; pareiškėjų T. A. ir A. A. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo dalį, kuria patvirtinta pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, paliko nenagrinėtą; atsisakė priimti suinteresuotų asmenų D. K. ir D. K. 2021 m. gegužės 24 d. prašymus ir kartu su priedais grąžino juos padavusiems asmenims; priteisė iš pareiškėjų T. A. ir A. A. po 19 Eur bylinėjimosi išlaidų D. K.; priteisė iš pareiškėjų T. A. ir A. A. po 325 Eur bylinėjimosi išlaidų D. K.; priteisė valstybei iš pareiškėjų T. A. ir A. A. po 7,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

6.1. Teismas nurodė, jog pareiškėjui buvo žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjų santuokos nutraukimo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į A. A., todėl jis turėjo į šią aplinkybę atsižvelgti dalijantis santuokoje įgytą turtą. Taip pat į pareiškėjų pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį nebuvo įtrauktas visas pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis turtas. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014 pagal pareiškėjų T. A. ir A. A. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų matyti, kad pareiškėjai, neinformavę galimų kreditorių ir jų neįtraukę į bylą, santuokoje įgytą turtą pasidalijo nelygiomis dalimis – visas turtas atiteko T. A., A. A. nenurodytas joks paliekamas turtas, taip pat nenumatyta ir kompensacija už nukrypimą nuo lygių dalių. Toks sutuoktinių turto padalijimas akivaizdžiai prieštarauja kreditorių interesams ir tokios santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos negalėjo būti patvirtintos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo.

6.2. Teismas nurodė, jog pareiškėjų kreditoriai nesutinka su pareiškėjų nurodomomis dalytino turto vertėmis ir turto pasidalijimo būdu, motyvuodami tuo, kad visas vertingas turtas turtas paliekamas pareiškėjai, o bevertės įmonės – pareiškėjui. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB Prekybos namai „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos ir Rusijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra likviduojamos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bankrutavusi, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ likviduojama dėl bankroto. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nutraukiant pareiškėjų santuoką minėtos įmonės veikė ir kokia tuo metu buvo jų rinkos vertė.

6.3. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo nurodyti duomenys patikslintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 14.11 punkte apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 121 116,15 Eur vertę, kuri iš esmės lemia pareiškėjų dalytino turto masę, vertintini kritiškai. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartimi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas faktas, jog įmonė buvo nemoki jau nuo 2011 metų, ir iškeltos abejonės dėl pareiškėjo atliktų įnašų. Nurodyta, kad pareiškėjas įmonės bankroto byloje buvo pateikęs prašymą patvirtinti jo kreditinį reikalavimą, kurio suma 408 189,86 Lt, tačiau bankroto administratorius jo nepatvirtino. Pareiškėjas, įvertinęs ginčo pasekmes, pateikė Vilniaus apygardos teismui atsisakymą nuo minėto finansinio reikalavimo.

6.4. Teismas nurodė, jog minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodytos pareiškėjams priklausančių įmonių vertės negali būti pripažįstamos pagrįstomis ir atitinkančiomis realią rinkos kainą santuokos nutraukimo metu.

6.5. Teismas, įvertinęs tai, jog patikslintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 14.11 punkte pateikti duomenys neatitinka įsiteisėjusių teismo sprendimų duomenų, patvirtinančių, jog įmonė buvo nemoki jau nuo 2011 metų, pareiškėjai nepagrindė kitų įmonių nurodomos realios vertės santuokos nutraukimo metu, o bylos nagrinėjimo metu visos įmonės yra likviduojamos, konstatavo, jog patikslintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šalys nukrypo nuo lygių dalių principo, didesnę turto masę paskirdamos pareiškėjai, nenurodydamos mokėtinos kompensacijos pareiškėjui, nepagrįsdamos priežasčių dėl tokio turto pasidalijimo būdo ir neteikdamos tai patvirtinančių įrodymų.

6.6. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas A. A. turi įsipareigojimų kreditoriams D. K. ir D. K.. Iš pareiškėjo kreditorių naudai išieškomas 87 071,29 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų metinės palūkanos nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjams nepaneigus aplinkybės, kad pasidalijant turtą yra nukrypta nuo lygių dalių principo, kreditoriams prieštaraujant dėl turto pasidalijimo, teismas konstatavo, kad pareiškėjų sudaryta santuokos nutraukimo sutartis su jos papildymu neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir pažeidžia paties A. A., taip pat ir jo kreditorių interesus. Dėl šios priežasties teismas pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo paliko nenagrinėtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskirajame skunde pareiškėjas A. A. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį; priteisti iš suinteresuotų asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atskirojo skundo argumentai:

7.1. Pareiškėjas pažymi, jog sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių turtas buvo pasidalytas lygiomis dalimis ir nebuvo nukrypta nuo lygių dalių principo. Pažymi, jog sudėjus juridinių asmenų vertes ir kitą pareiškėjui sutartimi paskirtą turtą pareiškėjui atiteko daugiau turto nei pareiškėjai. Nurodo, jog turtas buvo pasidalytas tokiu būdu, nes pareiškėjas įkūrė visus šiuos juridinius asmenis ir žinojo, kaip vystyti veiklą. Juridiniai asmenys vykdė realią veiklą, galėjo sugeneruoti pareiškėjui pelną, pajamas, kūrė darbo vietas, mokėjo mokesčius valstybei. Be to, pareiškėjas teigia, jog nemokėjo pareiškėjai kompensacijos už į įmones įneštus tikslinius įnašus, kurie atlikti iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės.

7.2. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas dalytino turto vertę, iš esmės nukrypo nuo teismų praktikos, nes nustatinėjo turto vertę ne santuokos nutraukimo metu, o pagal dabar egzistuojančias aplinkybes. Pabrėžia, jog, kai turtas buvo dalijamas, juridiniai asmenys buvo veikiantys, ir apeliantas nemanė, kad jiems gresia bankrotas ar nepalankūs teismų sprendimai.

7.3. Pabrėžia, kad nuo santuokos nutraukimo praėjo jau septyneri metai, todėl daugelio įrodymų apeliantas neturi ir negali pateikti, nes jie nėra išlikę arba buvo perduoti bankroto administratorei, tuo labiau, kad kai kurio turto pareiškėjai jau nebeturi.

7.4. Pareiškėjas pabrėžia, kad situacija, kai pareiškėjų santuoka nutraukta, tačiau santuokoje įgytas turtas nepadalytas, neatitinka teisingumo, protingumo principų, pažeidžia teisinį stabilumą, nes pareiškėjai, kurių santuoka nutraukta dar 2014 metais, negali pasidalyti santuokoje įgyto turto. Apelianto nuomone, jų prašymas galėjo būti paliktas nenagrinėtas tik tuo atveju, jei santuoka nebūtų nutraukta.

7.5. Faktinį bylos atnaujinimo pagrindą sudarė kreditorių teisė būti įtrauktiems į santuokos nutraukimo bylą ir prievolės pobūdžio nustatymas. Tačiau teismas nukrypo nuo proceso atnaujinimo pagrindų: sprendė dėl turto padalijimo apimties ir sąžiningumo, nors dėl šios dalies procesas nebuvo atnaujintas.

7.6. Pareiškėjas pažymi, kad prievolė kreditoriams negali būti laikoma bendra sutuoktinių prievole, ji yra asmeninio pobūdžio, nes kilo iš neteisėtų pareiškėjo veiksmų. Taigi teismas nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio byloje, peržengė proceso atnaujinimo ribas, nes kreditoriai buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, o pareiškėjai susitarė dėl prievolės pobūdžio, tačiau teismas sprendė turto tarp sutuoktinių padalijimo klausimus toje dalyje, kurioje procesas nebuvo atnaujintas. Dėl šios priežasties teismo procesinis sprendimas turi būti panaikintas.

8. Pareiškėja T. A. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo, nurodo palaikanti atskirojo skundo motyvus ir argumentus, prašo jį tenkinti, taip pat prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

9. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo D. K. prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

9.1. Pareiškėjų patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra akivaizdžiai nesąžininga ir pažeidžia suinteresuotų asmenų, t. y. pareiškėjo kreditorių, teises, nes siekiama visą pareiškėjų santuokoje bendromis lėšomis įgytą turtą perleisti tik pareiškėjai T. A..

9.2. Visos 5 įmonės 2014 m. lapkričio 28 d. buvo bevertės, todėl jos ir nebuvo įtrauktos į pirminę sutartį.

9.3. Pareiškėjas, teikdamas papildomus paaiškinimus, nurodė dar vieną įmonę, kuri neįtraukta į sutartį, t. y. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurios paskutinis pavadinimas VšĮ (duomenys neskelbtini). Kreditorius pažymi, kad šioje įmonėje pareiškėjo įnašas buvo 290 Eur, o pareiškėjos įnašas – 1000 Eur, tai rodo, kad pareiškėjai įmonę valdė kartu ir pareiškėja turėjo kompetencijos valdyti įmones.

9.4. Kreditorius atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas akcentuoja, jog, nutraukus santuoką, jam atiteko visos įmonės, taip pat ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau slepiama informacija, kad šią įmonę pareiškėjai pardavė dar iki santuokos nutraukimo už 1000 Lt Rusijos Federacijos piliečiui. Akivaizdu, kad pareiškėjai negalėjo ir negali dalytis turto, kurį jau buvo pardavę iki nutraukdami santuoką.

10. 2021 m. liepos 19 d. teismui pateiktas pareiškėjo A. A. prašymas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla Nr. e2-13353-1064/2021. Pareiškėjas nurodo, jog egzistuoja imperatyvus bylos sustabdymo pagrindas, nes teisme nagrinėjama byla pagal BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį D. K. ir D. K. dėl reikalavimo perleidimo sutarties, pagal kurią D. K. perleido D. K. reikalavimo teisę į A. A. 87 071,29 Eur dydžio skolą, pripažinimo negaliojančia. Būtent šios sutarties pagrindu D. K. dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pripažinus sutartį negaliojančia ir pritaikius restituciją, D. K. neturėtų jokios galiojančios reikalavimo teisės į A. A., tačiau liktų byloje dalyvaujantis asmuo. Kadangi bylos procesas buvo atnaujintas būtent dėl šių dviejų kreditorių ir jų reikalavimų, tolesnis bylos nagrinėjimas nebus galimas, kol nebus išsiaiškinta, kas yra kreditoriai ir kokia reikalavimų apimtis. Teismui nenustačius privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, prašo stabdyti bylą fakultatyviuoju pagrindu.

11. Atsiliepime į pareiškėjo prašymą sustabdyti bylą suinteresuotas asmuo D. K. prašo suinteresuotą asmenį D. K. pakeisti suinteresuotu asmeniu D. K.; netenkinti prašymo sustabdyti bylą, nes šiuo metu suinteresuotas asmuo yra tik D. K., todėl prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą neteko prasmės.

11.1. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog 2021 m. rugsėjo 7 d. D. K. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 1 iš D. K. įgijo visas reikalavimo teises, kurias 2020 m. balandžio 14 d. buvo perleidęs D. K., todėl yra vienintelis suinteresuotas asmuo šioje byloje. Kadangi D. K. perėmė procesines teises ir pareigas, nebėra ir negali būti ginčo dėl to, kam ir koks kreditinis reikalavimas ar jo dalis priklauso. Tai reiškia, kad šiuo metu nebėra prielaidų sustabdyti bylos nagrinėjimą.

11.2. Byloje neginčijamas faktas, kad pareiškėjas turi pradelstų įsipareigojimų, kurių suma 87 071,29 Eur, neskaičiuojant palūkanų, todėl dalydamasis turtą turi nepažeisti savo kreditorių teisių (turtą pasidalyti lygiomis dalimis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. Suinteresuotas asmuo kreditorius D. K. su rašytiniais paaiškinimais ir prašymu pateikė naujus įrodymus. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų turinį ir jų reikšmę nagrinėjamai bylai, bylos specifiką, tai, jog naujai pateikti įrodymai yra reikšmingi nagrinėjant pareikštus prašymus, vertinant jų pagrįstumą, nenustatęs šalies procesiniame elgesyje piktnaudžiavimo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekdamas visapusiško bylos išnagrinėjimo, priima ir prideda prie bylos suinteresuoto asmens kartu su rašytiniais paaiškinimais ir prašymu pateiktus įrodymus.

Dėl prašymo suinteresuotą asmenį D. K. pakeisti suinteresuotu asmeniu D. K.

14. Suinteresuotas asmuo D. K. prašo suinteresuotą asmenį D. K. pakeisti suinteresuotu asmeniu D. K.. Nurodo, jog 2021 m. rugsėjo 7 d. D. K. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 1 iš D. K. įgijo visas reikalavimo teises, kurias 2020 m. balandžio 14 d. buvo perleidęs D. K., todėl yra vienintelis suinteresuotas asmuo šioje byloje.

15. Procesinio teisių perėmimo esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra reikalavimo perleidimas. Šalį jos procesiniu teisių perėmėju rašytinio proceso tvarka pakeičia teismas, nustatęs, kad procesinių teisių perėmėjas pagrindė savo dalyvavimą procese (CPK 48 straipsnio 1, 3 dalys). Pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Perimdamas materialiąsias subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti jas ginti, taip pat pareigą atsakyti pagal tenkančias prievoles. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios teisės normos gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje – visų instancijų teismuose, atnaujinant procesą, taip pat vykdymo procese (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Įstojusiam vietoj buvusios šalies į procesą asmeniui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, procesinį teisių perėmėją saisto priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo pateikė 2021 m. rugsėjo 7 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 1, pagal kurią pradinė kreditorė D. K. perleido D. K. visas reikalavimo teises į skolininką A. A., taip pat duomenis, kad skolininkas informuotas apie reikalavimo perleidimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, nenustačius jokių kliūčių tenkinti suinteresuoto asmens prašymo dėl teisių perėmimo, prašymas tenkintinas ir suinteresuotas asmuo D. K. byloje pakeistina jos teisių perėmėju D. K. (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis, CK 48 straipsnio 1, 3 dalys).

Dėl prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą

17. 2021 m. liepos 19 d. teismui pateiktas pareiškėjo A. A. prašymas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla Nr. e2-13353-1064/2021. Pareiškėjas nurodo, jog egzistuoja imperatyvus bylos sustabdymo pagrindas, nes teisme nagrinėjama byla pagal BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį D. K. ir D. K. dėl Reikalavimo perleidimo sutarties, pagal kurią D. K. perleido D. K. reikalavimo teisę į A. A. 87 071,29 Eur dydžio skolą, pripažinimo negaliojančia. Būtent šios sutarties pagrindu D. K. dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjo teigimu, pripažinus sutartį negaliojančia ir pritaikius restituciją, D. K. neturėtų jokios galiojančios reikalavimo teisės į A. A., tačiau liktų byloje dalyvaujantis asmuo. Kadangi bylos procesas buvo atnaujintas būtent dėl šių dviejų kreditorių ir jų reikalavimų, tolesnis bylos nagrinėjimas nebus galimas, kol nebus išsiaiškinta, kas yra kreditoriai ir kokia reikalavimų apimtis. Teismui nenustačius privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, prašo stabdyti bylą fakultatyviuoju pagrindu.

18. CPK 162³ straipsnyje nustatyta, kad byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose nustatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose nenustatytais, tačiau kliudančiais teismui nagrinėti bylą iš esmės.

19. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nurodė, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

21. Pareiškėjas mano, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja privalomasis bylos sustabdymo pagrindas, nes tolesnis bylos nagrinėjimas neįmanomas, iki nebus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla Nr. e2-13353-1064/2021. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-13353-1064/2021 ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reiškia reikalavimus dėl 2021 m. balandžio 14 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 1 pripažinimo negaliojančia ir 7 996,23 Eur priteisimo iš D. K. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai; atsakovai byloje – D. K. ir D. K., trečiasis asmuo – A. A.. A. A. nurodo, jog būtent šios ginčijamos Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu D. K. dalyvauja kaip suinteresuotas asmuo ir kreditorius santuokos nutraukimo byloje, taigi, nesant aiškiai pareiškėjų kreditorių sudėčiai ir reikalavimų apimčiai, šios bylos neįmanoma nagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pareiškėjo argumentais.

22. Kaip matyti iš pareiškėjų pateiktos patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalys sutarties 14.15 punkte numatė, jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu iš A. A. ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priteista 87 071,29 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2019 m. spalio 3 d. D. K. viešosiose varžytynėse įgijo reikalavimo teisę į A., kurią 2021 m. balandžio 14 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido D. K.. Tiek D. K., tiek D. K. dalyvauja šioje byloje kaip suinteresuoti asmenys. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tarp bylos dėl Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir šios bylos nėra prejudicinio ar kitokio teisinio ryšio, kuris suponuotų būtinybę stabdyti bylos nagrinėjimą: kreditinio reikalavimo apimtis yra aiški, nurodytos bylos baigtis neturėtų įtakos reikalavimo pobūdžiui (A. A. pripažįsta šį reikalavimą asmenine prievole), o tiek reikalavimą perleidęs, tiek perėmęs asmuo dalyvauja šioje byloje kaip suinteresuoti asmenys, taigi konkrečiu atveju paties kreditoriaus asmens potencialaus pasikeitimo faktas nesudaro kliūčių spręsti klausimą dėl pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo.

23. Taip pat pažymėtina, jog, apeliacinės instancijos teismui tenkinus suinteresuoto asmens prašymą Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu pakeisti D. K. jos teisių perėmėju D. K., pareiškėjo nurodomas bylos sustabdymo pagrindas apskritai nebetenka aktualumo.

24. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas sustabdyti bylą netenkinamas.

Dėl pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo dalies, kuria patvirtinta pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, palikimo nenagrinėtos

25. Klaipėdos apygardos teismui 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1432-777/2020 tenkinus D. K. prašymą ir atnaujinus civilinės bylos Nr. 2-12969-769/2014 pagal pareiškėjų A. A. ir T. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dalies dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimo procesą, pareiškėjai Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi buvo įpareigoti patikslinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas dėl turto, įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pasidalijimo, kad ji atitiktų kreditorės D. K. interesus. Pareiškėjai 2021 m. kovo 5 d. pateikė patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir 2021 m. balandžio 23 d. papildomą susitarimą prie 2021 m. kovo 23 d. patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

26. Civilinio kodekso 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Taigi teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių, t. y. įvertinti, ar toks turto padalijimas neprieštarauja viešajai tvarkai, ar nepažeidžia sutuoktinių ir jų vaikų interesų, sutuoktinių kreditorių interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis Nr. 3K-3-58-218/2015). Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų, ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-510/2010). Tokį procesinį sprendimą teismas gali priimti, nustatęs, kad sutuoktiniai be įstatymų nustatyto pagrindo bendras turtines teises ir pareigas pasidalija nepalankiu kreditoriams būdu, kai dėl to nukenčia kreditorių teisėti interesai. Pažymėtina, jog teismas, įsitikindamas, kad pateikta sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, taip įgyvendina CPK 2 dalyje nustatytus civilinio proceso tikslus: ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas. Tokia įstatymuose nustatyta teisinių gėrių apsaugos garantija šiose bylose, visų pirma, nustatyta dėl viešojo intereso, todėl teismas turi tirti, ar sutarties sąlygos nepažeidžia ir kreditorių interesų.

27. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti, ar pareiškėjų pateikta patikslinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis nepažeidžia kreditorių interesų, įvertino sutarties sąlygas dėl dalytino turto ir padarė išvadą, jog, nesant tiksliai nustatytai įmonių vertei, pareiškėjams nepaneigus aplinkybės, kad pasidalijant turtą yra nukrypta nuo lygių dalių principo, kreditoriams prieštaraujant dėl turto pasidalijimo, pareiškėjų sudaryta santuokos nutraukimo sutartis su jos papildymu neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, pažeidžia paties A. A., taip pat ir jo kreditorių interesus, taigi teismas pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo dalį, kuria patvirtinta pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, paliko nenagrinėtą.

28. Pareiškėjų nuomone, tokia situacija, kai jų santuoka yra nutraukta jau nuo 2014 metų, tačiau turtas iki šiol nepadalytas, neatitinka teisingumo, protingumo ir teisinio apibrėžtumo principų.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Civilinio kodekso 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo seka: 1) teismas patikrina, ar sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar nepažeidžia vaikų, vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų; 2) tik nustatęs aplinkybes, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina ir bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį; 3) teismas prašymą palieka nenagrinėtą, jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio.

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atnaujintą bylą, 2021 m. sausio 7 d. nutartimi įpareigojo pareiškėjus patikslinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas dėl turto, įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pasidalijimo, kad ji atitiktų kreditorės D. K. interesus. Skundžiamoje 2021 m. birželio 2 d. nutartyje teismas įvertino aplinkybes dėl sutartyje nurodytos informacijos apie dalijamą santuokoje įgytą turtą, jo pasidalijimo būdo teisingumą ir galimą kreditorių teisių pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, priėmus skundžiamą teismo nutartį, kurioje buvo konstatuota, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis pažeidžia paties pareiškėjo ir jo kreditoriaus teises ir teisėtus interesus, buvo nesilaikyta teisinio reglamentavimo privalomai sustabdyti bylą ir suteikti buvusiems sutuoktiniams pakankamai laiko, kad būtų pašalinti sutarties trūkumai. Kadangi šis pažeidimas apeliacinėje instancijoje negali būti pašalintas, skundžiama teismo nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, turint omenyje nagrinėjamos bylos specifiką, t. y. kad nagrinėjama atnaujinta santuokos nutraukimo bylos dalis dėl sutuoktinių turto pasidalijimo, šioje situacijoje ypatingai svarbu, laikantis materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimų, suteikti pareiškėjams galimybę patikslinti sutarties nuostatas, kad turtas būtų pasidalytas kuo operatyvesniu ir ekonomiškesniu keliu.

32. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl pareiškėjų pateiktos sutarties sąlygų ydingumo, todėl pareiškėjai, teikdami patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, turėtų ištaisyti teismo nurodytus sutarties trūkumus.

33. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, jog, pagal suinteresuoto asmens D. K. pateiktus duomenis iš Juridinių asmenų registro, kaip uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kuri pagal pareiškėjų pateiktą sutartį po santuokos nutraukimo atitenka pareiškėjui A. A., akcininkas nuo 2014 m. liepos 17 d. registruotas S. S. (S. S.). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, įmonei 2014 m. liepos 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iškelta bankroto byla. Sprendimas dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo priimtas 2014 m. lapkričio 28 d. Tai kelia pagrįstų abejonių tiek dėl to fakto, jog įmonė įtraukta į pareiškėjų dalytino turto balansą, tiek dėl nurodomos įmonės vertės.

34. Pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumento, jog teismas, nagrinėdamas atnaujintą bylą, peržengė proceso atnaujinimo ribas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byla buvo atnaujinta tuo pagrindu, kad į santuokos nutraukimo bylą nebuvo įtrauktas kreditorius (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Atnaujinta proceso civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014 pagal pareiškėjų A. A. ir T. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dalis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties tvirtinimo (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1432-777/2020). Atnaujinus bylą ir įtraukus kreditorių, pareiškėjai pateikė patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kreditorius nesutiko su sutartyje numatytu turto pasidalijimo būdu. Kaip jau minėta, Civilinio kodekso 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Prieš tvirtindamas tokią sutartį, teismas turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių, t. y. įvertinti, ar toks turto padalijimas neprieštarauja viešajai tvarkai, ar nepažeidžia sutuoktinių ir jų vaikų interesų, sutuoktinių kreditorių interesų. Sutarties nuostatų įvertinimas nurodytais aspektais yra privalomas sprendžiant jos patvirtinimo klausimą. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų proceso atnaujinimo pagrindu, įvertino sutarties nuostatas pagal įstatymo reikalavimus.

35. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

36. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, palikdamas nenagrinėtą pareiškėjų pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo dalį, kuria patvirtinta pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, netinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas. Kadangi šis pažeidimas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

37. Panaikinus nutartį ir perdavus klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Patenkinti suinteresuoto asmens D. K. prašymą dėl teisių perėmimo ir suinteresuotą asmenį D. K. byloje pakeisti jos teisių perėmėju D. K..

Netenkinti pareiškėjo A. A. prašymo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla Nr. e2-13353-1064/2021.