- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-24
- Bylos Nr.
- B2-297-368/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00735-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Kreditorius
- A. K.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus A. K. skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ainro“ 2020 m. spalio 2 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Bankrutavusios UAB „Ainro“ kreditorius A. K. pateikė skundą dėl 2020 m. spalio 2 d. BUAB „Ainro“ pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo prašė panaikinti 2020 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu dėl papildomo nemokumo administratoriaus atlyginimo 5 395,80 Eur sumai nustatymo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš UAB „Ritava“ arba iš BUAB „Ainro“, nurodant, kad jos turi būti išmokėtos iš administravimui skirtų lėšų. Nurodė, kad kreditoriai jau yra nustatę bankroto administratoriaus atlyginimą – 7 884,91 Eur, kuris daugiau kaip du kartus viršija jam priklausančio bazinio atlygio dydį (3 035 Eur). Didinti šios sumos nėra pagrindo. Šis kreditorių nustatytas atlygis administratoriui yra skirtas už visą įmonės administravimo laikotarpį ir administratorius jį yra gavęs, todėl turi pareigą užbaigti įmonės bankroto procedūras be papildomo atlygio. Pranešimuose kreditoriams klaidinančiai teigiama, kad poreikis papildomam atlygiui atsirado kartu su būtinybe nukreipti išieškojimą į įmonės savininkų turtą, tačiau ši aplinkybė administratoriui buvo žinoma nuo 2012 metų, kuomet įmonės savininkai buvo įtraukti į bankroto bylą bendraatsakoviais, areštuotas jų turtas, administratoriaus reikalavimu jie teikė duomenis apie turimą turtą ir kt. Todėl šios aplinkybės buvo įvertintos tvirtinant administravimo išlaidų sąmatą ir nustatant administratoriui atlyginimą. Kita vertus, administratorius prašo padidinti jam atlyginimą šį prašymą siedamas ne su savo veiklos rezultatais, o su patirtomis išlaidomis. Tokios sąsajos prieštarauja įstatymui. 2020 m. birželio 11 d. pranešime kreditoriams nurodoma, kad už ruošiamus dokumentus ir atstovavimą civilinėse bylose (nuo 2014 m. iki 2020 m.) bankroto administratorius iš savo lėšų padengė juridines išlaidas 4 351,30 Eur sumai. 2020 m. rugsėjo 15 d. pranešime kreditoriams administratorius teigia, kad jo patirtos juridinės išlaidos padidėjo 1 044,50 Eur suma ir sudaro 5 395,80 Eur, kurią jis prašo skirti kaip papildomą atlyginimą. Toks prašymas neteisėtas. Atlyginimas administratoriui skirtas sumokėti už jo atliekamą darbą, tačiau iš pateiktos informacijos nematyti, kad administratorius būtų kažką dirbęs, o tik samdė advokatus ir laukė kol baigsis teisminiai procesai, todėl papildomas atlyginimas jam nepriklauso. Be to, administratorius kreditoriams neatskleidė, kad dalį jo nurodytų juridinių išlaidų patyrė ne bankrutuojanti įmonė, o jis pats kaip savarankiškas civilinių teisinių santykių subjektas. Taip pat kreditoriams nėra nurodyta, kad kai kuriuos ginčus inicijavo pats bankroto administratorius, ir jo reikalavimai teismo buvo pripažinti nepagrįstais. Administratorius nepateikė kreditoriams jokių duomenų apie šių išlaidų susidarymą, nepateikė jas pagrindžiančių dokumentų, o jo nurodoma informacija atskiruose dokumentuose yra prieštaringa. Administratorius nurodo viršijęs nustatytą sąmatą ir juridines išlaidas ilgus metus, t. y. nuo 2014 ar 2015 m. iki 2020 m. dengęs iš savo lėšų. Administratorius neturėjo teisės to daryti. Jis turėjo pareigą šaukti kreditorių susirinkimą dėl papildomos sąmatos tokioms išlaidoms patvirtinimo, tačiau to nedarė. Administratorius veikė savo rizika, todėl jokios išlaidos jam negali būti kompensuojamos.
2. Bankrutavusios UAB „Ainro“ nemokumo administratorė, atsiliepdama į pareiškėjo skundą, prašė jį atmesti. Nurodė, kad kreditoriams pateikė 2020 m. rugsėjo 15 d. pranešimą, kuriame nurodė, kad papildomai už ruošiamus dokumentus ir atstovavimą civilinėse bylose (nuo 2014 m. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) nemokumo administratorė iš savo lėšų padengė juridines išlaidas 5 395,80 Eur sumai už bankroto procedūrų vykdymą nuo 2015 m. vasario 20 d., taigi, išsamiai pagrindė, dėl kokių aplinkybių 2020 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkime buvo teikiamas klausimas dėl papildomo atlygio nemokumo administratoriui nustatymo, kreditorių dauguma pagrįstai nutarė pritarti pasiūlymui patvirtinti papildomą nemokumo administratorės atlyginimą 5 295,80 Eur sumai už bankroto procedūrų vykdymą nuo 2015 m. vasario 20 d. Būtinybę kreiptis dėl papildomo atlygio nustatymo nulėmė A. K. ir A. K. veiksmai, dėl kurių kilo visa virtinė įvairių teisminių ginčų. Pastarieji veiksmai buvo vykdomi nuo 2014 metų ir nemokumo administratorė 2012 m. neturėjo galimybių numatyti, kokiu veiksmų bus imamasi vilkinat nekilnojamojo turto pardavimo procedūras. Pažymėjo, jog 5 395,80 Eur sumą tvirtinti kaip kitas administravimo išlaidas (ne administratoriaus atlygį) būtų neracionalu, kadangi 5 395,80 Eur išlaidas patyrė ne bankrutavusi UAB „Ainro“, bet nemokumo administratorė UAB „Ritava“. UAB „Ritava“ savo (ne bankrutavusios įmonės) lėšomis apmokėjo 5 395,80 Eur sumą teisinėms paslaugoms, susijusiomis su bankrutavusios UAB „Ainro“ veikla, todėl yra visiškai pagrįsta šią sumą skirti nemokumo administratorei kaip papildomą atlygį už administravimą. Nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo pateikta bazinio atlygio skaičiuokle, nes, visų pirma, nagrinėjamam ginčui aktuali Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio redakcija nėra susieta su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Taisyklėmis dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių, ir šiuo atveju sprendžiant dėl administratorės atlyginimo dydžio nėra pagrindo jomis vadovautis, antra, bazinėje skaičiuoklėje suvesti duomenys apie turtą, kreditorių reikalavimų dydį yra neteisingi.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. K. skundas tenkinamas.
3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Įmonių bankroto įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms Įmonių bankroto įstatymo, kitų įstatymų normoms, Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, panaikina kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
4. Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir/ar bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu.
5. Nagrinėjamu atveju kreditorius nenurodo aplinkybių ir neginčija kreditorių susirinkimo sušaukimo/nutarimų priėmimo tvarkos. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti esant kreditorių susirinkimo sušaukimo ir (ar) nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų sušaukiant 2020 m. spalio 2 d. pakartotinį kreditorių susirinkimą ir (ar) priimant ginčo nutarimą, kurie būtų nulėmę galimai neteisėtų nutarimų priėmimą. Be to, ginčo byloje dėl to nėra.
6. Pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, o jam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.
7. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas BUAB „Ainro“ kreditorių susirinkimo nutarimas yra dėl atlygio administratoriui nustatymo, o šis klausimas patenka į JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą išimtį, klausimas dėl šio nutarimo teisėtumo sprendžiamas vadovaujantis prieš tai galiojusiomis ĮBĮ nuostatomis. Pažymėtina, jog ginčo ir dėl to byloje nėra.
8. Nagrinėjamu atveju pradinės administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo metu (2012 m. kovo 20 d.) galiojusi ĮBĮ 36 straipsnio redakcija nustatė, jog administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (2 dalis). Bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, atlyginimas administratoriaus padėjėjui (padėjėjams), su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla (3 dalis). Pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos (4 dalis). Administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje (5 dalis).
9. Kaip minėta, pradinė BUAB „Ainro“ administravimo išlaidų sąmata buvo patvirtinta 2012 m. kovo 20 d. Nemokumo administratorė 2020 m. rugsėjo 15 d. pranešime kreditoriams nurodė, jog bankroto administravimo išlaidoms (įskaitant atlyginimą administratoriui) teismas ir kreditoriai patvirtino 16 961,31 Eur administravimo išlaidų sąmatą; nuo bankroto bylos iškėlimo iš įmonės lėšų išleista: 7 884,91 Eur administratoriaus atlyginimui, 6 973,39 Eur administravimo išlaidoms, 2 103,01 Eur juridinėms išlaidoms. Pranešime nurodoma, jog papildomai už ruošiamus dokumentus ir atstovavimą civilinėse bylose (nuo 2014 metų iki 2020-09-01) nemokumo administratorė iš savo lėšų padengė juridines išlaidas 5 395,80 Eur sumai (b. l. 13). Vėliausiai nemokumo administratorės atlyginimas patvirtintas 2020 m. spalio 2 d. vykusiame pakartotiniame UAB „Ainro“ kreditorių susirinkime, kurio metu kreditoriai 2-uoju darbotvarkės klausimu nutarė patvirtinti papildomą nemokumo administratorės atlyginimą 5 395,80 Eur sumai už bankroto procedūrų vykdymą nuo 2015-02-20 (kai atsirado būtinybė nukreipti išieškojimą į įmonės savininkų turtą) (b. l. 11). Būtent šio kreditorių susirinkimo metu priimtą nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu ir ginčija pareiškėjas A. K.
10. Nagrinėjamu atveju iš BUAB „Ainro“ 2020 m. spalio 2 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 18 nustatyta, jog pakartotiniame kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių kreditorinių reikalavimų suma sudaro 44,88 procentus visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Už pasiūlymą antruoju darbotvarkės klausimu patvirtinti papildomą nemokumo administratoriaus atlyginimą 5 395,80 Eur sumai už bankroto procedūrų vykdymą nuo 2015-02-20 (kai atsirado būtinybė nukreipti išieškojimą į įmonės savininkų turtą) balsavo 76,44 procentai susirinkime dalyvavusių kreditorių, prieš – 23,56 procentai, todėl nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtintas. Kadangi skundų iš kitų kreditorių dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu daugiau negauta, darytina išvada, jog kreditoriai, balsavę „už“ minėtą pasiūlymą, nebuvo suklaidinti ir suprato, už ką balsuoja. Be to, teismo vertinimu, nemokumo administratorės 2020 m. rugsėjo 15 d. pranešimas yra aiškus.
11. Kaip minėta, nemokumo administratorė siūlė patvirtinti papildomą jos atlyginimą 5 395,80 Eur sumai už bankroto procedūrų vykdymą nuo 2015-02-20, kuomet atsirado būtinybė nukreipti išieškojimą į įmonės savininkų turtą. Šios nutarties 11 punkte nurodyta esminė dalis tiek įmonės savininkų, tiek A. K. veiksmų, kurių pagrindu nemokumo administratorė buvo priversta inicijuoti teisminius procesus pati arba į juos įtraukta aukščiau minėtų asmenų, ir šie procesai lėmė nemokumo administratorei papildomų išlaidų atsiradimą bei būtinybę kreiptis dėl papildomo atlygio nustatymo. Sutiktina su pareiškėjo A. K. nuomone, jog nemokumo administratorei nuo 2012 metų buvo žinoma, kad išieškojimas gali būti nukreiptas į įmonės savininkų turtą, tačiau tuo pačiu pažymėtina, jog nemokumo administratorė tikrai negalėjo žinoti ar numatyti to, jog įmonės savininkai ir pareiškėjas A. K., siekdami išvengti skolos išieškojimo, sudarys eilę sandorių, dėl kurių teks inicijuoti teisminius ginčus, ar inicijuos teisminius ginčus, į kuriuos bus įtraukta nemokumo administratorė, taigi, šių aplinkybių nemokumo administratorė negalėjo įvertinti tvirtinant pradinę administravimo išlaidų sąmatą ir nustatant administratoriui atlyginimą.
12. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog administratoriaus atlyginimas turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų skiriant įmonei administruoti per didelę sumą, ir turi būti pagrįstas veiklos sąnaudomis. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).
13. Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, jog, nustatant administratoriaus atlyginimą, turi būti atsižvelgiama į kriterijus, išdėstytus ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje (ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, gautas lėšas iš parduoto įmonės turto, bankroto metu išieškotas sumas, taip pat į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir skaičių). Šių kriterijų turi būti paisoma tiek nustatant, tiek keičiant administratoriaus atlyginimo dydį, į juos turi atsižvelgti teismas, nagrinėdamas ginčus dėl administratoriui paskirto atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-687/2020). Minėta, kad ginčas byloje yra kilęs dėl papildomo atlyginimo nemokumo administratorei nustatymo. Pagal administratorės pateiktą siūlymą kreditoriai kaip papildomą atlyginimą administratorei nustatė administratorės padengtas teisinės pagalbos išlaidas.
14. Bylai aktualios redakcijos (galiojusios iki 2016 m. gegužės 1 d.) ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis).
15. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalį, administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje.
16. Teismų praktikoje yra pažymima, kad bankroto (nemokumo) administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, todėl atlyginimo administratoriui mokėjimas kartu yra atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 1634-798/2019).
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą. Be to, atlyginimas turi būti pagrįstas ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodytais specialiaisiais kriterijais: ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, parduodamo įmonės turto rūšimi ir jo kiekiu, taip pat įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumu bei jų kiekiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018).
18. Remiantis pirmiau išdėstytu teisiniu reguliavimu ir teismų praktikos išaiškinimais daroma išvada, kad teisinės pagalbos išlaidos, kurios patiriamos bankrutuojančiai įmonei dalyvaujant teisminiuose procesuose, yra kita administravimo išlaidų rūšis; atlyginimas administratoriui yra atlygis būtent už jo teikiamas administravimo paslaugas, o įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių kiekis yra tik vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant administratoriaus atlyginimo dydį. Taigi teisinės pagalbos išlaidų prilyginimas administratoriaus atlyginimui yra teisiškai ydingas. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad tiek atlyginimas administratoriui, tiek kitos administravimo išlaidos (kaip teisinės pagalbos išlaidos) yra bankroto administravimo išlaidos, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, netinkamas administravimo išlaidų kvalifikavimas savaime nelemia kreditorių šiuo klausimu priimto nutarimo neteisėtumo, jeigu administratorius įrodo (ir atitinkamai teismas, kilus ginčui, patikrina), kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti.
19. ĮBĮ nuostatos suteikia kreditorių susirinkimui teisę keisti patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis), todėl, iš esmės pasikeitus aplinkybėms ir teisėtai bei pagrįstai atsiradus didesnėms administravimo išlaidoms nei nustatyta kreditorių susirinkimo patvirtintoje sąmatoje, administravimo išlaidų sąmata administratoriaus iniciatyva gali būti peržiūrima (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 1616- 823/2016).
20. Teismų praktikoje pažymima, kad kreditorių susirinkimo teisė tvirtinti, keisti administravimo išlaidų sąmatą ir nustatyti disponavimo administravimo išlaidomis tvarką yra išimtinė kreditorių susirinkimo teisė, kurios tinkamo įgyvendinimo priežiūrą, esant įmonės administratoriaus ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų skundams, atlieka teismas. Teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo nustatęs, kad ginčijamas nutarimas neatitinka ĮBĮ ir teismų praktikoje nustatytų kriterijų (žr. minėtą Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1616-823/2016).
21. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pareiškėjo A. K. argumentais, kuriais jis ginčijo administratorės pateiktų dokumentų įrodomąją galią: teigė, kad tik dvi administratorei išrašytos sąskaitos lydimos apmokėjimą liudijančiais dokumentais; kad kai kurios sąskaitos išrašytos nenurodant konkrečių paslaugų, o administratorės pateikta teisinių paslaugų sutartis sudaryta ne tik dėl atstovavimo su UAB „Ainro“ susijusiuose procesuose; kad kai kurios išlaidos patirtos reiškiant nepagrįstus skundus bei prašymus; kad administratorė nesielgė rūpestingai siekdama patirtų išlaidų atlyginimo iš ginčą pralaimėjusios šalies; kad administratorės pateiktoje lentelėje neparodytos apelianto sumokėtos ir kitos sumos).
22. Administratorė pateikdama jos pačios sudarytą bylinėjimosi išlaidų lentelę (b. l. 46-47), šių išlaidų nepagrindė įstatymų nustatyta tvarka, t. y. ji, kaip numatyta LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatuose, nepateikė ją atstovavusio advokato detalizuotų sąskaitų dėl bylinėjimosi išlaidų bei jų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų kreditorių susirinkimui. Keletas dokumentų dėl bylinėjimosi išlaidų buvo pateikta tik vėliau pareiškėjo A. K. skundą pradėjus nagrinėti pirmosios instancijos teisme (b. l. 26-45, 51-52), bei administratorės teismui pateiktų 2021-02-22 d., tačiau tai nesudaro teisinio pagrindo nemokumo administratoriaus patirtų bylinėjimosi išlaidų sieti su jam papildomo atlyginimo nustatymu.
23. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad byloje patirtos bankroto administratoriaus patirtos bylinėjimosi išlaidos negali lemti papildomo nemokumo administratoriaus atlyginimo nustatymo, todėl A. K. skundas tenkintinas ir bankrutavusios UAB „Ainro“ 2020 m. spalio 2 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu dėl papildomo nemokumo administratoriaus atlyginimo 5 395,80 Eur sumai nustatymo panaikintinas.
24. Pareiškėjo A. K. skundą patenkinus, iš atsakovo BUAB „Ainro“ nemokumo administratoriaus UAB „Ritava“ administravimui skirtų lėšų priteistina1 018,00 Eur patirtų teisinės pagalbos išlaidų, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais (b. l. 64, 65, 66, 67, 81, 84).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas,
nutaria:
pareiškėjo A. K. skundą tenkinti.
Bankrutavusios UAB „Ainro“ 2020 m. spalio 2 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu dėl papildomo nemokumo administratoriaus atlyginimo 5 395,80 Eur sumai nustatymo panaikinti.
Priteisti iš A. K. iš atsakovės BUAB „Ainro“ nemokumo administratoriaus UAB „Ritava“ administravimui skirtų lėšų 1 018,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonioliką eurų ) patirtų teisinės pagalbos išlaidų.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.