- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-27
- Bylos Nr.
- 2-1382-585/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00735-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Pareiškėjas
- A. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. nutarties, kuria tenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ainro“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Ritava“ prašymas dėl sprendimo išaiškinimo uždarosios akcinės bendrovės „Ainro“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Ainro“ nemokumo administratorė kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti, ar įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarčiai A. K. išlieka BUAB „Ainro“ kreditoriumi. Nurodė, kad minėta nutartimi priimtas A. K. atsisakymas nuo kreditorinio reikalavimo subsidiarių atsakovų A. K. ir R. K. atžvilgiu. 2020 m. birželio 26 d. buvo šaukiamas BUAB „Ainro“ kreditorių susirinkimas, kuris įvyko 2020 m. birželio 29 d. Išsiuntus kreditoriams susirinkimų protokolus, kilo nesutarimas dėl A. K. kreditorinio reikalavimo – ar A. K. turėjo teisę balsuoti susirinkime (po 2020 m. gegužės 18 d. nutarties įsiteisėjimo), ar jau ne.
Atsiliepimas
2. Pareiškėjas A. K. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, jog atsisakė turimo reikalavimo bankroto byloje tik subsidiarių atsakovų A. K. ir R. K. atžvilgiu, o savo reikalavimo BUAB „Ainro“ atžvilgiu jis nėra atsisakęs, todėl yra bankrutavusios įmonės kreditorius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. liepos 17 d. nutartimi išaiškino bankroto administratorei UAB „Ritava“, jog įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarčiai, kuria buvo priimtas A. K. atsisakymas nuo 1 448,21 Eur kreditorinio reikalavimo, A. K. nebėra BUAB „Ainro“ kreditorius.
4. Teismas nustatė, kad UAB „Ainro“ buvo įsteigta neribotos civilinės atsakomybės įmonės pagrindu 2009 m. liepos 1 d., pertvarkant R. K. įmonę „Emilija ir Rolandas“. Dalis UAB „Ainro“ prisiimtų įsipareigojimų kilo iš to laikotarpio sutarčių, kai BUAB „Ainro“ buvo R. K. įmonė „Emilija ir Rolandas“. BUAB „Ainro“ savininkai yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos (iki 2009 m. liepos 1 d).
5. Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi buvo patvirtintas patikslintas A. K. 1 448,21 Eur kreditorinis reikalavimas BUAB „Ainro“ bankroto byloje ir priimtas kreditoriaus A. K. atsisakymas nuo 1 448,21 Eur kreditorinio reikalavimo BUAB „Ainro“ bankroto byloje subsidiarių atsakovų A. K. ir R. K. atžvilgiu.
6. Teismas pažymėjo, kad A. K. atsisakymas nuo kreditorinio reikalavimo BUAB „Ainro“ bankroto byloje subsidiarių atsakovų atžvilgiu buvo priimtas todėl, jog tokį prašymą reiškė pats pareiškėjas, kuris nurodė, jog įgijo būtent tas dalis kreditorinių reikalavimų, kurios atsirado iki 2009 m. liepos 1 d., ir būtent subsidiarių atsakovų atžvilgiu. Teismas sprendė, kad A. K. atsisakius BUAB „Ainro“ bankroto byloje reikalavimų subsidiarių atsakovų A. K. ir R. K. atžvilgiu, kadangi kreditorinis reikalavimas buvo grindžiamas išimtinai iki 2009 m. liepos 1 d. atsiradusios skolos įgijimu, A. K. BUAB „Ainro“ bankroto byloje negali būti kreditoriumi, nes jis nebeturi jokių reikalavimų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėjas A. K. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – išaiškinti bankroto administratorei UAB „Ritava“, jog įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarčiai, kuria buvo priimtas A. K. atsisakymas nuo 1 448,21 Eur kreditorinio reikalavimo subsidiarių atsakovų A. K. ir R. K. atžvilgiu, A. K. išlieka BUAB „Ainro“ kreditoriumi 1 448,21 Eur reikalavimo sumai. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. A. K. atsisakė savo turimo 1 448,21 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo UAB „Ainro“ bankroto byloje tik subsidiarių atsakovų A. K. ir R. K. atžvilgiu. Jis nepageidauja, kad jo turimas reikalavimas būtų apmokėtas iš R. K. ir A. K. santuokoje įgyto turto bei asmeninio turto, todėl A. K. atleido subsidiarius atsakovus R. K. ir A. K. ir tik juos nuo prievolės jam vykdymo.
7.2. A. K. nėra išbrauktas iš kreditorių sąrašo, todėl jis lieka BUAB „Ainro“ kreditoriumi 1 448,21 Eur sumai.
Atsiliepimas
8. Atsakovės BUAB „Ainro“ nemokumo administratorė su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad A. K. atsisakymas nuo kreditorinio reikalavimo BUAB „Ainro“ bankroto byloje subsidiarių atsakovų atžvilgiu buvo priimtas todėl, jog tokį prašymą reiškė pats pareiškėjas, kuris nurodė, jog įgijo būtent tas dalis kreditorinių reikalavimų, kurios atsirado iki 2009 m. liepos 1 d., ir būtent subsidiarių atsakovų atžvilgiu. Tą patvirtina ir tai, kad UAB „Vollit“ ir „Rilis“ liko BUAB „Ainro“ kreditorių sąraše su patikslintais/sumažintais kreditoriniais reikalavimais, kurie atsirado po 2009 m. liepos 1 d. ir kurių įgyti A. K. nepageidavo.
8.2. A. K., jei jis ir įgijo visos apimties reikalavimą iš UAB „Vollit“ bei UAB „Rilis“, negalėjo atsisakyti reikalavimo teisės į subsidiarius skolininkus, neatsisakęs reikalavimo apskritai į UAB „Ainro“.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
10. Apeliantas pirmosios instancijos teismui pateiktą prašymą patvirtinti patikslintą jo 1 448,21 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Ainro“ bankroto byloje grindė aplinkybe, kad iš atsakovės BUAB „Ainro“ kreditorių UAB „Rilis“, UAB „Horo mechanika“ ir UAB „Migiris“ įsigijo 1 447,72 Eur reikalavimo teisę į atsakovę BUAB „Ainro“. Tokios kreditorių reikalavimo teisės buvo kildinamos iš to laikotarpio sutarčių, kai BUAB „Ainro“ buvo apelianto tėvo R. K. įmonė „Emilija ir Rolandas“. Apeliantas, prašydamas patvirtinti jo reikalavimo teisės ir su tuo susijusį procesinių teisių perėmimą bankroto byloje, kartu prašė priimti jo atsisakymą nuo turimo kreditorinio reikalavimo (iš viso 1 448,21 Eur) UAB „Ainro“ bankroto byloje subsidiarių skolininkų A. K. ir R. K. atžvilgiu.
11. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi, dėl kurios išaiškinimo nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, tenkino A. K. prašymą: 1) patvirtino patikslintą A. K. 1 448,21 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB „Ainro“ bankroto byloje; 2) UAB „Migiris“ ir UAB „Horo mechanika“ išbraukė iš BUAB „Ainro“ kreditorių sąrašo; 3) patvirtino patikslintą 756,91 Eur UAB „Rilis“ kreditorinį reikalavimą BUAB „Ainro“ bankroto byloje; 4) priėmė kreditoriaus A. K. atsisakymą nuo 1 448,21 Eur kreditorinio reikalavimo BUAB „Ainro“ bankroto byloje Nr. B2-4-856/2020 subsidiarių atsakovų A. K. ir R. K. atžvilgiu.
12. Nemokumo administratorė prašė teismo išaiškinti ar įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarčiai, A. K. išlieka BUAB „Ainro“ kreditoriumi. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarčiai, kuria buvo priimtas A. K. atsisakymas nuo 1 448, Eur kreditorinio reikalavimo, A. K. nebėra BUAB „Ainro“ kreditorius. Su tokiu pirmosios instancijos teismo aiškinimu apeliantas nesutinka ir pažymi, kad atsisakė savo turimo 1 448,21 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo UAB „Ainro“ bankroto byloje tik subsidiarių atsakovų A. K. ir R. K. atžvilgiu.
13. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to, siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo, sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2007 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2007).
14. Įvertinus Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. ir skundžiamos nutarties turinį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išaiškinęs, jog įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarčiai, A. K. nebėra BUAB „Ainro“ kreditorius, pažeidė CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatą, nes iš esmės pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties turinį ir jos teisinį rezultatą, aiškinimu padarydamas jį priešingą paskelbtajam aiškinamoje nutartyje. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad tvirtinamas patikslintas A. K. 1 448,21 Eur kreditorinis reikalavimas BUAB „Ainro“ bankroto byloje. Tuo tarpu kreditoriaus A. K. atsisakymas nuo 1 448,21 Eur kreditorinio reikalavimo priimamas tik BUAB „Ainro“ subsidiarių atsakovų A. K. ir R. K. atžvilgiu. Minėtos nutarties rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kad priimamas kreditoriaus A. K. atsisakymas nuo 1 448,21 Eur kreditorinio reikalavimo atsakovės BUAB „Ainro“ atžvilgiu, todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytu išaiškinimu, kad apeliantas įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarčiai, nebėra BUAB „Ainro“ kreditorius. Be to, pažymėtina, kad byloje apskirtai nebuvo gautas A. K. atsisakymas nuo 1 448,21 Eur kreditorinio reikalavimo atsakovės BUAB „Ainro“ atžvilgiu, todėl toks prašymas prašomoje išaiškinti nutartyje nebuvo ir sprendžiamas.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria išaiškinta aukščiau paminėta teismo nutartis, neatitinka CPK 278 straipsnio 1 dalies taisyklių, kadangi išaiškinus 2020 m. gegužės 18 d. nutartį, kurios rezoliucinė dalis prašomu išaiškinti klausimu yra nedviprasmiška ir aiški, pakeistas jos turinys. Todėl skundžiama nutartis panaikinama ir nemokumo administratorės prašymas dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties išaiškinimo netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
16. Apeliantas atskirajame skunde pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantas patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. ir 2020 m. liepos 22 d. nutarčių parengimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad apeliantas pateikė vieną atskirąjį skundą dėl dviejų nutarčių, sprendžia, kad apeliantui iš atsakovės BUAB „Ainro“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Ritava“, priteistina pusė už šio atskirojo skundo parengimą patirtų bylinėjimosi išlaidų – 250 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ainro“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Ritava“ prašymą atmesti.
Priteisti apeliantui A. K. iš atsakovės BUAB „Ainro“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Ritava“, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.