- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- 2-713-553/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00735-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta iš dalies ir klausimas perduotas nagrinėti I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė (pirm.)
- Trečiasis asmuo
- Kauno teritorinės muitinė
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto banko“
- Atsakovas
- Arvydo Geležiaus prekybos įmonė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų Kauno teritorinės muitinės ir valstybės įmonės „Turto bankas“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarties, kuria nurodytų suinteresuotų asmenų prašymai dėl atsakovės bankrutavusios A. G. prekybos įmonės turto paskirstymo perduoti nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartimi A. G. prekybos įmonei (toliau – ir atsakovė) iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimu atsakovė pripažinta likviduota ir pasibaigusia dėl bankroto. 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
2. Suinteresuoti asmenys Kauno teritorinė muitinė ir VĮ „Turto bankas“ (kreditorės) kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymais dėl turto paskirstymo išnagrinėtoje A. G. prekybos įmonės bankroto byloje. Suinteresuoti asmenys prašė jiems pripažinti (perduoti) nuosavybės teises atitinkamai į 449/1000 ir 177/1000 dalis 0,1808 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir paskirti bankroto administratorių šio nekilnojamojo turto realizavimui, o gautas lėšas paskirstyti kreditorėms, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. Nr. e2-1074-480/2018 2018 m. kovo 27 d. teismo sprendimu pirmiau nurodytas turtas pripažintas bendrąja G. G. ir A. G. jungtine nuosavybe. Įsiteisėjusius šiam teismo sprendimui paaiškėjo, kad atsakovė A. G. personalinė įmonė turi turto, apie kurį nebuvo žinoma įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu – turtas buvo nuslėptas, apsimestinio sandorio pagalba įregistruojant jį A. G. tėvų vardu. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas naujai atsiradusį turtą paskirstyti įmonės kreditoriams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 10 d. nutartimi suinteresuotų asmenų prašymus dėl turto paskirstymo perdavė nagrinėti pagal teismingumą į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-11-399/2020.
5. Teismas nustatė, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-11-399/2020 pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, neturtinės žalos, piniginių kompensacijų priteisimo bei pagal atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei G. G. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo, tretieji asmenys S. G., J. B., ŽŪB „Tekėlas“, UAB laidojimo namai „Saulėlydis“, UAB „IG Trans LT“, S. A. G., A. A. G., R. G., T. G., E. K., VĮ „Turto bankas“, Kauno teritorinė muitinė.
6. Teismas nurodė, kad pagal teisinį reguliavimą santuokos nutraukimo bylose turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad kasacinis teismas laikosi praktikos, jog visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Tokiu būdu yra siekiama apsaugoti siekiančių nutraukti santuoką sutuoktinių, jų vaikų bei kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011). Tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011).
7. Įvertinęs, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-11-399/2020 yra sprendžiamas ir sutuoktinių Geležių turto, tame tarpe ir nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo ir 0,1808 ha ploto žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo klausimas, kad į šios bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis yra įtraukti ir suinteresuoti asmenys, teismas sprendė, jog pastarųjų prašymai dėl naujai paaiškėjusio bankrutavusios A. G. personalinės įmonės turto paskirstymo turi būti nagrinėjami santuokos nutraukimo byloje.
III. Atskirųjų skundų argumentai
8. Suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo – išnagrinėti atsiradusio turto paskirstymo kreditorėms klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-157-790/2019, be kita ko, konstatavo, kad ginčo turto savininkais yra nurodyti ne ieškovė ir A. G., o atsakovai S. A. G. ir A. A. G., nes šalys siekė išvengti pareigos atsiskaityti su A. G. prekybos įmonės kreditoriais ir norėjo nuslėpti turtą. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismui likvidavus nurodytą įmonę dėl bankroto, liko nepatenkinti kreditorių VĮ „Turto bankas“ ir Kauno teritorinės muitinės reikalavimai, kurių bendra suma – 120 694,11 Eur. Jeigu ieškovė ir atsakovas A. G. nebūtų įgiję ginčo turto per statytinius S. A. G. ir A. A. G., į šį turtą būtų nukreiptas išieškojimas A. G. personalinės įmonės kreditorių naudai. Tai reiškia, kad ginčo sandorių sudarymas pažeidė ne tik ieškovės, žinojusios apie sandorių sudarymą ir delsusios ginti savo teises, bet ir valstybės, kurios naudai pirmiau nurodytos kreditorės siekė išieškoti finansinius reikalavimus, teises.
8.2. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 31 d. civilinėje byloje Nr. 2A-701-789/2016 konstatavo, kad įmonės pasibaigimas neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkini arba buvo patenkinti tik iš dalies, pretenduoti tiek į turtą, kylantį iš reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą. Šiais atvejais bankrutavusios ir iš juridinių asmenų registro išregistruotos įmonės turtą ir turtines reikalavimo teises pagal įstatymą perima jos kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti likvidavimo procedūros metu pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 35 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimo patenkinimo eilę ir tvarką. Tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-67/2008; 2012 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2098/2012).
8.3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ jau kartą kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu dėl turto paskirstymo atsakovės bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-997-798/2019 panaikino Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartį ir prašymą dėl naujai paaiškėjusio turto paskirstymo pasibaigusios ir išregistruotos A. G. personalinės įmonės bankroto byloje priėmimo klausimą perdavė spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodytoje byloje konstatavo, kad po A. G. personalinės įmonės bankroto bylos pabaigos atsirado turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, todėl kreditorės turi teisę kreiptis į A. G. personalinės įmonės bankroto bylą nagrinėjusį Kauno apygardos teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo.
8.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2008 konstatavo, kad A. G. personalinės įmonės veiklos atsiradusios prievolės laikytinos bendromis sutuoktinių prievolėmis, kurios tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto, o jo nesant ar nepakankant – iš sutuoktiniams priklausančio asmeninės nuosavybės teise turimo turto. ĮBĮ nuostatos aiškinamos kartu su CK normomis, įstatymų leidėjas, bankrutuojančios įmonės administratoriui suteikdamas teisę vykdyti išieškojimą iš įmonės savininko turto, taip pat nustatė įmonės savininko sutuoktinio atsakomybę už bendras prievoles kreditoriams, todėl, nagrinėjamoje byloje pripažinus, kad sutuoktinių turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, konstatuotina, jog jų turtas nebuvo atskirtas, todėl iš santuokos metu įsteigtos įmonės veiklos atsiradusios prievolės laikytinos bendromis sutuoktinių prievolėmis.
8.5. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-997-798/2019 grindė ir kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2007 m. birželio 4 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007. Kasacinis teismas nurodytoje byloje pasisakė, kad kai bankroto byla iškeliama įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo jos savininko ar narių turto, klausimas dėl sutuoktinių bendro turto padalinimo perduodamas nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CK 3.51, 3.55 straipsniai, 3.116 straipsnio 1 dalis). Kadangi bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, yra nustatyta speciali bankroto bylų nagrinėjimo procedūra, įtvirtinta ĮBĮ.
Šalies argumentai
8.6. Turto paskirstymas ir turto padalijimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės nėra tapačios sąvokos, todėl svarbus šių veiksmų teisinis atribojimas. Turto padalijimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės galimas tik turtui, kuris priklauso sutuoktiniams. Vadovaujantis skunde aptarta teismų praktika, konstatuotina, kad bankrutavusios ir iš juridinių asmenų registro išregistruotos įmonės naujai atsiradusį turtą pagal įstatymą perima jos kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti likvidavimo procedūros metu. Darytina išvada, kad turto padalinimas įmanomas tik atlikus naujai atsiradusio turto paskirstymą kreditoriams pagal ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimo tenkinimo eilę ir tvarką bankroto byloje ir tik turto dalyje, kuri būtų priskirta sutuoktiniams.
8.7. Skundžiamoje nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika santuokos nutraukimo bylose nėra aktuali šioje byloje nagrinėjamu klausimu dėl naujai atsiradusio turto paskirstymo pasibaigusioje bankroto byloje Nr. B2-116-390/2009. Tik paskirsčius turtą kreditoriams pasibaigusioje bankroto byloje bus aišku, ar kreditoriams yra aktualus valdomo turto padalinimas sutuoktiniams santuokos nutraukimo byloje. Kita vertus, sutuoktinių reikalavimai dėl nekilnojamojo turto santuokos nutraukimo byloje netikslūs, t. y. sutuoktiniai negali dalintis nekilnojamojo turto, kurio apimtis nėra aiški, nes nekilnojamojo turto paskirstymo kreditoriams klausimas nagrinėtinas pasibaigusioje bankroto byloje.
8.8. Pagal esamą teisminę praktiką pasibaigusioje bankroto byloje atsiradusio turto paskirstymo klausimą bet ne turto padalinimo klausimą santuokos nutraukimo byloje nagrinėja bankroto bylą nagrinėjęs teismas, kaip ir pagal esamą teismingumą bankroto bylas nagrinėja apygardos teismai (CPK 25 straipsnis, 27 straipsnio 4 punktas).
Šalies argumentai
9. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartį ir perduoti prašymą dėl turto paskirstymo nagrinėti pirmąja instancija Kauno apygardos teismui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Suinteresuoto asmens analogiško prašymo priėmimo klausimą apeliacine tvarka nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-997-798/2019 grąžindamas bylą apygardos teismui, nurodė, kad tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio būtų tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo. Tokiai išvadai pagrįsti apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2007 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-113/2007; 2008 m. gruodžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-958/2008; 2016 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-701-798/2016. Darytina išvada, kad teismų praktikoje aiškiai konstatuota, jog naujai paaiškėjusio bankrutavusios įmonės turto paskirstymo klausimai sprendžiami apygardos, o ne apylinkės teisme.
9.2. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas pažeidė CPK 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtiną teismingumo principą: bankroto bylas pirmąja instancija nagrinėja apygardos teismai – nepriklausomai nuo susijusių tuo pačiu metu nagrinėjamų bylų, išimtine apygardos teismo kompetencija nagrinėtina byla negali būti perduodama žemesnės instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
11. Apeliacijos dalyką sudaro teismo procesinis sprendimas, kuriuo kreditorių prašymai dėl bankrutavusios ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos A. G. personalinės įmonės turto paskirstymo perduoti nagrinėti apylinkės teismui, kuriame nagrinėjama buvusio nurodytos įmonės savininko santuokos nutraukimo byla.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
12. Prieš pasisakydamas dėl skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais neteko galios ir šiuo metu juridinių asmenų bankroto teisiniai santykiai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) pagrindu (JANĮ 153 straipsnis). Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliančių prašymų priėmimo klausimą, nesirėmė juridinių asmenų bankroto teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareikštų prašymų pobūdį, nurodytos normos nagrinėjamu atveju aktualios. Kadangi apeliančių prašymai pareikšti dėl bankrutavusios ir 2009 m. išregistruotos iš Juridinių asmenų registro įmonės turto paskirstymo, ginčo atveju aktualios būtent ĮBĮ nuostatos bei jų pagrindu suformuota teismų praktika (JANĮ 155 straipsnio 1 dalis).
13. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose yra nagrinėjama buvusio A. G. personalinės įmonės savininko santuokos nutraukimo byla, kurioje, be kita ko, bus nagrinėjamas ir sutuoktinių turto padalinimo klausimas, kad į nurodytą bylą trečiaisiais asmenimis yra įtrauktos ir apeliantės, sprendė, jog pastarųjų prašymai dėl bankrutavusios įmonės turto paskirstymo turėtų būti nagrinėjami santuokos nutraukimo byloje. Tokį procesinį sprendimą teismas iš esmės pagrindė santuokos nutraukimą reglamentuojančiomis CK bei CPK nuostatomis bei šių nuostatų pagrindu suformuota kasacinio teismo praktika, kad nutraukiant santuoką, vienoje byloje turi būti išsprendžiami visi su sutuoktinių turtu ir jo rėžimu susiję klausimai, kad tokiu būdu yra siekiama apsaugoti siekiančių nutraukti santuoką sutuoktinių, jų vaikų bei kreditorių interesus (žr. šios nutarties 6 punktą). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės Kauno teritorinės muitinės pozicija, kad nagrinėjamu atveju paminėti kasacinio teismo išaiškinimai nėra aktualūs.
14. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. iš anksto), o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste.
15. Skundžiamos nutarties motyvuose pacituoti kasacinio teismo išaiškinimai dėl sutuoktinių turto padalinimo ir kreditorių interesų užtikrinimo buvo pateikti civilinėse bylose, kuriose sutuoktiniai, priešingai nei nagrinėjamu atveju, bendrosios jungtinės nuosavybės teise nevaldė bankrutuojančio (bankrutavusio) neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens. Taigi nagrinėjamu atveju paminėti kasacinio teismo išaiškinimai nėra aktualūs. Tuo tarpu aplinkybė, kad ginčo atveju sutuoktiniai Geležiai yra pripažinti bendrais su bankrutavusia A. G. personaline įmone pastarosios kreditorių skolininkais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2008), sudaro pagrindą klausimus dėl šių skolininkų turto paskirstymo spręsti, atsižvelgiant ir į juridinių asmenų bankroto teisinius santykius reglamentuojantį ĮBĮ. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje.
16. Civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007, kurioje buvo keliami sutuoktinių atsakomybės pagal individualios įmonės skolos kreditoriams bei su santuokos nutraukimu susijusio reikalavimo dėl sutuoktinių turto padalijimo perdavimo nagrinėti individualios įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui materialinės ir procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, kasacinis teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai bankroto byla yra iškeliama įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo jos savininko ar narių turto, klausimas dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo (tiek tais atvejais, kai šis klausimas keliamas pagal vieno sutuoktinio ieškinį, tiek tuomet, kai yra susitarimas dėl bendro turto padalijimo, ar kai turtą prašo padalinti kreditoriai) perduodamas nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CK 3.51, 3.55 straipsniai, 3.116 straipsnio 1 dalis). Bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, bankroto bylų nagrinėjimui yra nustatyta speciali procedūra, įtvirtinta ĮBĮ ir taikoma visoms įmonėms, įregistruotoms Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka (ĮBĮ 1 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi iš individualios įmonės veiklos kilusios prievolės buvo pripažintos bendromis sutuoktinių prievolėmis, todėl sutuoktinių turto dalinimas, neišsprendus kreditorių reikalavimų patenkinimo ĮBĮ nustatyta tvarka, negalimas, nes tik išsprendus nurodytus klausimus bus aiški sutuoktiniams dalintino turto dalis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007).
17. Nors nagrinėjamu atveju A. G. personalinės įmonės bankroto byla yra išnagrinėta ir įmonė jau yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sprendimas dėl įmonės pabaigos neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti iš dalies), pretenduoti tiek į turtą, kylantį iš reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą. Tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-113/2007; 2008 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-67/2008; 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-958/2008; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-701-798/2016).
18. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliančių prašymų dėl bankrutavusios A. G. personalinės įmonės turto paskirstymo priėmimo klausimą, nukrypo nuo pirmiau paminėtos teismų praktikos ir todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą dėl paminėtų prašymų teismingumo. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas procesinis sprendimas naikintinas ir apeliančių prašymų priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnis 3 dalis).
19. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas negali atlikti procesinių veiksmų, priskirtų pirmosios instancijos teismo kompetencijai. Vienas tokių procesinių veiksmų – išspręsti ieškinio (prašymo) priėmimo klausimą (CPK 25, 135 straipsniai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, negali patenkinti apeliančių skundų reikalavimų – įpareigoti pirmosios instancijos teismą išnagrinėti jų prašymus, todėl perduoda prašymų priėmimo klausimą išspręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
20. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė VĮ „Turto bankas“ kartą jau kreipėsi į Kauno apygardos teismą su analogišku prašymu, tačiau teismas 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi atsisakė šį prašymą priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-997-798/2019 tokį teismo procesinį sprendimą panaikino ir perdavė VĮ „Turto bankas“ prašymo priėmimo klausimą apygardos teismui spręsti iš naujo. Paminėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje taip pat buvo nurodyti kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007 pateikti išaiškinimai dėl sutuoktinių turto padalinimo perdavimo spręsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, pacituota šios nutarties 17 punkte nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika. Nepaisant to, antrą kartą spręsdamas VĮ „Turto bankas“ prašymo bei Kauno teritorinės muitinės analogiško prašymo priėmimo klausimą, teismas nesivadovavo apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime pateiktais išaiškinimais, nors žemesnės instancijos teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų pateiktų teisės aiškinimų taisyklių.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir suinteresuotų asmenų Kauno teritorinės muitinės bei VĮ „Turto bankas“ prašymų dėl bankrutavusios A. G. personalinės įmonės turto paskirstymo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.