- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-13
- Bylos Nr.
- 3K-3-510/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algis Norkūnas (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Vincas Verseckas
- Pareiškėjas
- K. B., S. B.
- Suinteresuotas asmuo
- V. V., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. B. ir S. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu; suinteresuoti asmenys – V. V., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai K. B. ir S. B. prašė teismo nutraukti jų santuoką bendru sutikimu bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kadangi šioje sutartyje nenurodytas santuokos metu įgytas žemės sklypas, pareiškėjų įvardijamas kaip asmeninė K. B. nuosavybė, teismai, motyvuodami kreditoriaus teisių apsauga, atsisakė ją patvirtinti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjų K. B. ir S. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu paliko nenagrinėtą.
Teismas nurodė, kad sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra įtraukę į bendrą dalytiną turtą viso santuokinio turto, t. y. 2000 m. spalio 31 d. įgyto 1521 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Dėl to teismas sprendė, kad sutuoktinių sudaryta sutartis neatitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų bei pažeidžia kreditoriaus V. V. interesus, ribodama išieškojimo galimybes vykdant turtinę prievolę kreditoriui. Teismas, nagrinėdamas bylą supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, prievolių pobūdžio ir atsiradimo pagrindo, t.y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos normos, reglamentuojančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančio turto padalijimą. Teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose ir teisės normos įtvirtina kreditorių interesų apsaugą. Įstatymas nesuteikia galimybės suinteresuotam asmeniui daryti įtaką sutuoktinių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turiniui, o teismui – patvirtinti sutartį su išlygomis arba pagal suinteresuoto asmens pasiūlymus dėl turto sutuoktiniams padalijimo. Teismas gali daryti įtaką sutarties sąlygoms tik tokią sutartį visa apimtimi patvirtindamas, jeigu ji atitinka įstatymo reikalavimus arba jos nepatvirtindamas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 21 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu palikti nenagrinėtą, vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, kai pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdė teismo nurodymų dėl sutarties turinio. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors pareiškėja nurodo, kad žemės sklypas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, yra įgytas panaudojant asmenines lėšas, jos sutuoktinis tuo metu nebuvo Lietuvos Respublikos pilietis ir įgyti žemės neturėjo teisės, tačiau pareiškėjai nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatymuose nustatytas turto teisinis režimas. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalyje ir anksčiau galiojusio SŠK 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją žemės sklypas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu. Ši prezumpcija gali būti paneigta, įrodžius pareiškėjos teiginį, kad turtas yra asmeninė jos nuosavybė, ir tokiu atveju gali būti reikšmingos jos nurodytos aplinkybės, tačiau, kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nelemia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Prieš tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas privalo nustatyti, ar visos sutarties sąlygos yra teisėtos, įvertinti, kokios pasekmės, patvirtinus sutartį, atsiranda ar gali atsirasti ne tik sutuoktiniams, bet ir kitiems asmenims, nagrinėjamos bylos atveju - pareiškėjų kreditoriui. Kreditorius V. V. prieštarauja pareiškėjų pateiktai sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes sutartyje nenurodytas visas santuokoje įgytas turtas. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog sutuoktiniai į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį nėra įtraukę viso santuokos metu įgyto turto, padarė pagrįstą išvadą, kad tokia sutartis neatitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir pažeidžia kreditoriaus interesus, nes riboja skolininko turtinės prievolės įvykdymo galimybes. Dėl to teismas neturi pagrindo tokią sutartį tvirtinti.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja K. B. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pareiškėjas S. B., būdamas Rusijos pilietis, negalėjo jokia forma įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės, nes tai imperatyviai draudė Konstitucijos 47 straipsnis ir Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nuostatos, pagal kurias užsienio valstybių piliečiams žemės sklypų pardavimo galimybės žemės sklypo įsigijimo metu - 2000 m. spalio 31 d. - buvo apribotos. Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi iš esmės įpareigoja bendrosios jungtinės nuosavybės teise priskirti žemės sklypą pareiškėjui S. B., pažeidžiant nurodytus teisės aktus.
2. Abu pareiškėjai, siekdami paneigti SŠK 21 straipsnio 3 dalyje ir CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pripažino ir teikė įrodymus, kad K. B. 2000 m. spalio 31 d. nusipirko žemės sklypą už asmenines lėšas, gautas pagal 2000 m. liepos 7 d. dovanojimo sutartį, todėl šis žemės sklypas yra asmeninė K. B. nuosavybė. Bylą nagrinėję teismai nevertino šių pareiškėjų įrodymų ir argumentų.
3. Pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas turi patikrinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiktį kreditoriaus interesams, tačiau šie interesai negali būti suabsoliutinami. Pareiškėjai atsižvelgę į kreditoriaus interesus, pakoregavo ankstesnę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, po 1/2 dalį pasidalydami nekilnojamąjį santuokinį turtą – 3 kambarių butą Vilniuje, todėl teismų išvada, kad sutartis prieštarauja kreditoriaus interesams, yra nepagrįsta.
Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą klausimų sprendimo santuokos nutraukimo byloje
Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, turi patikrinti, ar joje nustatytos sąlygos iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 540 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos, skirtos sutuoktinių kreditorių interesų apsaugai. Šių teisės normų nuostatos įpareigoja sutuoktinius kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo nurodyti duomenis apie savo kreditorius, o teismą - sustabdyti bylą, jei kreditoriai pareiškia reikalavimus – iki jie bus išspręsti. Teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas. Tokį procesinį sprendimą teismas gali priimti, nustatęs, kad sutuoktiniai be įstatyminio pagrindo bendras turtines teises ir pareigas pasidalija nepalankiu kreditoriams būdu, kai dėl to nukenčia kreditorių teisėti interesai. Iš esmės tokiu pasidalijimu išvengiama prievolių kreditoriams vykdymo, todėl sutuoktinių pasirinktas būdas gali būti pripažįstamas prieštaraujančiu viešajai tvarkai. Kasacinis teismas ne kartą pasisakė dėl būtinumo užtikrinti kreditoriaus teisėtų interesų apsaugą nagrinėjant bylas dėl santuokos nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. V. P.; bylos Nr. 3K-3-354/2006, 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal M. Š. ir V. Š. pareiškimą; bylos Nr. 3K-3-384/2008).
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių į bendrą dalytiną turtą neįtraukė 1521 kv. m ploto žemės sklypo. Teismai laikė, kad šis sklypas turi būti įtrauktas į sutartį, nes įgytas santuokos metu, taigi galioja prezumpcija, kad tai – bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jos neįtraukimas į dalytiną turtą riboja turtinės prievolės įvykdymo galimybes ir pažeidžia kreditoriaus interesus. Savo nesutikimą su teismų nuostata kasatorė motyvuoja, teigdama, kad nurodytas žemės sklypas įgytas už jos asmenines lėšas asmeninės nuosavybės teise.
Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, nenuginčijus SŠK 21 straipsnio 1 dalyje ir CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ši įstatyme įtvirtinta prezumpcija gali būti paneigta įrodymais apie asmeninės nuosavybės teises į turtą. Kasatorė byloje tokius įrodymus teikė ne tik šioje byloje, bet ir civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. B. ir V. V. pareiškimus dėl santuokos metu įgyto turto dalių nustatymo. „Liteko“ informacinėje sistemoje yra duomenų, kad ši byla sustabdyta iki kasacine tvarka bus išnagrinėta byla dėl santuokos nutraukimo. Taigi santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimui esminę reikšmę turinčios aplinkybės – pareiškėjos turto dalies santuokos metu įgytame turte - nustatymas jau vyksta kitoje byloje. Iš priimtų nutarčių matyti, kad, nagrinėdamas bylą, teismas jau yra ėmęsis priemonių, būtinų byloje keliamiems klausimams išspręsti: paskirta žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ekspertizė, kasatorė įpareigota pateikti sklypo įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Išnagrinėjus bylą dėl sutuoktinių turto dalių, neliks ginčo ir kliūčių spręsti klausimui dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą. Dėl to byla dėl santuokos nutraukimo turėtų būti sustabdyta, kol jai išspręsti reikšmingos aplinkybės bus nustatytos byloje dėl turto dalių nustatymo (CPK 163 straipsnio 3 punktas). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje susiklosčiusią teisinę situaciją, sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtos nutartys naikintinos ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 3 dalis, 360 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti bei perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.