Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. A. ir T. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo su savarankišku reikalavimu D. K., dalyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties tvirtinimo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp T. A. (ikisantuokinė pavardė – P.) ir A. A. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko santuokines pavardes: pareiškėjai – A., pareiškėjui – A.. Patvirtino pareiškėjų pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2019 m. lapkričio 11 d. gautas D. K. prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išspręstas A. A. ir T. A. santuokos nutraukimo bendru sutarimu klausimas. Nurodė, kad kreditorius nebuvo informuotas apie bylą, o priimtas sprendimas pažeidžia jo teises. Kreditoriaus teigimu, A. A. ir T. A. nutraukiant santuoką ir (duomenys neskelbtini) teismui priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo, pareiškėjams buvo gerai žinoma apie A. A. vadovaujamos įmonės nemokumą ir kad dėl įmonės nemokumo atsakingas jos vadovas A. A. Dalijant turtą, kuris visas atiteko T. A., A. A. suprato, kad įmonės kreditoriams žala jau yra padaryta, tačiau nei jie, nei bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, į bylą nebuvo įtraukti.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenkintas pareiškėjo D. K. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl nutarties kreditorius D. K. pateikė atskirąjį skundą, kuris Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenkintas. Dėl Klaipėdos apygardos teismo nutarties kreditorius padavė kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK-1925) kasatorių D. K. pakeitė jo teisių perėmėja D. K.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartis panaikinta, byla perduota iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjų A. A. ir T. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, dalyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties tvirtinimo ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

4. Pareiškėjai A. A. ir T. A. 2021 m. kovo 8 d. pateikė prašymą dėl 2021 m. kovo 5 d. patikslintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo. 2021 m. balandžio 26 d. pareiškėjų pateiktas papildomas susitarimas prie 2021 m. kovo 5 d. patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. birželio 2 d. nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjų T. A. ir A. A. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo dalį, kuria patvirtinta pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo; pareiškėjų T. A. ir A. A. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo dalį, kuria patvirtinta pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, paliko nenagrinėtą.

6. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, išnagrinėjęs pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 2 d. nutarties, nutarė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 2 d. nutartį bei perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; patenkino suinteresuoto asmens D. K. prašymą dėl teisių perėmimo ir suinteresuotą asmenį D. K. byloje pakeitė jos teisių perėmėju D. K.. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog priėmus skundžiamą teismo nutartį, kurioje buvo konstatuota, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis pažeidžia paties pareiškėjo ir jo kreditoriaus teises ir teisėtus interesus, buvo nesilaikyta teisinio reglamentavimo privalomai sustabdyti bylą ir suteikti buvusiems sutuoktiniams pakankamai laiko, kad būtų pašalinti sutarties trūkumai.

8. Pareiškėjai 2022 m. kovo 31 d. pateikė patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl teismas 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjų A. A. ir T. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo D. K., dalyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties tvirtinimo nagrinėjimą.

9. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjų T. A. ir A. A. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu dalis, kuria patvirtinta pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, ir prašymo dalis dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalies patvirtinimo palikta nenagrinėta.

10. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutarties dalis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties tvirtinimo, kuria pareiškimas paliktas nenagrinėtas, ir ši bylos dalis grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. liepos 8 d. nutartimi, be kita ko, įpareigojo suinteresuotą asmenį D. K. (kreditorių) per 14 dienų terminą suformuoti ir pareikšti savarankišką reikalavimą dėl pareiškėjų turto padalijimo būdo, ir jų prievolės dėl žalos atlyginimo pobūdžio bei suteikti pareiškėjams A. A. ir T. A. galimybę per 14 (keturiolikos) dienų terminą pateikti patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dalyje dėl bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įgyto turto pasidalinimo, kad ši atitiktų kreditoriaus D. K. interesus.

12. 2022 m. liepos 27 d. teisme gautas ir 2022 m. liepos 29 d. priimtas suinteresuoto asmens (kreditoriaus) D. K. savarankiškas reikalavimas, kuriuo jis prašo: 1) pripažinti, kad T. A. kartu su A. A. pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl padarytos žalos D. K. atsako solidariai; 2) visą pareiškėjų bendrą turtą padalinti lygiomis dalimis, pagal rinkos kainas, atsižvelgiant į tai, kad T. A. 2019 m. kovo 21 d. nekilnojamą turtą – butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė už 71 900,00 Eur, po pilno atsiskaitymo su kreditoriumi, arba aiškiai įvardinti pareiškėjų turtą, iš kurio kreditoriaus naudai antstolė galėtų vykdyti išieškojimą.

13. Nurodė, kad pareiškėjų T. A. ir A. A. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareiškėjas A. A. tapo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir akcininku, o pareiškėja T. A.– bendrasavininkė. 2002 m. pareiškėja T. A. įsidarbino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. 2011 m. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tapo nemoki; 2012 – 2013 metais dėl pareiškėjo A. A. padarytos žalos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuostolingai (2012 m. patyrė 107 279 Eur nuotolių, 2013 m. patyrė 83 289 Eur nuostolių; civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo A. A. priteisti finansiniai nuostoliai. 2014 m. sausio 10 d. pareiškėjai T. ir A. A. pardavė Rusijos Federacijos piliečiui S. S. visas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijas. 2014 m. sausio 13 d. pareiškėja T. A. baigė dirbti UAB ,,(duomenys neskelbtini),“ o 2014 m. liepos 17 d. – pareiškėjas A. A. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Suinteresuoto asmens (kreditoriaus) D. K. teigimu, bandydami išsaugoti šeimą, pareiškėjai T. ir A. A. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tačiau kreditorius UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apie nurodytą bylą nebuvo informuotas ir negalėjo dalyvauti procese. 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta pareiškėjų santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. 2015 m. balandžio 30 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikė ieškinį 89 596,79 Eur sumai dėl pareiškėjo A. A. padarytos žalos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tyčinį bankrotą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki nuo 2011 metų ir iš A. A., kaip buvusio įmonės vadovo, priteisė 87 071,29 Eur žalą ir 5 proc. metines palūkanas. D. K. varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įsigijo reikalavimo teises į pareiškėjo A. A. žalos atlyginimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo (kreditorius) D. K. nesutinka su pareiškėjų 2022 m. kovo 30 d. pasirašyta ir 2022 m. kovo 31 d. teismui pateikta tvirtinti patikslinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes ja iš esmės pažeidžiamos kreditoriaus teisės į teisingą atsiskaitymą. Visų pirma turi būti atsiskaityta su kreditoriumi ir tik po to turtas turėtų būti padalinamas lygiomis dalimis. Matyti, kad pareiškėjai siekia neatsiskaityti su kreditoriumi, o beveik visą vertingą turtą perleisti išimtai pareiškėjai, siekiant nustatyti, kad pareiškėja nėra solidari skolininkė su pareiškėju. Kreditorius mano, kad teismui pateikta sutartis pažeidžia protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principus, todėl negali būti tvirtinama. Teismas gali ir turi pareiškėjų turtą padalinti lygiomis dalimis arba pripažinti, kad pareiškėjų prievolė prieš kreditorių (pareiškėją) yra solidari. Atkreipia dėmesį, jog įmonei žalą padarė abu pareiškėjai, kurie kartu dirbo, vadovavo ir iki (duomenys neskelbtini) buvo vieninteliais UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcininkais. Todėl taip, kaip pareiškėjai dalinosi bendru turtu – uždirbtomis ir užgyventomis pajamomis, lygiai taip pat turi abu kartu atsakyti ir už bendrais veiksmais padarytą žalą. Pirma, pareiškėjai teismui teikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, jos 14.12 punkte aiškiai raštu patvirtino, kad verslus kūrė ir juose dirbo kartu, todėl ginčo dėl to, kad abiejų pareiškėjų atsakomybė solidari būti neturėtų. Antra, pareiškėjas, kaip įmonės vadovas pareiškėjai, kaip įmonės darbuotojai už 0,29 Eur perleido įmonės automobilį TOYOTA RAV4 - civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta neteisėta. Trečia, 2017 m. spalio 9 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažindamas įmonės bankrotą tyčiniu nustatė, kad pareiškėjas įmonės buhalterinius dokumentus, kurių neperdavė nemokumo administratoriui, ir kurių neva nėra, laikė namuose. Ketvirta, įmonė (kaip ir visos kitos įmonės) buvo įsteigta po pareiškėjų santuokos įregistravimo, todėl laikytina bendru jų turtu. Penkta, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad įmonė tapo nemoki 2011 m., o tai reiškia, kad abu pareiškėjai įmonei sąmoningai darė žalą, būdami tiek jos vadovais, tiek akcininkais 2012 ir 2013 metais. Pažymėjo ir tai, kad šiuo metu antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo išieškojimą tik iš A. A. darbo užmokesčio. Dėl nekilnojamojo turto padalijimo - nurodo, kad pareiškėjų įgytas turtas turėtų būti padalinamas po lygiai. Dalintiną turtą sudaro: 6,92 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2020 m. gegužės 5 d. šiam turtui teismas nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones); butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris yra parduotas); butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2020 m. gegužės 5 d. teismas nutartimi šiam turtui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones), 606/10000 dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja 2019 m. kovo 21 d. pardavė butą, (duomenys neskelbtini), už 71900 Eur, skaičiuotina, kad pareiškėja už šio turto pardavimą ir naudojimąsi gautais pinigais jau gavo 84842 Eur (71900 Eur + 6 proc. metinės palūkanos už 3 metus). Kadangi pareiškėjai nurodytą žemės sklypą vertina 4123,00 Eur, butą, esantį (duomenys neskelbtini), vertina 61979,00 Eur ir 606/10000 dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini), vertina 13322,52 Eur, kreditoriui nėra pagrindo su tuo nesutikti. Dalijant lygiomis dalimis ir pareiškėjai palikus butą, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė (84842 Eur), pareiškėjui turėtų būti priteisiamas visas likęs nekilnojamas turtas (79424,52 Eur) ir 2707,74 Eur kompensacija (84842 Eur -79424,52 Eur):2 =2707,74 Eur. Jeigu pareiškėjai norėtų keisti savo poziciją ir tikslinti nekilnojamojo turto kainą, ji turėtų būti nustatoma pagal rinkos kainą. Dėl kilnojamojo turto padalijimo. Dėl kilnojamojo turto padalijimo - nurodo, kad pareiškėjų valdomą kilnojamąjį turtą sudaro: Lietuvos ir Rusijos UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (vertės nustatyti neįmanoma), UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (2014 m. sausio 10 d. įmonė parduota), UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (vertė – 0 Eur), UAB Prekybos namai „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (vertė – 0 Eur), VšĮ (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (likviduojama dėl bankroto; turtas – 23 380 Eur, o mokėtinos sumos 30 571 Eur, nuosavas kapitalas minus 7191 Eur); VšĮ (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas - VšĮ „(duomenys neskelbtini)“), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo įnašas buvo 290,00 Eur, o pareiškėjos įnašas – 1000 Eur), automobilis TOYOTA RAV4 (duomenys neskelbtini) (įgytas neteisėtai, todėl grąžintas įmonei teismo sprendimu), pistoletas „(duomenys neskelbtini)“ (vertė – 200 Eur). Pažymi, kad UAB , (duomenys neskelbtini),“ parduota Rusijos Federacijos piliečiui 2014 m. liepos 17 d., o pareiškimas dėl santuokos nutraukimo teismui pateiktas 2014 m. spalio 6 d., todėl akivaizdu, kad šis turtas negalėjo būti nurodytas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pastebi, kad byloje nėra jokios patikimos informacijos apie pareiškėjų kilnojamąjį turtą, tačiau jo manymu, nekilnojamojo turto rinkos vertės turėtų užtekti atsiskaityti su kreditoriumi.

17. Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. A. prašo suinteresuoto asmens D. K. savarankišką reikalavimą atmesti ir patvirtinti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Papildomai nurodo, kad santuokos nutraukimo metu turtas buvo pasidalintas sąžiningai, teisėtai, paskaičiuota lygiomis dalimis, pagal 2014 metų turto vertes. Pareiškėjui turto atiteko daugiau, pareiškėjai atiteko nekilnojamasis turtas, kurį reikėjo prižiūrėti, administruoti. Pareiškėjo nuomone, buvo nukrypta nuo bendro turto padalijimo principo, nes jam atiteko didesnė turto dalis (įmonės) nei pareiškėjai. Priteistos skolos dalis jau yra sumokėta, kompensuota. Turtas turėtų būti padalintas pagal vertes, buvusias santuokos nutraukimo metu. Santuokos nutraukimo metu visos įmonės buvo veikiančios, turėjo vertę. Vėliau kai kurios įmonės bankrutavo, nebuvo išsaugotos. Santuokos nutraukimo metu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir kitos įmonės, kurios nurodytos sutartyje, priklausė pareiškėjui (buvo akcininkas, dalininkas). UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kapitalas buvo toks, koks nurodytas sutartyje. 2014 m. sausio 10 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo parduota. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neturėjo filialų, ji nuomojo biurą (duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini). T. A. buvo biuro administratorė. Įmonės vertės yra nurodytos (įmonių įstatinis kapitalas), jeigu kyla klausimų dėl vertės, jas turėtų įvertinti ekspertai. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vertė – įstatinio kapitalo vertė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertė - įstatinis kapitalas. Všį ,,(duomenys neskelbtini)“ vertė santuokos nutraukimo metu buvo 5000 litų ir ilgalaikis bei trumpalaikis turtas, turėjo įsipareigojimus, kurie nurodyti įmonės turto balanse. VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ atsirado po santuokos nutraukimo, ji buvo pervadinta. Automobilis Toyta Rav 4 vertė buvo 1 (vienas) euras, kadangi tuo metu jis buvo nevažiuojantis ir jis buvo uždraustas eksploatuoti, buvo parduotas T. A., ji į šį automobilį investavo, tada jis tapo važiuojantis. Teismo sprendimu buvo pritaikyta restitucija, automobilis grąžintas bendrovei, jo vertė buvo apie 3000 eurų. Pažymi, kad kreditorinis reikalavimas, kurį priteisė teismas, D. K. įsigijo už nedidelę sumą, yra ir uždirbę iš jo nemažai. Teismo priteista suma yra mokama ir bus atsiskaityta visiškai. Dar kartą akcentuoja, kad dalinant santuokinį turtą, viskas buvo padalinta sąžiningai. Byloje yra pateikti įrodymai, kad T. A. veikla įmonėse buvo ribota. Įmonių vertės santuokos nutraukimo sutartyje yra nurodytos.

18. Teismo posėdžio metu pareiškėjo A. A. atstovas prašo suinteresuoto asmens D. K. savarankišką reikalavimą atmesti ir patvirtinti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Papildomai paaiškina, kad nėra abejonių, kad D. K. yra asmeninis kreditorius, T. A. nedalyvavo juridinio asmens veikloje, todėl prievolė yra asmeninė. Suinteresuoto asmens argumentai dėl prievolės pripažinimo solidaria yra nepagrįsti. Dėl turto padalijimo ir vertės – dalis turto yra išlikę, kitas turtas buvo parduotas, išregistruotas. Nurodė, kad turto pasidalijimo būdas, nurodytas sutartyje, yra teisėtas ir pagrįstas. (duomenys neskelbtini) buvo padalintas turtas po lygiai pagal esamas vertes. Buvo įvertinta tik dalis turto. Vertės skiriasi, kuri buvo nustatyta ekspertizės ir VĮ Registrų centro. Juridiniai asmenys nebuvo įvertinti. Teismų praktikoje yra taip, kad yra atsižvelgiama į įmonių į įstatinio kapitalo dydį. Taigi penkių juridinių asmenų, kurie atiteko pareiškėjui, vertė yra 14 tūkstančių eurų (įstatinio kapitalo) ir pridėjus ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, gaunasi 155 000 Eur vertė, dar pridedama žemės sklypo vertė; iš to matome, kad pareiškėjui atiteko turto už 160 000 Eur, t. y. atiteko daugiau turto. Nuo 2014 metų dalis turto yra parduota, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini) – parduotas. Sudėtinga tiksliai nustatyti nekilnojamojo turto vertę. Ekspertizė taip pat nepatvirtina realios turto vertės. Pareiškėjo atstovo teigimu, dalinant bendrą turtą, nebuvo nukrypta nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Turtas pasidalintas po lygiai, o jeigu skaičiuojant pagal VĮ Registrų centro vertes, pareiškėjui atiteko didesnė turto dalis. Dalis įmonių bankrutavo, bet tai neturi jokios teisinės reikšmės, nes dalinant turtą nebuvo tokių duomenų, kad įmonės būtų nemokios ar pan. Pareiškėjų pateikta sutartis neprieštarauja nei viešajai tvarkai, nei sutuoktinių interesams, todėl turi būti patvirtinta. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vertė susideda iš kapitalo ir piniginių įnašų, įrodymai pateikti byloje. Byloje yra surinkti visi įrodymai apie šalių 2014 metais turėtą turtą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija LR Vyriausybės įsakymu patvirtintuose Rekomendacijose nustatytų dydžių.

19. Teismo posėdžio metu pareiškėja T. A. prašo suinteresuoto asmens D. K. savarankišką reikalavimą atmesti ir patvirtinti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Papildomai nurodo, kad santuoka nutraukta 2014 metais. Buvusio sutuoktinio A. A. versle ji niekada nedalyvavo, jos nuomone, ji nėra atsakinga už pareiškėjo skolas. Jau prieš santuokos nutraukimą gyveno atskirai, šeimos nebuvo. D. K. reikalavimas dėl prievolės pripažinimo solidaria turi būti atmestas pilna apimtimi. Butas įtrauktas į sutartį, tačiau jį laiko savo asmenine nuosavybe, nes jį tvarkė, prižiūrėjo savo asmeninėmis lėšomis, mokėjo komunalinius mokesčius. Mano, kad turtas buvo pasidalintas teisingai. Pareiškėjui atiteko įmonės, kurias jis vystė. Dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini),“ administratore apie 12-13 metų, buvo atsakinga už produkcijos platinimą. Vėliau dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sandėlininke – pardavėja. Pažymi, kad turtas (duomenys neskelbtini) buvo padalintas sąžiningai. Turto ekspertizė atlikta neteisingai. Ji nėra atsakinga solidariai už pareiškėjo prievolę.

20. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. K. prašo jo pateiktą savarankišką reikalavimą tenkinti ir pripažinti, kad pareiškėjai pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą D. K. atsako solidariai bei visą pareiškėjų bendrą turtą padalinti lygiomis dalimis, pagal rinkos kainas ir atsižvelgiant į tai, kad turtas buvo parduotas bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodo, kad turtas pasidalintas nelygiai. Įmonių vertė turi būti nustatyta pagal nuosavą kapitalą, todėl pareiškėjų pasidalintos įmonės yra bevertės. Pareiškėja yra solidari skolininkė, kadangi platino įmonės prekes. Reikalavimo teisę įsigijo aukciono būdu. Pažymi, kad įmonių vertės nėra nustatytos. Nei viena iš įmonių neatnešė pelno nei vienam iš pareiškėjų. Negali būti dalinama įmonė, t. y. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kuri yra parduota. Aukščiausiais teismas nesprendė klausimo dėl prievolės solidarumo pareiškėjų atžvilgiu. Žala buvo padaryta nuo 2011 metų, kai UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, jos akcininkais buvo abu pareiškėjai, jie privalėjo žinoti įmonės finansinę būklę, pareiškėjas turėjo informuoti pareiškėją (įmonės administratorę), bet jokių veiksmų nesiėmė. Įmonės kreditoriniai reikalavimai atsirado po to, kai įmonė tapo nemoki. Teigė, kad visas turtas turi būti padalintas lygiomis dalimis. Nesutampa nekilnojamojo turto vertės, kurios nurodo pareiškėjai ir ekspertė. Automobilio vertė nurodyta vienas euras, šio turto pardavimo sutartis pripažinta neteisėta. Galima laikyti, kad įmonių vertė yra lygi jų įstatiniam kapitalui, bet šios įmonės kaip turtas yra bevertės. Sutinka, kad ginklas liktų pareiškėjui, kadangi jis juo disponuoja. Byloje nėra pateikta įrodymų apie nepilnamečių vaikų amžių santuokos nutraukimo metu. Pareiškėja buvo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vadovė, nes kito asmens (duomenys neskelbtini) nebuvo. Pateikiant pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, pareiškėjai jau žinojo, kad minėta įmonė buvo nemoki. Buvo siekiama visą šeimos turtą perkelti pareiškėjai. Pareiškėja turi solidariai atsakyti pagal nurodytą prievolę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo pagal pareiškėjų T. A.ir A.A. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo dalis, kuria patvirtinta pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, naikintina ir pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu dalyje dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo tenkintinas iš dalies.

Suinteresuoto asmens D. K. savarankiškas reikalavimas tenkintinas iš dalies.

Padalintinas pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis turtas.

21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

24. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-21 sprendimu už akių pripažino 2013-06-08 transporto priemonės TOYOTA RAV4, v. n. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris: (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp T. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, negaliojančia ir priteisė ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovės T. A., a. k. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę – TOYOTA RAV4, v. n. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris: (duomenys neskelbtini). Šis sprendimas įsiteisėjo 2015-05-22.

25. Byloje pateikta 2023-02-10 AB ,,Swedbank“ pažyma Nr. SR-KP-23-886, iš kurios nustatyta, kad T. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2014 m. lapkričio 28 d. buvo 8,78 Lt, kas sudaro 2,54 Eur.

26. Byloje pateiktas AB SEB banko išrašas, iš kurio nustatyta, kad A. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2014 m. lapkričio 28 d. buvo 21,03 Lt, kas sudaro 6,09 Eur.

27. Iš byloje esančių valstybės įmonės ,,Regitra“ duomenų nustatyta, kad pareiškėjai A. A. ir T. A. kelių transporto priemonių nuosavybės teise neturi.

28. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies patenkintas ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys ir ieškovei iš atsakovo A. A. priteistas 87 071,29 Eur žalos atlyginimas bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

29. Iš byloje pateikto 2019 m. spalio 3 d. varžytynių akto Nr. 1 nustatyta, kad D. K. viešosiose varžytynėse įgijo reikalavimo teisę į A. A. 87 071,29 Eur sumai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

31. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patenkintas suinteresuoto asmens D. K. prašymas dėl teisių perėmimo ir suinteresuotas asmuo D. K. byloje pakeista jos teisių perėmėju D. K..

32. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. spalio 14 d. nutartimi patenkino suinteresuoto asmens (kreditoriaus) D. K. prašymą skirti nekilnojamojo turto ekspertizę nekilnojamojo turto – 6,92 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 606/10000 dalies garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertei, buvusiai (duomenys neskelbtini), nustatyti.

33. Į bylą pateiktas UAB „Lovertus“ nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertės L. C. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. 221024LCH-01, kurio išvadoje dėl ekspertizės objekto vertės nurodytos prašomų įvertinti objektų vertės, buvusios 2014 m. lapkričio 28 d.: 1) 6,9200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) - 9 000 ?ur;; 2) buto/patalpos - buto, bendras plotas 76,05 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), - 48 000 ?ur; 3) buto/patalpos - buto, bendras plotas 93,43 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) - 114 600 ?ur; 4) 606/10000 dalių negyvenamosios patalpos-garažo, bendras plotas 1312,28 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) - 17 800 ?ur.

Dėl turto padalijimo

34. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta T. A. ir A. A. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta pareiškėjų pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 punktu pareiškėjų santuokos metu įgytas nekilnojamas ir privalomai registruojamas turtas: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas A. A. vardu; butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas T. A. vardu; garažas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas T. A. vardu; butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas T. A. vardu; automobilis TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo lieka asmeninė T. A. nuosavybe. Sutarties 3 punktu nurodyta, kad T. A. kompensacijos už turtą pareiškėjui A. A. nemoka.

37. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad teismui pateikta patikslinta 2022 m. kovo 31 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje nustatyta tokia sutuoktinių turto pasidalijimo tvarka, kelia pagrįstų abejonių dėl turto padalijimo būdo, kadangi pasidalijant turtą yra neteisėtai ir nepagrįstai nukrypta nuo lygių dalių prezumpcijos, nesant jokio išimtinio atvejo. Šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje pažymėta, kad pareiškėjų pateikta patikslinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei galbūt pažeidžia paties A. A. interesus, taip pat ir jo kreditorių interesus. Tai konstatuota tiek nutartimi, kuria atnaujintas procesas, tiek Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartimi.

38. Pagal Lietuvos Respublikos (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo šios prezumpcijos galima nukrypti tik CK nurodytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

39. Teisės normų, reglamentuojančių turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimą, aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota bei išplėtota daugelyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutarčių; viena vertus, nustatant sutuoktinių nelygias dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, reikia išsiaiškinti, kiek toks nukrypimas yra būtinas ir apsaugantis sutuoktinio ir vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-1180/2002; 2003 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. L. V., bylos Nr. 3K-3-355/2003; 2004 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-165/2004). Kita vertus, teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal kasacinio teismo praktiką kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M v. V. M., bylosNr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Tai reiškia, kad būtent konkrečią bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas ir įvertindamas kiekvienos nagrinėjamos civilinės bylos konkrečias aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į atitinkamas įstatyme įtvirtintas bei teismų praktikoje nurodomas aplinkybes, turi diskrecijos teisę spręsti dėl nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių masto ir turto padalijimo būdo.

40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Iš šios įstatymo normos išplaukia, kad teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai – dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus (CK 3.123 straipsnis). Pagal įstatymą turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Pripažintinos iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus sutarties sąlygos, kai šalių sutarimu, tačiau be teisinio pagrindo, vadinasi – neteisėtai, apribojamos vieno sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007).

41. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, kad tokiu atveju, kai teismui pateikiama tvirtinti sutartis, kuria sutariama visą santuokoje įgytą turtą paskirti vienam sutuoktiniui, kitam neskiriant jokios kompensacijos, teismui turi kilti abejonė ir atitinkamai pareiga patikrinti, ar tokia sutartis neprieštarauja imperatyviosios teisės normoms, nepažeidžia vieno sutuoktinio ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį tik išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021).

42. Nustatyta, kad teismui pateiktoje patikslintoje 2022 m. kovo 31 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai susitarė, kad pareiškėjai T. A. asmeninės nuosavybės teise atitenka: butas, esantis (duomenys neskelbtini); butas, esantis (duomenys neskelbtini); 606/10000 dalis negyvenamosios patalpos - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonė TOYOTA RAV4.

43. Byloje pateikti VĮ Registrų centro duomenys apie nekilnojamųjų daiktų vidutinės rinkos vertes, nustatytas masinio vertinimo būdu, buvusias pareiškėjų santuokos nutraukimo metu, t. y. 2014 m. lapkričio 28 d., pagal kuriuos: buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė – 67 481 Eur, garažo, esančio (duomenys neskelbtini) – 319 161 Eur (atitinkamai 606/10000 dalies vertė sudaro 19 341,16 Eur); buto, esančio (duomenys neskelbtini) – 46 050 Eur. Taigi viską susumavus, pagal pareiškėjų pateiktą 2022 m. kovo 31 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjai po santuokos nutraukimo atitenkanti nekilnojamojo turto vertė, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, sudaro 132 872,16 Eur. Bei papildomai priskaičiuotina ir pareiškėjai atitenkančio kilnojamojo turto, t. y. transporto priemonės TOYOTA RAV4 vertė, kuri pareiškėjų patikslintoje 2022 m. kovo 31 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyta 1 Eur, iš viso – 131 873,16 Eur.

44. Į bylą pateiktas UAB „Lovertus“ nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertės L. C. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. 221024LCH-01, kurio išvadoje nurodytos prašomų įvertinti objektų vertės, buvusios 2014 m. lapkričio 28 d.: buto, esančio (duomenys neskelbtini) – 114 600 ?ur, 606/10000 dalių negyvenamosios patalpos - garažo, (duomenys neskelbtini) - 17 800 ?ur ir buto / patalpos - buto, adresu (duomenys neskelbtini), – 48 000 ?ur. Taigi viską susumavus, pareiškėjai po santuokos nutraukimo atitenkanti nekilnojamojo turto vertė, remiantis atliktos nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės duomenimis, sudaro 180 400,00 Eur, bei priskaičiavus pareiškėjų nurodytą transporto priemonės TOYOTA RAV4 vertę (1 Eur), bendra turto vertė – 180 401,00 Eur.

45. Nustatyta, kad teismui pateiktoje patikslintoje 2022 m. kovo 31 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai susitarė, kad pareiškėjui A. A. asmeninės nuosavybės teise atitenka 6,92 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos ir Rusijos uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, pistoletas ,, (duomenys neskelbtini)“, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini).

46. Byloje pateikti VĮ Registrų centro duomenys apie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu, buvusią pareiškėjų santuokos nutraukimo metu, t. y. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos šio žemės sklypo vertė yra 3649 Eur. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 221024LCH-01 šio žemės sklypo vertė – 9000 Eur. Pistoleto ,,(duomenys neskelbtini)“, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini) vertė pareiškėjų patikslintoje 2022 m. kovo 31 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyta 200 Eur. Aplinkybę, kad nurodyto ginklo vertė yra 200 Eur pareiškėjai patvirtino ir teismo posėdžio metu.

47. Sprendžiant dėl pareiškėjui A. A. po santuokos nutraukimo atitenkančių įmonių vertės, pažymėtina, kad pareiškėjai sutarties 14.7, 14.8, 14.9, 14.10 punktuose deklaravo, jog įmonių perleidimo metu ((duomenys neskelbtini)) juridinių asmenų būklė buvo gera, jos nebuvo bankrutuojančios ir galėjo tinkamai funkcionuoti bei vykdyti veiklą. 14.8 punkte teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė pelningą kontraktą, tačiau dėl neaiškių priežasčių VĮ Registrų centras metų pabaigoje bendrovę likvidavo neinformavęs įmonės vadovo ir akcininko A. A.. Teismas su tokiais argumentais neturi pagrindo sutikti, kadangi informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjų santuokos nutraukimo metu ((duomenys neskelbtini)) jau buvo bankrutuojantis juridinis asmuo, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teismui paduotas 2014 m. gegužės 9 d. bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (naujas Nr. (duomenys neskelbtini)), nutartis įsiteisėjo 2014 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. (turėtų būti 2018 m. spalio 9 d.) nutartimi bankrotas pripažintas tyčiniu ir minėtu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įmonei iš pareiškėjo A. A. priteistas žalos atlyginimas. Pažymėtina, kad nors sutarties 14.9 punktu nurodyta, jog A. A. įmonei buvo atlikęs 118 219,95 Eur įnašus, kurie po santuokos nutraukimo pereina jam, bankroto byloje jo kreditinis reikalavimas patvirtintas nebuvo. Taip pat sutarties 14.8 punkte teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė pelningą kontraktą, tačiau dėl neaiškių priežasčių VĮ Registrų centras metų pabaigoje bendrovę likvidavo neinformavęs įmonės vadovo ir akcininko A. A.. Ši aplinkybė taip pat kelia abejonių įmonės verte, o jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomą įmones vertę, pareiškėjas teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis).

48. Byloje pateikti VĮ Registrų centro duomenys, iš kurių nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos ir Rusijos uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentų už 2014 metus Juridinių asmenų registrui nepateikė. Vadinasi, pareiškėjui A. A. atitenkančios įmonės pareiškėjų santuokos nutraukimo metu nebuvo tinkamai funkcionuojančios bei vykdančios veiklą, kas taip pat sudaro pagrindą abejoti pareiškėjo deklaratyviai nurodyta šių įmonių verte.

49. Apibendrinant tai, kas išdėstyta bei susumavus kiekvienam iš pareiškėjų 2022 m. kovo 31 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi priskirto turto vertę, kartu įvertinus ir tą aplinkybę, jog byloje nėra pateikti objektyvūs įrodymai apie įmonių vertes, kurių akcijos, beje, yra laikomos likvidžiu turtu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai T. A. atitenkanti turto dalies vertė, vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis, sudaro 131 873,16 Eur, o vadovaujantis Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. 221024LCH-01 duomenimis - 180 401,00 Eur, - kai tuo tarpu pareiškėjui A. A. - ženkliai mažesnės vertės turtas: žemės sklypas, 3649 Eur vertės (pagal VĮ Registrų centro duomenis) arba 9000 Eur vertės (pagal ekspertizės akto Nr. 221024LCH-01 duomenis) ir 200 Eur vertės pistoletas ,, (duomenys neskelbtini)“ ir 0,00 Eur vertės, t. y. bevertės įmonės.

50. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas teismo nustatytas faktines aplinkybes, formuojamą kasacinio teismo praktiką bei teisinį reglamentavimą, spręstina, kad tokia sutartis neatitinka sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Be to, teismo vertinimu, toks sutuoktinių turto padalijimas akivaizdžiai prieštarauja pačių sutuoktinių bei jų kreditorių interesams ir tokios santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos negali būti patvirtintos. Taigi teismas, turi įvertinti šios sutarties teisėtumą ir identifikuoti, dėl kokių priežasčių bendroji jungtinė nuosavybė dalijama nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo, t. y. ar sutarties nuostatos atitinka CK 3.123 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, kai sutuoktinių turtas gali būti padalijamas nelygiomis dalimis.

51. Teismo posėdžio metu pareiškėjai paaiškino, kad patikslintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje santuokinio turto padalijimo būdas atitinka lygių dalių principą; pareiškėjas pažymėjo, kad jam atitenkanti turto dalis yra netgi didesnės vertės nei pareiškėjai. Tačiau patikslintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 14.3 punkte yra nurodoma priešingai, t. y. pažymėta, kad turto pasidalijimas buvo atliktas įvertinus tai, jog pareiškėjai sutarė, jog jų sudaryta santuoka yra nutraukiama dėl pareiškėjo A. A. kaltės, todėl yra nukrypstama nuo lygių dalių principo ir paaiškinta, kad pareiškėjas A. A. tinkamai ir visapusiškai nesirūpino šeima, nes plėtodamas savo verslą bei vykdomą veiklą išsikraustė gyventi iš (duomenys neskelbtini), kur gyveno šeima į (duomenys neskelbtini), kur vykdė savo veiklą; tokiu būdu visa našta dėl šeimos ūkio teko iš esmės vienai pareiškėjai.

52. Kaip minėta, nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

53. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nurodė, kad pareiškėjų santuokos metu visa šeimos ūkio našta, vaikų auginimas teko iš esmės vienai pareiškėjai, kadangi pareiškėjas plėtojo verslą, išsikraustė gyventi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur vykdė savo veiklą bei visiškai nesirūpino šeima. Teismas, įvertinęs pareiškėjų nurodytus argumentus, sprendžia, kad vien tik fakto, jog pareiškėja viena rūpinosi pareiškėjų vaikų auginimu ir bendra šeimos buitimi, nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tam, taip pat neužtenka ir argumento, kad pareiškėjas buvo išvykęs gyventi ir dirbti į kitą miestą, kur plėtojo ir vykdė verslą, dėl ko nesirūpino šeima.

54. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, spręstina, kad pareiškėjai neįrodė, jog jų turto padalijimo atvejis priskirtinas kokiai nors išimčiai ir pareiškėjai skiriama didesnė turto dalis yra teisinga ir sąžininga, todėl spręstina, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lygių dalių principo. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis ribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, pavyzdžiui, susitariama, kad sutuoktiniui nepaskiriama santuokinio turto dalis arba paskiriama akivaizdžiai per maža jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-575/2005; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2009).

55. Taigi nenustačius aplinkybių, dėl kurių turtas negalėtų būti padalytas lygiomis dalimis natūra, pareiškėjų įgytas turtas dalintinas lygiomis dalimis.

56. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl pareiškėjų santuokoje įgyto turto padalijimo, teismas vadovaujasi bendro turto padalijimo tvarka, kuri nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą, sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis) bei remiasi kasacinio teismo išaiškinimu, kad į dalijamo sutuoktiniu bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiems sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybes teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybes teise sutuoktiniams priklausanti turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vieta ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012).

57. Byloje nustatyta, kad pareiškėjų bendrosios nuosavybes teise priklausančio turto balansą sudaro: 1) 6,92 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2) butas / patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 3) 606/10000 dalis negyvenamosios patalpos - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4) pistoletas ,,(duomenys neskelbtini)“. Nurodytas turtas, atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teisinį reguliavimą, pareiškėjams padalijamas lygiomis dalimis, priteisiant kiekvienam pareiškėjui po 1/2 dalį kiekvieno iš nurodytų turto objektų.

58. Pažymėtina, kad pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodytas butas / patalpa - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 20 d. buvo perleistas (parduotas) trečiajam asmeniui (A. V.), t. y. dar iki 2020 m. gruodžio 17 d. teismo nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjų A. A. ir T. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, dalyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties tvirtinimo, priėmimo. Dėl šios priežasties laikytina, kad nurodytas nekilnojamojo turto objektas šio teismo sprendimo priėmimo dienai pareiškėjams nuosavybes teise nebepriklauso, todėl jo padalijimas šiuo metu yra objektyviai neįmanomas. Taigi šis butas į dalijamo pareiškėjų bendro turto balansą negali būti įtraukiamas, ir juolab dalijamas tarp pareiškėjų. Aplinkybė, kad nurodytas butas buvo perleistas trečiajam asmeniui iki nutarties, kuria buvo atnaujintas procesas byloje, priėmimo, teismo vertinimo, sudaro pagrindą nepriteisti ir piniginės kompensacijos suinteresuotam asmeniui, kadangi priešingas aiškinimas, pažeistų ne tik pagrindinius bendro sutuoktinių turto padalijimo principus, bet ir prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, nes šio byloje nėra jokių duomenų, kad šio turto perleidimo metu pareiškėja T. A. būtų buvusi nesąžininga.

59. Tas pats pasakytina ir apie iš Juridinių asmenų registro išregistruotas ir / ar / likviduojamas įmones – UAB (duomenys neskelbtini), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos ir Rusijos uždaroji akcinė bendrovė ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, kurios šio teismo sprendimo priėmimo dienai realiai ir neegzistuoja, todėl objektyviai negali būti įtraukiamos į bendrą pareiškėjų dalijamo turto balansą bei būti sprendžiamas klausimas dėl šių įmonių padalinimo tarp pareiškėjų.

60. Taip pat nustačius, kad transporto priemonės TOYOTA RAV4, v. n. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris: (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-21 sprendimu už akių pripažinta negaliojančia ir iš T. A. priteista ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai, byloje negali būti sprendžiamas šio turto padalinimo tarp pareiškėjų klausimas, kadangi teismo sprendimo priėmimo dienai šis turtas nepriklauso nei vienam iš pareiškėjų nuosavybės teise.

61. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, teismas į pareiškėjų bendro turto balansą taip pat neįtraukia ir tarp pareiškėjų nedalina jų banko sąskaitose 2014 m. lapkričio 28 d. buvusių piniginių lėšų (T. A. banko sąskaitoje - 8,78 Lt (2,54 Eur), A. banko sąskaitoje - 21,03 Lt (6,09 Eur), kadangi vertina, kad šių lėšų sprendimo priėmimo dienai nebėra.

62. Byloje nustatyta, kad pareiškėjų patikslintoje 2022 m. kovo 31 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių santuokoje įgytas kilnojamasis turtas – pistoletas ,,(duomenys neskelbtini)“, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 200 Eur, asmeninės nuosavybės teise atitenka pareiškėjui A. A.. Bylos nagrinėjimo metu A. A. nurodė, kad jis turi leidimą naudotis šiuo ginklu, todėl prašo jam priteisti šį turtą asmeninės nuosavybės teise, pareiškėja ir suinteresuotas asmuo tam neprieštaravo. Tokiu būdu pareiškėjų prašymas tenkintinas - pareiškėjui priteisiant pistoletą ,,(duomenys neskelbtini)“, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), o pareiškėjai T. A. – 100,00 Eur kompensaciją iš A. A. už jam tenkančią didesnę turto dalį.

Dėl prievolės

63. Pareiškėjai T. A. ir A. A. teismui pateiktoje tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 14.15 punkte nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo A. A. priteistas 87 071,29 Eur žalos atlyginimas bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos, yra asmeninė A. A. prievolė, už kurią jis atsako savo asmeniniu turtu.

64. Suinteresuotas asmuo D. K. savarankišku reikalavimu prašo pripažinti, kad T. A. kartu su A. A. pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl padarytos žalos D. K. atsako solidariai.

65. Pareiškėjai nesutinka su suinteresuoto asmens reikalavimu, nurodydami, kad kreditorinis reikalavimas yra asmeninė pareiškėjo A. A. prievolė dėl jo veiksmais padarytos žalos, t. y. netinkamo vadovavimo įmonei ir atitinkamų pareigų įmonei nevykdymo.

66. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008).

67. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija 2010 m. gegužės 10 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 yra pažymėjusi, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis).

68. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

69. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

70. Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. [...] sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

71. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės vadovu iki bankroto bylos iškėlimo buvo A. A.) iškelta bankroto byla. Bankroto administratore paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“.

72. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį iš A. A., kaip buvusio įmonės vadovo, ieškovei priteista 87 071,29 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos. Kaip minėta aukščiau, D. K. 2019 m. spalio 3 d. iš BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuotų viešųjų varžytynių įgijo reikalavimo teisę į suinteresuoto asmens A. A. skolą, kurią sudaro teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu priteistas žalos atlyginimas.

73. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 9 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą pripažino tyčiniu, nurodant, kad A. A. tyčiniais veiksmais 2012 – 2013 metais padarė įmonei žalos (jos atlyginimas priteistas 2019 metais), bei jos neatlygino.

74. Remiantis į bylą pateiktais Juridinių asmenų registro duomenimis, būtent pareiškėjas A. A. dirbo įmonėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, buvo jos vadovu ir akcininku bei realiai dalyvavo šios įmonės veikloje. Šias aplinkybes patvirtino ir patys pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Remiantis abiejų pareiškėjų paaiškinimais teismo posėdžio metu, pareiškėja į įmonių veiklą nesikišo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų dalyvavusi šios įmonės veikloje kaip šeimos versle. Aplinkybė, kad ji šioje įmonėje buvo įdarbinta samdoma darbuotoja (administratore, sandėlininke, pardavėja) nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėja savo aktyviais veiksmais būtų prisidėjusi prie šios įmonės verslo plėtojimo. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas įmonių akcijas įgijo santuokoje, teismo vertinimu, įmonių verslo interesai siejasi su šeimos interesais ir jos poreikių tenkinimu tik tais atvejais, kai sutuoktiniai yra abu privačių juridinių asmenų dalyviai, valdantys įmonių akcijų paketus, kai abu sutuoktiniai turi bendrovių akcijų paketus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-325/2009; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. K. ir V. K. prašymą, bylos Nr. 3K-3-682/2013).

75. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žala įmonei padaryta būtent A. A. tyčiniais veiksmais, kuri konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl žalos atlyginimo. Kreditorinis reikalavimas susiformavo dėl pareiškėjo asmeniškai atliktų sandorių, susijusių su jo, kaip juridinio asmens vadovo, veiksmais, todėl neabejotinai prievolė atlyginti žalą atsirado A. A. asmeniškai. Teismo vertinimu, buvusi sutuoktinė T. A. niekaip nėra susijusi su pareiškėjo asmenine prievole, kadangi tai nebuvo pareiškėjo laisva valia sudarytas sandoris šeimos ūkio poreikių tenkinimui, - taigi ir prievolės kilmė nėra susijusi su šeimos poreikių tenkinimu, šeimos gauta paskola ar pan. ir tokia prievolė negali būti laikoma solidariąja pareiškėjų prievole.

76. Teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus, daro išvadą jog prievolė, atsiradusi pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovei BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ iš atsakovo A. A. priteistas 87 071,29 Eur žalos atlyginimas bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos, yra asmeninė A. A. prievolė, už kurią jis atsako savo asmeniniu turtu.

77. Tuo pagrindu pripažintina, kad suinteresuotas asmuo, teigdamas, jog prievolė pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari, šios aplinkybės neįrodė (CPK 179 straipsnis), todėl savarankiškas reikalavimas dalyje dėl šios prievolės pripažinimo solidaria pareiškėjų prievole netenkinamas.

Dėl kitų šalių argumentų

78. Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/9.;0; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

79. CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos šios kategorijos bylose neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvaujančio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

80. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų ypatingosios teisenos bylose paskirstymo proceso šalims, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ypatingoji teisena paprastai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaido neatlyginamos. Tai reiškia, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas. Šioje normoje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko. Pavyzdžiui, jeigu reikalavimo dalykas yra panaikinti asmens priimtą sprendimą, pripažinti atliktą veiksmą neteisėtu, įpareigoti asmenį atlikti tam tikrą veiksmą, kai tas asmuo nesutinka su reikalavimais, rodo, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra skirtingi ir (ar) priešingi. Tai yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo išlaidų neatlyginimo taisyklės ir jas paskirstyti proporcingai padalijant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020 59 punktas).

81. Nagrinėjamu atveju dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatą dėl proporcingo bylinėjimosi išlaidų padalijimo arba jų atlyginimo priteisimo iš dalyvavusių byloje asmenų.

82. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. A. pateikė teismui įrodymus apie tai, kad patyrė 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2022 m. rugpjūčio 25 d. sąskaita už teisines paslaugas, kurios suma 363,00 Eur, 2022 m. rugpjūčio 25 d. pinigų priėmimo kvitas, pavirtinantis apie 363,00 Eur sumos sumokėjimą advokatui už teisines paslaugas; 2023 m. vasario 21 d. sąskaita už teisines paslaugas, kurios suma 363,00 Eur, bei 2023 m. vasario 21 d. pinigų priėmimo kvitas, pavirtinantis apie 363,00 Eur sumos sumokėjimą advokatui už teisines paslaugas).

83. Suinteresuotas asmuo D. K. pateikė įrodymus apie tai, kad patyrė 950,00 Eur išlaidų už nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės atlikimą šioje byloje (2022 m. spalio 19 d. AB ,,Swedbank“ mokėjimo nurodymas Nr. 99). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad suinteresuotas asmuo taip pat patyrė 688,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro D. K. sumokėta 650 Eur suma už advokato pagalbą rengiant kasacinį skundą bei D. K. sumokėtas 38 Eur žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš viso D. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1638,00 Eur.

84. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

85. Laikytina, kad pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu dalyje dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo yra patenkintas 25 proc., kadangi teismas patenkino pareiškėjų prašymą dalyje dėl 2 (dviejų) turtinių reikalavimų (t. y. pripažino pareiškėjo prievolę asmenine ir priteisė ginklą – pistoletą (duomenys neskelbtini) pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise) iš 8 (aštuonių) viso pareikštų pareiškėjų turtinių reikalavimų. Taip pat laikytina, kad suinteresuoto asmens D. K. savarankiškas reikalavimas yra patenkintas 25 proc., kadangi reikalavimas pripažinti pareiškėjų prievolę solidaria yra atmestas, o reikalavimas padalinti visą pareiškėjų bendrą turtą padalinti lygiomis dalimis yra patenkintas iš dalies (50 proc.).

86. Pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu dalyje dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo tenkinus iš dalies, 25 proc., pareiškėjui A. A. iš suinteresuoto asmens D. K. priteistina 181,50 Eur už advokato teisinę pagalbą (726,00 Eur x 25 proc.).

87. Suinteresuoto asmens D. K. bylinėjimosi išlaidas sudaro 1638,00 Eur išlaidos. Suinteresuoto asmens savarankišką reikalavimą patenkinus iš dalies, 25 proc., iš pareiškėjų suinteresuotam asmeniui priteistina 409,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (1638,00 Eur x 25 proc.) (iš kiekvieno po 204,75 Eur).

88. Valstybė šioje byloje patyrė 24,73 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 10 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 15,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš viso priskaičiuotina 40,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pareiškėjų prašymą ir suinteresuoto asmens savarankišką reikalavimą patenkinus iš dalies (po 25 proc.), šios išlaidos atitinkamai priteistinos: iš pareiškėjų – 20,32 Eur (iš kiekvieno po 10,16 Eur), iš suinteresuoto asmens – 20,32 Eur į valstybės biudžetą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

89. Pareiškėjų prašymą ir suinteresuoto asmens savarankiškus reikalavimus patenkinus iš dalies, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 5 d. ir 2020 m. gegužės 7 d. nutarčių (civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu taikytos laikinosios apsaugos priemonės - nekilnojamųjų daiktų: buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 6,92 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), areštas, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 371 straipsniais, teismas

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjų T. A. ir A. A. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo dalį, kuria patvirtinta pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Pareiškėjų T. A. ir A. A. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo dalį, kuria patvirtinta pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo tenkinti iš dalies.

Suinteresuoto asmens D. K. savarankiškas reikalavimą tenkinti iš dalies.

pareiškėjui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:

- 1/2 dalį 6,92 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

- 1/2 dalį buto / patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

- 1/2 dalį 606/10000 dalies negyvenamosios patalpos - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

- pistoletą ,,(duomenys neskelbtini)“, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:

- 1/2 dalį 6,92 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

- 1/2 dalį buto / patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

- 1/2 dalį 606/10000 dalies negyvenamosios patalpos - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti T. A. 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) piniginę kompensaciją iš A. A..

Pripažinti asmenine pareiškėjo A. A. prievolę, atsiradusią pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo A. A. priteistas 87 071,29 Eur žalos atlyginimas bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos.

Kitoje dalyje pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu dalyje dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo atmesti.

Kitoje dalyje suinteresuoto asmens D. K. savarankišką reikalavimą atmesti.

Priteisti iš suinteresuoto asmens D. K. 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui A. A..

Priteisti iš pareiškėjo A. A. 204,75 Eur (du šimtus keturis eurus septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui D. K..

Priteisti iš pareiškėjos T. A. 204,75 Eur (du šimtus keturis eurus septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui D. K..

Priteisti valstybei iš pareiškėjos T. A. ir pareiškėjo A. A. po 10,16 Eur (dešimt eurų šešiolika centų) iš kiekvieno, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Priteisti valstybei iš suinteresuoto asmens D. K. 20,32 Eur (dvidešimt eurų 32 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 5 d. ir 2020 m. gegužės 7 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamųjų daiktų: buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 6,92 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), areštą.

Sprendimui įsiteisėjus jo kopiją išsiųsti viešo registro tvarkytojui, tai yra Valstybės įmonei „Registrų centras“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.