- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-30
- Bylos Nr.
- e2A-475-883/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00163-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- AB „NEO Finance“
- Atsakovas
- G. P.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovei G. P. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė AB „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės G. P. 2 958,56 Eur negrąžintos kredito dalies, 297,93 Eur moke?jimo (pelno) palu?kanu?, paskaic?iuotu? iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 24,00 procentų negautu? pajamu? (nuostoliu?) uz? negra?z?inta? vartojimo kredito suma? (2 958,56 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visis?ko kredito gra?z?inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, 2 045,59 Eur tarpininkavimo mokesc?io, 5,16 Eur kompensuojama?ja? funkcija? atliekanc?iu? palu?kanu?, skaic?iuojamu? nuo termino i?vykdyti prievole? praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 24,00 procentų kompensuojama?ja? funkcija? atliekanc?iu? palu?kanu? uz? negra?z?inta? vartojimo kredito suma? (2 958,56 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visis?ko kredito gra?z?inimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 119,00 Eur z?ymini? mokesti?, 200,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutartį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 3 100,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui, atsakovė pagal Sutartį įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, sumokėti 2 250,80 Eur palūkanų (24,00 procentų dydžio metinė palūkanų norma), 519,03 Eur tarpininkavimo mokesčio suma su ieškovės taikyta nuolaida. Kadangi atsakovė nevykdė Sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė (duomenys neskelbtini) nutraukė su atsakove sudarytą Sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovės G. P. ieškovei AB ,,NEO Finance“ priteisė 2 958,56 Eur negrąžintos kredito dalies, 297,93 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki (Sutarties nutraukimo dienos, 332,62 Eur tarpininkavimo mokesčio, 24,00 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ir ne daugiau kaip 1 644,60 Eur, 5,00 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (3 589,11 Eur) nuo (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 215,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusią ieškinio dalį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 2 958,56 Eur negrąžinto kredito dalį bei 297,93 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 2 045,59 Eur tarpininkavimo mokesčio, pripažino Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3, 5.4, 5.11 punktus, taip pat 1.29 punkto nuostatas, susiejančias tarpininkavimo mokesčio dydį su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį ir vertino, kad ieškovės prašoma priteisti 2 045,59 Eur tarpininkavimo mokesčio suma, kuri mokama tik tuo atveju, jei kredito gavėjas netinkamai vykdo sutartį (priešingu atveju tarpininkavimo mokesčiui yra taikoma nuolaida, o šio mokesčio dydis – 519,03 Eur) savo esme yra netesybos ir šią sumą sumažino iki 332,62 Eur (atskaičius atsakovės jau 44,24 Eur jau sumokėto tarpininkavimo mokesčio ir 142,17 Eur sumokėto tarpininkavimo mokesčio sudėtinės dalies).
Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 24,00 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 958,56 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, tokį ieškovės reikalavimą atmetė, ir nurodė, kad įstatymas imperatyviai draudžia skaičiuoti didesnius nei 0,05 proc. dydžio delspinigius ar už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį, tuo tarpu ieškovės reikalavimas priteisti 24,00 proc. dydžio kompensacines palūkanas šį imperatyvų draudimą pažeidžia (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas maksimalus dydis (18,25 proc.)). Teismas pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 24,00 procentų negautu? pajamu? (nuostoliu?) uz? negra?z?inta? vartojimo kredito suma? 2 958,56 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visis?ko kredito gra?z?inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Sutartį šalys susitarė dėl 2 250,80 Eur palūkanų mokėjimo, o sprendimu už akių ieškovei priteisiama 297,93 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, be to pagal ieškovės pateiktus skaičiavimus, atsakovė jau yra sumokėjusi ieškovei 308,27 Eur palūkanų, todėl tokiu būdu procentine išraiška iki (duomenys neskelbtini) ieškovės tikėtasi gauti priteistina negautų pajamų suma negali viršyti 1 644,60 Eur (2 250,80 Eur – 308,27 Eur – 297,93 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Apeliantė AB „NEO Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą ir priteisti apeliantei 24 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 958,56 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, taip pat priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai nusprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, o joje numatytas mokėjimo grafikas nebegalioja, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes ir kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį ir skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.
Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių. Vis dėlto, palūkanų suma mokėjimų grafike buvo apskaičiuota preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, o Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma buvo pagrįsta teisėtu kreditorės lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį Sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais.
Apeliantė yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorė, teikianti finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir laiku nesumokėjus grąžintinos sumos, vartojimo kredito davėja (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Pagal formuojamą vienodą teismų praktiką, apeliantė, atsakovei nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai tikėjosi gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
Atsakovė Sutarties tinkamai nevykdė ir negrąžinta kredito dalis sumažėjo tik iš dalies. Negrąžinta kredito dalis nuo paskutinės įmokos sumokėjimo dienos nemažėja, nes atsakovė toliau nemoka įmokų. Atsižvelgiant į tai, jog šalys susitarė, kad, atsakovei neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesio įmoką, toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos, apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą, skaičiuojant 24,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą – 2 958,56 Eur – nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nesusiejant su sutarties grafiku.
Aukštesnės instancijos teismai formuoja vienodą praktiką, kad reikalavimas priteisti procentinę išraišką negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos yra pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies jos materialinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo. Teismui nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti pakeista, nurodant, kad apeliantei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
Atsakovė G. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, bei dalį, kuria priteistos apeliantės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Dėl negautų pajamų (nuostolių)
Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 24,00 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą kredito sumą (2 958,56 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos.
Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 24,00 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ir ne daugiau kaip 1 644,60 Eur.
Pirmosios instancijos teismas ieškovės negautas pajamas, paskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos, skaičiavo ne pagal negrąžinto kredito sumą – 2 958,56 Eur, kaip prašė ieškovė, o pagal šalių susitartą mokėjimo grafiką, jeigu prievolės pagal sutartį būtų buvusios vykdomos tinkamai. Ieškovė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo skaičiavimu, nurodo, jog teismas, skaičiuodamas ieškovės negautas pajamas, nepagrįstai pasirinko vienintelį kriterijų – mokėjimo grafiką. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad su apeliantės nurodomais argumentais nėra pagrindo sutikti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovės padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
Ginčo šalys Sutartyje sulygo dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 24,00 procentų), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys Sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas negautų pajamų (nuostolių) dydį, tinkamai pritaikė teisės normas, aktualią teismų formuojamą praktiką ir darė pagrįstas bei teisėtas išvadas nagrinėjamu klausimu. Ieškovės argumentai dėl negautų pajamų skaičiavimo, atsižvelgiant į negrąžinto kredito sumą – 2 958,56 Eur, o ne sutartą mokėjimo grafiką, atmestini, kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog Sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui neviršytų sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos.
Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog ji yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorė, teikianti finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir laiku nesumokėjus grąžintinos sumos, vartojimo kredito davėja (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliacinio skundo argumentą vertina kaip deklaratyvų. Neginčytina, jog ieškovė turi teisę į nuostolių negautų pajamų forma atlyginimą, tačiau, kaip jau minėta, ieškovė privalo įrodyti konkretų šių nuostolių dydį, jei mano, kad jie viršija mokėjimo grafike nurodytas sumas. Pažymėtina, jog ieškovė visiškai neįrodinėjo, kad, negavusi iš atsakovės atitinkamų įmokų, buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus konkrečius paskolos sandorius ir dėl to negavo pajamų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, kad patyrė daugiau nuostolių, nei buvo priteista skundžiamame sprendime už akių.
Šalys, sudariusios Sutartį, suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, o tai reiškia, kad iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi kreditorės paskolintais pinigais atsakovė privalo sumokėti kreditorei (aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas), todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike. Šiuo aspektu atmestinas ieškovės apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovė sutarties tinkamai nevykdė ir negrąžinta kredito dalis sumažėjo tik iš dalies; negrąžinta kredito dalis nuo paskutinės įmokos sumokėjimo dienos nemažėja, nes atsakovė toliau nemoka įmokų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad negrąžinta kredito dalis, kaip nurodo ieškovė, nebemažėja, savaime nereiškia, jog ieškovės patirti nuostoliai turi būti skaičiuojami nuo visos negrąžintos nebemažėjančios kredito dalies. Kaip jau išaiškinta, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Akivaizdu, jog, ieškovei neįrodžius, kad ji patyrė didesnių nuostolių, nei būtų gavusi pelno palūkanų, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį, nėra jokio pagrindo negautas pajamas pelno palūkanų forma skaičiuoti nuo visos priteistos nesumokėtos suteikto kredito dalies.
Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio reikalavimų priteisti negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, tinkamai taikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Ieškovės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, atmestinas kaip nepagrįstas, nes priimtas procesinis sprendimas atitinka teismų formuojamą praktiką šiuo klausimu.
Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovės skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl negautų pajamų priteisimo yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ieškovė taip pat skundžia sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau ji skundžiama tik tuo aspektu, jog, jei būtų patenkintas apeliacinis skundas ir ieškovės ieškinys būtų patenkintas visiškai, ieškovei priklausytų visos bylinėjimosi išlaidų sumos atlyginimas. Konstatavus, jog ieškovės apeliacinis skundas nepagrįstas, o skundžiama teismo sprendimo dalis dėl negautų pajamų priteisimo teisėta ir pagrįsta, nėra jokio pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas proceso pirmosios instancijos teisme metu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, apeliacinio proceso metu patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.