Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1456-1097/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-19
Bylos Nr.: e2A-1456-1097/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-02780-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Latvelė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Amerigas“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Datesta“
Trečiasis asmuo: A. K., mažoji bendrija „Noreikių statyba“

Kategorijos

2.6.18.3Statybos ranga
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Civilinė byla Nr. e2A-1456-1097/2023Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02780-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 3.3.1.18.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amerigas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amerigas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Datesta“ dėl avanso priteisimo, tretieji asmenys – A. K., mažoji bendrija „Noreikių statyba“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Amerigas“ (toliau – UAB, ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Datesta“ (toliau – atsakovė) dėl sumokėto avanso grąžinimo, prašydama priteisti iš atsakovės 14 527,95 Eur avanso, 2 092,03 Eur delspinigių, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismo posėdžio metu ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės 11 993,79 Eur avanso dalį, delspinigius, palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. vasario 3 d. šalys sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. 02/03 (toliau – Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo atlikti ir perduoti ieškovei pastato, adresu (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbus, nurodytus Sutarties prieduose, o ieškovė įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už juos atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 6 straipsnio 5 dalimi, 2021 m. vasario 17 d. bankiniu pavedimu sumokėjo atsakovei 14 527,95 Eur dydžio avansą. Sutarties 3 straipsniu atsakovė įsipareigojo darbus pradėti 2021 m. vasario 5 d. ir baigti 2021 m. balandžio 16 d., tačiau, ieškovės teigimu, iki sueinant Sutartyje nustatytam statybos darbų atlikimo terminui, atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė – statybos darbų neatliko ir jų ieškovei neperdavė, dėl termino pratęsimo darbams atlikti nesikreipė. Ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 11 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nustatančiu, jog ieškovė, prieš 15 dienų įspėjusi atsakovę, turi teisę Sutartį nutraukti, jei atsakovė dėl savo kaltės, nepaisydama ieškovės įspėjimo raštu daugiau kaip 15 kalendorinių dienų vėluoja užbaigti darbus, 2021 m. balandžio 28 d. raštu įspėjo atsakovę apie Sutarties nutraukimą. Gavusi minėta įspėjimą, atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų toliau nevykdė, todėl ieškovė 2021 m. gegužės 20 d. pranešimu informavo atsakovę, jog pastarajai neįvykdžius Sutarties sąlygų, Sutartis yra nutraukiama. Ieškovė pareikalavo, kad atsakovė iki 2021 m. gegužės 24 d. grąžintų ieškovei sumokėtą 14 527,95 Eur dydžio avansą bei atlygintų ieškovės minimalius nuostolius, tačiau atsakovė šių reikalavimų neįvykdė. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino savo ieškinio reikalavimus ir pripažino, kad dalį darbų atsakovė yra atlikusi, atliktų darbų vertė yra 2 534,16 Eur (su PVM), todėl ieškovei tenka pareiga grąžinti 11 993,79 Eur avanso dalį.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Datesta“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą, taip pat priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad atsakovė statybos objekte vykdė darbus ir dalį jų atliko, tačiau atlikti darbai galimai turėjo trūkumų. Atsakovė 2022 m. gegužės 18 d. raštu ragino ieškovę organizuoti iki Sutarties nutraukimo faktiškai atliktų darbų nustatymo procedūrą ir šių darbų perdavimo įforminimą. Ieškovė, neneigdama darbų atlikimo fakto, nesiėmė jokių priemonių vykdyti užsakovo pareigą, t. y. organizuoti darbų priėmimą. Atsakovės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad darbai buvo atliekami, o ieškovė neorganizavo darbų priėmimo ir nenustatė atsakovės tinkamai atliktų darbų dalies, negali būti pripažįstama ieškovės reikalavimo teisė į nepanaudotą avansą. Tik įvertinus atsakovės atliktų darbų dalį būtų galima spręsti dėl nepanaudoto avanso dalies (likučio), kaip šalių priešpriešinių reikalavimų neįskaitytos apimties. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė praleido šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl netesybų pareikšti – pagrindinės prievolės įvykdymo terminas baigėsi 2021 m. balandžio 16 d., todėl šešių mėnesių senaties terminas ieškiniui pareikšti dėl netesybų pasibaigė 2021 m. spalio 16 d. Atsakovės teigimu, įvertinus pareikšto reikalavimo pagrindą ir dalyką, negalima spręsti, jog ieškovės teisių pažeidimas yra tęstinio pobūdžio. Apie nurodomą savo teisių pažeidimą ieškovė jau žinojo rašydama pretenziją 2021 m. gegužės 20 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2022 m. gegužės 18 d., kas reiškia, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas yra praleistas. Ieškovė nenurodė jokių motyvų, kodėl reikšdama ieškinį praleido ieškinio senaties terminą.

Šalies argumentai

4. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad Sutartimi šalys sulygo dėl netesybų, kurios atlieka nuostolių kompensuojamąją funkciją, nes atlygina šaliai patirtus nuostolius, kurie skaičiuojami už paskutinius 6 mėnesius iki ieškinio pareiškimo teisme. Ieškovės teigimu, atsakovė netinkamai skaičiuoja ieškinio senaties terminą.

Atsiliepimas

5. Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovės UAB „Amerigas“ 57,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

7. Teismas nurodė, kad iki Sutarties nutraukimo šalys nepasirašė rašytinio darbų priėmimo akto, t. y. įstatymų nustatyta tvarka darbai perduoti bei priimti nebuvo; atsakovė vadovaudamasi Sutartimi nevykdė pareigos apie pasirengimą perduoti atliktus darbus informuoti ieškovę prieš 5 darbo dienas iki numatyto akto pateikimo dienos ir atliktus darbus perduoti darbų perdavimo aktu. Ieškovė pripažįsta, jog atsakovė įvykdė dalį Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir, vadovaudamasi pateiktu UAB ,,Smart Claims“ 2023 m. sausio 18 d. Atliktų darbų kiekio ir sumos vertinimu Nr. W/23/01/0012, ieškovė vertina, jog atliktų darbų pagal Sutartį vertė yra 2 534,16 Eur (su PVM). Ieškovės teigimu, kita dalis darbų nėra atlikta per Sutartyje nustatytą terminą, todėl atsakovė privalo grąžinti sumokėto avanso dalį, atėmus atliktų darbų vertę (14 527,95–2 534,16=11 993,79). Atsakovė, bylos nagrinėjimo metu pateikusi Atliktų darbų aktą Nr. 1, teigia, jog objekte atlikta darbų už 17 936,44 Eur.

8. Teismas nurodė, kad rašytinio darbų priėmimo akto iki Sutarties nutraukimo nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Aplinkybė, jog Atliktų darbų aktas Nr. 1 yra pateiktas tik bylos nagrinėjimo metu kartu su tripliku tik leidžia daryti išvadą, jog darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų bei Sutarties esmės, reikalaujančios, kad būtų nustatyta faktiškai atliktų darbų apimtis, kurių padengimui būtų galima panaudoti avansu sumokėtus pinigus. Teismas, remdamasis ieškovės atstovo neginčytais atsakovės atstovo paaiškinimais, nustatė, kad šalių santykiai konfliktiški, į objektą įvertinti darbų apimtį atsakovė negalėjo patekti, o trečiasis asmuo, kuris atliko darbus objekte, su atsakove taip pat nekontaktavo ir Atliktų darbų aktą Nr. 1 pateikė tik po ilgų prašymų. 2022 m. gegužės 18 d. raštu atsakovė prašė ieškovę organizuoti iki Sutarties nutraukimo faktiškai atsakovės atliktų darbų nustatymo procedūrą ir šių darbų rezultato perdavimo įforminimą, tačiau ieškovė į šį atsakovės prašymą nereagavo. Teismas konstatavo, kad susiklosčiusi situacija nėra pagrindas laikyti, kad atsakovė neįgijo teisės prašyti sumokėti už faktiškai iki Sutarties nutraukimo atliktus darbus bei atitinkamai panaudoti ieškovės sumokėtą avansą.

9. Teismas nustatė, jog ieškovė 2021 m. gegužės 20 d. pranešime atsakovei, be kita ko, nurodė, kad objekte vykdoma nesaugi ir nekokybiška statyba, t. y. jog atlikti mažojo stogelio darbai nukrypo nuo darbo projekto, todėl ieškovės pasitelktiems rangovams reikės demontuoti ir perdaryti iš naujo. Kartu su nurodytu pranešimu pateiktas Stogo trūkumų aktas, kuriame fiksuoti darbų trūkumai. Statybos darbų trūkumai nurodyti ir Kultūros paveldo prie Kultūros ministerijos 2021 m. gruodžio 23 d. nutarime Nr. ATV-16, tačiau nutarime nenustatyta, kad pažeidimai kyla dėl atsakovės Sutartimi sulygtų įsipareigojimų. Teismas nurodė, kad duomenų apie tai, kad ieškovė pasitelkė kitus rangovus atsakovės atliktiems darbams taisyti, nepateikta.

10. Teismas sprendė, kad ieškovė, nesutikdama su atsakovės pateiktame Atliktų darbų akte Nr. 1 nurodytais faktiškai atliktų darbų kiekiais, darbų atlikimo fakto nepaneigė ir neįrodė, kad tokio darbų kiekio atsakovė ir / ar jos pasitelktas subrangovas negalėjo faktiškai atlikti. Teismas sprendė, kad ieškovės pateiktas UAB „Smart Claims“ vertinimas nelaikytinas pakankamai išsamiu ir pagrįstu, leidžiančiu spręsti, jog atsakovės tinkamai objekte atliktų darbų vertė sudaro 2 094,35 Eur. Grįsdamas šią išvadą, teismas pažymėjo, kad vertinimo analitinėje dalyje nurodyta, jog apžiūros metu fiksuota objekto stogo laikanti konstrukcija, apšiltinimas ir čerpių danga atlikta pilnai, nors atsakovės Atliktų darbų akte Nr. 1 tiksliai tokie darbai neįvardijami. Tačiau vertinime nurodyti darbai atitinka Sutarties priede Nr. 1 nurodytus darbus, apibrėžtus Lokalinės sąmatos 4 skyriuje – Pastato stogo įrengimo darbai (medinės stogo konstrukcijos įrengimas, stogo čerpinės dangos montavimas, stogo šiltinimas trims sluoksniais), kuriuos įsipareigojo atlikti atsakovė. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nedetalizavo ir negrindė, kas atliko šiuos darbus, bet ir neneigė, jog minėti darbai buvo atlikti atsakovės. Taip pat vertinime nepaaiškinta, kokiu būdu ir kaip tokios apimties darbai ir panaudotos medžiagos šiems darbams atlikti įvertinti sąlyginai nedidele suma – 2 094,35 Eur. Vertinime taip pat nurodoma, kad dalis analizuojamos sąmatos pozicijų – darbų, tikėtina, kad jau yra atlikti, tačiau paslėpti/uždengti sekančiais darbais/medžiagomis, todėl vizualios apžiūros metu nėra galimybės nustatyti jų atlikimo fakto, o apie minimų darbų atlikimą ekspertas, kaip nurodė, padarė prielaidą. Teismas pažymėjo, kad atliekant atliktų darbų vertinimą atsakovės atstovai nebuvo kviečiami ir jame nedalyvavo.

11. Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovei 2021 m. gegužės 20 d. pranešime nurodė, jog atsakovei negrąžinus avanso, ieškovė pasiliks visas medžiagas. Duomenų apie medžiagų vertę ir ar jos (ne)grąžintos atsakovei, ieškovė nepateikė. Sutarties 5 straipsnio 2 punkte šalys susitarė, kad medžiagos, kurios įgyjamos generalinio rangovo, yra įgyjamos objektui ir atliekami (darbai) jame, tampa užsakovo nuosavybe po akto pasirašymo. Teismo vertinimu, šiuo atveju susiklosčiusi faktinė situacija, kai darbų perdavimo akto iki Sutarties nutraukimo ieškovei nebuvo pateikta, atsakovės atliktų darbų apimtis nebuvo aiški, kaip ir panaudotos medžiagos ir jų kiekis, todėl teismas sprendė nesant pagrindo išvadai, kad ieškovė pagrįstai įgijo teisę taikyti Sutarties 5 straipsnio 2 dalies nuostatą bei atitinkamai prašyti gražinti sumokėtą avansą pilna apimtimi.

12. Teismas konstatavo, kad įrodymų visuma patvirtina, jog ieškovės pateiktas UAB „Smart Claims“ vertinimas nėra visapusiškai teisingas ir pagrįstas spręsti apie atsakovės atliktų darbų apimtis ir vertę. Byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovės atliktų darbų nustatymo būdą ir panaudotų medžiagų vertę. Ieškovė kitais įrodymais, nei UAB „Smart Claims“ vertinimu, atsakovės pateiktame Atliktų darbų akte Nr. 1 nurodytų darbų, jų kiekio, nepaneigė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė skirti ekspertizės neprašė, nors atsakovės atstovas baigiamųjų kalbų metu teikė tokią pastabą. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami ir pagrįsti sprendžiant, kokia dalimi sumokėtas avansas padengia atsakovės atliktų darbų kainą, darbų rezultatas faktiškai yra perduotas ieškovei, todėl restitucija, tokia apimtimi, kaip prašo ieškovė, yra negalima. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų įrodymų visetą pagal savo vidinį įsitikinimą, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė nepagrįstai atsisako grąžinti avansą ir Sutarties nutraukimo atveju ji įgijo teisę į restituciją ir į dalies avanso grąžinimą, todėl nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinio reikalavimą dėl avanso priteisimo atmetė kaip neįrodytus.

13. Konstatavęs, jog pateiktų įrodymų nepakanka pagrįstai nustatyti atsakovės atliktų darbų apimtį, teismas laikė, kad ieškovė neįgijo teisės prašyti taikyti atsakovei Sutarties 10 straipsnio 2 punkte numatytą baudą, dėl ko šį reikalavimą taip pat atmetė kaip nepagrįstą. Netenkinęs pastarojo reikalavimo, teismas nevertino ir nepasisakė dėl netesyboms taikytino ieškinio senaties termino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Amerigas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nesilaikė rungimosi bei dispozityvumo principų, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą bylos šalims, atskirus įrodymus vertino atsietai nuo kitų bylos įrodymų, dalies įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Grįsdama šiuos teiginius, apeliantė argumentuoja, kad:

14.1. Teismas iš esmės preziumavo, kad atsakovės į bylą pateiktame dokumente, kurį atsakovė pavadino Atliktų darbų aktu Nr. 1, atsakovės nurodyti statybų darbai buvo faktiškai/realiai atlikti, o ieškovei perkėlė/nustatė pareigą minėtas aplinkybes paneigti, t. y. įrodyti, jog atsakovės nurodomi statybų darbai nebuvo atlikti. Teismas nepagrįstai Atliktų darbų aktui Nr. 1 suteikė rangovo vienašališkai pasirašyto statybos darbų atlikimo akto teisinę reikšmę, nes šis atsakovės teisminio proceso metu parengtas ir vienasmeniškai atsakovės vadovo pasirašytas dokumentas, kuris buvo parengtas siekiant atsikirsti į ieškinį, o ne perduoti užsakovui atliktus statybos darbus, nepriklausomai nuo nurodomo jo pavadinimo, nelaikytinas atsakovės atliktų statybos darbų perdavimo ieškovei aktu ir nesukelia teisinių pasekmių, kurios yra siejamos su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu. Dėl to teismas nepagrįstai nustatė pareigą ieškovei iš esmės nuginčyti minėtą atsakovės Atliktų darbų aktą Nr. 1, t. y. paneigti jame atsakovės nurodytus neva jos atliktus statybos darbus. Atsakovė atliktų statybos darbų užsakovei (ieškovei) nėra perdavusi civilinio kodekso nustatyta tvarka. Todėl nagrinėjamu atveju byloje atsakovė, kuri gynėsi nuo ieškinio reikalavimų tuo, jog ji yra atlikusi statybos darbų iš ieškovės gauto avanso dydžio sumai, turi įrodyti atliktus statybos darbus minėtai sumai. Teismui nurodžius, kad ieškovė turėjo įrodyti, jog atsakovė faktiškai nėra atlikusi Atliktų darbų akte Nr. 1 nurodytų statybos darbų, ieškovė iš esmės buvo įpareigota įrodyti tai, ko nėra, t. y. neįmanomas įrodyti aplinkybes.

14.2. Teismas, atmesdamas UAB „Smart Claims“ vertinimą tuo pagrindu, jog neva specialistas neįtraukė objekto stogo laikančios konstrukcijos įrengimo, apšiltinimo ir čerpių dangos statybos darbų į atsakovės faktiškai atliktų darbų apimtį, iš esmės pažeidė dispozityvumo principą, nes rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios neįėjo į atsakovės atsikirtimų pagrindą. Šis pažeidimas lėmė nepagrįstas teismo išvadas dėl UAB „Smart Claims“ vertinimo nepatikimumo bei sukliudė teismui nustatyti teisingam bylos išnagrinėjimui esmines faktines aplinkybes dėl atsakovės faktiškai atliktų statybos darbų masto. Atsakovė nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teismui pateiktame 2021 m. balandžio mėn. rašte pavadinimu – Atliktų darbų aktas Nr. 1, nėra nurodžiusi, jog minėtus statybos darbus (stogo laikančios konstrukcijos įrengimo, apšiltinimo ir čerpių dangos) ji yra atlikusi. Tai reiškia, jog UAB „Smart Claims“ rengiant atsakovės atliktų darbų vertinimą nebuvo jokio pagrindo šiuos statybos darbus įtraukti į atsakovės atliktų darbų apimtį. Byloje nebuvo šalių ginčo dėl to, jog atsakovė minėtų statybos darbų nėra atlikusi, todėl ieškovei nebuvo poreikio papildomai įrodinėti, jog atsakovė nėra atlikusi minėtų darbų, t. y. paneigti tai, ko neteigė atsakovė.

14.3. Teismas netinkamai vertino ieškovės į bylą pateiktą UAB „Smart Claims“ parengtą vertinimą, o teismo argumentai dėl minėto vertinimo nesudaro pagrindo minėtą įrodymą pripažinti nepagrįstu ir nepakankamu ieškovės reikalavimams patvirtinti. Vertinimas buvo atliekamas bei išvados formuluojamos nustatant, ar atsakovės Atliktų darbų akte Nr. 1 nurodyti kaip atlikti statybos darbai iš tikrųjų buvo atlikti, o, jei atlikti iš dalies – kokia tos dalies vertė skaičiuojant šalių sulygtomis ir sąmatoje nurodytomis kainomis. Visi minėti atsakovės faktiškai atlikti darbai, kurie UAB „Smart Claims“ vertinime pažymėti kaip tikėtinai atlikti, įtraukti į atsakovės atliktų darbų apimtį. Įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės paaiškinimus, t. y. jog ji realiai atliko 2021 m. balandžio mėn. rašte pavadinimu – Atliktų darbų akte Nr. 1 nurodytus statybos darbus, kurių atlikimo ieškovė nepripažįsta, byloje pateikta nebuvo, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovė byloje neįrodė atlikusi statybos darbų didesnei nei 2 094,35 Eur (be PVM) sumai.

14.4. Teismas, konstatuodamas, jog atsakovė yra atlikusi statybos darbus visai iš ieškovės gauto avanso sumai, nevertino atsakovės pateikto 2021 m. balandžio mėn. rašto pavadinimu – Atliktų darbų akto Nr. 1, nelygino jo su šalių sulygta Lokaline darbų sąmata, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas neatsižvelgė, jog atsakovė Atliktų darbų akte Nr. 1 kaip atliktus nurodė statybos darbus, kurie apskritai nebuvo numatyti šalių sudarytoje Sutartyje (grindų apsauga OSB plokštėmis, grindų ardymas su apšiltinamuoju sl.). Be to, teismas nevertino, kad dalis atsakovės nurodomų patirtų kaštų patenka / yra įtraukiami į sąmatą – planuojamų darbų savikainą (pvz., medžiagų sunešimas po aukštus iš transporto, medžiagų pernešimas ir išnešimas iš pastato, bokštelio nuoma, tinkavimo tinklelis, medžiagų transportavimo paslauga, šiukšlių konteinerio nuoma, saugotinų elementų išvežimas į saugojimo vietą su pakrovimu, objekto administravimas, medžiagos su atvežimu). Šalių suderintoje Lokalinėje sąmatoje tokio pobūdžio darbai taip pat nėra išskiriami. Dėl to, teismui pripažinus nurodytus atsakovės kaštus (kurie jau buvo įtraukti į sąmatoje nurodytas darbų pozicijas) pagrįstais, ieškovė buvo iš esmės apmokestinta dvigubai. Atsakovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kokių konkrečiai medžiagų įsigijimo ir atvežimo kaštus atsakovė įtraukė į 2021 m. balandžio mėn. Atliktų darbų aktą.

14.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neturi teisės į atsakovei sumokėto avanso susigrąžinimą, nes avansas/jo dalis buvo grąžinta ieškovei neva pasilikus objekte buvusias statybines medžiagas, kurias įgijo atsakovė. Teismas, nesant įstatyme numatytų sąlygų/pagrindų, iš esmės taikė įskaitymo institutą, kas lėmė, jog ieškovės ieškinys buvo atmestas nepagrįstai. Teismas pažeidė dispozityvumo principą, nes atsakovė byloje nereiškė ir neįrodinėjo jokių savarankiškų reikalavimų, taip pat ir dėl statybinių medžiagų vertės įskaitymo taikymo. Ieškovė neginčija, jog 2021 m. gegužės 20 d. pranešime atsakovei buvo pateikusi įspėjimą, jog atsakovei negrąžinus avanso, ieškovė pasiliks statybines medžiagas, tačiau šis įspėjimas nebuvo realizuotas, ieškovė apsisprendė ginti savo pažeistas teises kreipdamasi į teismą dėl sumokėto avanso priteisimo, o ne pasilikdama atsakovės įgytas statybines medžiagas. Atsakovei nepateikus jokių konkrečių duomenų apie neva ieškovės pasiliktas statybines medžiagas/jų vertę, teismo išvados, jog avansas/jo dalis ieškovei buvo grąžintas minėtu būdu, yra klaidingos ir nepagrįstos bylos duomenimis. Ieškovė nedisponavo atsakovės įgytomis statybinėmis medžiagomis, todėl ir pasibaigus sutartiniams santykiams ieškovė jokio grąžinimo neatliko ir negalėjo atlikti.

14.6. Ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė visų savo reikalavimų pagrįstumą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovė, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, faktiškai yra atlikusi statybos darbų 2 534,16 Eur sumai. Tuo tarpu atsakovė nepagrindė ir neįrodė aplinkybių, kuriomis rėmėsi savo atsikirtimuose, t. y. jog atliko statybos darbus visai iš ieškovės gauto avanso dydžio sumai. Dėl to ieškinys turėtų būti patenkintas. Pripažinus ieškinio reikalavimą dėl atsakovei sumokėto avanso priteisimo pagrįstu, tenkintinas ir ieškovės reikalavimas dėl baudos atsakovei taikymo.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Datesta“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovė, nesutikdama su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs.

Šalies argumentai

15.2. Ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo ar paaiškinimo, kodėl atsakovės pateiktas Atliktų darbų aktas negali būti laikomas dokumentu, įrodančiu atsakovės atliktų darbų kiekį ir pobūdį. Šis dokumentas atitinka visus darbų aktui keliamus reikalavimus. Vien tai, kad aktas pateiktas bylos nagrinėjimo metu, nepakeičia fakto, jog minėtas aktas buvo pateiktas, o statybos darbai faktiškai atlikti. Tinkamas atliktų darbų perdavimas neįvyko būtent dėl ieškovės kaltės. Atsakovė 2022 m. gegužės 18 d. raštu prašė ieškovės organizuoti iki Sutarties nutraukimo faktiškai atsakovės atliktų darbų nustatymo procedūrą ir šių darbų rezultato perdavimo įforminimą, tačiau ieškovė į šį atsakovės prašymą nesureagavo. Atsakovė įrodė atliktų darbų kiekį ir vertę Atliktų darbų aktu ir būtent ieškovei kilo pareiga įrodyti, kad minėtame akte nurodyti darbai nebuvo faktiškai atlikti.

15.3. Atsakovės atliktų darbų kiekis ir vertė buvo įrodyti ne tik atsakovės pateiktu Atliktų darbų aktu, tačiau ir ieškovės pateiktais paaiškinimais bei įrodymais. Ieškovės pateiktas UAB „Smart Claims“ vertinimas patvirtina faktą, jog atsakovė faktiškai atliko darbus statybos objekte. Šalys buvo susitarusios dėl stogo remonto darbų atlikimo ir šie darbai buvo atlikti, ką patvirtina UAB ,,Smart Claims“ išvada, statinio stogo nuotraukos, rangos sutarties priede Nr. 1 nurodyta lokalinė sąmata. Teismas tinkamai įvertino šių įrodymų visumą ir pagrįstai sprendė, kad atsakovė objekte atliko darbų net už didesnę, nei prašoma priteisti avanso, suma, todėl ieškinį pagrįstai atmetė.

15.4. Teismas tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą. Ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad atsakovė neatliko jokių statybos rangos darbų ar atliko apimtimi, kuri neviršija sumokėto avanso. Būtent įrodinėjimas to, ko nėra, ir sudaro ieškovės reikalavimo įrodinėjimo dalyką, t. y. kad už sumokėtą ieškovės avansą statybos darbai nebuvo atlikti.

15.5. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė negali įgyti teisės pasilikti statybines medžiagas ir atitinkamai prašyti grąžinti sumokėtą avansą pilna apimtimi. Pasirašytos rangos sutarties 5 straipsnio 2 dalies nuostatos pagrindu ieškovė įgijo teisę pasilikti statybines medžiagas. Pati ieškovė šias medžiagas įvertino, kai 2021 m. gegužės 20 d. pranešimu aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė jai atsakovės negrąžinto avanso kompensavimo sąlygas ir vertę, t. y. atsakovei negrąžinus viso avanso, ieškovė pasiliko visas medžiagas.

15.6. Ieškovės naujai pateiktas įrodymas neįrodo, kad kitas rangovas atliko statybos darbus, kurie nurodyti atsakovės Atliktų darbų akte. Priešingai, šis įrodymas kelia pagrįstų abejonių, ar ieškovė, gelbėdama situaciją dėl pralaimėtos bylos pirmosios instancijos teisme, teismui nepateikė galimai suklastoto, atgaline data galimai surašyto fizinio asmens prekių/paslaugų priėmimo kvito. Ieškovė savo reikalavimą grindė tik UAB ,,Smart Claims“ atliktu vertinimu. Ieškovė savo reikalavimą galėjo grįsti ir tuo faktu, jog kitas rangovas atliko atsakovės nurodytus statybos darbus, tačiau tik ieškinio netenkinus, ieškovė pateikė pirkimo-pardavimo kvitą, kuris neva įrodo, kad numatytus statybos rangos darbus atliko ne atsakovė, o kitas ieškovės pasamdytas rangovas. Iš pateikto kvito nėra aišku, kokius tiksliai statybos darbus buvo užsakyta atlikti, kvitas neįrodo darbų atlikimo ir priėmimo, nėra duomenų apie kvito apmokėjimą. Abejones dėl įrodymo sustiprina nurodyta darbų kaina (3 985 Eur), kai pagal Sutartį su atsakove tie darbai, kurie ekspertų pripažinti pilnai atliktais, ieškovei būtų kainavę keturis kartus didesnę sumą. Įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, todėl neturėtų būti priimtas ir prijungtas prie bylos medžiagos.

Atsiliepimas

16. Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

18. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Dėl papildomo įrodymo priėmimo

19. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė papildomą įrodymą – 2022 m. gegužės 29 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą už stogo dengimo darbus (duomenys neskelbtini).

20. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

21. Susipažinęs su ieškovės pateiktu nauju įrodymu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad su apeliaciniu skundu pateiktas prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme: jis buvo surašytas 2022 m. gegužės 29 d. ir visą laiką buvo ieškovės žinioje. Aplinkybės, susijusios su stogo statybos darbų atlikimu ir tą padariusiu subjektu (pasisakant dėl atsakovės atliktų statybos darbų apimties), buvo minimos šalių procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu, todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovės teiginius, kad šio įrodymo pateikimo poreikis kilo tik išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, pripažintina nesant pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintą išimtį iš bendros taisyklės, todėl naujai apeliacinės instancijos teisme pateikiamą įrodymą atsisakytina priimti. Pažymėtina, kad bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atveju ieškovei neužkirstas kelias šį įrodymą teikti pirmosios instancijos teismui, jei ieškovė manys tai esant reikalingą.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

22. 2021 m. vasario 3 d. ieškovė ir atsakovė sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. 02/03 (toliau – Sutartis) (e. t. 1, b. l. 6–10). Sutartimi atsakovė (generalinė rangovė) įsipareigojo atlikti ir perduoti ieškovei (užsakovei) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbus, šalių sutartus ir nurodytus Sutarties prieduose, o ieškovė įsipareigojo tinkamai ir laiku atliktus darbus priimti bei už juos atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1 straipsnio 1.2 punktas, 2 straipsnio 1, 2 punktai). Sutarties 2 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad konkretūs generalinės rangovės Sutarties pagrindu atliekami darbai, jų apimtis, kokybės reikalavimai, nurodyti pasirašytuose Sutarties prieduose. Sutartyje įtvirtinta generalinės rangovės teisė darbų atlikimui pasitelkti subrangovus, kartu nustatant, jog bet kokiu atveju už generalinės rangovės pasitelktų ar pasamdytų subrangovų ir kitų trečiųjų asmenų atliktus darbus užsakovei atsako generalinė rangovė (Sutarties 2 straipsnio 3 punktas). Sutarties 3 straipsnio 1 punkte atsakovė įsipareigojo darbus pradėti 2021 m. vasario 5 d. ir baigti 2021 m. balandžio 16 d. Sutarties priede Nr. 1 – Lokalinėje sąmatoje – išvardinti šalių suderinti ir jų atstovų parašais patvirtinti atliktini Stogo remonto darbai (e. t. 1, b. l. 11–12). Sutarties 6 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad užsakovė prieš darbų pradžią sumoka generalinei rangovei 14 527,95 Eur avansą, kuris išsiskaičiuoja iš mokėtinų sumų nuo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų.

23. 2021 m. vasario 17 d. ieškovė sumokėjo atsakovei 14 527,95 Eur avansą (e. t. 1, b. l. 13).

24. 2021 m. balandžio 28 d. ieškovė raštu įspėjo atsakovę apie Sutarties nutraukimą, nes darbai nėra atlikti per Sutartyje šalių nustatytą terminą (Sutarties 11 straipsnio 3.1 punktas) (e. t. 1, b. l. 14).

25. 2021 m. gegužės 20 d. raštu ieškovė nurodė atsakovei, kad nuo 2021 m. birželio 4 d. ieškovė Sutartį nutraukia (e. t. 1, b. l. 16–17). Rašte ieškovė nurodė, kad atsakovė pažeidžia Sutarties sąlygas, nes vykdoma nesaugi, nekokybiška statyba (atlikti mažojo stogelio darbai nukrypo nuo darbo projekto). Ieškovės teigimu atsakovė nėra atlikusi Sutartimi sulygtų darbų, kurie būtų suderinti per Sutartimi nustatytus terminus ir sąlygas, atlikti darbai neatitinka darbo projekto ir būtinas jų perdarymas, t. y. užsakovė negavo ir negauna to, ko tikėjosi iš Sutarties. Ieškovė taip pat pareikalavo, kad atsakovė iki 2021 m. gegužės 24 d. grąžintų sumokėtą avansą, ir informavo, kad atsakovei negrąžinus viso avanso, užsakovė (ieškovė) pasiliks visas medžiagas. Kartu su raštu ieškovė pateikė atsakovei Stogo trūkumų aktą (e. t. 1, b. l. 64–67).

26. 2022 m. gegužės 9 d. pretenzija ieškovė kreipėsi į atsakovę, reikalaudama grąžinti avansą ir sumokėti netesybas iki 2022 m. gegužės 13 d. (e. t. 1, b. l. 19–20).

27. 2022 m. gegužės 18 d. atsakovė pateikė atsakymą į ieškovės pretenziją (e. t. 1, b. l. 77–78). Atsakovė, be kitų aplinkybių, nurodė, kad užsakovės reikalavimo teisė į nepanaudoto avanso dalį (likutį) gali būti nustatyta tik įvertinus rangovės tinkamai atliktų darbų dalį. Atsižvelgdama į tai, atsakovė (rangovė) rašte prašė ieškovės (užsakovės) organizuoti iki Sutarties nutraukimo faktiškai atsakovės atliktų darbų nustatymo procedūrą ir šių darbų rezultato perdavimo įforminimą.

28. 2022 m. gegužės 18 d. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės sumokėtą avansą ir netesybas. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu ir argumentuodama savo teise į užmokestį už realiai atliktus darbus, kuris, atsakovės teigimu, viršija ieškovės sumokėtą avansą, kartu su tripliku pateikė 2021 m. balandžio mėnesio Atliktų darbų aktą Nr. 1 (e. t. 1, b. l. 130). Akte nurodyta, kad atsakovė atliko darbų ginčo objekte už 17 936,44 Eur sumą. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad dalį darbų atsakovė yra atlikusi, pateikė į bylą ginčo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuotraukas ir (e. t. 2, b. l. 3–8) ir UAB ,,Smart Claims“ parengtą 2023 m. sausio 18 d. Atliktų darbų kiekio ir sumos vertinimą Nr. W/23/01/0012 (e. t. 2, b. l. 9–87). Atsižvelgdama į tai, ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą, sumažindama jį Atliktų darbų kiekio ir sumos vertinime nurodyta atliktų darbų verte ir prašydama priteisti iš atsakovės 11 993,79 Eur avanso dalį.

29. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad atsakovė, atlikusi tam tikrus statybos darbus, įgijo teisę prašyti sumokėti už faktiškai iki Sutarties nutraukimo atliktus darbus ir atitinkamai panaudoti ieškovės sumokėtą avansą. Įvertinęs įrodymus, teismas konstatavo, kad byloje nepateikta duomenų apie atsakovės atliktų darbų nustatymo būdą ir panaudotų medžiagų vertę, ieškovė nepaneigė atsakovės pateiktame Atliktų darbų akte Nr. 1 nurodytų darbų kiekio ir ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami sprendžiant, kokia dalimi sumokėtas avansas padengia atsakovės atliktų darbų kainą; darbų rezultatas faktiškai yra perduotas ieškovei. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė nepagrįstai atsisako grąžinti avansą ir Sutarties nutraukimo atveju ji įgijo teisę į dalies avanso grąžinimą. Dėl šio teismo sprendimo ieškovė padavė nagrinėjamą apeliacinį skundą, argumentuodama, kad teismas pažeidė įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nesilaikė rungimosi bei dispozityvumo principų, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą bylos šalims, atskirus įrodymus vertino atsietai nuo kitų bylos įrodymų, dalies įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Ieškovės teigimu, teismas nepagrįstai Atliktų darbų aktui Nr. 1 suteikė rangovo vienašališkai pasirašyto statybos darbų atlikimo akto teisinę reikšmę, todėl neteisingai perkėlė ieškovei įrodinėjimo naštą nustatant realiai atliktų darbų apimtį ginčo objekte. Šie klausimai apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (CPK 320 straipsnis).

Dėl darbų priėmimo-perdavimo akto nepasirašymo pasekmių

30. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai.

31. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku. Kitos statybos rangą reglamentuojančios teisės normos detalizuoja sutarties šalių pareigų vykdymą ir teisių įgyvendinimą, tačiau jos nepaneigia esminės užsakovo pareigos – sumokėti rangovui už tinkamai atliktą darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).

32. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas atliekamas CK 6.694 straipsnyje nustatyta tvarka. Statybos rangos sutarties pagrindu atliktų statybos darbų perdavimas ir priėmimas turi vykti įstatyme nustatyta tvarka, jį įforminant aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-313/2016). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnius, užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas pasirašomas abiejų šalių ir, kaip dvišalis sandoris, sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, be to, jis reikšmingas statybos rangos sutarties įvykdymui patvirtinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).

33. Įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus (CK 6.652, 6.694 straipsniai). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Vienašalis perdavimo aktas netenka galios tik tuo atveju, jei teismas jį pripažįsta negaliojančiu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).‎ Vienašalio darbų perdavimo akto pasirašymo iš rangovo pusės atveju, užsakovui tenka pareiga įrodyti akte nurodytų darbų apimties neatitikimą, darbų trūkumus ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

34. Taigi, tiek teisiniame reglamentavime, tiek jį aiškinančioje teismų praktikoje įtvirtintos ir aptartos taisyklės, kaip statybos rangos atveju turėtų būti perduodami atlikti darbai ir kaip elgiamasi tokiu atveju, jei užsakovas atsisako darbus priimti ir pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktą. Taip pat praktikoje aptartas ir įrodinėjimo pareigos paskirstymas kilus ginčams, pagal kurį, kaip minėta, užsakovui atsisakius priimti darbus, rangovas turi teisę vienašališkai surašyti darbų perdavimo aktą, kuris netenka galios tik tokiu atveju, kai akto nepasirašęs užsakovas jį nuginčija teisme, t. y. vienašališkai rangovo pasirašytą perdavimo aktą turi nuginčyti jį pasirašyti atsisakęs užsakovas.

35. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad ginčo rangos darbai nebuvo perduoti įstatymo (CK 6.694 straipsnis) bei Sutarties (Sutarties 4 straipsnis, 7 straipsnio 9 punktas) nustatyta tvarka, t. y. byloje nėra ginčo dėl to, kad atliktų darbų perdavimas po Sutarties nutraukimo nebuvo organizuotas, darbų perdavimo-priėmimo aktas nebuvo parengtas, šalys tokio dokumento nepasirašė. Be to, atsakovė, kaip rangovė, iki bylos nagrinėjimo teisme nesurašė ir vienašalio darbų perdavimo akto, su kuriuo nesutikdama ieškovė būtų turėjusi jį nuginčyti. Šis klausimas iškilo tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl pagal Sutartį sumokėto avanso grąžinimo, o atsakovė atsisakė jį grąžinti, argumentuodama avanso sumos įskaitymu už realiai atliktus darbus. Tik su tripliku atsakovė pateikė Atliktų darbų aktą Nr. 1, kuris, kaip pagrįstai nurodė ieškovė, nebuvo parengtas ir pasirašytas statybos darbų priėmimo-perdavimo aktui parengti ir pasirašyti nustatyta tvarka, įtvirtinta tiek CK 6.694 straipsnyje, tiek Sutartyje. Dėl to toks atsakovės pateiktas dokumentas, kaip pagrįstai nurodė ieškovė apeliaciniame skunde, neįgyja įstatyme bei teismų praktikoje apibrėžto vienašalio darbų perdavimo akto teisinės galios, apibrėžtos CK 6.694 straipsnyje, ir vertintinas kaip rašytinis įrodymas apie atliktų darbų apimtį, kuris turėjo būti įvertintas bendrame įrodymų visete.

36. Atsižvelgiant į tai, byloje aktualus klausimas dėl teisinių pasekmių, atsirandančių statybos rangos sutarties šalims įstatymų nustatyta tvarka nepasirašius darbų priėmimo-perdavimo akto (ir / ar rangovui nesurašius vienašalio perdavimo akto CK 6.694 straipsnio prasme).

37. Spręsdamas šį klausimą, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017). Dėl to darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018). Nesant darbų perdavimo-priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Darbų priėmimo-perdavimo reikšmės mokėjimo prievolei vykdyti suabsoliutinimas prieštarautų šių procedūrų, įgyvendinamų teisių bei pareigų paskirčiai ir sudarytų prielaidas nepagrįstam praturtėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009).

38. Be to, CK 6.671 straipsnyje įtvirtinta, kad, jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato perdavimo, faktiškai atlikti darbai priimami ta pačia tvarka, kaip ir galutinis darbų rezultatas. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta užsakovo pareiga nedelsiant pradėti darbų priėmimą po to, kai gauna rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-235/2005). Užsakovas po sutarties nutraukimo privalo priimti faktiškai atliktus darbus ir už juos sumokėti, t. y. įstatyme nustatyta, kad rangovas tokiais atvejais taip pat turi teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).

39. Atsižvelgiant į nurodytą, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pasirašytas darbų perdavimo-priėmimo aktas įstatyme ir Sutartyje nustatyta tvarka, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tam tikrų darbų rezultato užsakovė nepriėmė ir / ar neturi pareigos už juos sumokėti.

40. Šiame kontekste antraeilę reikšmę turi aplinkybės, susijusios su tuo, dėl kurios iš šalių elgesio nebuvo pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktai, ypač atsižvelgiant į tai, jog bylos medžiaga pakankama konstatuoti, jog tiek ieškovė, tiek atsakovė nepadarė visko, kad realiai atsakovės atliktų darbų rezultatas po Sutarties nutraukimo būtų perduodamas tinkamai (CPK 185 straipsnis). Viena vertus, nėra ginčo dėl to, kad atsakovė iki pat bylos nagrinėjimo proceso neparuošė ir nepateikė ieškovei atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto. Dokumentas, kuriuo atsakovė įvardijo savo realiai ginčo objekte atliktus darbus, pateiktas tik bylos nagrinėjimo metu, kaip tripliko priedas. Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad užsakovas privalo pradėti darbų priėmimą nedelsiant po rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2010; 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013). Nagrinėjamu atveju iš atsakovės 2022 m. gegužės 18 d. atsakymo į ieškovės pretenziją (e. t. 1, b. l. 77–78) matyti, kad atsakovė prašė ieškovės (užsakovės) organizuoti iki Sutarties nutraukimo faktiškai atsakovės atliktų darbų nustatymo procedūrą ir šių darbų rezultato perdavimo įforminimą, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovė į tokį prašymą būtų reagavusi, pvz., prašiusi pateikti atliktų darbų aktą, tarusis dėl perdavimo laiko bei organizavimo ar pan.; priešingai, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl avanso priteisimo. Toks šalių elgesys neatitinka bendradarbiavimo pareigos ir sukuria ginčo situaciją.

Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo

41. Taigi, šalims nepasirašius darbų perdavimo-priėmimo akto ir įstatymo bei Sutarties nustatyta tvarka neįforminus atsakovės iki Sutarties nutraukimo atliktų darbų perdavimo užsakovei, apimties, kokybės bei vertės, ieškovės pareiga sumokėti už atsakovės tinkamai atliktus darbus neišnyko. Tačiau nesant teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančio darbų perdavimo, atsakovei nesurašius vienašalio darbų perdavimo akto pagal CK 6.694 straipsnio reikalavimus, negali būti taikomos pirmiau aptartame teisiniame reglamentavime ir teismų praktikoje suformuluotos su tokių aktų pasirašymu siejamos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, pagal kurias, vienašalio darbų perdavimo akto pagal CK 6.694 straipsnį surašymo atveju, su juo nesutinkanti šalis turi pareigą jį nuginčyti. Nesant tokio akto, taikytinos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias, kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimų ir / ar atsikirtimų pagrindą (CPK 178 straipsnis).

42. Šios bylos kontekste šį įrodinėjimo teisė bei pareiga vertintina per ieškinio reikalavimo prizmę – ieškovė kreipėsi į teismą, reikalaudama priteisti iš atsakovės pagal Sutartį sumokėtą avansą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas yra pinigų suma, kuria rangos sutarties pagrindu viena šalis iš anksto sumoka kitai šaliai už sutartimi sulygtus darbus. Vykdant sutartį, avansu sumokėti pinigai sutartyje nustatytomis sąlygomis naudojami atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus. Sutarties nutraukimo atveju atsiskaitant už atliktus darbus, pirmiausia naudojama avansu sumokėta pinigų suma ir, priklausomai nuo avanso sumos ir atliktų darbų kainos santykio, vienai iš šalių atsiranda piniginio reikalavimo teisė, o kitai – finansinė prievolė, t. y. tuo atveju, kai avanso suma viršija atliktų darbų kainą, užsakovas turi teisę reikalauti, kad rangovas grąžintų darbų kainą viršijantį avanso likutį, ir, priešingai, kai darbų kaina viršija avanso sumą, rangovas turi teisę reikalauti, kad užsakovas sumokėtu avansu nepadengtą darbų kainos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013).

43. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė įgijo teisę reikalauti sumokėti už faktiškai iki Sutarties nutraukimo atliktus darbus bei atitinkamai panaudoti ieškovės sumokėtą avansą, todėl nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta faktiškai atsakovės atliktų darbų apimtis bei vertė, kurių padengimui būtų galima panaudoti avansu ieškovės sumokėtus pinigus.

44. Atsižvelgiant į nurodytą, atmestini kaip nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai taikė įskaitymo institutą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas, kaip išankstinis mokėjimas už darbus, ir įskaitymas, kaip prievolės pasibaigimo pagrindas, yra atskiri ir skirtingomis aplinkybėmis taikytini teisės institutai. Įskaitymui atlikti reikalingos tam tikras sąlygas atitinkančios šalių priešpriešinės prievolės, t. y. kiekviena iš šalių kitos atžvilgiu turi tiek reikalavimo teisę, tiek prievolę. Šios priešpriešinės prievolės gali pasibaigti ar sumažėti jas įskaičius tarpusavyje. Tuo tarpu avansas atlieka mokėjimo funkciją ir yra vienos šalies iš anksto pagal sutartį kitai šaliai sumokama suma už būsimus darbus. Dėl to reikalavimo teisė atsiranda tik vienai iš šalių: arba avansą sumokėjusiai šaliai (jei avansas yra didesnis už realiai kitos šalies pagal sutartį atliktų darbų, už kuriuos jis mokėtas, vertę), arba darbus atlikusiai šaliai (jei avansas yra mažesnis už realiai atliktų darbų kainą). Atitinkamai ir prievolę turi tik viena iš šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011).

45. Nagrinėjamu atveju, nesant įstatymo reikalavimus atitinkančio statybos darbų perdavimo akto, atsakovei, neigiančiai savo prievolę grąžinti avansą faktiškai atliktų darbų vertės apimtimi, teko pareiga įrodyti realiai atliktų darbų apimtį bei vertę (CPK 178 straipsnis). Atitinkamai ieškovė, nesutikdama su atsakovės teikiamais įrodymais bei argumentais dėl darbų apimties ir / ar vertės, turėjo teisę bei pareigą įrodinėti savo atsikirtimus. Atsižvelgiant į tai, pripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims – pasisakydamas dėl šalių turimos įrodinėjimo pareigos, nepakankamai atsižvelgė į tai, jog nagrinėjamu atveju darbai nebuvo perduoti įstatymo ar Sutarties nustatyta tvarka, ir dėl to nepagrįstai priskyrė ieškovei pareigą įrodyti atsakovės realiai (ne)atliktus darbus ir / ar jų vertę.

46. Išvados dėl atsakovės procesinės pareigos pagrįsti teiginius dėl realiai atliktų darbų apimties bei vertės nepaneigia atsakovės argumentai, kad dėl konfliktiškų šalių santykių atsakovė nebuvo įleidžiama į objektą, negalėjo bendrauti su jos pačios, kaip generalinės rangovės, samdytu rangovu (trečiuoju asmeniu), negalėjo iš pastarojo gauti atliktų darbų akto ir pan. Tokio pobūdžio aplinkybės nesudaro pagrindo pakeisti bendrąją įrodinėjimo pareigą civiliniame procese, o asmeniui neužkirstas kelias naudotis įstatyme įtvirtintomis priemonėmis įrodymams rinkti (CPK 190, 199, 212 ir kt. straipsniai).

Dėl reikšmingų faktinių aplinkybių (ne)nustatymo

47. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovei ieškiniu reikalaujant priteisti iš atsakovės pagal Sutartį sumokėtą avansą, o atsakovei savo atsisakymą tai padaryti grindžiant teise gauti atlyginimą už realiai atliktus statybos rangos darbus pagal Sutartį, turėjo būti nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovės iki Sutarties nutraukimo realiai faktiškai atliktais statybos darbais – jų apimtimi, tinkamumu bei verte. Tik nustačius tikslią tinkamai atliktų darbų vertę būtų pagrindas spręsti, ar atsakovė pagrįstai atsisako grąžinti ieškovei pagal Sutartį sumokėtą avansą.

48. Reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos vertinant byloje pateiktus įrodymus. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).

49. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nurodė, kad ieškovė, nors ir nesutinka su atsakovės pateiktu Atliktų darbų akte Nr. 1 nurodytais faktiškai atliktų darbų kiekiais, tačiau konkrečiais įrodymais bei svariais argumentais jų (atliktų darbų kiekių) fakto nepaneigė ir neįrodė, kad tokio darbų kiekio atsakovė ir/ar jos pasitelktas subrangovas negalėjo faktiškai atlikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos teismo išvados padarytos netinkamai paskirsčius šalių įrodinėjimo pareigą, be to, nukrypstant nuo įrodymų vertinimo taisyklių, neįvertinus reikšmingos įrodymų visumos, neištyrus svarbių faktinių aplinkybių, kurias būtina nustatyti, atsižvelgiant į pirmiau aptartą statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisinių nuostatų turinį.

50. Pirma, atsakovė darbų atlikimo faktą bei apimtį siekė įrodyti su tripliku pateiktu Atliktų darbų aktu Nr. 1, pagal kurį atlikta darbų už 17 936,44 Eur. Ieškovė, nesutikdama su šiame akte nurodytų darbų apimtimi bei verte, pateikė UAB ,,Smart Claims“ parengtą 2023 m. sausio 18 d. Atliktų darbų kiekio ir sumos vertinimą Nr. W/23/01/0012, kuriame, palyginant Sutartimi patvirtintą Lokalinę sąmatą su Atliktų darbų aktu Nr. 1, įvertinus pastato vaizdą, konstatuota, jog darbų atlikta už 2 094,35 Eur (be PVM). Pirmosios instancijos teismas, kritiškai įvertinęs Atliktų darbų kiekio ir sumos vertinimą Nr. W/23/01/0012, konstatavo, kad šis vertinimas nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovės tinkamai objekte atliktų darbų vertė yra tik 2 094,35 Eur (be PVM). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, dėl kurių ieškovės pateiktas Atliktų darbų kiekio ir sumos vertinimas Nr. W/23/01/0012 įvertintas kaip nepakankamai išsamus. Kaip matyti iš šio vertinimo, juo buvo siekta įvertinti atsakovės pateiktame Atliktų darbų akte Nr. 1 nurodytus darbus (apimties ir kainos aspektais), todėl iš esmės netirta aplinkybė dėl kitų Sutartyje sutartų ir Lokalinėje sąmatoje (Sutarties priedas Nr. 1) išvardintų darbų (ne)atlikimo. Be to, įvertinti ir ne visi Atliktų darbų akte Nr. 1 nurodyti darbai. Atkreiptinas dėmesys, kad šis UAB ,,Smart Claims“ parengtas Atliktų darbų kiekio ir sumos vertinimas Nr. W/23/01/0012 ieškovės buvo pateiktas siekiant paneigti atsakovės pateiktą Atliktų darbų aktą Nr. 1, todėl sietas būtent su Atliktų darbų akte Nr. 1 atsakovės įvardintais darbais. Susipažinus su Atliktų darbų aktu Nr. 1 matyti, kad, viena vertus, į jį įtraukta tik dalis Lokalinėje sąmatoje (Sutarties priede Nr. 1) sutartų darbų, apimančių dalį sąmatos 1 skyriuje (ardymo darbai), 5 skyriuje (verandos stogo įrengimo darbai), 7 skyriuje (kiti darbai) aptartų darbų. Kita vertus, į jį įtraukti darbai, kurie Lokalinėje sąmatoje (Sutarties priedas Nr. 1) nėra numatyti – medžiagų sunešimas po aukštus iš transporto, medžiagų pernešimas ir išnešimas iš pastato, tinkavimo tinklelis, bokštelio nuoma, medžiagų transportavimo paslaugos, šiukšlių konteinerių nuoma, šiukšlių konteinerių nuoma, saugotinų elementų išvežimas į saugojimo vietą su pakrovimu, objekto administravimas, grindų apsauga OSB plokštėmis, grindų ardymas apšiltinamuoju sluoksniu, medžiagos su atvežimu. Taigi, iš atsakovės pateikto Atliktų darbų akto Nr. 1 išplaukia, kad iki Sutarties nutraukimo buvo atlikta dalis Lokalinės sąmatos 1, 5, 7 skyriuose nustatytų darbų su įvardintais papildomais, Sutartyje neaptartais, darbais. Teismas, pripažindamas, jog Atliktų darbų akte Nr. 1 atsakovės nurodyti darbai buvo atlikti, nesiaiškino ir netyrė ieškovės argumentų dėl nurodytų darbų kainos nepagrįstumo, taip pat netyrė argumentų, susijusių su aplinkybe, jog į aktą įtraukti Lokalinėje sąmatoje šalių nesuderinti darbai. Pati savaime aplinkybė, kad galimai buvo atlikti papildomi darbai, nesudaro pagrindo spręsti, jog jie nebuvo būtini ir neturėtų būti apmokami, tačiau nagrinėjamu atveju teismas nesiaiškino šių papildomų darbų atlikimo būtinybės, jų išskyrimo iš Lokalinėje sąmatoje aptartų darbų apimties pagrįstumo ir pan. Nenustačius šių aplinkybių, susijusių su akte nurodytų papildomų darbų, neįvardintų Lokalinėje sąmatoje, (ne)atlikimu ir būtinybe, nebuvo pakankamai duomenų pripažinti, jog atsakovė pagrįstai atsisako grąžinti avansą besiremdama Atliktų darbų akte Nr. 1 nurodytų darbų už visą įvardintą 17 936,44 Eur sumą atlikimu.

51. Antra, iš Sutarties priedo Nr. 1 (Lokalinės sąmatos) matyti, kad šalys buvo susitarusios dėl stogo remonto darbų – ardymo darbų (sąmatos 1 skyrius), metalo konstrukcijų gamybos ir montavimo (sąmatos 2 skyrius), betonavimo darbų (sąmatos 3 skyrius), pastato stogo įrengimo darbų (sąmatos 4 skyrius), verandos stogo įrengimo darbų (sąmatos 5 skyrius), pastato švieslangių įrengimo (sąmatos 6 skyrius). Byloje esantys duomenys (šalių paaiškinimai, foto nuotraukos, Atliktų darbų kiekio ir sumos vertinimas Nr. W/23/01/0012) patvirtinta (ir nėra šalių ginčo), kad ginčo objekte stogas yra uždengtas. Ieškovės pateiktame vertinime Nr. W/23/01/0012 nurodoma, jog apžiūros metu fiksuota, kad objekto stogo laikanti konstrukcija, apšiltinimas ir čerpių danga atlikta pilnai; vertinime taip pat nurodoma, kad dalis sąmatos pozicijų (darbų), tikėtina, yra atlikti, tačiau paslėpti / uždengti sekančiais darbais / medžiagomis, todėl vizualios apžiūros metu nėra galimybės nustatyti jų atlikimo faktą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šie vertinime nurodyti darbai atitinka Sutarties priede Nr. 1 (Lokalinės sąmatos 4 skyriuje) nurodytus darbus, kuriuos įsipareigojo atlikti atsakovė. Atsakovė paaiškino, kad stogo dengimo darbus atliko ji (jos, kaip generalinės rangovės, pasitelktas rangovas), tačiau nepateikė tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, atsakovės pateiktame Atliktų darbų akte Nr. 1 tokie stogo dengimo darbai nėra įtraukti. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad stogo dengimo darbus atliko (ar juos perdarė taisant trūkumus) kiti jos samdyti rangovai (t. y. ne atsakovė). Tačiau iš bylos medžiagoje esančio ieškovės 2021 m. gegužės 20 d. rašto atsakovei matyti, kad ieškovė būtent atsakovei reiškė pretenzijas dėl nekokybiškos statybos, nurodydama, kad atlikti mažojo stogelio darbai nukrypo nuo darbo projekto, o kartu su raštu pateikiamas Stogo trūkumų aktas, kuriame pateikiamos pastabos dėl stogo įrengimo darbų (e. t. 1, b. l. 16–17; 64–67). Taigi, ieškovės pozicija nėra nuosekli, o teismas, netirdamas faktinių aplinkybių, susijusių su realiai atsakovės atliktų stogo dengimo darbų apimtimi, atitiktimi kokybės reikalavimams bei konkrečia verte, nenustatė aplinkybių, reikšmingų vertinant ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Nebuvo nustatyta, kas ir kokius stogo dengimo darbus atliko; kokia dalis šių darbų ir už kokią kainą buvo atlikti atsakovės, ar atsakovė darbus atliko tinkamai. Nenustatęs konkrečios atsakovės tinkamai atliktų darbų vertės, teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl tų darbų vertės santykio su ieškovės sumokėto avanso suma ir, atitinkamai, nebuvo pakankamai duomenų įvertinti ieškovės reikalavimo grąžinti avansą pagrįstumą.

52. Trečia, kaip pagrįstai nustatė teismas, Sutarties 5 straipsnio 2 punkte šalys susitarė, kad medžiagos, kurios įgyjamos generalinio rangovo, yra įgyjamos objektui ir tampa užsakovo nuosavybe po akto pasirašymo. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, perdavimo aktas nebuvo pasirašytas. Ieškovė 2021 m. gegužės 20 d. pranešime atsakovei nurodė, kad, jei atsakovė negrąžins avanso, ieškovė pasiliks visas medžiagas. Ieškovė teigė, kad jokių medžiagų ji nepasiliko, nes pasirinko kitą teisių gynimo būdą, o atsakovė – kad byloje nėra duomenų apie medžiagų grąžinimą atsakovei. Teismas nurodė, kad duomenų apie medžiagų vertę ir ar jos (ne)grąžintos atsakovei, ieškovė nepateikė, o tai, teismo vertinimu, leidžia spręsti apie avanso ir / ar jo dalies grąžinimo įvykdymą. Taigi, teismas ieškovei priskyrė pareigą įrodyti, jog medžiagos buvo grąžintos atsakovei, tačiau nenustatė, kokios medžiagos ir už kokią sumą buvo objekte Sutarties nutraukimo metu. Teismas nenustatė, kokia avanso dalimi galėjo būti apmokėta už ieškovei paliktas medžiagas, jei jos buvo paliktos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant visapusiško bylos išnagrinėjimo, buvo būtina išsiaiškinti, kokios vertės medžiagos buvo pristatytos į statybos objektą ir kokios jame liko (jei liko) po Sutarties nutraukimo. Tik nustačius objekte likusių medžiagų vertę, būtų galima spręsti dėl atsakovės argumento atsisakant grąžinti avansą (jo dalį) ieškovei likusių medžiagų vertės dalyje pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir nenustatė, o sprendimą šioje dalyje grindė nepagrįstomis prielaidomis tiek dėl medžiagų buvimo objekte fakto, tiek dėl jų vertės santykio su sumokėto avanso dydžiu.

53. Apibendrinant konstatuotina, kad neištyrus anksčiau aptartų aplinkybių, susijusių su realiai atsakovės ginčo objekte atliktų darbų apimtimi ir jų kaina (verte), taip pat medžiagų verte ir jų (ne)pasilikimu statybos objekte, nėra galimybės įvertinti, ar avansas viršija atliktų darbų / ieškovei likusių medžiagų vertę. Neištyrus šių reikšmingų aplinkybių, nėra galimybės įvertinti ieškiniu keliamų reikalavimų pagrįstumo.

Dėl procesinės bylos baigties

54. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalaujama, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o pats apeliacinės instancijos teismas negali to padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007).

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino situacijos ypatumų, susijusių su teisės aktuose ir Sutartyje nustatytų reikalavimų atitinkančio statybos rangos darbų perdavimo-priėmimo akto nepasirašymu, todėl netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą, nenustatė ir neįvertino pirmiau aptartų reikšmingų faktinių aplinkybių. Nenustačius šių reikšmingų faktinių aplinkybių šiuo atveju neatskleista bylos esmė. Įvertinus nurodytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį bei pobūdį, negalima šių klausimų išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

56. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų bei vertintinų įrodymų bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą reikšminga apimtimi iš naujo, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją, todėl yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

57. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl visų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, nes tik išnagrinėjus bylą iš esmės iš naujo, spręstinas klausimas dėl byloje pareikštų reikalavimų (ne)pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58. Kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs galutinio teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).

59. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegijai nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas, atsižvelgdamas į galutinę procesinę bylos baigtį.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Rūta LatvelėIeva Navickaitė-SakalauskienėTatjana Žukauskienė