- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- e2S-380-613/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- D. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-12979-965/2019 pagal pareiškėjo D. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. K. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014, kurioje išspręstas A. A. ir T. A. santuokos nutraukimo bendru sutarimu klausimas. Pareiškėjas nurodė, kad kreditorius nebuvo informuotas apie bylą, o priimtas sprendimas pažeidžia jo teises. A. A. ir T. A. nutraukiant santuoką ir 2014 m. lapkričio 28 d. teismui priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo, pareiškėjams buvo gerai žinoma apie A. A. vadovaujamos įmonės nemokumą ir kad dėl įmonės nemokumo atsakingas jos vadovas. Dalijant turtą, kuris visas atiteko T. A., A. A. suprato, kad įmonės kreditoriams žala jau yra padaryta, tačiau nei jie, nei bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, į bylą nebuvo įtraukti. Tuo tarpu A. A. neatiteko jokio santuokos metu įgyto registruotino turto. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu iš A. A. bankrutuojančiai įmonei priteista 87 071,29 Eur žalos atlyginimo. Pareiškėjas minėtą reikalavimo teisę 2019 m. spalio 3 d. įsigijo iš varžytynių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi, be kita ko, netenkino pareiškėjo D. K. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014.
3. Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014 nutraukė santuoką tarp T. A. ir A. A. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino pareiškėjų pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 30 d. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4555-661/2014 UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ (vadovu iki bankroto bylos iškėlimo buvo A. A.) iškelta bankroto byla. Bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jurconsult group“.
4. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019 pagal ieškovės BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ ieškinį iš A. A., kaip buvusio vadovo, ieškovei BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ priteista 87 071,29 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų. Pareiškėjas D. K. 2019 m. spalio 3 d. iš BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ bankroto administratorės UAB „Jurconsult group“ organizuotų viešųjų varžytynių įgijo reikalavimo teisę į pareiškėjo A. A. skolą, kurią sudaro teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu priteista žala.
5. Teismas konstatavo, kad ieškinio dėl žalos atlyginimo iš A. A. pagrindu civilinė byla iškelta 2015 m. gegužės 4 d., t. y. jau po sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo. Todėl reikalavimo teisė į A. A. pradinei kreditorei (vėliau – D. K.) atsirado tik 2019 m. gegužės 28 d. teismo sprendimo pagrindu, o ne 2014 m. lapkričio 28 d. santuokos nutraukimo metu, nes tuo metu galiojančios reikalavimo teisės bankrutuojanti įmonė neturėjo. Skolininkas negali pažeisti būsimos (hipotetinės) prievolės, ginčijama sutartis nepažeidė kreditorių interesų, kadangi buvo sudaryta dar gerokai iki pačios prievolės atsiradimo, be to, santuokos nutraukimo metu jokių sutuoktinių kreditorių nebuvo.
Teismas pažymėjo, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimas neturėjo įtakos pareiškėjo D. K. teisėms ir pareigoms, bei nepažeidė jo teisių ar įstatymu saugomų interesų, nes pradinė kreditorė BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ santuokos nutraukimo metu nebuvo A. A. kreditore.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas D. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014, prijungti prie bylos Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą ir apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pradinė kreditorė BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ santuokos nutraukimo metu jau turėjo neabejotiną ir galiojančią kreditorės teisę, nes, kaip konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019, A. A. žalą įmonei padarė dar iki 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo priėmimo. Tačiau šių argumentų teismas nevertino. Be to, A. A. atsakomybė už neteisėtus veiksmus buvo konstatuota ir kitoje civilinėje byloje Nr. B2-1264-392/2017, kurioje Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 9 d. nutartimi UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ bankrotą pripažino tyčiniu.
6.2. Pareiškėjas nurodo, kad jo prašymo atnaujinti procesą faktinis pagrindas buvo ne tai, kad A. A. nepranešė ir neįtraukę į bylą dėl santuokos nutraukimo kreditorės UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“, bet tai, kad teismo 2014 m. lapkričio 28 d. procesiniu sprendimu turtas buvo padalintas tokiu būdu, kuris padarė įtaką kreditorės reikalavimo patenkinimui, nes užkirto galimybę kreditorei patenkinti A. A. padarytos žalos atlyginimą, visą santuokos metu įgytą turtą neatlygintinai perleidus A. A. sutuoktinei. Pareiškėjo įsitikinimu, būtent tokia proceso atnaujinimo galimybė yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-218/2015, kurioje kasacinis teismas išaiškinęs, jog kreditoriai, kurių teisės pažeistos išsprendus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių klausimus (turto ir turtinių prievolių padalijimo), jas pirmiausia turi ginti kreipdamiesi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu ir tik nesant galimybių apginti pažeistas teises šiuo būdu reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais.
Atsiliepimas
7. A. A. atsiliepimu į pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą prašo jį atmesti, palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį nepakeistą bei priteisti iš pareiškėjo 400 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą.
8. T. A. atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl ginčo esmės
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014.
11. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).
12. Europos Žmogaus T. T. jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus T. T. 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje B. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje S. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje V. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).
13. Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, t. y. pareiškėjo vertinimu, pradinė kreditorė BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ A. ir T. A. santuokos nutraukimo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią kreditorės teisę reikšti finansinį reikalavimą A. A. ir ši teisė konstatuota Vilniaus apygardos teismo sprendimuose.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją, yra imperatyvi. Sutuoktinių pareiga informuoti kreditorių (kreditorius) apie bylos iškėlimą dėl jų turto padalijimo nustatyta tam, kad sutuoktinių kreditoriai galėtų realiai įgyvendinti savo teisę būti įtrauktiems į turto padalijimo bylą trečiaisiais asmenimis, nes šioje byloje priimtas sprendimas gali turėti įtaką jų teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514-684/2015).
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014 nutraukė santuoką tarp T. A. ir A. A. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-1264-392/2017 UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ bankrotą pripažino tyčiniu tik 2017 m. spalio 9 d. nutartimi, o sprendimas priteisti BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ 87 071,29 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų iš A. A. priimtas 2019 m. gegužės 28 d. Taigi, UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ dar nebuvo A. A. kreditore T. A. ir A. A. santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, todėl, priešingai nei nurodo pareiškėjas, UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ ne tik neturėjo, bet ir negaliojo būti įtrauka A. A. kreditore civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014, nes tokia dar nebuvo. Vėlesnėse pareiškėjo nurodomose Vilniaus apygardos teismo bylose konstatuotas A. A. netinkamas jo, kaip įmonės vadovo, pareigų vykdymas suteikė teisę UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo (kas ir buvo padaryta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019), bet ne kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014.
17. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014, nepažeidė proceso teisės normų. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba panaikinti skundžiamą nutartį, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo D. K. atskirasis skundas atmetamas, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
20. A. A. patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, į bylą pateikė 2019 m. gruodžio 31 d. Pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr.934348, iš kurio matyti, kad A. A. sumokėjo 400 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16 punktu, prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų 222 Eur (555 Eur x 0,4) dydį už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat į tai, kad A. A. atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą iš esmės atkartojami argumentai, išdėstyti A. A. atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo (netgi pakartotinai pateikiamas Actio Pauliana pagrindų taikymo vertinimas, nors pareiškėjas tokio klausimo atskirajame skunde nekėlė) (Rekomendacijų 2 punktas), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog A. A. iš pareiškėjo priteistina 50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)