- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- 2-524-553/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00735-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ainro“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Ritava“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties, kuria panaikintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ainro“ 2020 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ainro“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ainro“ iškelta bankroto byla, bendrovės nemokumo (bankroto) administratore paskirta UAB „Ritava“. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Ainro“ 2020 m. spalio 2 d. pakartotinis kreditorių susirinkimas antruoju darbotvarkės klausimu nutarė patvirtinti papildomą 5 395,80 Eur nemokumo administratorės atlyginimą.
Šalies argumentai
3. BUAB „Ainro“ kreditorius A. K. bendrovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui 2020 m. spalio 22 d. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti 2020 m. spalio 2 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš UAB „Ritava“ arba iš BUAB „Ainro“, nurodant, kad jos turi būti išmokėtos iš administravimui skirtų lėšų. Pareiškėjas skundą grindė tuo, jog (1) kreditoriai jau yra nustatę nemokumo administratorės 7 884,91 Eur dydžio atlyginimą, du kartus viršijantį jai priklausančio bazinio atlygio dydį (3 035 Eur) ir jo didinti nėra pagrindo. Nustatytas atlygis administratorei yra skirtas už visą įmonės administravimo laikotarpį ir administratorė jį yra gavusi, todėl turi pareigą užbaigti įmonės bankroto procedūras be papildomo atlygio (2) Pranešimuose kreditoriams klaidinančiai teigiama, kad poreikis papildomam atlygiui atsirado kartu su būtinybe nukreipti išieškojimą į įmonės savininkų turtą. Ši aplinkybė administratorei žinoma nuo 2012 m., kuomet įmonės savininkai buvo įtraukti į bankroto bylą bendraatsakoviais, areštuotas jų turtas, administratorės reikalavimu jie teikė duomenis apie turimą turtą ir kt. Šios aplinkybės buvo įvertintos tvirtinant administravimo išlaidų sąmatą ir nustatant administratorei atlyginimą. (3) Prašymą nustatyti papildomą atlyginimą administratorė siejo ne su savo veiklos rezultatais, o su patirtomis bylinėjimosi išlaidomis. 2020 m. birželio 11 d. pranešime kreditoriams nurodoma, kad už ruošiamus dokumentus ir atstovavimą civilinėse bylose (nuo 2014 m. iki 2020 m.) nemokumo administratorė iš savo lėšų padengė 4 351,30 Eur juridines išlaidas. 2020 m. rugsėjo 15 d. pranešime kreditoriams teigiama, kad patirtos juridinės išlaidos padidėjo 1 044,50 Eur suma ir sudaro 5 395,80 Eur, kurią administratorė prašė skirti kaip papildomą atlyginimą. Toks prašymas neteisėtas. (4) Atlyginimas administratorei skirtas sumokėti už jos atliekamą darbą, tačiau iš pateiktos informacijos aišku, kad administratorė tik samdė advokatus ir laukė kol baigsis teisminiai procesai, todėl papildomas atlyginimas jai nepriklauso. Be to, administratorė neatskleidė, kad dalį jos nurodytų juridinių išlaidų patyrė ne bendrovė, o ji kaip savarankiškas civilinių teisinių santykių subjektas. Kai kuriuos ginčus inicijavo pati administratorė ir jos reikalavimai teismo buvo pripažinti nepagrįstais. (5) Administratorė nepateikė jokių duomenų apie išlaidų susidarymą, juos pagrindžiančių dokumentų, o jos nurodoma informacija atskiruose dokumentuose yra prieštaringa. (6) Administratorė nurodo viršijusi nustatytą sąmatą ir juridines išlaidas ilgus metus, t. y. nuo 2014 ar 2015 m. iki 2020 m. ir jas dengusi iš savo lėšų. Tokiu atveju administratorė turėjo pareigą šaukti kreditorių susirinkimą dėl papildomos sąmatos tokioms išlaidoms patvirtinimo, tačiau to nedarė, t. y. veikė savo rizika, todėl jokios išlaidos negali būti kompensuojamos.
Atsiliepimas
4. BUAB „Ainro“ nemokumo administratorė UAB „Ritava“ 2020 m. spalio 28 d. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime teigiama, kad bendrovės kreditoriai turi teisę nutarti dėl papildomo atlyginimo nemokumo administratorei ir šiuo atveju toks pagrindas buvo. 2020 m. rugsėjo 15 d. kreditoriams buvo pateiktas pranešimas, kuriame nurodyta, kad papildomai už ruošiamus dokumentus ir atstovavimą civilinėse bylose nemokumo administratorė iš savo lėšų padengė 5 395,80 Eur dydžio juridines išlaidas už bankroto procedūrų vykdymą nuo 2015 m. vasario 20 d., t. y. administratorė išsamiai pagrindė, dėl kokių aplinkybių teikiamas klausimas dėl papildomo atlygio administratorei nustatymo. Būtinybę kreiptis dėl papildomo atlygio nustatymo nulėmė A. K. ir A. K. veiksmai, dėl kurių kilo eilė teisminių ginčų. Pastarieji veiksmai buvo vykdomi nuo 2014 m. ir nemokumo administratorė 2012 m. neturėjo galimybių numatyti, kokių veiksmų bus imamasi vilkinat nekilnojamojo turto pardavimo procedūras. Nurodytą 5 395,80 Eur sumą tvirtinti kaip kitas administravimo išlaidas būtų neracionalu, kadangi šias išlaidas patyrė nemokumo administratorė UAB „Ritava“, kuri savo (ne bankrutavusios įmonės) lėšomis apmokėjo 5 395,80 Eur sumą teisinėms paslaugoms, susijusiomis su BUAB „Ainro“ veikla, todėl yra visiškai pagrįsta šią sumą skirti nemokumo administratorei kaip papildomą atlygį už administravimą. Pagrindo vadovautis pareiškėjo pateikta bazinio atlygio skaičiuokle, taip pat nebuvo, nes, pirma, nagrinėjamam ginčui aktuali Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio redakcija nėra susieta su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Taisyklėmis dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių, ir šiuo atveju sprendžiant dėl administratorės atlyginimo dydžio nėra pagrindo jomis vadovautis, antra, bazinėje skaičiuoklėje suvesti duomenys apie turtą, kreditorių reikalavimų dydį yra neteisingi.
Žemesnės instancijos teismas
5. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi kreditoriaus A. K. skundo netenkino, nurodydamas, kad nėra pagrindo išvadai, jog BUAB „Ainro“ kreditoriai, balsavę „už“ pasiūlymą antruoju darbotvarkės klausimu, buvo suklaidinti ar nesuprato už ką balsuoja. Teismas padarė išvadą, kad esminė dalis tiek įmonės savininkų, tiek A. K. veiksmų, kurių pagrindu nemokumo administratorė buvo priversta inicijuoti teisminius procesus pati arba į juos įtraukta minėtų asmenų, lėmė nemokumo administratorei papildomų išlaidų atsiradimą bei būtinybę kreiptis dėl papildomo atlygio nustatymo. Nemokumo administratorė tikrai negalėjo žinoti ar numatyti to, jog įmonės savininkai ir pareiškėjas A. K., siekdami išvengti skolos išieškojimo, sudarys eilę sandorių, dėl kurių teks inicijuoti teisminius ginčus, ar inicijuos teisminius ginčus, į kuriuos bus įtraukta nemokumo administratorė, taigi, šių aplinkybių nemokumo administratorė negalėjo įvertinti tvirtinant pradinę administravimo išlaidų sąmatą ir nustatant atlyginimą. Kadangi administratoriaus atlyginimo suma nustatoma, be kita ko, atsižvelgiant ir į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį, o papildomos išlaidos būtent ir susidarė dėl vykusių teisminių procesų, teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog administratorė prašo padidinti jai atlyginimą, šį prašymą siedama ne su savo veiklos rezultatais, o su patirtomis išlaidomis. Įvertinęs nemokumo administratorės atliktus veiksmus nuo 2015 m. vasario 20 d., sutarties dėl teisinių paslaugų išrašą, nemokumo administratorei teiktų juridinių paslaugų detalizavimą, byloje pateiktus mokėjimus už minėtas paslaugas, teismas padarė išvadą, jog skundžiamas nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu priimtas pagrįstai.
6. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. sausio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-166-881/2021, išnagrinėjęs kreditoriaus A. K. atskirąjį skundą, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikino ir skundą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad teisinės pagalbos išlaidos, kurios patiriamos bankrutuojančiai įmonei dalyvaujant teisminiuose procesuose, yra kita administravimo išlaidų rūšis; atlyginimas administratoriui yra atlygis būtent už jo teikiamas administravimo paslaugas, o įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių kiekis yra tik vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant administratoriaus atlyginimo dydį. Taigi teisinės pagalbos išlaidų prilyginimas administratoriaus atlyginimui yra teisiškai ydingas. Vis dėlto atsižvelgdamas į tai, kad tiek atlyginimas administratoriui, tiek kitos administravimo išlaidos (kaip teisinės pagalbos išlaidos) yra bankroto administravimo išlaidos, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, teismas padarė išvadą, kad netinkamas administravimo išlaidų kvalifikavimas savaime nelemia kreditorių šiuo klausimu priimto nutarimo neteisėtumo, jeigu administratorius įrodo (ir atitinkamai teismas, kilus ginčui, patikrina), kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pakartotinai atkreipė dėmesį, kad bylai aktuali ĮBĮ 36 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2016 m. gegužės 1 d., todėl nurodė, kad apeliantas nepagrįstai cituoja ir remiasi tomis ĮBĮ 36 straipsnio nuostatomis, kurios įsigaliojo nuo 2016 m. gegužės 1 d.
7. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantas nurodė konkrečius argumentus, kuriais ginčijo administratorės pateiktų dokumentų įrodomąją galią: teigė, kad tik dvi administratorei išrašytos sąskaitos lydimos apmokėjimą liudijančiais dokumentais; kad kai kurios sąskaitos išrašytos nenurodant konkrečių paslaugų, o administratorės pateikta teisinių paslaugų sutartis sudaryta ne tik dėl atstovavimo su UAB „Ainro“ susijusiuose procesuose; kad kai kurios išlaidos patirtos reiškiant nepagrįstus skundus bei prašymus; kad administratorė nesielgė rūpestingai, siekdama patirtų išlaidų atlyginimo iš ginčą pralaimėjusios šalies; kad administratorės pateiktoje lentelėje neparodytos apelianto sumokėtos ir kitos sumos. Šių argumentų vertinimo pirmosios instancijos teismas nepateikė, nors jie, kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą kvalifikavus kitomis administravimo išlaidomis, o ne atlyginimu administratoriui, įgyja esminės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo sprendimui. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad, byloje netinkamai kvalifikavus bankroto administravimo išlaidas, tai galėjo lemti neteisingą nagrinėjamo klausimo išsprendimą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartį teismas panaikino ir klausimą perdavė nagrinėti iš naujo, nurodydamas, kad nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintą bankroto administravimo išlaidų sumą kitų administravimo išlaidų, o ne atlyginimo administratoriui, kontekste, spręsdamas, ar atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir ar jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti.
8. 2021 m. vasario 22 d. pirmosios instancijos teismui bendrovės nemokumo administratorė, reaguodama į apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytas aplinkybes dėl bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų trūkumų ar jų nebuvimo, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė kreditoriaus A. K. skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nemokumo administratorė nurodė, kad kartu su jais teikiamos PVM sąskaitų faktūrų kopijos ir jų apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai, visose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas jų atsiradimo pagrindas. Visos bylinėjimosi išlaidos yra patirtos atstovavus BUAB „Anro“ interesus teismuose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi skundą tenkino – panaikino BUAB „Ainro“ kreditorių 2020 m. spalio 2 d. susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu.
10. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų sušaukiant 2020 m. spalio 2 d. pakartotinį kreditorių susirinkimą ir (ar) priimant ginčo nutarimą, kurie būtų nulėmę galimai neteisėtų nutarimų priėmimą. Ginčo byloje dėl to nėra.
11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamas BUAB „Ainro“ kreditorių susirinkimo nutarimas yra dėl atlygio administratoriui nustatymo, o šis klausimas patenka į Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 155 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą išimtį, išaiškino, kad klausimas dėl šio nutarimo teisėtumo sprendžiamas vadovaujantis prieš tai galiojusiomis ĮBĮ nuostatomis; ginčo byloje dėl to taip pat nėra.
12. Atsižvelgęs į aplinkybę, kad skundų iš kitų kreditorių dėl nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu daugiau negauta, teismas padarė išvadą, kad kreditoriai, balsavę „už“ minėtą pasiūlymą (t. y. 76,44 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių), nebuvo suklaidinti ir suprato, už ką balsuoja. Teismo vertinimu, nemokumo administratorės 2020 m. rugsėjo 15 d. pranešimas buvo aiškus.
13. Teismas išaiškino, kad nemokumo administratorė buvo priversta inicijuoti teisminius procesus pati arba į juos buvo įtraukta tiek dėl įmonės savininkų, tiek dėl A. K. veiksmų ir šie procesai lėmė nemokumo administratorei papildomų išlaidų atsiradimą bei būtinybę kreiptis dėl papildomo atlygio nustatymo. Sutikdamas su pareiškėjo A. K. nuomone, jog nemokumo administratorei nuo 2012 m. buvo žinoma, kad išieškojimas gali būti nukreiptas į įmonės savininkų turtą, teismas pažymėjo, jog nemokumo administratorė tikrai negalėjo žinoti ar numatyti to, kad įmonės savininkai ir pareiškėjas A. K., siekdami išvengti skolos išieškojimo, sudarys eilę sandorių, dėl kurių teks inicijuoti teisminius ginčus ar inicijuos teisminius ginčus, į kuriuos bus įtraukta nemokumo administratorė, taigi, šių aplinkybių nemokumo administratorė negalėjo įvertinti tvirtinant pradinę administravimo išlaidų sąmatą ir nustatant administratoriui atlyginimą.
14. Teismas sutiko su pareiškėjo A. K. argumentais, kuriais jis ginčijo administratorės pateiktų dokumentų įrodomąją galią: kad tik dvi administratorei išrašytos sąskaitos lydimos apmokėjimą liudijančiais dokumentais; kad kai kurios sąskaitos išrašytos nenurodant konkrečių paslaugų, o administratorės pateikta teisinių paslaugų sutartis sudaryta ne tik dėl atstovavimo su UAB „Ainro“ susijusiuose procesuose; kad kai kurios išlaidos patirtos reiškiant nepagrįstus skundus bei prašymus; kad administratorė nesielgė rūpestingai, siekdama patirtų išlaidų atlyginimo iš ginčą pralaimėjusios šalies; kad administratorės pateiktoje lentelėje neparodytos apeliantės sumokėtos ir kitos sumos.
15. Administratorė, pateikdama jos pačios sudarytą bylinėjimosi išlaidų lentelę, šių išlaidų nepagrindė įstatymų nustatyta tvarka, t. y. ji, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatuose, nepateikė ją atstovavusio advokato detalizuotų sąskaitų dėl bylinėjimosi išlaidų bei jų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų kreditorių susirinkimui. Keletas dokumentų dėl bylinėjimosi išlaidų buvo pateikta tik vėliau pirmosios instancijos teisme pradėjus nagrinėti pareiškėjo A. K. skundą, tačiau tai nesudaro teisinio pagrindo nemokumo administratorės patirtų bylinėjimosi išlaidų sieti su jai papildomo atlyginimo nustatymu. Remdamasis išdėstytais argumentais teismas padarė išvadą, kad byloje patirtos bankroto administratorės bylinėjimosi išlaidos negali lemti papildomo atlyginimo jai nustatymo, todėl A. K. skundą tenkino.
I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. BUAB „Ainro“ nemokumo administratorė UAB „Ritava“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus A. K. skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais papildomais argumentais:
16.1. Šiaulių apygardos teismas neįvykdė prievolės išnagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo nurodytus fakto klausimus. Skundžiamoje nutartyje yra tik lakoniškai atkartojamos pareiškėjo iškeltos abejonės dėl patirtų išlaidų pagrįstumo, tačiau šios aplinkybės netiriamos, nenagrinėjamos, nevertinamos. Pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę ištirti visas aplinkybes bei jas įvertinti. BUAB „Ainro“ šioje byloje 2021 m. vasario 19 d. pateikė rašytinius paaiškinimus bei papildomus rašytinius įrodymus, susijusius su Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartyje iškeltais fakto klausimais. Tačiau šie paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai neįvertinti.
Atsiliepimas
16.2. Atsakovė 2021 m. vasario 19 d. pateikė motyvuotus paaiškinimus bei dokumentus patirtų išlaidų pagrįstumui: PVM sąskaitų faktūrų kopijas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus, iš kurių matyti, kad ne BUAB „Ainro“, bet nemokumo administratorė savo lėšomis padengė iš viso 5 493,40 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai. Visose pateiktose PVM sąskaitose faktūrose yra nurodytas aprašymas, už kokias teisines paslaugas yra atsiskaitoma.
16.3. Visos teisinių paslaugų išlaidos yra patirtos siekiant apginti BUAB „Ainro“ ir jos kreditorių interesus. Teismai nėra pripažinę, kad BUAB „Ainro“ gynė savo pažeistas teises, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, todėl pareiškėjo argumentai, kad šios išlaidos patirtos nepagrįstai, atmestini. Nemokumo administratorė buvo rūpestinga, siekdama bylinėjimosi išlaidų kompensavimo, bylose teikė prašymus dėl apmokėtų išlaidų atlyginimo.
16.4. A. K. sumokėjus 2 475,10 Eur teismų priteistas bylinėjimosi išlaidas, dalį jų – 1 202,60 Eur BUAB „Ainro“ grąžino UAB „Ritava“, likusią 1 105 Eur dalį UAB „Ritava“ (ne BUAB „Ainro“) sumokėjo tam pačiam A. K.. Taigi, šiai dienai nepadengtų UAB „Ritava“ naudai išlaidų balansą sudaro 5 395,80 Eur (5 493,40 – 1 202,60 + 1 105). Dalies bylinėjimosi išlaidų 1 294,70 Eur sumai nėra padengusi A. K. (713,90 Eur civ. byla Nr. e2-375-569/2018 bei 580,80 Eur civ. byla Nr. B2-318-856/2020). Nepatvirtinus nemokumo administratorei papildomo atlygio, ji negali susigrąžinti išlaidų, kurios yra priteistos civilinėse bylose. Šios išlaidos bylose yra priteistos BUAB „Ainro“ (ne jas apmokėjusios UAB „Ritava“) naudai. Jas susigrąžinti gali nemokumo administratorė UAB „Ritava“ tik tuomet, jei jai, kaip nemokumo administratorei, bus nustatytas papildomas atlygis. Bankrutavusi bendrovė ir nemokumo administratorius yra skirtingi asmenys, nemokumo administratorius turi teisę vykdyti nemokios įmonės ūkines operacijas tik kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų „rėmuose“.
16.5. Nemokumo administratorė pateikė kreditoriams svarstyti klausimą dėl papildomo atlygio nustatymo, jo dydį susiedama su asmeniškai nemokumo administratorės (o ne BUAB „Ainro“) apmokėtomis išlaidomis teisinei pagalbai, skirtoms tik BUAB „Ainro“ interesų atstovavimui. Nemokumo administratorė nepateikė kreditoriams siūlymo nustatyti papildomą atlygį už kitas jos vykdytas funkcijas (už darbo laiką įmonės administravimui, varžytynių skelbimą, dalyvavimą rengiant ir renkant teismams skirtus procesinius dokumentus, buhalterinių duomenų tvarkymą, bendravimą su kreditoriais, kreditorių susirinkimų organizavimą ir kt.), nors tam yra pakankamas pagrindas. Taigi, nemokumo administratorė pateikė kreditoriams svarstyti klausimą dėl papildomo atlygio nustatymo, jį susiedama tik su nedidele dalimi patirtų veiklos kaštų (teisinių paslaugų išlaidų dydžiu).
16.6. Nemokumo administratorė kreditorių susirinkimui pateikė išsamų paaiškinimą, dėl kokių priežasčių teikia svarstyti papildomo atlygio tvirtinimo klausimą. Tiek ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte, tiek JANĮ 43 straipsnio 4 punkte numatyta kreditoriams teisė gauti informaciją iš nemokumo administratoriaus. BUAB „Ainro“ nemokumo administratorė visada pateikia kreditoriams prašomą informaciją. Ir šiuo atveju, administratorė buvo pasirengusi vykdyti prievolę – teikti kreditoriams papildomą informaciją, susijusią su svarstomu klausimu, jei reikėtų išsamiau tai pagrįsti. Pareiškėjas dėl papildomos informacijos pateikimo į nemokumo administratorę nesikreipė.
17. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius A. K. prašė atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš UAB „Ritava“ arba iš BUAB „Ainro“, nurodant, kad jos turi būti išmokėtos iš administravimui skirtų lėšų. Atsiliepimas grindžiamas šiais papildomais argumentais:
17.1. Kartu su 2020 m. spalio 28 d. atsiliepimu į skundą bei su 2021 m. vasario 19 d. rašytiniais paaiškinimais administratorės pateikti dokumentai (sąskaitos bei mokėjimo dokumentai) neįrodo patirtų išlaidų ir nesudaro pagrindo papildomam atlyginimui, nes pateiktų mokėjimų neįmanoma susieti su pateiktomis sąskaitomis, dalis mokėjimų yra atlikta anksčiau, nei išrašytos sąskaitos, galima įžvelgti dokumentų klastojimo požymių (pateikiamos kelios sąskaitos tų pačių paslaugų apmokėjimui), administratorės patirtų išlaidų sąsajumas su byla, pagrįstumas, jų dydis nėra patikrinti teismo, nes administratorė pagal pateiktas sąskaitas nėra pateikusi prašymo priteisti net 4 731,10 Eur iš deklaruojamų 6 509,80 Eur išlaidų sumos.
17.2. Administratorė kaip pagrindą papildomam atlyginimui laiko ir tas išlaidas, kurias patyrė reikšdama nepagrįstus skundus bei sumokėdama teismo priteistas bylinėjimosi išlaidų sumas ginčą laimėjusiai šaliai. Administratorės pateiktų sąskaitų ir mokėjimo dokumentų duomenimis, 2 133,50 Eur ji išleido reikšdama nepagrįstus reikalavimus ir atsisakydama pripažinti kreditoriaus A. K. teises jos pralaimėtose penkiose bylose. Taip pat teismų nustatytas įpareigojimas atlyginti laimėjusios ginčą šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas yra nukreiptas į UAB „Ritava“ tiesiogiai, todėl nekompensuotinas.
17.3. A. K. BUAB „Ainro“ yra sumokėjęs iš viso 2 475,10 Eur teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Iš A. K. taip pat yra priteista sumokėti 1 294,70 Eur BUAB „Ainro“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, išimti vykdomieji raštai ir pateikti vykdyti antstoliams. Administratorė yra paskelbusi, jog parduoda šias skolas, todėl galimai atsiras jų pirkėjas, kuris ir sumokės įmonei. Bankroto administratorės pateiktoje skaičiuotėje neatvaizduotos šios sumos, todėl galimai administratorė savo patirtomis išlaidomis laiko išlaidas, kurios jai jau yra arba turės būti kompensuotos konkrečių asmenų, kas reikštų, jog nuostolių ji nėra patyrusi.
17.4. Papildomu atlyginimu administratorė siekia susigrąžinti išlaidas teisinėms paslaugoms, kurių teismas konkrečiose bylose nepriteisė, nes tokio prašymo ji teismui neteikė arba tokio prašymo teismas netenkino bei išlaidas, kurias patyrė vykdydama teismo įpareigojimą atlyginti bylą laimėjusios šalies patirtas išlaidas. Tokiu atveju bankroto administratorė neteisingai suformulavo ir pateikė kreditorių susirinkimui svarstyti darbotvarkės klausimą, nes atlyginimas administratorei skirtas sumokėti už jos atliekamą darbą, o ne patirtų išlaidų kompensavimui. Jeigu administratorė siekia patirtų išlaidų kompensavimo, tai turėjo atitinkamai ir sudaryti darbotvarkę, paaiškinti, kodėl viršijo nustatytą sąmatą, pateikti kreditorių susirinkimui visus išlaidas liudijančius dokumentus, atskleisti šių išlaidų susidarymo aplinkybes, įvardinti gautas kompensacijas bei nurodyti, kodėl likusi išlaidų dalis liko nekompensuota. Tik tokiu atveju kreditorių susirinkimas gali priimti pagrįstą sprendimą nagrinėjamu klausimu. Nagrinėjamu atveju administratorė nuslėpė nuo kreditorių reikšmingą informaciją, todėl kreditorių sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
17.5. 2020 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimas, kurio rezultatai užfiksuoti 2020 m. rugsėjo 15 d. patikslintame protokole Nr. 16, balsavo „prieš“, t. y. nepatvirtino siūlomos papildomos administravimo išlaidų sąmatos. Tačiau administratorė ir toliau didino išlaidas (jos teigimu, juridinės išlaidos per tą laiką padidėjo 1 044,50 Eur suma). Visos administratorės pateiktos sąskaitos yra išrašytos UAB „Ritava“, būtent ji, o ne bendrovė, yra šių paslaugų pirkėja. Administratorė siekia apeiti nustatytą reglamentavimą ir patirtų išlaidų kompensaciją gauti per papildomą atlyginimą – tą aiškiai atskleidžia savo atskirajame skunde. Tačiau toks siekis neteisėtas. Administratorė veikė savo rizika, neturėdama tam kreditorių pritarimo, todėl jokios išlaidos jai negali būti kompensuojamos.
Atsiliepimas
18. 2021 m. kovo 25 d. UAB „Ritava“ pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose pateikė argumentus į pareiškėjo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktą suvestinę.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
20. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos
21. Nemokumo administratorė UAB „Ritava“ apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu ir rašytiniais paaiškinimais pateikė naujus įrodymus – 2020 m. rugsėjo 15 d. pranešimą, kuris buvo pateiktas BUAB „Ainro“ kreditoriams, 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. ADB 0339 apmokėjimo nurodymą.
22. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad viešąjį interesą turinčiose bylose teismas įrodymus gali rinkti net ir savo iniciatyva, taip pat tuo tikslu gali naudoti duomenis iš viešųjų registrų bei teismų informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 2 ir 3 dalys), atsakovės naujai pateiktą 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. ADB 0339 apmokėjimo nurodymą priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis), tačiau atsižvelgdamas į tai, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. pranešimas jau yra pateiktas į bankroto bylą, jo pakartotinai prie bylos neprijungia.
Dėl ginčo esmės
23. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl BUAB „Ainro“ 2020 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, darbotvarkės, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos nėra. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų.
24. Remiantis bylai aktualia ĮBĮ 36 straipsnio redakcija (galiojusia iki 2016 m. gegužės 1 d.), administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Tačiau administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas kreditorių susirinkime nereiškia, kad administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti, ir nevaržomas pareigos atsiskaityti. Siekdamas tokių išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Atitinkamai kreditorių susirinkimas turi įgaliojimus nustatyti įmonės konkrečių administravimo išlaidų dydžius ir reikalauti, kad bankroto administratorius atsiskaitytų kreditorių susirinkime ar kreditorių komitete dėl visų patirtų išlaidų, t. y. kreditorių susirinkimas gali netvirtinti jau patirtų išlaidų ataskaitos, jei nutaria, kad jos nepagrįstos tinkamai įformintais dokumentais ar viršija kreditorių susirinkimo sąmatoje patvirtintus dydžius ir pan., tačiau neturi teisės nepagrįstai riboti bankroto administratoriaus veiklos (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2045/2011).
25. Aukščiau nurodyti teismų išaiškinimai suponuoja išvadą, jog administratorius dėl faktiškai patirtų administravimo išlaidų už tam tikrą laikotarpį patvirtinimo, pateikdamas atitinkamas išlaidas pagrindžiančius dokumentus (paaiškinimus dėl jų dydžio), privalo kreiptis į kreditorių susirinkimą, kuris, įvertinęs tokių išlaidų, jų dydžio pagrįstumą bei būtinumą, privalo išspręsti klausimą dėl šių išlaidų tvirtinimo / netvirtinimo. Tais atvejais, kai bankroto administratoriaus pateikto patirtų administravimo išlaidų pagrindimo nepakanka, kreditorių susirinkimas gali įpareigoti bankroto administratorių pateikti papildomus dokumentus (paaiškinimus) patirtoms administravimo išlaidoms pagrįsti, klausimo svarstymą atidedant kitam kreditorių susirinkimui, arba atsisakyti tvirtinti atitinkamas išlaidas (jų dalį).
26. Nagrinėjamu atveju, BUAB „Ainro“ nemokumo administratorė UAB „Ritava“ 2020 m. spalio 2 d. bendrovės kreditorių susirinkime pateikė siūlymą patvirtinti papildomą 5 395,80 Eur atlyginimą nemokumo administratorei, kurį susiejo su patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, kurias, administratorės teigimu, ji padengė už bendrovę nuosavomis lėšomis. Tokį savo siūlymą administratorė grindė 2020 m. rugsėjo 15 d. pranešime kreditoriams nurodytomis aplinkybėmis, kad papildomai už ruošiamus dokumentus ir atstovavimą civilinėse bylose (nuo 2014 m. iki 2020 m.) iš savo lėšų padengė 5 395,80 Eur dydžio juridines išlaidas. Kreditoriai 2020 m. spalio 2 d. susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu nemokumo administratorės siūlymui pritarė – „už“ balsavo 76,44 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių.
27. ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje (redakcija galiojusi iki 2016 m. gegužės 1 d.), nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalį, administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje.
28. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas BUAB „Ainro“ kreditoriaus A. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria, netenkinus A. K. skundo dėl BUAB „Ainro“ 2020 m. spalio 2 d. kreditoriaus susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės panaikinimo, 2021 m. sausio 14 d. nutartyje išaiškino, kad teisinės pagalbos išlaidos, kurios patiriamos bankrutuojančiai įmonei dalyvaujant teisminiuose procesuose, yra kita administravimo išlaidų rūšis; atlyginimas administratoriui yra atlygis būtent už jo teikiamas administravimo paslaugas, o įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių kiekis yra tik vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant administratoriaus atlyginimo dydį. Taigi teisinės pagalbos išlaidų prilyginimas administratoriaus atlyginimui yra teisiškai ydingas. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad tiek atlyginimas administratoriui, tiek kitos administravimo išlaidos (kaip teisinės pagalbos išlaidos) yra bankroto administravimo išlaidos, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, netinkamas administravimo išlaidų kvalifikavimas savaime nelemia kreditorių šiuo klausimu priimto nutarimo neteisėtumo, jeigu administratorius įrodo (ir atitinkamai teismas, kilus ginčui, patikrina), kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti.
29. Vadovaujantis aukščiau pateiktais išaiškinimais, akivaizdu, jog UAB „Ritava“ bankrutavusios bendrovės 2020 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimui pateiktas siūlymas patvirtinti papildomą administratorės atlyginimą, jį susiejant su patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, yra teisiškai ydingas, t. y. tokiu būdu netinkamai kvalifikavus bankroto administravimo išlaidas, tai galėjo lemti neteisingą kreditorių susirinkimui pateikto siūlymo išsprendimą. Nors skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad BUAB „Ainro“ kreditoriai, balsavę „už“ minėtą pasiūlymą, suprato, už ką balsuoja, tačiau, kuo remiantis daroma tokia išvada, nėra aišku, nes bylos aplinkybės patvirtina buvus priešingą situaciją. Pirma, bylos duomenimis BUAB „Ainro“ 2020 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkime nemokumo administratorės siūlymu buvo sprendžiamas papildomos 8 000 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmatos (4 350 Eur patirtoms juridinėms išlaidoms padengti ir 3 650 Eur administratorės atlyginimui) tvirtinimo klausimas, kurį kreditoriams atmetus, bendrovės kreditorė valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė savo pasiūlymą – patvirtinti papildomą 4 350 Eur administravimo išlaidų sąmatą patirtoms juridinėms išlaidoms padengti, tačiau atidėti klausimo dėl papildomo administratorės atlyginimo svarstymą, įpareigojant administratorę kitam kreditorių susirinkimui pateikti informaciją apie numatomas gauti lėšas bei prognozę apie administravimo išlaidų poreikį. Nutarimas nurodytu klausimu nebuvo priimtas. Antra, 2020 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 18 duomenimis, šiame susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama „Dėl papildomos administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo“, tačiau pateikiant siūlymą patvirtinti papildomą 5 395,80 Eur atlyginimą administratorei, jį, minėta, susiejant su patirtomis bylinėjimosi išlaidomis. Trečia, kaip teisingai skunde pirmosios instancijos teismui nurodė A. K., nemokumo administratorė, išskyrus aukščiau minėtą 2020 m. rugsėjo 15 d. paaiškinimą, kreditoriams jokių kitų įrodymų, realiai pagrindžiančių patirtas juridines išlaidas, nepateikė. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nemokumo administratorei kreditorių susirinkimui du kartus teikiant siūlymą dėl tų pačių išlaidų tvirtinimo, tačiau kiekvienu atveju jas priskiriant skirtingoms administravimo išlaidų rūšims, tai galėjo lemti neteisingą kreditorių susirinkimui pateikto siūlymo išsprendimą. Administratorės veiksmai, vieno susirinkimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas nurodant kaip patirtas administravimo išlaidas, o kitame – jau kaip administratorės atlyginimo dalį, galėjo suklaidinti kreditorius sprendžiant jų tvirtinimo klausimą. Tuo labiau kad nurodytas išlaidas pagrindžiančių įrodymų kreditoriams nebuvo pateikta. Tokios išvados nepaneigia Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartyje pateikto išaiškinimo, kad netinkamas administravimo išlaidų kvalifikavimas savaime nelemia kreditorių šiuo klausimu priimto nutarimo neteisėtumo, nes šiuo atveju neteisingą kreditorių susirinkimui pateikto siūlymo išsprendimą lėmė administratorės veiksmai, minėta, du kartus teikiant siūlymą dėl tų pačių išlaidų tvirtinimo, tačiau kiekvienu atveju jas priskiriant skirtingoms administravimo išlaidų rūšims.
30. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismų praktiką, išaiškinančią, kad administratorius dėl faktiškai patirtų administravimo išlaidų už tam tikrą laikotarpį patvirtinimo turi pateikti kreditorių susirinkimui atitinkamas išlaidas pagrindžiančius dokumentus, faktą, kad šiuo atveju patirtas juridines išlaidas patvirtinančius įrodymus nemokumo administratorė pateikė tik skundo bylos nagrinėjimo metu, su kuriais turėtų susipažinti bei įvertinti visi bendrovės kreditoriai, iš dalies pakeičia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pagrįstai buvo panaikintas BUAB „Ainro“ 2020 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimas antruoju darbotvarkės klausimu, grąžindamas klausimą dėl 5 395,80 Eur patirtų juridinių išlaidų tvirtinimo BUAB „Ainro“ kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad aptariamas klausimas kreditorių susirinkime turėtų būti sprendžiamas ne papildomo atlyginimo administratorei, o papildomos administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo kontekste, pateikiant kreditorių susirinkime visus į šią bylą pateiktus įrodymus, kuriais buvo grindžiamos patirtos 5 395,80 Eur juridinių paslaugų išlaidos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
32. Iš esmės palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo patenkintas A. K. skundas ir panaikintas BUAB „Ainro“ 2020 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu, pirmosios instancijos teisme paskirstytos bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
33. Atmetus nemokumo administratorės atskirąjį skundą, pareiškėjas A. K. įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą. Iš pateiktų dokumentų (sąskaitos už teisines paslaugas, kredito įstaigos lėšų pervedimo nurodymo) nustatyta, kad pareiškėjas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 400 Eur išlaidų. Kadangi prašoma priteisti suma už atsiliepimą į skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, ji priteistina pareiškėjui iš BUAB „Ainro“ nemokumo administratorės UAB „Ritava“ administravimui skirtų lėšų (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį iš dalies pakeisti ir klausimą dėl 5 395,80 Eur patirtų juridinių išlaidų tvirtinimo grąžinti BUAB „Ainro“ kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti A. K. iš BUAB „Ainro“ nemokumo administratorės UAB „Ritava“ administravimui skirtų lėšų 400 Eur (keturis šimtus eurų ) patirtų teisinės pagalbos išlaidų.