Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui E. L. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas dvidešimties dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo išsiųsti ieškovės nurodytu adresu ir įteikti 2022 m. rugsėjo 6 d. atsakovui asmeniškai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. Terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2022 m. rugsėjo 26 d. (CPK 73-74 straipsniai). Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas nutaria, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis, AB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. L. 2021 m. birželio 15 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K617276784, kuria atsakovui buvo suteiktas 13 200,00 Eur vartojimo kreditas 84 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 8 196,48 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 15,00 procentų), 1 904,29 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2028 m. birželio 17 d. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovė 2022 m. balandžio 19 d. raginimu nurodė atsakovui padengti įsiskolinimą, tačiau atsakovui į raginimą nereaguojant ir skolos laiku neapmokėjus, ieškovė sutartį nuo 2022 m. gegužės 24 d. vienašališkai nutraukė.

Vartojimo kredito sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1-6.4 straipsniai). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatyme ar sutartyje numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Ištyrus ir formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus (2021 m. birželio 15 d. vartojimo kredito sutartį Nr. K617276784, kredito suteikimo išrašą, 2022 m. balandžio 19 d. raginimą, 2022 m. gegužės 18 d. pranešimą dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo, mokėjimo grafiką), konstatuojama, kad ieškovė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, tokiu būdu pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 12 644,59 Eur negrąžinto kredito dalies suma.

Ieškovė prašo priteisti 812,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 24 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452). Teismas pastebi, kad nors ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus tuo atveju, jeigu kitaip nustatyta paskolos sutartyje, tačiau 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija tokią praktiką pakeitė. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad reikalavimas mokėti mokėjimo palūkanas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kurį sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. CK 6.221 straipsnio 3 dalis, aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 1 dalimi, nesudaro prielaidų sutarties sąlygomis, pagal prigimtį liekančiomis galioti po sutarties nutraukimo, pripažinti sutarties sąlygas, įtvirtinančias pagrindinių sutartinių prievolių pagal sutartį vykdymą. Kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi. Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Taigi, pagal naujai suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti priteisiamos iš skolininko tik iki kredito sutarties nutraukimo momento. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Taigi pagal tarp šalių sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 15,00 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2028 m. birželio 17 d. Sutartį nutraukus 2022 m. gegužės 24 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 812,36 Eur mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos ir toks reikalavimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 116,14 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 24 d.). Be to, prašo priteisti ir 1 653,35 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos. Iš byloje pateiktų sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad tarpininkavimo mokesčio dydis – 8,90 procentų, jo suma – 1 904,29 Eur. Šalių pasirašytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju – 8,90 procento) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad ieškovė nenurodė aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad su atsakovu buvo sulygta ne tik dėl konkrečios 1 904,29 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio sumos, bet ir individualiai aptartos tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisyklės. Teismo vertinimu, sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1, punkto nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisykle, jos taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai. Tokios sąlygos yra neskaidrios, vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas. Be to, tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia ne ką kita, kaip taikymą papildomo mokesčio už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos, kurios negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, ir jokie kiti mokesčiai negalimi. Išanalizavus ir įvertinus aptartų sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto nuostatų, taip pat sutarties specialiosios dalies sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles („8,90 procento (nuo kiekvienos grąžintos įmokos). Vartojimo kredito sutarties 5.3.1 p.“) turinį ir pobūdį, yra pagrindas pripažinti jas neatitinkančiomis skaidrumo reikalavimo ir nesąžiningomis (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis, 9 dalis), be to, pažeidžiančiomis imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normą. Dėl to nurodytos sąlygos ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, pripažintinos negaliojančiomis ab initio (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis). Šiame kontekste pažymėtina, kad sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 1 904,29 Eur, yra aiški, apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą. Akcentuotina, kad ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (VKĮ 2 straipsnio 14 punktas) ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Taigi sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis gali likti galioti, nepaisant negaliojančiomis pripažintų sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis).

Iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su sutarties sudarymu bei jos vykdymo kontrole ją sudarius. Sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo.

Vadovaujantis mokėjimo grafiku, iki sutarties nutraukimo 2022 m. gegužės 24 d., atsakovo mokėtinas tarpininkavimo mokestis, neskaičiuojant atsakovo jau sumokėto tarpininkavimo mokesčio, sudaro 116,14 Eur, todėl ši suma iš atsakovo ieškovės naudai yra priteisiama.

Kadangi tarpininkavimo mokestis, kaip jau minėta, yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo dienos, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo priteisti jai iš atsakovo 1 653,35 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos 2028 m. birželio 17 d. (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-134-921/2022, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-29-856/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3049-643/2021).

Be to, ieškovė ieškiniu prašo priteisti ir 15,00 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 12 644,59 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2028 m. birželio 17 d.

Bylos duomenys pagrindžia, kad ieškovė 2022 m. gegužės 24 d. sutartį su atsakove nutraukė, todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normo-mis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 49 punktas).

Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Atkreiptinas dėmesys, kad VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos (Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1311-480/2021, 2021 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1533-945/2021, 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2185-896/2021; Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-501-569/2021, 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-717-267/2021, 2022 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-29-856/2022; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1675-565/2021, 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1797-565/2021).

Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl sutartis 2022 m. gegužės 24 d. buvo nutraukta. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai, kurie, remiantis CK 6.249 straipsniu, yra atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008). Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

Aktualioje apygardų teismų praktikoje pažymėta, kad vartojimo kredito sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos (Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-919-638/2021, 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1013-254/2021, 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1087-924/2021, 2022 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-683-894/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-497-459/2022; Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-405-808/2021; Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-475-883/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1766-855/2021, 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1913-643/2021).

Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2028 m. birželio 17 d.), galėjo tikėtis gauti 15 procentų negautų pajamų (nuostolių), tinkamu sutarties vykdymo atveju skaičiuojamų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Kadangi palūkanos nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo pagal sutarties mokėjimo grafiką sudaro 1 786,22 Eur, taigi likusi pagal sutarties mokėjimo grafiką palūkanų suma po sutarties nutraukimo negali viršyti 6 410,26 Eur (8 196,48 Eur – 1 786,22 Eur).

Pažymėtina, kad ieškovės prašomos priteisti 15 proc. negautos pajamos iki sutarties visiško įvykdymo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, buvo apskaičiuotos nuo visos negrąžinto kredito sumos, todėl nurodyti ieškovės reikalavimai tenkinami iš dalies, apskaičiuojant: konkrečią sumą nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 24 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. spalio 3 d.), atsižvelgiant į sutarties mokėjimo grafiką, t. y. 794,49 Eur (121,49 Eur + 151,87 Eur + 150,58 Eur + 149,28 Eur + 147,96 Eur + 73,31 Eur, ir procentinę išraišką, t. y. 15 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas po sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. spalio 3 d.) nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2022 m. spalio 17 d. – 11 729,87 Eur, 2022 m. lapkričio 17 d. – 11 621,78 Eur, 2022 m. gruodžio17 d. – 11 512,34 Eur, 2023 m. sausio 17 d. – 11 401,53 Eur, 2023 m. vasario 17 d. – 11 289,33 Eur, 2023 m. kovo 17 d. – 11 175,73 Eur, 2023 m. balandžio 17 d. – 11 060,71 Eur, 2023 m. gegužės 17 d. – 10 944,25 Eur, 2023 m. birželio 17 d. – 10 826,34 Eur, 2023 m. liepos 17 d. – 10 706,95 Eur, 2023 m. rugpjūčio 17 d. – 10 586,07 Eur, 2023 m. rugsėjo 17 d. – 10 463,68 Eur, 2023 m. spalio 17 d. – 10 339,76 Eur, 2023 m. lapkričio 17 d. – 10 214,29 Eur, 2023 m. gruodžio 17 d. – 10 087,25 Eur, 2024 m. sausio 17 d. – 9 958,62 Eur, 2024 m. vasario 17 d. – 9 828,39 Eur, 2024 m. kovo 17 d. – 9 696,53 Eur, 2024 m. balandžio 17 d. – 9 563,02 Eur, 2024 m. gegužės 17 d. – 9 427,84 Eur, 2024 m. birželio 17 d. – 9 290,97 Eur, 2024 m. liepos 17 d. – 9 152,39 Eur, 2024 m. rugpjūčio 17 d. – 9 012,08 Eur, 2024 m. rugsėjo 17 d. – 8 870,01 Eur, 2024 m. spalio 17 d. – 8 726,17 Eur, 2024 m. lapkričio 17 d. – 8 580,53 Eur, 2024 m. gruodžio 17 d. – 8 433,07 Eur, 2025 m. sausio 17 d. – 8 283,77 Eur, 2025 m. vasario 17 d. – 8 132,60 Eur, 2025 m. kovo 17 d. – 7 979,54 Eur, 2025 m. balandžio 17 d. – 7 824,57, 2025 m. gegužės 17 d. – 7 667,66 Eur, 2025 m. birželio 17 d. – 7 508,79 Eur, 2025 m. liepos 17 d. – 7 347,93 Eur, 2025 m. rugpjūčio 17 d. – 7 185,06 Eur, 2025 m. rugsėjo 17 d. – 7 020,16 Eur, 2025 m. spalio 17 d. – 6 853,19 Eur, 2025 m. lapkričio 17 d. – 6 684,14 Eur, 2025 m. gruodžio 17 d. – 6 512,97 Eur, 2026 m. sausio 17 d. – 6 339,66 Eur, 2026 m. vasario 17 d. – 6 164,19 Eur, 2026 m. kovo 17 d. – 5 986,53 Eur, 2026 m. balandžio 17 d. – 5 806,64 Eur, 2026 m. gegužės 17 d. – 5 624,51 Eur, 2026 m. birželio 17 d. – 5 440,10 Eur, 2026 m. liepos 17 d. – 5 253,38 Eur, 2026 m. rugpjūčio 17 d. – 5 064,33 Eur, 2026 m. rugsėjo 17 d. – 4 872,92 Eur, 2026 m. spalio 17 d. – 4 679,11 Eur, 2026 m. lapkričio 17 d. – 4 482,88 Eur, 2026 m. gruodžio 17 d. – 4 284,20 Eur, 2027 m. sausio 17 d. – 4 083,04 Eur, 2027 m. vasario 17 d. – 3 879,36 Eur, 2027 m. kovo 17 d. – 3 673,13 Eur, 2027 m. balandžio 17 d. – 3 464,33 Eur, 2027 m. gegužės 17 d. – 3 252,92 Eur, 2027 m. birželio 17 d. – 3 038,86 Eur, 2027 m. liepos 17 d. – 2 822,13 Eur, 2027 m. rugpjūčio 17 d. – 2 602,69 Eur, 2027 m. rugsėjo 17 d. – 2 380,51 Eur, 2027 m. spalio 17 d. – 2155,55 Eur, 2027 m. lapkričio 17 d. – 1 927,78 Eur, 2027 m. gruodžio 17 d. – 1 697,16 Eur, 2028 m. sausio 17 d. – 1 463,66 Eur, 2028 m. vasario 17 d. – 1 227,24 Eur, 2028 m. kovo 17 d. – 987,86 Eur, 2028 m. balandžio 17 d. – 745,49 Eur, 2028 m. gegužės 17 d. – 500,09 Eur, 2028 m. birželio 17 d. – 251,67 Eur) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2028 m. birželio 17 d.), neviršijant 5 615,77 Eur (6 410,26 Eur – 794,49 Eur) negautų pajamų sumos.

Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 46,44 Eur delspinigių. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal sutarties bendrosios dalies 6.1 punktą atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo pradelstos mokėjimų sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku prievolės neįvykdė, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 46,44 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, iš jo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Už ieškinio pateikimą teismui ieškovė sumokėjo iš viso 344,00 Eur žyminį mokestį bei 200,00 Eur advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Vertinant tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. 83 procentais, todėl jos tenkintų/atmestų reikalavimų daliai mažintinos ir bylinėjimosi išlaidos, priteisiant 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (286,00 Eur žyminio mokesčio ir 166,00 Eur už advokato teisinę pagalbą).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263–264 straipsniais, 285–287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 644,59 Eur negražintą kreditą, 812,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2022 m. gegužės 24 d., 116,14 Eur tarpininkavimo mokestį, 794,49 Eur negautas pajamas, apskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo už akių priėmimo dienos, 15 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2028 m. birželio 17 d.), nuo likusio pagal vartojimo kredito sutarties mokėjimo grafiką tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2022 m. spalio 17 d. – 11 729,87 Eur, 2022 m. lapkričio 17 d. – 11 621,78 Eur, 2022 m. gruodžio17 d. – 11 512,34 Eur, 2023 m. sausio 17 d. – 11 401,53 Eur, 2023 m. vasario 17 d. – 11 289,33 Eur, 2023 m. kovo 17 d. – 11 175,73 Eur, 2023 m. balandžio 17 d. – 11 060,71 Eur, 2023 m. gegužės 17 d. – 10 944,25 Eur, 2023 m. birželio 17 d. – 10 826,34 Eur, 2023 m. liepos 17 d. – 10 706,95 Eur, 2023 m. rugpjūčio 17 d. – 10 586,07 Eur, 2023 m. rugsėjo 17 d. – 10 463,68 Eur, 2023 m. spalio 17 d. – 10 339,76 Eur, 2023 m. lapkričio 17 d. – 10 214,29 Eur, 2023 m. gruodžio 17 d. – 10 087,25 Eur, 2024 m. sausio 17 d. – 9 958,62 Eur, 2024 m. vasario 17 d. – 9 828,39 Eur, 2024 m. kovo 17 d. – 9 696,53 Eur, 2024 m. balandžio 17 d. – 9 563,02 Eur, 2024 m. gegužės 17 d. – 9 427,84 Eur, 2024 m. birželio 17 d. – 9 290,97 Eur, 2024 m. liepos 17 d. – 9 152,39 Eur, 2024 m. rugpjūčio 17 d. – 9 012,08 Eur, 2024 m. rugsėjo 17 d. – 8 870,01 Eur, 2024 m. spalio 17 d. – 8 726,17 Eur, 2024 m. lapkričio 17 d. – 8 580,53 Eur, 2024 m. gruodžio 17 d. – 8 433,07 Eur, 2025 m. sausio 17 d. – 8 283,77 Eur, 2025 m. vasario 17 d. – 8 132,60 Eur, 2025 m. kovo 17 d. – 7 979,54 Eur, 2025 m. balandžio 17 d. – 7 824,57, 2025 m. gegužės 17 d. – 7 667,66 Eur, 2025 m. birželio 17 d. – 7 508,79 Eur, 2025 m. liepos 17 d. – 7 347,93 Eur, 2025 m. rugpjūčio 17 d. – 7 185,06 Eur, 2025 m. rugsėjo 17 d. – 7 020,16 Eur, 2025 m. spalio 17 d. – 6 853,19 Eur, 2025 m. lapkričio 17 d. – 6 684,14 Eur, 2025 m. gruodžio 17 d. – 6 512,97 Eur, 2026 m. sausio 17 d. – 6 339,66 Eur, 2026 m. vasario 17 d. – 6 164,19 Eur, 2026 m. kovo 17 d. – 5 986,53 Eur, 2026 m. balandžio 17 d. – 5 806,64 Eur, 2026 m. gegužės 17 d. – 5 624,51 Eur, 2026 m. birželio 17 d. – 5 440,10 Eur, 2026 m. liepos 17 d. – 5 253,38 Eur, 2026 m. rugpjūčio 17 d. – 5 064,33 Eur, 2026 m. rugsėjo 17 d. – 4 872,92 Eur, 2026 m. spalio 17 d. – 4 679,11 Eur, 2026 m. lapkričio 17 d. – 4 482,88 Eur, 2026 m. gruodžio 17 d. – 4 284,20 Eur, 2027 m. sausio 17 d. – 4 083,04 Eur, 2027 m. vasario 17 d. – 3 879,36 Eur, 2027 m. kovo 17 d. – 3 673,13 Eur, 2027 m. balandžio 17 d. – 3 464,33 Eur, 2027 m. gegužės 17 d. – 3 252,92 Eur, 2027 m. birželio 17 d. – 3 038,86 Eur, 2027 m. liepos 17 d. – 2 822,13 Eur, 2027 m. rugpjūčio 17 d. – 2 602,69 Eur, 2027 m. rugsėjo 17 d. – 2 380,51 Eur, 2027 m. spalio 17 d. – 2155,55 Eur, 2027 m. lapkričio 17 d. – 1 927,78 Eur, 2027 m. gruodžio 17 d. – 1 697,16 Eur, 2028 m. sausio 17 d. – 1 463,66 Eur, 2028 m. vasario 17 d. – 1 227,24 Eur, 2028 m. kovo 17 d. – 987,86 Eur, 2028 m. balandžio 17 d. – 745,49 Eur, 2028 m. gegužės 17 d. – 500,09 Eur, 2028 m. birželio 17 d. – 251,67 Eur) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, kurių dydis negali viršyti 5 615,77 Eur sumos, 46,44 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugpjūčio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).