- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-07
- Bylos Nr.
- e2A-1766-855/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00848-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Neo Finance“
- Atsakovas
- A. R.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „Neo Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“ ieškinį atsakovei A. R. dėl negrąžinto kredito, palūkanų, tarpininkavimo mokesčio ir negautų pajamų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 2 911,11 Eur negrąžinto kredito dalį, 171,40 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki 2021 m. sausio 5 d., vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 18 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 911,11 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. rugpjūčio 27 d., 956,29 Eur tarpininkavimo mokestį, 12,87 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2021 m. sausio 5 d., 18 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 911,11 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. rugpjūčio 28 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. rugpjūčio 27 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė atsakovei suteikė 4 810,54 Eur vartojimo kreditą 48 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 1 972,34 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 18 proc.) ir 400,19 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022 m. rugpjūčio 27 d. Ieškovės teigimu, atsakovė sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį.
2. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 22 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Neo Finance“ iš atsakovės A. R.911,11 Eur negrąžinto kredito, 171,40 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 12,87 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 268,15 Eur tarpininkavimo mokesčio, 90,50 Eur negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. balandžio 13 d.), taip pat 18 proc. dydžio palūkanas kaip negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 13 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 27 d.) nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2021 m. sausio 27 d. – 2 426,09 Eur; 2021 m. vasario 27 d. – 2 321,17 Eur; 2020 m. kovo 27 d. – 2 214,68 Eur; 2021 m. balandžio 27 d. – 2 106,59 Eur; 2 021 m. gegužės 27 d. – 1 996,88 Eur; 2021 m. birželio 27 d. – 1 885,52 Eur; 2021 m. liepos 27 d. – 1 772,49 Eur; 2021 m. rugpjūčio 27 d. – 1 657,77 Eur; 2021 m. rugsėjo 27 d. – 1 541,33 Eur; 2021 m. spalio 27 d. – 1 423,14 Eur; 2021 m. lapkričio 27 d. – 1 303,18 Eur; 2021 m. gruodžio 27 d. – 1 181,42 Eur; 2022 m. sausio 27 d. – 1 057,83 Eur; 2022 m. vasario 27 d. – 932,39 Eur; 2022 m. kovo 27 d. – 805,07 Eur; 2022 m. balandžio 27 d. – 675,84 Eur; 2022 m. gegužės 27 d. – 544,67 Eur; 2022 m. birželio 27 d. – 411,53 Eur; 2022 m. liepos 27 d. – 276,39 Eur; 2022 m. rugpjūčio 27 d. – 139,24 Eur), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3 454,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 267,72 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą (likusią) ieškinio reikalavimų dalį atmetė; taip pat priteisė iš atsakovės 5,58 Eur dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
3.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys 2018 m. rugpjūčio 27 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė atsakovei suteikė 4 810,54 Eur vartojimo kreditą 48 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 1 972,34 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 18 proc.) ir 400,19 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022 m. rugpjūčio 27 d. Ieškovės teigimu, atsakovė sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį. Teismas nurodė, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė, o atsakovė savo prievolės neginčija, todėl teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė savo prievolę ir ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 911,11 Eur negrąžinto kredito, 171,40 Eur. mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo (2021 m. sausio 5 d.) ir 12,87 Eur kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugpjūčio 28 d.) iki Sutarties nutraukimo (2021 m. sausio 5 d.).
3.2. Teismas nurodė, kad sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, jog tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Šalys sutarties specialiosiose sąlygose susitarė dėl 400,19 Eur tarpininkavimo mokesčio. Tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovės mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Teismas pažymėjo, kad viena vertus, ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Kita vertus, pirmiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Teismas taip pat nurodė, kad iš sutarties Bendrųjų sąlygų 1.29 punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu). Vadovaudamasis mokėjimu grafiku teismas sprendė, jog iki sutarties nutraukimo (2021 m. sausio 5 d.) atsakovės mokėtinas tarpininkavimo mokestis sudarė 268,15 Eur (8,33 Eur + 8,34 Eur + 8,34 Eur + 8,33 Eur + 8,34 Eur + 8,34 Eur + 8,34 Eur + 8,33 Eur +8,34 Eur + 8,34 Eur + 8,34 Eur + 8,33 Eur + 8,34 Eur + 8,34 Eur + 8,33 Eur + 8,34 Eur + 8,34 Eur + 8,34 Eur +8,33 Eur + 8,34 Eur + 8,34 Eur + 8,34 Eur +8,33 Eur + 8,34 Eur + 8,34 Eur + 8,33 Eur + 8,34 Eur + 8,34 Eur + (8,34 Eur : 31 d. x 5 d.), todėl ieškovei iš atsakovės priteisė būtent 268,15 Eur tarpininkavimo mokestį, o reikalavimo dalį dėl likusios tarpininkavimo mokesčio dalies pritesimo atmetė kaip nepagrįstą.
3.3. Teismas nurodė, kad ieškovė, už sutartą mokestį (1 972,35 Eur dydžio pelno palūkanas) suteikusi atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Teismas vertino, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Teismas nurodė, kad atsakovė byloje buvo pasyvi, neteikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų, todėl atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.
3.4. Teismas nustatė, kad iki sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 1 608,62 Eur. Kadangi atsakovė sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei 1 972,34 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2021 m. sausio 5 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 27 d.) sudarytų 363,72 Eur (1 972,34 Eur – 1 608,62 Eur). Nustatytos aplinkybės teismui leido taikyti atsakovei civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismas taip pat pažymėjo, kad sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui neviršytų nurodytos 367,72 Eur sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (2 911,11 Eur), bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos. Tokiu būdu teismas ieškovei priteisė negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 5 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. balandžio 13 d.), 90,50 Eur ((36,39 Eur + 34,82 Eur + 33,22 Eur : 31 d. x 18 d.)), taip pat 18 proc. negautas pajamas (nuostolius) nuo 2021 m. balandžio 13 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 27 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto nutarties 24 pastraipoje.
3.5. Ieškovės reikalavimą priteisti 18 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos teismas atmetė. Teismas pažymėjo, kad pagal Sutarties 6.1 punkto nuostatą, ieškovė, kaip kredito davėja, įgijo teisę reikalauti iš atsakovės sutartyje nustatytų 18 proc. dydžio palūkanų tik už laikotarpį iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 28 d.), o dėl kompensuojamųjų palūkanų, kurios būtų mokamos ir suėjus sutarties įvykdymo terminui, šalys sutartyje nesusitarė.
3.6. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisė 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 3 449,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, patenkinęs 92 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteisė 267,72 Eur bylinėjimosi išlaidų (291 Eur x 92 proc.).
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Ieškovė NEO Finance, AB apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą už akių:
4.1.1. dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantei AB „NEO Finance“ iš atsakovės A. R. 18,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 911,11 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 27 d.);
4.1.2. dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti apeliantei AB „NEO Finance“, iš atsakovės A. R. 956,29 Eur tarpininkavimo mokestį;
4.1.3. dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei AB „NEO Finance“, iš atsakovės A. R. 291,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme;
4.1.4. kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą;
4.1.5. priteisti apeliantei AB „NEO Finance“ iš atsakovės A. R. 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą bei 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.
4.2. Apeliantės nuomone, teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas neatsižvelgė į aktualią Lietuvos Respublikos teismų formuojamą praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat, nors skundžiamame sprendime pamini, tačiau teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma.
4.3. Sutarties 1.8. punkte nurodoma, kad „Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį“. Sutarties 1.11. punkte nurodoma, kad „Grąžintina suma apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai“. Sutarties 1.27. punkte įtvirtinta, kad „Grafikas – vartojimo kredito grąžinimo grafikas, nustatytas vartojimo kredito sutarties priede, pagal kurį nustatytomis mokėjimo datomis ir mėnesinėmis įmokomis vartojimo kredito gavėjas privalo mokėti mokėtinas sumas bendrovei. Grafikas sudaromas laikantis anuiteto metodo“. Tai reiškia, kad palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, jog kredito gavėjas laiku atliks įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažės, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant sutartį mažėja. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (1 972,34 Eur.) buvo pagrįsta teisėtu kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. AB „NEO Finance“ yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno. Taigi, kredito gavėjai pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėja (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Atsakovė sutarties tinkamai nevykdė, atliko tik 23 pilnas įmokas (iš 48 mėnesinių įmokų) pagal dar galiojusį sutarties grafiką, o negrąžinta kredito dalis tik iš dalies sužamėjo nuo kredito suteikimo atsakovui dienosiki apeliacinio skundo pateikimo teismui dienos. Sutartis yra nutraukta, mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, o šiai dienai jis yra negaliojantis bei neatspindintis jo sudarymo prielaidų. Teisėto lūkesčio principas turi būti realizuojamas taip, jog nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovės kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką.
4.4. Apeliantė nesutiko su teismo vertinimu dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo. Šalys sutartyje apibrėžė tarpininkavimo mokesčio paskirtį bei jo apskaičiavimo tvarką (Sutarties 1.29. punktas). Kredito davėjas iš anksto negali numatyti, kokius vartojimo kredito sutarties priežiūros veiksmus gali reikėti atlikti ateityje, kadangi sudarant sutartį iš anksto nėra aišku, ar kredito gavėjas tinkamai vykdys sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ar įmokas atliks laiku, ar atliks įmokas nesilaikydamas grafiko, ar įmokas atliks dalimis per kelis kartus (pvz., kas dieną ar savaitę), ar jam reikės siųsti informacinius pranešimus dėl vėluojamų apmokėti įmokų ir pan. Tarpininkavimo mokesčio suma padalinama kiekvienai mėnesinei įmokai visam sutarties laikotarpiui. Priteisiant tarpininkavimo mokestį tik iki sutarties nutraukimo, apeliantė neatgauna net jau patirtų išlaidų, susijusių su teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu ir kita. Sutarties priežiūra, įmokų surinkimas ir paskirstymas plačiąja prasme nesibaigia nutraukus sutartį ir teismui priėmus sprendimą. Kredito davėjas patiria kaštus ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir po sutarties nutraukimo ir net vykdymo procese.
4.5. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 9,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos (sutarties 5.3.1. punktas). Sutarties specialiosiose sąlygose taip pat nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma yra 268,15 Eur Kredito gavėjas, sudarydamas sutartį, žinojo tikslią tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti apeliantei, tai buvo aptarta individualiai, neklaidinant vartotojo, kadangi vartotojai buvo nurodyta konkreti ir nekintanti tarpininkavimo mokesčio suma, kurią jis turės sumokėti. Tarpininkavimo mokesčio priteisimas tik iki sutarties nutraukimo pažeidžia kreditoriaus teisėtus lūkesčius.
4.6. Teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo dėl visų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog priteisintos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
5. Atsakovė A. R. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
7. Byloje apeliacinį skundą teikė tik ieškovė, o ginčas buvo išspręstas priėmus sprendimą už akių. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
8. Apeliacinis skundas teiktas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimo už akių dalių dėl:
8.1. 18 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 911,11 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 27 d.);
8.2. nepriteistos dalies tarpininkavimo mokesčio, iš viso prašoma priteisti 956,29 Eur tarpininkavimo mokestį;
8.3. nepriteistos dalies bylinėjimosi išlaidų, iš viso prašoma priteisti 291 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Dėl faktinių bylos aplinkybių, reikšmingų apeliacinio skundo nagrinėjimui
9. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šalys 2020 m. rugpjūčio 27 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 4 810,54 Eur dydžio kreditą 48 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 1 872,34 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma – 18 proc.) ir 400,19 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2022 m. rugpjūčio 27 d.
10. Atsakovei tinkamai nevykdant įsipareigojimų, ieškovė pranešimu nutraukė sutartį nuo 2021 m. sausio 5 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaičiusi su ieškove (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos
11. Ieškovė reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 18 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 911,11 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 27 d.).
12. Spręsdamas dėl šio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformuluotais išaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas ieškovės negautas pajamas, paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 27 d.), skaičiavo ne pagal negrąžinto kredito sumą – 2 911,11 Eur, kaip prašė ieškovė, o pagal šalių susitartą mokėjimo grafiką, jeigu prievolės pagal sutartį būtų buvusios vykdomos tinkamai. Ieškovė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo skaičiavimu, iš esmės nurodo, jog teismas, skaičiuodamas ieškovės negautas pajamas, nepagrįstai pasirinko vienintelį kriterijų – mokėjimo grafiką.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovės padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
15. Ginčo šalys sutartyje sulygo dėl atsakovės ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 18 procentų), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2022 m. rugpjūčio 27 d. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas negautų pajamų (nuostolių) dydį, tinkamai pritaikė teisės normas, aktualią teismų formuojamą praktiką ir darė pagrįstas bei teisėtas išvadas nagrinėjamu klausimu. Ieškovės argumentai dėl negautų pajamų skaičiavimo, atsižvelgiant į negrąžinto kredito sumą – 2 911,11 Eur, o ne sutartą mokėjimo grafiką, atmestini, kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui neviršytų sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos. Tokius teiginius patvirtina ir formuojama horizontali teismų praktika (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1100-392/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1101-886/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1026-852/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-289-603/2021 ir kt.), kurioje jau ne kartą yra pasisakyta dėl ieškovės (apeliantės) dėstomų identiškų apeliacinio skundo argumentų analogiškose bylose.
Dėl tarpininkavimo mokesčio
16. Ieškovė taip pat prašė iš atsakovės priteisti 956,29 Eur tarpininkavimo mokestį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių priteisė ieškovei iš atsakovės 268,15 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį. Apeliantė su teismo sprendimu šioje dalyje nesutinka, pažymėdama, kad jai turėjo būti priteistas visas prašomas tarpininkavimo mokestis.
17. Šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.
18. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1 punktas). Šalys sutarties specialiosiose sąlygose susitarė dėl 400,19 Eur tarpininkavimo mokesčio. Tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovės mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį.
19. Nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau, o kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, kas vadovaujantis mokėjimo grafiku iki Sutarties nutraukimo (2020 m. sausio 5 d.).
20. Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Apeliantė aptariamu atveju nepagrįstai bando praplėsti tarpininkavimo mokesčio sąvoką bei paskirtį, kuri įtvirtina bendrosiose sutarties sąlygose. Vadovaujantis mokėjimo grafiku, iki sutarties nutraukimo (2021 m. sausio 5 d.) atsakovės mokėtinas tarpininkavimo mokestis sudarė 268,15 Eur. Tokiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes nagrinėjamu klausimu, teisingai aiškino teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą nagrinėjamu klausimu, kurio pakeisti, vadovaujantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Tokius teisėjų kolegijos argumentus patvirtina ir formuojama horizontali teismų praktika analogiškose bylose tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo esant nutrauktai sutarčiai aspektu (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1101-886/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-961-855/2021; 2021 m. kovo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-491-864/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-289-603/2021 ir kt.)
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
22. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkinęs iš dalies, ieškinio patenkinimo daliai proporcingai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas. Kadangi aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovės apeliacinio skundo materialūs reikalavimai netenkintini, taip pat nėra pagrindo perskirstyti ir pirmosios instancijos teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Teismo vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Teismas taip pat atkreipia apeliantės dėmesį, kad iš esmės į jos nurodytus argumentus ne kartą jau yra pasisakyta ir teismų praktikoje (žr. aukščiau nurodytus teismų procesinius sprendimus).
24. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
25. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, todėl ieškovės (apeliantės) apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, todėl ji neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinio proceso metu (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės neteikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.