- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-23
- Bylos Nr.
- e2A-2185-896/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02421-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-6488-887/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ir ieškovė) prašė teismo priteisti iš atsakovo A. J. (toliau - ir atsakovas): 1) 146,81 Eur negrąžintą kreditą, 2) 5,85 Eur administravimo mokestį, 3) 39,06 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 4) 46,28 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 5) 65 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (146,81 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 1 d.), 6) 65 procentus kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (146,81 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos 7) 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8) bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB ,,Legal Balance“ iš atsakovo A. J. 238,00 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 125,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
3. Teismas nustatė, kad atsakovas su pradine kreditore UAB „BnP Finance“ 2019 m. spalio 1 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-4bg74j7v, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 150,00 Eur vartojimo kreditą 24 mėnesių laikotarpiui, kredito grąžinimo terminas – 2021 m. spalio 1 d., o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais kreditą grąžinti ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) – 121,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma – 65 procentai) ir sutarties administravimo mokestį – 27,12 Eur, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo nustatytų kredito įmokų. Ieškovė ir pradinė kreditorė 2020 m. kovo 3 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01 bei pagal 2020 m. balandžio 21 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties priedą Nr. 3 perėmė skolos iš atsakovo reikalavimo teisę. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas elektroniniu paštu.
4. Teismas laikė pagrįstais ieškovės reikalavimus priteisti iš atsakovo 146,81 Eur negrąžintą kreditą, 5,85 Eur administravimo mokestį, 39,06 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos ir 46,28 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, todėl šioje dalyje ieškinį tenkino.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 65 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 146,81 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos 2021 m. spalio 1 d., ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo kreipimosi į teismą dienos, neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t. y. skaičiuojant 65 proc. negautas pajamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 146,81 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2021 m. spalio 1 d. Teismo vertinimu, ieškovė negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 65 procentų metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Tačiau, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertina kaip pagrįstų ir tikėtinų. Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė. Teismas pažymėjo, kad iš esmės tokios praktikos laikosi ir aukštesniosios instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).
6. Teismas nustatė, kad ieškovė prašo priteisti 65 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 146,81 Eur, nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismas nurodė, kad, ieškovės prašomas išieškoti kompensacinių palūkanų dydis (65 proc.) viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, t. y. 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį kreditorė skaičiuoja šias palūkanas (neterminuotai), taip pat neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto maksimalaus galimo laikotarpio (180 dienų). Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, kuria remiasi ieškovė formuluodama reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, nepaneigti ankstesnėje praktikoje pateikti išaiškinimai nurodytu klausimu.
7. Teismo padarė išvadą, kad vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio bei skaičiavimo terminų, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja (Civilinio kodekso 1.80 straipsnis). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos Civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 55 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 36 punktas). Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, teismas ieškovės reikalavimą dėl 65 procentų kompensacinių palūkanų nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
8. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-6488-887/2020 dalyje: 1) dėl 65,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 146,81 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 1 d.) ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo A. J. 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 146,81 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 1 d.); 2) dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo A. J. 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; 3) priteisti apeliantei 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė nenurodė nuostolių dydžio. Negautas pajamas (nuostolius) apeliantė buvo apskaičiavusi pagal tą pačią formulę kaip ir negautas pajamas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki pilno prievolės įvykdymo: 146,81 Eur negrąžinta kredito dalis x (65,00 proc. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 177 dienų nuo Sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos. Visiškai nesuprantama, kodėl prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) apskaičiuotos už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos yra laikomos pagrįstomis, protingomis ir teisingomis, o pagal tą pačią formulę apskaičiuotos negautos pajamos (nuostoliai) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki pilno prievolės įvykdymo, nebe.
8.2. Nors negautos pajamos dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį, tikėjosi iki 2021 m. spalio 1 d. gauti nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas 65,00 proc. dydžio mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievoles apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokius tikslius nuostolius apeliantė patirs ateityje, dėl to iš atsakovo apeliantės negautoms pajamoms kompensuoti priteistinos 65,00 proc. dydžio metinės palūkanos, apskaičiuotos nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau nei iki 2021 m. spalio 1 d., o konkretus iš atsakovo priteistinų negautų pajamų dydis priklausys tiesiogiai nuo to, kada atsakovas įvykdys kreditoriaus atžvilgiu turimas prievoles.
8.3. Remiantis kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, apeliantė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas Sutarties specialiosiose sąlygose – 65,00 proc. dydžio metinės palūkanos. Pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, o apeliantė nurodyto dydžio palūkanas kaip negautas pajamas prašo priteisi iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Toks reikalavimas neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodytiems išaiškinimams dėl palūkanų skaičiavimo ir yra pagrįstas. Tokios pat pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai, pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje e2A-1795-580/2020.
8.4. Apeliantė neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Atsakovas gali visą likusią vartojimo kredito sumą grąžinti apeliantei praėjus dienai, metams, dviem nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. anksčiau nei baigtųsi Sutarties terminas. Jeigu apeliantė taikytų kitokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką, pavyzdžiui, prašytų iš karto priteisti negautas pajamas (nuostolius) fiksuota suma už visą Sutarties laikotarpį iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos, o ne procentine išraiška, būtų pažeidžiami atsakovo interesai, nes atsakovui gali tekti sumokėti didesnę negautų pajamų (nuostolių) sumą nei apeliantė faktiškai bus patyrusi.
8.5. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, apeliantei priteisiant visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, t. y. 136,00 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
9. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies dėl dalies negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai negautas pajamas: 1) 46,28 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; 2) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 1 d.), skaičiuojant už šį laikotarpį 65 procentus negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (146,81 Eur). Pirmosios instancijos teismas priteisė 46,28 Eur negautas pajamas (nuostolius), ieškinio reikalavimą priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 1 d.), skaičiuojant už šį laikotarpį 65 procentus negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (146,81 Eur), atmetė.
12. Apeliantė prašo pakeisti teismo sprendimo dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) ir priteisti jai iš atsakovo 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 146,81 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 1 d.).
13. Apeliantės vertinimu, sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, todėl patyrė nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievoles apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokius tikslius nuostolius apeliantė patirs ateityje, dėl to iš atsakovo apeliantės negautoms pajamoms kompensuoti priteistinos 65,00 proc. dydžio metinės palūkanos, apskaičiuotos nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau nei iki 2021 m. spalio 1 d.
14. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
15. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.
16. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020 m. balandžio 5 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
17. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
19. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo metu jau yra suėjęs kredito grąžinimo terminas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog faktas, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Paskolos sutarties Nr. BOB-4bg74j7v specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 24 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 65 procentų metinių palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 121,68 Eur. Ši suma mokėjimo grafike išdėstyta iki Sutarties termino pabaigos, palūkanų dydis kiekvieną mėnesį mažėja, įvertinus grąžintino kredito likutį Sutarties tinkamo įvykdymo atveju.
20. Ieškovė tiek ieškiniu, tiek apeliaciniu skundu prašo priteisti 65 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (146,81 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, nes skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo (pelno) palūkanų forma nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (146,81 Eur), negautų pajamų suma ženkliai viršytų (nuo kreipimosi į teismą dienos iki Sutarties termino pabaigos sudarytų 87,36 Eur (336 dienos x 0,26 Eur/dieną (95,43 Eur/metus)) specialiosiose sąlygose nurodytą 43,50 Eur sumą (121,68-78,18 (mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki ieškovės kreipimosi dienos 2020 m. rugsėjo 29 d.), kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2021 m. spalio 1 d.). Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui būtų neviršiję 121,68 Eur sumos. Akcentuotina ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo atžvilgiu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.
21. Taigi atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskolos davėjas (teisių perėmėja ieškovė) pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 1 d.), galėjo tikėtis gauti 82,62 Eur (121,68 – 39,06 (mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos)).
22. Įvertinus tai, kad 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) suma turėtų būti skaičiuojama nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, ieškovės apskaičiuota ir pirmosios instancijos teismo priteista 46,28 Eur nuostolių suma už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą, yra nepagrįsta, kadangi paskaičiuota nuo negrąžintos kredito sumos 146,81 Eur, todėl sprendimo dalis, kuria ieškovei priteista 46,28 Eur negautų pajamų keistina. Ieškovei priteistina negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) suma už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 5 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 1 d.) sudaro 82,62 Eur.
23. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovei iš atsakovo priteistina: 146,81 Eur negrąžintas kreditas, 2) 5,85 Eur administravimo mokestis, 3) 39,06 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos, 4) 82,62 Eur negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos nuo Sutarties nutraukimo dienos iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 1 d.), iš viso 274,34 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
24. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 136 Eur bylinėjimosi išlaidų (15 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas 84,32 proc. (325,36 Eur (bendra ginčo suma: 146,81 + 5,85 + 39,06 + 46,28 + 87,36), 274,34 Eur (patenkintų reikalavimų suma: 146,81 + 5,85 + 39,06 + 82,62)). Taigi ieškovei iš atsakovo priteistinos 114,68 Eur (136 Eur x 84,32 proc.) bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
25. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė byloje įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 15 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis).
26. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. 61,82 proc. (133,64 (bendra ginčo suma), 82,62 Eur (patenkintų reikalavimų suma)), ieškovei priteistina 9,27 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (15 Eur x 61,82 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą už akių pakeisti.
Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 274,34 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 34 centus), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 114,68 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų ir 68 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679.
Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 9,27 Eur (devynis eurus ir 27 centus) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.