- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-01
- Bylos Nr.
- e2A-1013-254/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01459-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė, Algimantas Kukalis, Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- E. D.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algimanto Kukalio ir Edvardo Palioko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui E. D. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „NEO Finance“ ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo E. D. 12 370,08 Eur negrąžintą kredito dalį, 828,95 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 19 d.), 18 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (12 370,08 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. liepos 10 d.), 1 284,91 Eur tarpininkavimo mokestį, 24,36 Eur kompensavimo funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugsėjo 11 d.) iki kredito sutarties nutraukimo (2021 m. sausio 19 d.), 18 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo sumą (12 370,08 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. liepos 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 626 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur už procesinių dokumentų parengimą.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp jos ir atsakovo E. D. 2020 m. liepos 8 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K028303815, kuria atsakovui suteiktas 12 500 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 6 545,20 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 18 proc.), 1 314,11 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2025 m. liepos 10 d. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į ieškovės raginimus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 straipsniu bei vartojimo kredito sutarties 8.4 punktu, ieškovė 2021 m. sausio 13 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su juo sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo E. D. 12 370,08 Eur negrąžintą kreditą, 828,95 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 19 d.), 268,41 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas iki sprendimo priėmimo dienos (2021 m. kovo 4 d.), 18 proc. negautas pajamas (nuostolius) nuo sekančios dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos – 2021 m. kovo 5 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. liepos 10 d.) nuo tą mėnesį pagal sutartį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 1 284,91 Eur tarpininkavimo mokestį, 24,36 Eur kompensacines palūkanas, paskaičiuotas nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 19 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (14 776,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 688,33 Eur bylinėjimosi išlaidas, pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. liepos 8 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K028303815 Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą – vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, kitoje dalyje ieškinio netenkino.
4. Teismas nustatė, kad šalys 2020 m. liepos 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K028303815, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 12 500 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui. Atsakovas taip pat prisiėmė pareigą mokėti 18 procentų dydžio metines palūkanas (mokama visa palūkanų suma – 6 545,20 Eur), 1 314,11 Eur tarpininkavimo mokestį. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl ieškovė vartojimo sutartį nutraukė nuo 2021 m. sausio 19 d. Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteisiamas 12 370,08 Eur negrąžintas kreditas ir 828,95 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 19 d.).
5. Teismas sprendė, kad šiuo atveju civilinės atsakomybės sąlygas pagrindžia įvykęs pažeidimas – sutarties nevykdymas, dėl kurio buvo nutraukta sutartis. Atsakovas savo kaltės neginčijo. Ieškovė žalą (nuostolius) kildina iš negautų pajamų (nuostolių), kuriuos sudaro negautos pajamos, paskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Mokestinių palūkanų dydis pripažįstamas orientaciniu negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jo termino pabaigos dydžiu. Jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai, būtent tokias pajamas iš sutarties sudarymo būtų gavusi kredito įstaiga. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas, nes ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį iki šiol neatgavo nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovas prašomus priteisti nuostolius gali grąžinti iš karto po sprendimo už akių priėmimo, todėl priteisiant nuostolius tikslinga apskaičiuoti konkrečią sumą iki sprendimo už akių priėmimo dienos. Be to, vartotojas kredito sumą bet kada gali grąžinti anksčiau termino ir už likusį laikotarpį palūkanos jam negali būti skaičiuojamos. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkinamas iš dalies – iš atsakovo ieškovei priteisiamos 268,41 Eur negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos taikant sutartinę 18 proc. metinę palūkanų normą už laikotarpį už negrąžintą vartojimo kredito sumą (12 370,08 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 19 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 4 d.) (12 370,08 Eur negrąžinta kredito dalis × 18 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 44 dienos nuo sutarties nutraukimo iki sprendimo už akių priėmimo dienos) ir 18 proc. negautos pajamos (nuostoliai), taikant sutartinę 18 proc. metinę palūkanų normą, nuo sekančios dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos – 2021 m. kovo 5 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. liepos 10 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
7. Teismas, nustatęs, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, dėl ko sutartis buvo nutraukta, ieškovės reikalavimus dėl 1 284,91 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 24,36 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugsėjo 11 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 19 d.), priteisimo tenkino.
8. Teismas, spręsdamas kompensacinių palūkanų priteisimo nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos klausimą atsižvelgė į VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kadangi sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, iš kurių ieškovė kildina aptariamą reikalavimą, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų), sutartinė sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažįstama negaliojančia ex officio ir reikalavimas šioje dalyje atmetamas, juolab, kad prašoma priteisti už laikotarpį, kuris prasidės (arba ne) kažkada ateityje.
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl iš jo ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 688,33 Eur bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo E. D. 18 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (12 370,08 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. liepos 10 d.), taip pat pakeisti teismo sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 826 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas pirmosios instancijos teisme, kitą teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 sukurtu precedentu. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Be suteikto vartojimo kredito sumos atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei sutarties 1.8. punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius.
10.2. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma.
10.3. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu ieškovės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, taip pat nors skundžiamame sprendime pamini, tačiau visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad ieškovei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių.
10.4. Palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant sutartį mažėja. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma buvo pagrįsta teisėtu kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais, taip pat kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos.
10.5. Sutartis nutraukta, o negrąžinta kredito dalis tik truputį pamažėjo nuo jos suteikimo dienos ir šiai dienai vis dar sudaro 12 370,08 Eur. Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovui nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti sutartį, ar jos nevykdyti, nes jam net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovas po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o ieškovė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas.
10.6. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovas E. D. 2020 m. liepos 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K028303815, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 12 500 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 6 545,20 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 18 proc.), 1 314,11 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2025 m. liepos 10 d. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, dėl to ieškovė sutartį nuo 2021 m. sausio 19 d. vienašališkai nutraukė.
Dėl negautų pajamų (nuostolių)
13. Ieškovė AB „NEO Finance“ ieškinyje, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo E. D. 18 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (12 370,08 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. liepos 10 d.). Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė 268,41 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 4 d.), 18 proc. negautas pajamas (nuostolius) nuo sekančios dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos – 2021 m. kovo 5 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. liepos 10 d.) nuo tą mėnesį pagal sutartį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
14. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama sprendimo dalimi dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu ieškovės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį. Apeliantės vertinimu, negautos pajamos (nuostoliai) turėjo būti skaičiuojamos nuo sutarties nutraukimo dienos nuo visos negrąžintos sumos iki visiško kredito grąžinimo dienos, taikant sutartimi sulygtą metinę palūkanų normą, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
17. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės skundo argumentus, daro išvadą, kad, jeigu ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo būtų patenkintas visiškai, tai sudarytų prielaidas kilti didesnei atsakovo sutartinei atsakomybei, nei ieškovė realiai patyrė ar patirs nuostolių. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 6 545,20 Eur. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2025 m. liepos 10 d.) mokėtinos palūkanos sudaro iš viso 6 545,20 Eur sumą. Todėl ieškovei reikalavimą priteisti negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma siejant su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 18 proc. nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos – 12 370,08 Eur, kaip tik ir leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad taip paskaičiuota nuostolių suma visais atvejais viršytų sutartine teise ginamą ieškovės lūkesčių interesą gauti mokėjimo (pelno) palūkanas už tam tikrą laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas negautų pajamų (nuostolių) dydį, tinkamai pritaikė teisės normas, aktualią kasacinio teismo praktiką ir padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą nagrinėjamu klausimu, t. y. pagrįstai vadovavosi sutarties mokėjimo grafiku, nes tik toks ieškovės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas gali būti laikomas įrodytu. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kad ieškovė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), nei juos nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė, o vien subjektyvaus pobūdžio argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados bei neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio.
18. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, susijusius su negautų pajamų skaičiavimu, atsižvelgiant į negrąžinto kredito sumą, o ne šalių sutartą mokėjimo grafiką, kadangi sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui neviršytų sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) pagrįstai skaičiuotos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos.
19. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
20. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, todėl apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad, paliekant nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, nėra pagrindo perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas, priteistas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o atsižvelgiant į tai, kad netenkinamas ieškovės apeliacinis skundas, netenkinamas ir ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.