Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei,

dalyvaujant ieškovei J. M. bei jos atstovui advokatui Eimantui Šriupšai, atsakovui L. M. bei jo atstovui advokatui Mindaugui Paukštei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui L. M., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas

7. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. balandžio 10 dienos data ieškovas pasirašė dokumentą, kuriame nurodytas jo pavadinimas „paprastasis vekselis“, išrašymo vieta – (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta, kad „pagal šį neginčijamą, neprotestuotiną ir neterminuotą vekselį aš, L. M. a/k (duomenys neskelbtini) esu skolingas savo(duomenys neskelbtini) J. M. a/k (duomenys neskelbtini) 90 (devyniasdešimt) tūkstančių litų“ (toliau – ir ginčo dokumentas). Minėtame dokumente yra atsakovo vardas, pavardė ir parašas. Prie atsakovo vardo ir pavardės nėra nurodyta jo gyvenamoji vieta, taip pat dokumente, pavadintame ,,paprastas vekselis“ nėra nurodyta mokėjimo vieta. Ieškovę ir atsakovą sieja artimas giminystės ryšys ((duomenys neskelbtini)).

8. Byloje nėra jokių duomenų, kad 2014 m. balandžio 10 dienos data surašytas ginčo dokumentas, pavadintas „paprastasis vekselis“, buvo pateiktas apmokėti atsakovui per metus nuo jo išrašymo dienos: nustatyta, kad reikalavimą apmokėti (kaip vekselį) atsakovė ieškovui išsiuntė paštu tik 2018 m. spalio 15 d., t. y. praėjus daugiau negu 4 metams. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2018 m. spalio 17 d. atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto 3-iąjį notarų biurą su prašymu, kuriuo prašė iš atsakovo pagal vekselį išieškoti 90 000 Lt (26 065,80 Eur). 2018 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto 3-iojo notarų biuro notaras A. R. vekselio pagrindu išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. AR-4932, kuriuo pareikalavo išieškoti ieškovės naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą – 26 065,80 Eur, taip pat notaro paimtą atlyginimą už vykdomojo įrašo išdavimą – 132,59 Eur, pašto išlaidas – 3,52 Eur, ir 6 procentų metines palūkanas, susidariusiais nuo mokėjimo termino pasibaigimo dienos (t. y. nuo 2018 m. spalio 17 dienos) iki visiško jo apmokėjimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Vykdomasis įrašas ieškovės buvo pateiktas vykdyti antstoliui, kurio pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla.

9. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. sprendimu ieškovo pasirašytas 2014 m. balandžio 10 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis 90 000 Lt (26 065,80 Eur) sumai dėl jo formos trūkumų pripažintas neturinčiu paprastojo vekselio galios, panaikintas jo pagrindu Vilniaus miesto 3-iojo notarų biuro notaro A. R. 2018 m. spalio 18 d. išduotas vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. AR-4932.

10. 2022 m. kovo 25 d. teisme priimtas ieškovės J. M. ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo L. M. 26065,80 Eur skolos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigia, kad nors ginčo dokumentas dėl jo formos trūkumų neturi paprastojo vekselio galios, tačiau dokumente esant įrašui ,,pinigus gavau“, jis pripažintinas paskolos rašteliu, – jame yra ieškovo įrašas apie 90 000 Lt gavimą iš ieškovės (CK 6.871 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013) ir šiuo rašytiniu įrodymu grindžia savo reikalavimo teisę į atsakovą. Atsakovas teismo posėdžio metu, taip pat procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, kad ginčo dokumentas jo buvo pasirašytas, tačiau šiuo dokumentu nebuvo įforminti paskolos teisiniai santykiai, jokie pinigai jam pasirašant ginčo dokumentą nebuvo perduoti, ieškovė nurodytomis pinigų sumomis nedisponavo, ginčo dokumentas buvo pasirašytas tik dėl to, kad to prašė (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini)).

12. Byloje buvo keliami klausimai, susiję su įsipareigojimų pagal ginčo dokumentą, pavadintą vekseliu, pobūdžio vertinimu, šalių valia ir susitarimų, kurių kontekste jis pasirašytas, turiniu. Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčą, aktualios tikrosios šalių valios sudarant sandorius nustatymo ir sutarčių turinio aiškinimo taisyklės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, aiškinant sutartis ir siekiant nustatyti šalių sutartinių teisinių santykių turinį, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019; kt.). Be to, šalys įvairialypius sutartinius santykius gali nustatyti ir ne vienoje, o keliose atskirose sutartyse, vienoje jų nustatydamos ir aptardamos kitų sutarčių sudarymo ir vykdymo tvarką. Tokiu atveju teismas, aiškindamas reikalavimo pagrindu nurodomą arba šalių ginčijamą sutartį, turi tirti ir vertinti šalių elgesį ir ketinimus kuriant įvairialypius sutartinius santykius, kokių tikslų jos siekė sudarydamos kelias sutartis ir kokius veiksmus atliko vykdydamos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-219/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė. Kitas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo kriterijus yra šalių elgesys po sutarties sudarymo: pats sutarties vykdymas, jos netinkamas vykdymas, šalių reiškiami reikalavimai viena kitai, pretenzijos, pranešimai apie vykdymo trūkumus, įvykdymo priėmimas, atsisakymas priimti įvykdymą ir pan. Šalių elgesys po sutarties sudarymo tam tikrais atvejais gali leisti įžvelgti tai, ko šalys siekė sudarydamos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020).

13. Be to, tokio pobūdžio ginčui išspręsti esminę reikšmę turi šalių rodinėjimo pareigos vykdymas ir įrodymų vertinimo taisyklės. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta ir tai, jog bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas, tačiau svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2009; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, kt.). Tuo tarpu šalys, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, turi įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, pagal kurią kiekviena privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12, 13, 178 straipsniai).

14. Ieškovei reiškiant reikalavimą priteisti skolą pagal ginčo dokumentą, pavadintą vekseliu, pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vienodindamas praktiką tokio pobūdžio bylose, išaiškino, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019). Tai reiškia, kad ieškovė privalėjo byloje nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus.

15. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, suformuluodama bylos nagrinėjimo dalyką, faktinį pagrindą, kuris tuo pačiu lėmė ir bylos nagrinėjimo ribas, nurodė, kad jos reikalavimas dėl mokėjimo prievolės įvykdymo pagal ginčo dokumentą, pavadintą vekseliu, yra grindžiamas tarp šalių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais, ieškovė reikalavimą grindė, įrodinėdama piniginių lėšų 90000 Lt perdavimo atsakovui faktą.

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusioje CK 6.871 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo numatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. CK 6.871 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Pažymėtina, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo CK 6.871 straipsnio 4 dalis, numatanti, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.

17. Pagal CK 6.870 straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi paskolos sutartinių teisinių santykių egzistavimui nustatyti reikia įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018, 26 punktas).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

19. Šiuo atveju būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti paskolos sutartimi sulygtų pinigų perdavimo atsakovui faktą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigia, kad nors ginčo dokumentas dėl jo formos trūkumų neturi paprastojo vekselio galios, tačiau dokumente esant įrašui ,,pinigus gavau“, jis pripažintinas paskolos rašteliu, – jame yra ieškovo įrašas apie 90 000 Lt gavimą iš ieškovės (CK 6.871 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013) ir šiuo rašytiniu įrodymu grindžia savo reikalavimo teisę į atsakovą.

20. Nagrinėjamu atveju šalių bylos nagrinėjimo teisme metu nurodytos faktinės aplinkybės apie ginčo dokumento surašymo ir pasirašymo aplinkybes liudija, kad šalis siejo tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai, šią išvadą sustiprina visoje bylos medžiagoje ir ypač šalių paaiškinimai: šalys aiškino, kad ginčo situacijoje yra atsidūrę būtent dėl to,– ieškovė teigė, kad visuomet stengėsi padėti (duomenys neskelbtini) įgyvendinti tikslus, o pasirašyti ginčo dokumentą paprašė (duomenys neskelbtini) tik dėl to, kad reikėjo savo pačios kreditoriams įrodyti, kur panaudojo jų paskolintus pinigus, gi atsakovas teigė pasitikėjęs (duomenys neskelbtini)aiškinimu, kad jai tik reikia dokumento pagrįsti savo mokumą ir apskritai nesureikšminęs mamos paprašyto pasirašyti dokumento.

21. Tam, kad ginčo dokumentas būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu; 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-378/2020). Pažymėtina ir tai, kad paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi būti paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, jų nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta.

22. Jau minėta, kad šalių pozicijos išsiskyrė tuo aspektu kokiu tikslu, motyvais remiantis ginčo dokumentas buvo sudarytas : ieškovė teigė, kad ji paskolino ieškiniu prašomą priteisti sumą atsakovui ir ginčo dokumentu buvo įformintas pinigų perdavimo atsakovui faktas, atsakovas, neigdamas paskolos teisinių santykių tarp šalių susiformavimą, teigė, kad jokie pinigai jam pasirašant dokumentą nebuvo perduoti, pasirašydamas dokumentą, į jo turinį iš esmės nesigilino, jį pasirašė, nes tuo metu to prašė jo (duomenys neskelbtini), pasitikėjo ieškove.

23. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ginčo dokumento turinį sudarė (ranka surašė) pati ieškovė, kaip ir dėl to, kad ant ginčo dokumento yra atsakovo parašas, jam pasirašant ginčo dokumentą, be ginčo šalių, kitų asmenų nebuvo. Kur ir kokiomis aplinkybėm buvo sudarytas, kur, kada buvo pasirašytas ginčo dokumentas byloje surinktų įrodymų nustatyti nepakanka, nes tokias aplinkybes šalys grindžia tik savo paaiškinimais, kurie vieni kitiems prieštarauja: ieškovas nurodo jį pasirašęs adresu (duomenys neskelbtini), į turinį iš esmės nesigilindamas, nes tuo metu pasitikėjo ieškove, savo mama, dokumentą pasirašė jos prašomas, o atsakovė teigė, kad dokumentas buvo sudarytas (jos ranka surašytas) (duomenys neskelbtini), kur tuo metu šalys gyveno, teigė ten pat, dokumento surašymo metu, buvus atliktą ir piniginių lėšų,– 90000 Lt, grynaisiais pinigais,– perdavimą atsakovui, o šias aplinkybes patvirtina ginčo dokumento įrašas ,,Pinigus gavau:“. Iš tiesų, kilus ginčui dėl paskolos sutarties sudarymo, jeigu įstatymo reikalavimus atitinkančiame dokumente pinigų perdavimas užfiksuotas, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir pareiga įrodyti pinigų neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui (CK 6.875 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, 2017-09-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017).

24. Minėtame ginčo dokumente esant įrašui ,,pinigus gavau“, atsakovui neigiant, kad jis pagal ginčo dokumentą gavo grynaisiais iš (duomenys neskelbtini) 900000 Lt, taigi tarp šalių kilus ginčui dėl paskolos sutarties sudarymo, dėl to, kokio turinio dokumentą vis dėlto atsakovas iš tiesų pasirašė, byloje teismo buvo skirta teismo ekspertizė, pavedant atsakyti į klausimus, keliomis rašymo priemonėmis ir kokiu metu bei eiliškumu buvo surašytas tekstas ir padėti parašai teikiamame ginčo dokumente, ar tekstas ,,Pinigus gavau:“ surašytas ta pačia rašymo priemone ir tuo pat metu, kaip ir kitas teikiamo tirti dokumento tekstas bei parašai.

25. 2024 m. vasario 15 d. Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė Ekspertizės aktą Nr. 11-146(24), kuriame formulavo išvadas, kad tirti pateikto 2014 m. balandžio 10 d. paprastojo vekselio įrašai ir parašas atlikti mažiausiai trimis rašymo priemonėmis; 6 eilutėje esančio asmens kodo devintas skaitmuo ,,1“ yra prirašytas, parašytas kita šratinukų pasta ir kitu rašikliu (rašymo priemone), nei 1-9 ir 11 eilučių įrašai ir parašas. 2014 m. balandžio 10 d. paprastajame vekselyje įrašas ,,Pinigus gavau : “ parašytas kita rašymo priemone nei vekselio įrašai ir parašas, išskyrus 6 eilutėje prirašytą skaitmenį ,,1“. Įrašas ,,Pinigus gavau :“ ir 6 eilutėje prirašytas skaitmuo ,,1“ parašyti tos pačios rūšies šratinukų pasta. Nustatyti, kokiu eiliškumu buvo atliktas parašas ir įrašas ,,L. M. “ negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių. Nustatyti parašo ir kitų rankraštinių įrašų atlikimo eiliškumo negalima, nes jų štrichai tarpusavyje nesikerta. Nustatyti, kokiu metu ir ar tuo pat metu buvo atlikti įrašai ir parašas, kokiu metu buvo atliktas 6 eilutėje skaitmens ,,1“ prirašymas ir kokiu metu parašytas įrašas ,,Pinigus gavau :“ negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių.

26. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pažymi, kad ekspertizės akto išvados leidžia konstatuoti, kad ginčo dokumentas nebuvo surašytas kaip vientisas, jis surašytas skirtingomis rašymo priemonėmis. Dėl jo įrodomosios reikšmės piniginių lėšų perdavimui patvirtinti, akcentuotina tai, kad būtent įrašas ,,Pinigus gavau:“, – kuris, ieškovės teigimu, patvirtina piniginių lėšų perdavimo atsakovui faktą,– surašytas kita rašymo priemone, negu likęs dokumento tekstas; aplinkybė, kad ta pačia rašymo priemone buvo atlikti pataisymai, įrašant papildomą skaitmenį ties atsakovo asmens kodu, teismo vertinimu, įrodo, kad minėtas įrašas buvo padarytas jau po ginčo dokumento pagrindinio teksto surašymo. Nurodytais argumentais teismas kritiškai vertina ginčo dokumento įrodomąją reikšmę piniginių lėšų perdavimui patvirtinti, nes nėra pagrindo teigti, kad atsakovas, dėdamas ant šio dokumento parašą, tuo pačiu patvirtino piniginių lėšų perdavimo jam faktą.

27. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016 31 punktas). Įvertinus šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje surinktus rašytinius įrodymus, ekspertizės akto išvadas, labiau tikėtina, kad tarp šalių nebuvo susiklostę paskolos sutartiniai santykiai. Atsižvelgiant į tokias ginčo dokumento sudarymo aplinkybes, kai jis buvo surašytas pačios ieškovės skirtingomis rašymo priemonėmis, o įrašas ,,Pinigus gavau:“ ties atsakovo parašu, akivaizdu, buvo padarytas jau po ginčo dokumento pagrindinio teksto surašymo, patį dokumentą sudarė pati ieškovė, ginčo dokumentas teismo negali būti laikomas paskolos rašteliu, nes, teismo vertinimu, jis nepatvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ieškovei teigiant, kad visgi ji (duomenys neskelbtini) ginčo dokumento pasirašymo metu perdavė 90000 Lt, teismas pažymi, kad šalių paaiškinimai yra viena iš civilinio proceso įstatyme numatytų įrodinėjimo priemonių, tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, jog asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015). Šios konkrečiai bylos kontekste akcentuotina tai, jog ieškovės nurodytus teiginius, kad ji perdavė atsakovui 90000 Lt, taip juos paskolindama atsakovui, kuris žadėjo grąžinti, kiti bylos duomenys nepatvirtina. Atsakovas atsikirtimuose įrodinėjo, be kita ko, aplinkybes dėl ieškovės finansinės situacijos, kad ieškovė vekselio pasirašymo metu neturėjo ir negalėjo turėti sumos, kurią neva skolingas atsakovas, teigė, kad pati ieškovė kreditoriams buvo skolinga dar didesnes sumas. Ieškovė neneigė, kad turėjo didelių finansinių įsipareigojimų ir laiku neatsiskaitė su kreditoriais, visgi savo finansinėms galimybėms perduoti atsakovui 90000 Lt ginčui aktualiu laikotarpiu teikė į bylą duomenis (pateiktos rašytinės ieškovės paskolos sutartys su fiziniais asmenimis). Pastarieji duomenys, teismo vertinimu, neįrodo, jog galimai ieškovei draugių paskolintos grynųjų piniginių lėšų sumos buvo perduotos būtent atsakovui. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog apie ieškovės gautas/suteiktas paskolas buvo teisės aktų nustatyta tvarka informuota Valstybinė mokesčių inspekcija. Byloje šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog ir pati ieškovė bylai aktualiu laikotarpiu iš tiesų turėjo ženklių įsipareigojimų kreditoriams. Teismo vertinimu, netgi šalių elgesys po ginčo dokumento sudarymo nepatvirtina buvusią šalių valią sudaryti paskolos sutartį: ieškovė jokių pretenzijų, raginimų grąžinti pinigus, suėjus paskolos grąžinimo terminui, atsakovui nesiuntė, tik po dokumento, pavadinto paprastuoju vekseliu, surašymo praėjus daugiau negu 4 metams, tarp šalių kilus konfliktinei situacijai dėl (duomenys neskelbtini), patalpų, ginčo dokumentas buvo pateiktas apmokėti, kaip vertybinis popierius. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas vykdytų savo prievolę ieškovei pagal ginčo dokumentą, tokiu būdu pripažindamas, tiek prievolės pagal esą sudarytą paskolos sutartį su ieškove egzistavimą, tiek savo pareigą ją įvykdyti. Galop, Teismas sutinka su atsakovo atsikirtimų argumentu, jog atsakovui nebūtų jokio poreikio refinansavimui 2014 metų gegužės mėnesį, jei prieš mėnesį iš tiesų būtų gavęs ginčo dokumente nurodytą 90000 Lt sumą. Teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė vienos iš esminių paskolos sutarties sąlygų, kurios nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta, t. y. neįrodė paskolos dalyko perdavimo atsakovui fakto.

28. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog ji (paskolos davėja) yra perdavusi atsakovui (paskolos gavėjui) ginčo pinigus (paskolos dalyką), nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, kurių pagrindu būtų kilusi atsakovo pareiga grąžinti ieškovei paskolos dalyką (pinigus). Minėta, jog atsižvelgiant į ginčo dokumento sudarymo aplinkybes, atsakovo parašas ant šio dokumento konkrečiu atveju nepatvirtina ieškovės piniginių lėšų (90000 Lt) perdavimo atsakovui faktą, todėl teismas nepripažįsta ginčo dokumento paskolos rašteliu, kurio pagrindu galėtų kilti atsakovo pareiga grąžinti ieškovei skolą (paskolos dalyką). Taip pat atsakovo surašytas dokumentas neatitinka vekselio, kurio pagrindu galėtų atsirasti besąlyginė atsakovo prievolė ieškovei, formos reikalavimų.

29. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė savo ieškinio faktinio pagrindo, t. y., jog ieškovė faktiškai buvo perdavusi atsakovo nuosavybėn ginčo pinigų sumą. Taip pat ieškovė neįrodė(neįrodinėjo), jog tarp šalių prievoliniai teisiniai santykiai buvo atsiradę kitais iš sutarties ar iš delikto kildinamais pagrindais. Taigi, ieškovė byloje neįrodė, jog tarp šalių buvo atsiradę prievoliniai teisiniai santykiai (CPK 178, 185 str.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Atmetus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, iš ieškovės priteisimos visos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas byloje patyrė 2120,00 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, 865,76 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo byloje parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo atstovavimą teismo posėdyje, taip pat remdamasis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio ir pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovės.

31. Teismas patyrė byloje 26,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), kurios išieškotinos iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Priteisti iš ieškovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2985,76 Eur (du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir 76 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš ieškovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 26,72 Eur (dvidešimt šešis eurus ir 72 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.