Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-1432-777/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-17
Bylos Nr.: e2S-1432-777/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-11449-2014-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolanta Gailevičienė
Suinteresuotas asmuo: D. K.
Pareiškėjas: D. K., A. A., T. A.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-1432-777/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11449-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.13; 3.2.4.11; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.3.4.2.7; 3.3.4.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014 pagal pareiškėjų A. A. ir T. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014, kurioje išspręstas A. A. ir T. A. santuokos nutraukimo bendru sutarimu klausimas.

2. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1. Kreditorius nebuvo informuotas apie bylą, o priimtas sprendimas pažeidžia jo teises. Teigia, jog A. A. ir T. A. nutraukiant santuoką ir 2014 m. lapkričio 28 d. teismui priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo, pareiškėjams buvo gerai žinoma apie A. A. vadovaujamos įmonės nemokumą ir kad dėl įmonės nemokumo atsakingas jos vadovas A. A.. Pažymėjo, kad dalijant turtą, kuris visas atiteko T. A., A. A. suprato, kad įmonės kreditoriams žala jau yra padaryta, tačiau nei jie, nei bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, į bylą nebuvo įtraukti.

Žemesnės instancijos teismas

2.2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu iš A. A. bankrutuojančiai įmonei yra priteista 87 071,29 Eur žalos atlyginimo. Nurodo jog pareiškėjas D. K. minėtą reikalavimo teisę 2019 m. spalio 3 d. įsigijo iš varžytynių. Mano, kad dėl turto pasidalijimo, kai jis visas atiteko T. A., buvo pažeistos kreditoriaus teisės, jo net neįtraukus į bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjo D. K. prašymo atnaujinti procesą civilinėje Nr. 2-12969-769/2014.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

4.1. Nurodė, kad pareiškėjas D. K., perėmęs reikalavimo teisę iš pradinio kreditoriaus pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019, turėjo įvertinti ir tai, kad jam perėjo pradinio kreditoriaus teisės ir pareigos, todėl būdamas apdairus, turėjo žinoti, kad aplinkybės, galimai sudarančios proceso atnaujinimo pagrindą, jau turėjo būti žinomos pradiniam kreditoriui. Teigia, jog duomenų, kad pradinis kreditorius po 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo priėmimo kreipėsi su prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėjų santuokos nutraukimo civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014 nepateikta, nors bankroto administratoriui, reiškusiam ieškinį dėl žalos atlyginimo iš įmonės vadovo, turėjo būti žinoma jo turtinė padėtis bei turtinės padėties pokyčiai, galimai pažeidžiantys bankrutuojančios įmonės, kaip kreditoriaus, interesus. Konstatavo, kad pagrindas pareikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo atsirado dar 2019 m. gegužės 28 d.

4.2. Konstatavo, kad pareiškėjas praleido įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo be svarbių priežasčių, nes netinkamas teisinės gynybos pasirinkimas (ne savalaikis prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas, nors ir perėmus reikalavimo teisę iš pradinio kreditoriaus) yra paties pareiškėjo pasirinktas teisių įgyvendinimo ir gynimo būdas, o ne svarbi priežastis praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimui.

4.3. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo priėmimo metu pradinis kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus teisę santuokos nutraukimo metu, todėl mano, kad nurodytas teismo sprendimas neturėjo įtakos nei pradinio kreditoriaus, nei šiuo metu pareiškėjo D. K. teisėms ir pareigoms. Teigia, jog santraukos nutraukimo metu nebuvo jokių kreditorinių, finansinių ar teisinių reikalavimų A. A. asmeniškai ar kaip bendrovės vadovui.

4.4. Nurodė, kad ieškinio dėl žalos atlyginimo iš A. A. pagrindu civilinė byla iškelta 2015 m. gegužės 4 d., t. y. jau po sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo., todėl darė išvadą, kad reikalavimo teisė į A. A. pradiniam kreditoriui (vėliau – D. K.) atsirado tik 2019 m. gegužės 28 d. teismo sprendimo pagrindu, o ne 2014 m. lapkričio 28 d. santuokos nutraukimo metu, nes tuo metu galiojančios reikalavimo teisės bankrutuojanti įmonė neturėjo.

4.5. Nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio turtas bei atsakomybė už prievoles yra atskirta nuo akcininko ar vadovo turto. Teigia, jog viena ta aplinkybė, kad įmonė yra nemoki ir jai iškeliama bankroto byla, nereiškia, kad įmonės vadovas visais atvejais atsako ar atsakys įmonės kreditoriams. Net ir esant įmonei nemokiai santuokos nutraukimo metu, tai nesudaro pagrindo manyti, kad A. A. galėjo numanyti, kad jam, kaip vadovui, bus reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo ir dėl jų bus priimti sprendimai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014, prijungti prie bylos Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą ir apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1. Nurodė, kad įrodinėdamas kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentą, pareiškėjas vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika, pagal kurią tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimo teisė kildinama iš delikto, žalos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, pagal kurias žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu, todėl laikė, jog skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, o teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011).

6.2. Teigia, jog suinteresuoto asmens A. A. žalos padarymo faktas 2012-2013 m. tapo jo prievolės atsiradimo priežastimi ir nuo žalos padarymo momento jis tapo skolininku atsakingu už žalą kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne nuo tada, kada buvo pareikšti reikalavimai dėl žalos atlyginimo ir dėl jų buvo priimti sprendimai. Mano, kad A. A. negalėjimas numanyti, kad jam, kaip vadovui, bus reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo ir dėl jų bus priimti sprendimai visiškai neturėjo įtakos sprendžiant dėl kreditorinių reikalavimo buvimo 2014 m. reiškiant prašymą dėl santuokos nutraukimo ir teismui sprendimu nutraukiant santuoką, kadangi tuo metu jis jau buvo skolininkas.

6.3. Nurodė, kad nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą ir įvertinus, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės gali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis ir esminėmis, kas šiuo atveju net neturėtų būti ginčytina, nes juk akivaizdu, jog jeigu 2014 metais Klaipėdos apylinkės teismas būtų žinojęs apie A. A. padarytą žalą ir skolą kreditoriui - turto padalinimo klausimas būtų išspręstas kitaip ir vien dėl šios aplinkybės, prašymas atnaujinti procesą turėjo būti teismo iniciatyva patenkintas, atsižvelgiant ir į atnaujinimo proceso keliamus viešo intereso apsaugos tikslus.

6.4. Nurodė, kad pareiškėjas apie savo kaip kreditoriaus teisių pažeidimą galėjo sužinoti tik susipažinęs su pačiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014 ir jo turiniu, kadangi vien tik tokio sprendimo priėmimo išviešinimo faktas nesukuria jokių matomų kreditorių teisių pažeidimų. Teigia, jog tik įsigilinus į to teismo sprendimo padalinti sutuoktinių turtą turinį, galima nustatyti, ar skolininkui priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo padalintas nepažeidžiant skolininko kreditorių interesų.

6.5. Nurodė, jog į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad iki 2019 m. spalio 3 d. (D. K. varžytynių metu įgytos reikalavimo teisės) bankroto administratorius būtų buvęs informuotas ar būtų turėjęs duomenų apie tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014 pažeidžia jo administruojamos bankrutuojančios įmonės kreditorinius interesus.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. A. prašo atmesti apelianto atskirąjį skundą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį pilna apimti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

8.1. Nurodė, kad apeliantas neįrodė actio Pauliana sąlygų buvimo viseto, todėl laikė, kad prašymas atnaujinti procesą dėl pažeistų kreditoriaus teisių yra nepagrįstas ir atmestinas. Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo privalėjo įrodyti, kad turi neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus teisę (prievolę) ir tik tuomet jis šiame procese gali reikšti reikalavimus kaip suinteresuotas asmuo (kreditorius). Teigia, jog prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Akcentavo, kad tokios prievolės egzistavimą jis privalo įrodyti santuokos nutraukimo metu, o būtent to jis ir neįrodė, nes galiojančios reikalavimo teisės santuokos metu nebuvo, kadangi pastaroji atsidaro praėjus penkeriems metams.

8.2. Mano, kad ginčo sandorio (sutarties dėl santuokos nutraukimo) sudarymo metu nebuvo jokios reikalavimo teisės, kadangi actio Pauliana kreditorius gali reikšti per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo. Teigia, jog tokiu būdu apeliantas reikalavimus dėl pažeistų kreditorinių teisių gali reikšti tik nuo 2019 m. gegužės 28 d., o šiuo atveju jis gina būsimą prievolę, kas iš esmės paneigia actio Pauliana instituto taikymo ribas bei tikslus, kadangi prievolės atsiradimo momentas yra laikomas 2019 m. gegužės 28 d., o pats sandoris buvo sudarytas gerokai iki jo. Darė išvadą, kad ginčijamas sandoris nepažeidė kreditorių interesų, kadangi buvo sudarytas dar gerokai iki pačios prievolės atsiradimo.

8.3. Pažymi, kad apeliantas teikdamas prašymą iš esmės neįrodė pagrindo atnaujinti procesą, nes ne tik, kad byla neturėjo įtakos jo teisėms ir pareigoms, tačiau neįrodė ir to, kad apeliantas turėjo kreditorinį reikalavimą santuokos nutraukimo metu, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas. Nurodo, jog atnaujinus procesą, iš esmės bus pažeistas tiek teisinis stabilumas, tiek teisėtų lūkesčių principas, nes santuoka nėra nutraukta neseniai, o jau yra praėję daugiau nei penkeri metai, pažymi, kad dalis turto, kuris buvo padalintas santuokos nutraukimo metu, yra parduotas.

8.4. Nurodė, kad apeliantas yra praleidęs senaties terminą tokio pobūdžio reikalavimams reikšti, nes pasak paties apelianto žala buvo sukelta 2011 metais, o sandoris, kuriuo neva buvo pažeisti kreditoriaus interesai, buvo atliktas 2014 metais. Teigia, jog tokio pobūdžio reikalavimus buvo galima reikšti per vienerius metus nuo žalos kilimo momento, t. y. sandorio sudarymo. Mano, kad netaikius senaties instituto, būtų pažeistas teisinių santykių stabilumas bei pareiškėjos teisėtų lūkesčių principas, nes netgi ir praleidus ieškinio senaties terminą, apeliantui būtų leista kreiptis į teismą, o tai pažeistų teisinės valstybės esminius principus.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo T. A. prašo atmesti D. K. pareikštą skundą, prašo taikyti senaties institutą, ir Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti galioti pilna apimtimi. Nurodė, kad nesutinka su D. K. atskiruoju skundu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

12. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

13. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą ir apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2A-734-467-2019 bei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog naujai pateikti įrodymai susiję su nagrinėjama byla, gali turėti įtakos sprendžiant dėl bylos baigties, šių įrodymų pridėjimas prie bylos, bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas pateiktus įrodymus pridėti prie bylos.

Dėl Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimo

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ši civilinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama antrą kartą. Pirmą kartą bylą nagrinėjant Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. sausio 30 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis buvo palikta nepakeista, t. y. pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo netenkintas pareiškėjo D. K. prašymas atnaujinti procesą civilinėje Nr. 2-12969-769/2014 palikta galioti.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑310-916/2020, išnagrinėjęs pareiškėjo kasacinį skundą, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Minėta nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog: 1) „kreditoriui pareiškus pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir teismui, esant tam teisiniam pagrindui, priėmus nutartį atnaujinti procesą, byla atnaujinama tik dėl su kreditoriaus reikalavimu susijusios bendro turto padalijimo dalies. Kiti santuokos nutraukimo byloje išspręsti klausimai (santuokos nutraukimo, išlaikymo vaikams ar sutuoktiniams priteisimas ir pan.) nesusiję su kreditorių reikalavimais, todėl dėl šios dalies byla neatnaujinama“. 2) „priešingai negu nusprendė bylą nagrinėję teismai, pradinė kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į A. A.. Dėl šios priežasties teismai netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias žalos atsiradimo momentą, nesivadovavo nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, o tai lėmė nepagrįstos išvados, kad pradinė kreditorė sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių tvirtinimo metu neturėjo galiojančios reikalavimo teisės, priėmimą“. 3) „Apeliacinės instancijos teismui nepatikrinus pirmosios instancijos teismo išvadų dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino skaičiavimo ir šio termino pradžios momento nustatymo pagrįstumo, kasacinis teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti šiuo klausimu (CPK 341 straipsnis). <...> Dėl nurodytų priežasčių yra teisinis pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas)“.

16. Atsižvelgiant į tokius kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismui yra pavesta išnagrinėti atskirojo skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties motyvais dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino skaičiavimo ir šio termino pradžios momento nustatymo pagrįstumo. Kitais bylai reikšmingais klausimais yra pasisakyta, todėl apeliacinės instancijos teismas, jų nekartodamas plačiau dėl to nepasiako.

Dėl argumentų susijusių su CPK 368 straipsnio 1 dalimi

17. Prašymams atnaujinti procesą taikomi formalieji reikalavimai – jie turi būti paduodami, laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. CPK 368 straipsnyje nustatyti prašymo atnaujinti procesą padavimo terminai. Pagal šio straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, tačiau prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reguliavimas nustatytas atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Asmens, kuris siekia pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu be svarbios priežasties praleidęs įstatymų leidėjo nustatytą procesinį terminą, prašymas negali būti tenkinamas vien dėl šios priežasties (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

18. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

19. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas D. K., perėmęs reikalavimo teisę iš pradinio kreditoriaus pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019, turėjo įvertinti ir tai, kad jam perėjo pradinio kreditoriaus teisės ir pareigos, todėl būdamas apdairus, turėjo žinoti, kad aplinkybės, galimai sudarančios proceso atnaujinimo pagrindą, jau turėjo būti žinomos pradiniam kreditoriui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Byloje esančiais įrodymais bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas (civilinė byla Nr. 2-14-868/2018), tiek Vilniaus apygardos teismas (civilinė byla Nr. 2A-734-467/2019) išnagrinėję civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui A. A. dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vivasan Baltija“, nenagrinėjo jokių aplinkybių susijusių su Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėta civiline byla Nr. 2-12969-769/2014 pagal pareiškėjų A. A. ir T. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Taip pat nenustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019 būtų pateiktas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimas, kuriuo buvo nutraukta A. A. ir T. A. santuoka bei patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog pradiniam kreditoriui nebuvo žinomos aplinkybės dėl skolininko A. A. santuokos nutraukimo, juo labiau santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties turinys, todėl šiuo atveju, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pareiškėjas D. K., perėmęs reikalavimo teisę iš pradinio kreditoriaus, būdamas apdairus, turėjo žinoti aplinkybes, galimai sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

20. Bylos šalių paaiškinimais, byloje esančiais įrodymais bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas D. K., 2019 m. spalio 3 d. įgijęs reikalavimo teises į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą suinteresuotajam asmeniui A. A., 2019 m. spalio 21 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydamas leisti susipažinti su civiline byla Nr. 2-12969-769/2014. Pažymėtina, kad civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-171/2008.). Įvertinusi šalių paaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjas D. K., apie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi patvirtintą A. A. ir T. A. santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį sužinojo tik 2019 m. spalio 21 d., susipažinęs su civiline byla Nr. 2-12969-769/2014.

21. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog pareiškėjas, kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014 2019 m. lapkričio 11 d. Šios nutarties 20 punktu konstatuota, jog objektyviai, pareiškėjas apie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi patvirtintą A. A. ir T. A. santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį sužinojo 2019 m. spalio 21 d., todėl darytina išvada, kad pareiškėjas D. K., nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog civilinė byla, kurią prašoma atnaujinti išnagrinėta 2014 m. lapkričio 28 d. Pareiškėjas į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014 kreipėsi 2019 m. lapkričio 11 d. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, jog nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas ir 5 metų naikinamasis terminas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

Dėl proceso atnaujinimo pagrindo

23. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas nustačius ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010; kt.). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti; 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3282/2012).

24. Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

25. Nustatyta, kad pareiškėjas teismo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014, nes pareiškėjų A. A. ir T. A. santuokos nutraukimo byloje teismas pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, t. y. teismo procesiniu sprendimu turtą padalijo tokiu būdu, kuris padarė neigiamą įtaką kreditoriaus reikalavimo patenkinimui (sumažindamas galimybę jį patenkinti). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais pareiškėjo argumentais. Akcentuotina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-12969-769/2014 pagal pareiškėjų A. A. ir T. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino, taip pat patvirtino pareiškėjų pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi pateiktais išaiškinimais, pareiškėjas, suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į A. A.. Tai reiškia, jog atnaujinus procesą Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014, bei pasitvirtinus aplinkybėms, jog turtas buvo pasidalintas tokiu būdu, kuris turėjo neigiamą įtaką kreditoriaus reikalavimų patenkinimui, būtų pagrindas konstatuoti, jog sprendimu teismas nusprendė dėl pareiškėjo teisių į žalos atlyginimą.

26. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi, įvertinus neįtraukto asmens (pareiškėjo) pateiktus įrodymus, gali būti panaikintos teismo nustatytos teisės ir pareigos.

27. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, ji naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014 pagal pareiškėjų A. A. ir T. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, dalyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties tvirtinimo ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį ir atnaujinus procesą, apeliacinės instancijos teismas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų ir teismo procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi šias išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014 pagal pareiškėjų A. A. ir T. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, dalyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties tvirtinimo ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Jolanta Gailevičienė