Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. A. ir T. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš A. A. ir T. A. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir pakartotinai spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo iniciatyva.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas netenkintinas.

CPK III dalies XVIII skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kurio tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2008). Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Šių normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant visoms aukščiau išvardintoms sąlygoms ir pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

Dėl termino pareikšti prašymą

Nors šalys pasisako ir dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties termino pradžią, tačiau nagrinėjamu atveju teismas sprendžia procesinius prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminus, todėl pasisako tik šiuo aspektu (CPK 368 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. spalio 3 d. pareiškėjas iš pradinio kreditoriaus BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ bankroto administratoriaus UAB „JURCONSULT GROUP“ varžytynių akto pagrindu įgijo reikalavimo teisę į pareiškėjo A. A. skolą (skola priteista Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019). Taigi pareiškėjui (teisių perėmėjui) visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui, tai yra BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „JURCONSULT GROUP“ (CPK 596 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjas D. K., perėmęs reikalavimo teisę iš pradinio kreditoriaus pagal Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019, turėjo įvertinti ir tai, kad jam perėjo pradinio kreditoriaus teisės ir pareigos, todėl būdamas apdairus, turėjo žinoti, kad aplinkybės, galimai sudarančios proceso atnaujinimo pagrindą, jau turėjo būti žinomos pradiniam kreditoriui. Duomenų, kad pradinis kreditorius po 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo priėmimo kreipėsi su prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėjų santuokos nutraukimo civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014 nepateikta, nors bankroto administratoriui, reiškusiam ieškinį dėl žalos atlyginimo iš įmonės vadovo, turėjo būti žinoma jo turtinė padėtis bei turtinės padėties pokyčiai, galimai pažeidžiantys bankrutuojančios įmonės, kaip kreditoriaus, interesus.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pagrindas pareikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo atsirado dar 2019 m. gegužės 28 d., tačiau pareiškėjas D. K. prašymą teismui dėl proceso atnaujinimo pateikė tik 2019 m. lapkričio 11 d., t. y. praėjus daugiau, kaip penkiems mėnesiams, po to, kai jam ar pradiniam kreditoriui jau turėjo būti žinomos aplinkybės, kurios pareiškėjo teigimu, sudaro proceso atnaujinimo pagrindą. Laikytina, kad pareiškėjas praleido įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo be svarbių priežasčių, nes netinkamas teisinės gynybos pasirinkimas (ne savalaikis prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas, nors ir perėmus reikalavimo teisę iš pradinio kreditoriaus) yra paties pareiškėjo pasirinktas teisių įgyvendinimo ir gynimo būdas, o ne svarbi priežastis praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimui.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindo

Nors ir teismui konstatavus, kad prašymas atnaujinti procesą pateiktas praleidus įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą, tačiau procesas negali būti atnaujintas dar ir dėl to, kad, įvertinus įrodymus, nenustatyti įstatyme įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 nustatytu pagrindu – jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014). Pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

Pareiškėjas teismo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014, nes pareiškėjų A. A. ir T. A. santuokos nutraukimo byloje teismas pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų, teismo procesiniu sprendimu turtą padalijęs tokiu būdu, kuris padarė neigiamą įtaką kreditoriaus reikalavimo patenkinimui (sumažindamas galimybę jį patenkinti).

Nurodė, kad A. A. vadovaujama įmonė dar 2011 m. tapo nemoki, todėl teismui patvirtinus pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, A. A. kreditoriai jau neabejotinai turėjo reikalavimo teisę, o jis suprato, kad įmonei žala jau yra padaryta. Tokiu turto padalinimu, kuris patvirtintas santuokos nutraukimo byloje, buvo pažeistos kreditorių, kurie nebuvo įtraukti į santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą, teisės atgauti skolas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-12969-769/2014 pagal pareiškėjų A. A. ir T. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino, santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) miesto tarybos vykdomojo komiteto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 542, tarp T. A. ir A. A. nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Patvirtino pareiškėjų pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 30 d.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4555-661/2014 (civilinės bylos Nr. B2-1904-661/2019) UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ (vadovu iki bankroto bylos iškėlimo buvo A. A.) iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Jurconsult group“.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019 ieškovės UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ ieškinio pagrindu iš A. A., kaip buvusio vadovo, ieškovei BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ priteista 87 071,29 Eur žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (87 071,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2019 m. spalio 3 d. pareiškėjas D. K. iš BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ bankroto administratoriaus UAB „JURCONSULT GROUP“ organizuotų viešųjų varžytynių įgijo reikalavimo teisę į pareiškėjo A. A. skolą, kurią sudaro 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu priteista žala.

Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Ši nuostata taikoma ir santuoką nutraukiant bendru sutikimu. Be to, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo, o prievolė egzistavo santuokos nutraukimo metu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė duomenų, kad 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo priėmimo metu pradinis kreditorius UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ turėjo neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus teisę santuokos nutraukimo metu, todėl nurodytas teismo sprendimas neturėjo įtakos nei pradinio kreditoriaus, nei šiuo metu pareiškėjo D. K. teisėms ir pareigoms. Santraukos nutraukimo metu nebuvo jokių kreditorinių, finansinių ar teisinių reikalavimų A. A. asmeniškai ar kaip bendrovės vadovui.

Ieškinio dėl žalos atlyginimo iš A. A. pagrindu civilinė byla iškelta 2015 m. gegužės 4 d., t. y. jau po sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo. Reikalavimo teisė į A. A. pradiniam kreditoriui (vėliau – D. K.) atsirado tik 2019 m. gegužės 28 d. teismo sprendimo pagrindu, o ne 2014 m. lapkričio 28 d. santuokos nutraukimo metu, nes tuo metu galiojančios reikalavimo teisės bankrutuojanti įmonė neturėjo. Teismas pažymi, kad skolininkas negali pažeisti būsimos (hipotetinės) prievolės, ginčijama sutartis nepažeidė kreditorių interesų, kadangi buvo sudaryta dar gerokai iki pačios prievolės atsiradimo, be to, santuokos nutraukimo metu jokių sutuoktinių kreditorių nebuvo. Nesutiktina su pareiškėjo pozicija, jog A. A. santuokos nutraukimo metu žinojo, kad jo vadovaujama įmonė nemoki ir apie kreditoriams padarytą žalą. Pažymėtina, jog sutuoktiniams, siekiantiems turto padalijimo, įstatymas numato pareigą apie tai informuoti pačių sutuoktinių, bet ne jų vadovaujamų įmonių kreditorius.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio turtas bei atsakomybė už prievoles yra atskirta nuo akcininko ar vadovo turto. Viena ta aplinkybė, kad įmonė yra nemoki ir jai iškeliama bankroto byla, nereiškia, kad įmonės vadovas visais atvejais atsako ar atsakys įmonės kreditoriams. Net ir esant įmonei nemokiai santuokos nutraukimo metu, tai nesudaro pagrindo manyti, kad A. A. galėjo numanyti, kad jam, kaip vadovui, bus reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo ir dėl jų bus priimti sprendimai.

Bet kokiu atveju, nutraukiant santuoką, kreditorius neturėjo galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės A. A., todėl nebuvo ir negalėjo būti nustatyta asmenų, trauktinų į santuokos nutraukimo procesą. Tikėtinų kreditorių įtraukimas į bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimą vien tuo pagrindu, kad ateityje gali būti pareikšti turtiniai reikalavimai vienam iš sutuoktinių, būtų nesuderinami su proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, paneigtų proceso šalių interesų pusiausvyros principą ir sukurtų sąlygas galimiems kreditoriams piktnaudžiauti procesu.

Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-K3-282/2012 kt.). 2014 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimas neturėjo įtakos pareiškėjo D. K. teisėms ir pareigoms, bei nepažeidė jo teisių ar įstatymu saugomų interesų, nes pradinis kreditorius BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ santuokos nutraukimo metu nebuvo A. A. kreditoriumi.

Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, jog byloje nepateikta duomenų, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, todėl nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje.

Pareiškėjo pateikti duomenys nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, neturi esminės reikšmės bylos baigčiai ir priimto procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jo prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu netenkintinas (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, CPK 370 straipsniai).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Pareiškėjas pakartotinai pateikė prašymą spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo iniciatyva. Prašo, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, areštuoti pareiškėjai T. A. priklausantį butą ir 456/10000 dalį negyvenamosios patalpos, esančius (duomenys neskelbtini).

Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas.

Pažymėtina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti motyvuotas ir pagrįstas, tačiau pareiškėjas nepateikė teismui jokių naujų įrodymų dėl reiškiamo prašymo pagrįstumo (CPK 12, 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 178 straipsniai).

Teikdamas pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjas naujų aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos teismui priimat 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį arba dėl kurių iš esmės jo prašymas turėtų būti vertinamas kitaip, nepateikta. Kaip ir nepateikta duomenų, kad faktinė situacija priėmus 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį, kuria pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, pasikeitė ir atsirado pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Taip pat pažymėtina, kad teismas išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą nustatė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas, todėl atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių tikslą bei paskirtį, nėra jokio pagrįsto pagrindo turtui taikyti suvaržymus, sprendimo neįvykdymo grėsmė objektyviai neegzistuoja, pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi pareiškėjas A. A. už atsiliepimo parengimą patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė tai patvirtinančius dokumentus, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjo D. K..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo D. K. prašymo atnaujinti procesą civilinėje Nr. 2-12969-769/2014.

Pareiškėjo D. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjo D. K. 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens A. A. naudai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.