Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. spalio 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4147-721/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“ ieškinį atsakovei G. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą

11. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sutartis su atsakove nutraukta nuo 2021 m. birželio 22 d., todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Tačiau pažymėtina, kad aukščiau aptartas kasacinio teismo išaiškinimas neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

13. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas, be kita ko, pažymėjo, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

14. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

15. Nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis su atsakove nuo 2021 m. birželio 22 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018, 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

16. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

18. Pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.

19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas kaip negautas pajamas, motyvuodamas tuo, kad, nutraukus sutartį anksčiau termino, mokėjimo (pelno) palūkanos negali būti priteisiamos. Taip pat nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Kaip minėta nurodytoje teismų praktikoje, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, taip pat ir reikalauti priteisti jo negautas pajamas. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

20. Iš byloje esančių kredito sutarties specialiųjų sąlygų nustatyta palūkanų norma – 19 procentų, taip pat kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovė turėjo padengti per visą sutarties galiojimo laikotarpį. Pripažintina, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovei tinkamai vykdant sutartį. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

21. Pažymėtina, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma – 19 procentų nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (1 000 Eur), negautų pajamų suma gerokai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovės priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, apskaičiuotas taikant mokėjimo palūkanų procentinį dydį, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

22. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovės negrąžinto kredito dalis ieškinio pateikimo dieną sudarė 1000 Eur. Šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovės ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos – 556,40 Eur, metinė palūkanų norma – 19 procentų, kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą nustatė 60 mėnesių, t. y. iki 2026 m. sausio 14 d. Byloje taip pat nustatyta, kad iki Sutarties nutraukimo nesumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 81,53 Eur.

23. Kaip jau minėta, įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį. Atsakovė byloje buvo pasyvi, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų, o atlikus ieškovės byloje pateiktų įrodymų vertinimą konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė šiais įrodymais įrodė negautų pajamų faktą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei 556,40 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo iki sutarties įvykdymo termino pabaigos galėtų sudaryti 474,87 Eur (556,40 Eur – 81,53 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 19 procentų metinių mokėjimo (pelno) palūkanų, kurios susidarė laikotarpiu po sutarties nutraukimo (2021 m. birželio 22 d.) iki sutarties termino pabaigos (2026 m. sausio 14 d.), tačiau jų dydis turi būti paskaičiuotas nuo tą mėnesį esančio mažėjančios kredito likučio sumos (pagal šalių sudarytą palūkanų mokėjimo grafiką) ir kurios, pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2026 m. sausio 14 d.), negali viršyti 474,87 Eur sumos.

24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų kaip kreditoriaus negautų pajamų atlyginimo, dėl to netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių šioje dalyje keičiamas – atsakovei taikytina civilinė atsakomybė (CK 6.221, 6.222 straipsniai), iš jos priteisiant ieškovės negautas pajamas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti jei sutartis būtų vykdoma tinkamai.

Dėl tarpininkavimo mokesčio

25. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.

26. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 punkto nuostatas, vartojimo kredito gavėjas privalo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju – 9,90 procentų) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1 punktas).

27. Sutarties 5.8 punktu šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjo ar trečiosios šalies bendrovei sumokėti mokėjimai pagal šią sutartį yra paskirstomi tokia tvarka: 1) pirma eile – skiriamos išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (5.8.1 punktas); 2) antra eile – skiriamos palūkanoms už vėlavimą (grafiko lygmenyje) ir 5.3.1 punkte nurodytos tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies dengimui, kompensacinėms palūkanoms. 5.3.1 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis yra apmokama išskaičiuojant taikomą tarpininkavimo mokesčio procentinį dydį nuo apmokėtos įmokos sumos, o likusios įmokos sumos dydžiu yra dengiamos palūkanos už vėlavimą ir kompensacinės palūkanos (5.8.2 punktas); 3) trečia eile – skiriamos seniausiai vėluojančių įmokų palūkanoms (įmokos lygmenyje), vartojimo kreditui (įmokos lygmenyje) ir 5.3.1 punkte nurodytos tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies dengimui. 5.3.1 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis yra apmokama išskaičiuojant taikomą tarpininkavimo mokesčio procentinį dydį nuo apmokėtos įmokos sumos, kur likusi įmokos suma yra paskirstoma tokia tvarka: palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, vartojimo kreditui (pirmiausia tai jo daliai, kuri turėjo būti grąžinta anksčiau) (5.8.3. punktas).

28. Kaip minėta, pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto nuostatas, tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų sumos, tačiau pažymėtina, kad sutarties sudarymo metu negali būti žinoma, ar bus ir kokio dydžio bus vėlavimo palūkanos, todėl sutarties sudarymo metu pagal minėto punkto nuostatas iš esmės nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti tarpininkavimo mokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia Sutartyje numatyta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka negali būti pripažįstama kaip aiški ir suprantama vartotojui, kadangi vartotojas negali tinkamai įvertinti, ar kredito davėjo siūloma vartojimo kredito sutartis atitinka jo poreikius ir finansinę būklę. Kita vertus, Sutarties Specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma – 154,08 Eur, kuri yra įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent tokia tarpininkavimo mokesčio suma turėjo būti aiški ir suprantama atsakovei.

29. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas apeliantei iš atsakovės priteisti 13,44 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. birželio 22 d.). Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo dienos, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliantės reikalavimo priteisti apeliantei iš atsakovės 140,64 Eur negautas pajamas, pasireiškiančias nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu nuo sutarties nutraukimo iki Sutarties pasibaigimo dienos (2026 m. sausio 14 d.).

Dėl bylos procesinės baigties

30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiant 19 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2021 m. birželio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026 m. sausio 14 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui negali viršyti 474,87 Eur sumos, bei 13,44 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. birželio 22 d.) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

31. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.

32. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 228 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės ieškinys yra patenkintas 90 procentų. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtį, ieškovei teismo sprendimu priteista 199,79 Eur bylinėjimosi išlaidų suma padidinama iki 205,20 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33. Apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė 217 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 17 žyminis mokestis ir 200 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Atsižvelgus į tai, kad iš trijų ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų tik vienas buvo tenkinamas pilna apimtimi, o kitas - tik iš dalies, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra pagrindas laikyti, jog apeliacinis skundas patenkintas 75 procentais, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiamos 162,75 bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. spalio 22 d. sprendimą už akių pakeisti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, 19 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2021 m. birželio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026 m. sausio 14 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui negali viršyti 474,87 Eur sumos.

Priteisti iš atsakovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, 13,44 Eur (trylikos eurų ir 44 ct) tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. birželio 22 d.).

Padidinti iš atsakovės G. K. ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ priteistą 199,79 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą iki 205,20 Eur (dviejų šimtų penkių eurų ir 20 ct).

Kitą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. spalio 22 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 162,75 Eur (vieno šimto šešiasdešimt dviejų eurų ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.