- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- 2-519-585/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00735-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Pareiškėjas
- A. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl 2019 m. birželio 27 d. bankrutavusios akcinės bendrovės „Ainro“ kreditorių susirinkimo ir jame priimtų nutarimų neteisėtumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Ainro“ kreditorė A. K. pateikė skundą dėl 2019 m. birželio 27 d. BUAB „Ainro“ kreditorių susirinkimo ir jame priimtų nutarimų neteisėtumo, kuriuo prašė pripažinti minėtą kreditorių susirinkimą ir jo metu priimtus nutarimus neteisėtais.
2. Nurodė, jog 2019 m. gruodžio 4 d. jai susipažinus su bankroto byla paaiškėjo, kad 2019 m. birželio 27 d. įvyko BUAB „Ainro“ kreditorių susirinkimas, kuriame buvo spręsta dėl 2018 m. finansinės atskaitomybės patvirtinimo bei bankroto administratoriaus įpareigojimo kreiptis į teismą dėl termino likvidavimo procedūroms vykdyti pratęsimo iki 2019 m. gruodžio 31 d. Pastarojo nutarimo pagrindu įmonės administratorė kreipėsi į teismą dėl minėto termino pratęsimo ir jis 2019 m. liepos 2 d. nutartimi buvo pratęstas. Apie vykusį susirinkimą jai tapo žinoma tik 2019 m. gruodžio 4 d., todėl 14 dienų terminas skundui paduoti nėra praleistas.
3. Pareiškėja, būdama pirmos eilės BUAB „Ainro“ kreditorė, apie minėtą kreditorių susirinkimą, kaip ir apie kitus bankroto byloje vykstančius procesus, nebuvo informuota, todėl buvo pažeista jos teisės. Pagrindinis kreditorius Luminor Bank AB 2019 m. sausio 2 d. turto, teisių ir pareigų perdavimo – priėmimo aktu perleido, o Luminor Bank AS priėmė ir perėmė visas Luminor Bank AB teises ir pareigas, o 2019 m. sausio 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu Luminor Bank AS perleido savo reikalavimo teisę į UAB „Ainro“, pareiškėjos ir R. K. susiformavusį įsiskolinimą UAB „Intrum Lietuva“. 2019 m. sausio 14 d. Luminor Bank AB buvo išregistruotas. Nepaisant to, Luminor Bank AB, nebeturėdamas kreditorinio reikalavimo ir apskritai nebeegzistuodamas kaip juridinis asmuo, dalyvavo 2019 m. birželio 27 d. kreditorių susirinkime, kas lėmė, jog buvo priimti sprendimai dėl finansinės atskaitomybės tvirtinimo bei termino likvidavimo procedūroms pratęsimo 8 m. vykstančioje bankroto byloje. Kyla klausimas dėl galimo protokolo Nr. 13 suklastojimo, kadangi jame ir prie jo pridėtame dalyvių sąraše fiksuojama informacija apie Luminor Bank AB dalyvavimą susirinkime, balsavimą raštu ir pan.
4. BUAB „Ainro“ bankroto administratorė, atsiliepdama į atsakovės skundą, prašė jį atmesti; paskirti A. K. 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos priteisiant BUAB „Ainro“; priteisti bylinėjimosi išlaidas; nustatyti pateikto skundo trūkumus dėl nesumokėto žyminio mokesčio bei įpareigoti pareiškėją šioje byloje sumokėti žyminį mokestį.
5. Nurodė, jog A. K., kaip ir kiti bendrovės kreditoriai, buvo informuota apie vyksiantį kreditorių susirinkimą, 2019 m. birželio 18 d. elektroniniu laišku. BUAB „Ainro“ bankroto administratorė apie tai, kad Luminor Bank AB buvo reorganizuota – prijunta prie Luminor Bank AS, buvo informuota 2019 m. birželio 20 d. raštu, t. y. po 2 d., kai buvo inicijuotas kreditorių susirinkimas, kartu buvo pateiktas Luminor Bank AB ir Luminor Bank AS turto, teisių ir pareigų perdavimo – priėmimo aktas, kurio G) dalyje aiškiai nurodyta, jog Luminor Bank AB pasibaigė reorganizavimo (prijungimo) būdu, visas teises ir pareigas perleidžiant Luminor Bank AS. Taigi, Luminor Bank AB turimas kreditorinis reikalavimas perėjo Luminor Bank AS, toks bendrovių pertvarkymas visiškai nedaro jokios įtakos kreditorinių reikalavimų apimčiai, reikalavimų galiojimui, todėl teisių perėmėjas Luminor Bank AS turėjo teisę balsuoti kreditorių susirinkime. Skunde pareiškėja nenurodo, kaip jos interesus pažeidžia ginčo kreditorių susirinkime priimti nutarimai, nenurodo, kokius pasiūlymus būtų teikusi, kaip būtų dariusi įtaką jų priėmimui ir ar ta įtaka būtų nulėmusi kitokius kreditorių sprendimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. sausio 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjos A. K. skundą; priteisė iš pareiškėjos BUAB „Ainro“ 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismo vertinimu, iš byloje pateiktų elektroninių laiškų kopijų matyti, jog A. K. buvo informuota apie vyksiantį kreditorių susirinkimą 2019 m. birželio 18 d. elektroniniu laišku, į jos elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjos vardas yra ne Emilija, o Amilija, dėl ko gali kilti abejonių dėl elektroninio pašto adreso klaidos, visgi iš bankroto administratorės ir pareiškėjos susirašinėjimų matyti, jog būtent tokiu elektroniniu paštu ir naudojasi A. K.. Be to, A. K., gavusi bankroto administratorės siųstą informaciją apie 2019 m. birželio 27 d. kreditorių susirinkimą, bankroto administratorei 2019 m. birželio 19 d. siuntė elektroninį laišką, prašydama išsamiau paaiškinti, kas sudaro 2018 m. balanse „Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai“ E eilutėje nurodytą 95 586 Eur sumą, į ką bankroto administratorė jai pateikė atsakymą. Taigi, akivaizdu, jog A. K. apie 2019 m. birelio 27 d. įvyksiantį kreditorių susirinkimą buvo žinoma jau 2019 m. birželio 18 d., jai buvo žinoma, kokie klausimai bus svarstomi minėto susirinkimo metu, ji galėjo dalyvauti ir balsuoti minėtame susirinkime, išsakyti savo poziciją, tačiau elgėsi pasyviai jame nedalyvaudama, nesidomėdama susirinkimo metu priimtais nutarimais. Todėl teismas sprendė, jog A. K. apie kreditorių susirinkime priimtus nutarimus turėjo sužinoti 2019 m. birželio 27 d. ir 14 dienų terminas skundui paduoti yra gerokai praleistas.
8. Nepaisant to, kad terminas skundui pateikti yra praleistas, teismas trumpai pasisakė dėl kitų pareiškėjos A. K. skunde nurodomų argumentų.
9. Teismo vertinimu, jokios imperatyvios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normos konkrečiu atveju pažeistos nebuvo, pareiškėja laiku ir tinkamai buvo informuota apie kreditorių susirinkimą, supažindinta su jo darbotvarke, su kreditorių susirinkimui pateikta tvirtinti finansine atskaitomybe, o kad pati pareiškėja, gavusi visą reikiamą informaciją, nusprendė nedalyvauti susirinkime, nereikšti nuomonės dėl jame keliamų klausimų, neteikti siūlymų dėl kitų einamųjų klausimų, buvo jos pačios pasirinkimas, kuris niekaip negali daryti įtakos jos teisėms ar imperatyvių įstatymo normų pažeidimui.
10. Teismas pažymėjo, jog Luminor Bank AB buvo reorganizuota prijungimo būdu prie Luminor Bank AS, Luminor Bank AS perimant visas Luminor Bank AB teises ir pareigas, apie tai bankroto administratorė informuota tik 2019 m. birželio 20 d. Taigi, Luminor Bank AB turimas kreditorinis reikalavimas perėjo Luminor Bank AS, todėl teismas sutiko su bankroto administratore, jog toks bendrovių pertvarkymas visiškai nedaro įtakos kreditorinių reikalavimų apimčiai, reikalavimų galiojimui. Nors senasis kreditorius nebuvo pakeistas naujuoju kreditoriumi bankroto byloje, tačiau leista balsuoti teisių ir pareigų perėmėjui, tai laikytina tik formaliu pažeidimu, kuris negali sukelti tokių pasekmių, kokių prašo A. K.. Be to, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta ĮBĮ pažeidimų, taipogi nenustatyta, kad kreditorių susirinkimo metu priimti nutarimai pažeistų A. K. teises.
11. Teismas neturėjo pagrindo neabejotinai išvadai, kad A. K. būtų sąmoningai veikusi prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, nesąžiningai pareiškusi nepagrįstą skundą, todėl bankroto administratorės prašymą skirti atsakovei baudą atmetė.
12. Teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad protokolas Nr. 13 ar jo priedai yra suklastoti, dėl ko turėtų būti informuojamas prokuroras, todėl šį pareiškėjos prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Pareiškėja A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį ir jos skundą tenkinti visa apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Nors administratorė pateikė į bylą įrodymus apie pareiškėjos informavimą apie 2019 m. birželio 27 d. kreditorių susirinkimą, tačiau pareiškėja neprisimena gavusi informaciją apie susirinkimą, neturi išlikusių elektroninių laiškų. Jei pareiškėja buvo gavusi siųstą laišką, galimai neperžiūrėjo visų priedų, todėl nesuprato, jog vyks susirinkimas, reikia prabalsuoti (iš pateiktų susirašinėjimų matyti, kad teirautasi tik dėl vieno iš priedų – finansinės atskaitomybės turinio). Įprastai pareiškėja iš administratorės gaudavo susirinkimų protokolus, tačiau 2019 m. birželio 27 d. kreditorių susirinkimo protokolas jai nebuvo siųstas. Pirmą kartą su protokolu susipažinta 2019 m. gruodžio 4 d., po ko ir pateiktas ginčo skundas. Tik tada pareiškėjai tapo žinoma apie susirinkimo faktą ir turinį. Dėl to terminas skundui paduoti nebuvo praleistas.
13.2. Teismas, nepagrįstai nusprendęs, kad terminas skundui paduoti praleistas, turėjo spręsti klausimą dėl termino atnaujinimo ir jį atnaujinti. Bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas, todėl teismas privalo būti aktyvus nustatant reikšmingas bylai aplinkybes. Nespręsdamas dėl termino atnaujinimo, teismas nesilaikė teismų praktikos išaiškinimų.
13.3. Susirinkimo metu Luminor Bank AB, kuris nurodomas kaip dalyvavęs ir balsavęs susirinkime, neegzistavo. Teismas neištyrė ir neįvertino visos bylos medžiagos, konkrečiai – UAB „Intrum Lietuva“ laiško. Iš jo galima spręsti, kad nei 2019 m. birželio 20 d., kai Luminor Bank AS atstovė pasirašė raštą dėl kreditoriaus keitimo, nei 2019 m. birželio 27 d., kai vyko susirinkimas, Luminor Bank AS jau nebeturėjo kreditorinio reikalavimo, nes jį dar 2019 m. sausio 15 d. buvo perleidęs UAB „Intrum Lietuva“. Ši aplinkybė buvo pažymėta ir pareiškėjos skunde, tačiau teismas dėl jos nepasisakė.
13.4. Ginčo susirinkime kaip dalyvaujantis buvo nurodytas Luminor Bank AB, o balsavo Luminor Bank AS, nors nė vienas iš jų nebeturėjo jokių reikalavimo teisių – jos buvo perleistos UAB „Intrum Lietuva“. Esant tokiai situacijai sprendimai 2019 m. birželio 27 d. susirinkime priimti pagal subjekto, nepripažinto kreditoriumi bankroto byloje ir neturinčio kreditorinio reikalavimo, balsavimo biuletenį.
13.5. Kreditorių susirinkimo nutarimai daro įtaką visų kreditorių interesams, o Luminor Bank AB ar Luminor Bank AS balsai lėmė nutarimų priėmimą nė vienam iš jų nesant kreditoriumi. Toks administratorės neatidumas, galimai ir nesąžiningi susitarimai su banku, siekiant, kad visi jos pasiūlymai būtų patvirtinti, nėra tik formalus pažeidimas.
13.6. Pareiškėja sąžiningai naudojasi teisės aktuose numatytomis teisėmis, nesiekia jomis piktnaudžiauti.
Atsiliepimas
14. Bankroto administratorė UAB „Ritava“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą; prijungti naujus įrodymus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Apeliantė, kaip ir visi kiti kreditoriai, buvo informuoti elektroninių laiškų pagalba. Apeliantės argumentai, kad ji sąžiningai neprisimena gavusi šiuos elektroninius laiškus, galimai neperžiūrėjo visų elektroniniame laiške gautų priedų, yra absurdiški, visiškai nepagrįsti.
14.2. Administratorė nepažeidė kreditorių informavimo tvarkos, kurioje nurodyta, kad administratorius privalo pateikti vykusių kreditorių susirinkimų protokolus visiems susirinkime dalyvavusiems kreditoriams per 10 darbo dienų nuo susirinkimo.
14.3. Apeliantei apie vyksiantį 2019 m. birželio 27 d. susirinkimą buvo žinoma jau 2019 m. birželio 18 d. ir ji elgdamasi pasyviai, pati priėmė sprendimą nereikšti reikalavimų ar siūlymų minėtam susirinkimui. Be to, tokio reikalavimo, dėl termino atnaujinimo nereiškė ir 2019 m. gruodžio 5 d. skunde. Tad teismui konstatavus, kad apeliantė žinojo apie ginčo susirinkimą, nėra pagrindo pasisakyti dėl praleisto termino atnaujinimo.
14.4. Nepaisant to, kad atsirado naujas kreditorius, apeliantės teisės nebuvo pažeistos. Naujo kreditoriaus reikalavimai nepasikeitė. Administratorei apie pasikeitusį kreditorių tapo žinoma tik 2019 m. spalio 29 d., t. y. gavus prašymą iš UAB „Intrum Lietuva“ pakeisti kreditorių bankroto procese. Net ir tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad administratorė neturėjo teisės leisti balsuoti Luminor Bank, AS, tai būtų tik formalus pažeidimas.
Šalies argumentai
14.5. Apeliantei siųstame viename iš priedų nurodyta, kad neįvykus kreditorių susirinkimui arba neužtekus balsų, nutarimo priėmimui pakartotiniame susirinkime galios pirminio kreditorių susirinkimo darbotvarkė ir gauti kreditorių balsavimo raštu biuleteniai. Tad net jei teismas neužskaitytų Luminor Bank, AS balsavimo ginčo kreditorių susirinkime, pakartotiniame susirinkime galiotų pirmojo susirinkimo balsavimo biuleteniai, kurių būtų pakakę paprasta balsų dauguma priimti kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimus.
14.6. Apeliantė nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodo kokią įtaką jos teisėms ir (ar) interesams turėtų minėto protokolo panaikinimas, kokius pasiūlymus būtų teikusi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
16. Administratorė prašo priimti naujus įrodymus – 2019 m. birželio 27 d. informacijos teikimo tvarką, 2019 m. birželio 27 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 1, 2019 m. spalio 29 d. prašymą pakeisti kreditorių BUAB „Ainro“ bankroto procese. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, negali būti pateikti, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šie įrodymai galiojo būti pateikti teismui bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl atsisako juos priimti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
17. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo gautas 2011 m. gruodžio 28 d., t. y. iki JANĮ įsigaliojimo, todėl šiuo atveju taikytinos ginčo klausimo sprendimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio ĮBĮ nuostatos.
18. Pareiškėjos teigimu, ji sužinojo apie ginčo kreditorių susirinkimo faktą ir turinį tik 2019 m. gruodžio 4 d., todėl termino pateikti skundui nepraleido. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pareiškėjos procesine pozicija nesutinka. Pažymėtina, jog į bylą pateikti įrodymai – pareiškėjos ir administratorės susirašinėjimas, prasidėjęs nuo administratorės 2019 m. birželio 18 d. kreditoriams išsiųsto elektroninio laiško ginčo kreditorių susirinkimo tema – kuriais remiantis, darytina vienareikšmiška išvada, kad pareiškėja apie 2019 m. birželio 27 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą buvo informuota ir sužinojo 2019 m. birželio 18 d. Apeliacinės instancijos teismas pritaria administratorei, jog visi pareiškėjos argumentai dėl to, jog ji neprisimena gavusi informaciją apie susirinkimą, neturi išlikusių nagrinėjamų elektroninių laiškų, galimai neperžiūrėjo visų priedų ir pan., yra visiškai nepagrįsti, žvelgiant iš tos perspektyvos, jog net jei šios aplinkybės pasitvirtintų, jos atskleistų tik pačios pareiškėjos aplaidų elgesį savo kaip kreditorės bankroto byloje teisių įgyvendinimo atžvilgiu bei nedarytų jokios įtakos skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kitaip tariant, net jei pareiškėja nepamena gavusi ginčo laiško ar netinkamai su juo susipažino, tokiu atveju dėl savo aplaidumo ji veikė savo rizika ir atsakomybe, nes nustačius, kad pareiškėja minėtą laišką gavo ir susirašinėjo su administratore, ji, vertinant pagal vidutinio protingo žmogaus kriterijų, galėjo ir turėjo sužinoti apie ginčo susirinkimo laiką ir turinį būtent 2019 m. birželio 18 d. Papildomai pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog administratorė pateikė pareiškėjai ginčo susirinkimo protokolą, nepažeidusi jokių teisės aktų reikalavimų.
19. Pareiškėja nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nusprendęs, kad terminas skundui paduoti praleistas, turėjo spręsti klausimą dėl termino atnaujinimo ir jį atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta. Iš ginčo skundo matyti, kad pareiškėja neprašė pirmosios instancijos teismo atnaujinti terminą skundui paduoti, nepateikė tokio atnaujinimo motyvų. Nors yra žinoma, kad teismas bankroto bylose yra aktyvus, tai nereiškia, kad jis turi pareigą ex officio už byloje dalyvaujančius asmenis formuluoti jiems palankius prašymus, juos motyvuoti ir pats juos nagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas nėra susidūręs su teismų praktika, kuri galėtų būti pripažinta aktualia nagrinėjamai bylai bei kurioje būtų suformuluota teismo pareiga spręsti dėl termino, per kurį turi būti pateiktas skundas dėl kreditorių susirinkimo, atnaujinimo, nesant skundą padavusio asmens prašymo šį terminą atnaujinti. Tad apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo terminas yra praleistas ir nenagrinėjo šio termino atnaujinimo klausimo.
20. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neištyrė UAB „Intrum Lietuva“ laiško, todėl priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka bei pažymi, jog tai, kad skundžiamoje nutartyje eksplicitiškai nepasisakyta apie minėtą laiką, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas jo netyrė ir nevertino bylos aplinkybių kontekste. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog apie ginčo reikalavimo teisės perėmimą ir perleidimą (Luminor Bank AB priklausiusią reikalavimo teisę perėmus Luminor Bank AS, esančiam Luminor Bank AB teisių perėmėju, o Luminor Bank AS šią teisę pagal sutartį perleidus UAB „Intrum Lietuva“) administratorė sužinojo tik po ginčo kreditorių susirinkimo, tuo tarpu iki šio susirinkimo bankroto bylą nagrinėjantis teismas tokio perėmimo ir perleidimo patvirtinęs nebuvo, Luminor Bank AS ir (ar) UAB „Intrum Lietuva“ apie tai administratorės nebuvo informavę. Pažymėtina, jog reikalavimo teisę perėmus naujajam kreditoriui, paties reikalavimo dydis ar tenkinimo eilė nepasikeitė. Jokių pareiškėjos teisių pažeidimų dėl minėto netinkamo kreditoriaus identifikavimo nenustatyta. Šių aplinkybių visuma sąlygoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjimą pažeidimą pripažino formaliu, kuris negali sukelti tokių pasekmių, kokių prašo pareiškėja, pagrįstai.
21. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Nors bankroto administratorė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau dokumentų, kurie patvirtintų šių išlaidų patyrimo faktą ir dydį nepateikė, todėl šis prašymas yra atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.