- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-21
- Bylos Nr.
- e2A-1311-480/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18653-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės NEO Finance
- Atsakovas
- I. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ž. B., Evaldo Burzdiko ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3427-435/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance ieškinį atsakovei I. S. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) NEO Finance kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės I. S. priteisti 6 903,53 Eur negrąžintos kredito dalies, 530,76 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 3 d.), 21 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 903,53 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 29 d.), 2 210,20 Eur tarpininkavimo mokesčio, 2,80 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. birželio 30 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 3 d.), 21 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 903,53 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2020 m. sausio 17 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K851998200 (toliau – sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 7 185,40 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 4 478 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 21 proc.), 571,50 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2025 m. sausio 17 d. 2020 m. vasario 17 d. buvo pasirašytas priedas prie vartojimo kredito sutarčių, kadangi buvo keičiama mokėjimo data, t. y. nuo 2020 m. vasario mėnesio pakeista mokėjimo data bei perskaičiuotos palūkanos. Visas suteiktas kreditas grąžintinas iki 2025 m. sausio 29 d., o visa mokama palūkanų suma 4 529,53 Eur. Atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, todėl ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 straipsniu bei sutarties 8.4 punktu, 2020 m. spalio 28 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį.
3. Atsakovei I. S. ieškinys su priedais ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2020 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio nustatyta tvarka – siunčiant procesinius dokumentus registruotos gyvenamosios vietos adresu ir įteikiant juos asmeniškai. Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pateikė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad dėl sunkios padėties ir Lietuvoje įvesto karantino ji nebegalėjo laiku sumokėti įmokų, tačiau skolą žada dengti dalimis. Šalims buvo sudaryta galimybė sudaryti taikos sutartį, kuri sudaryta nebuvo.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 6 903,53 Eur negrąžintą kreditą, 530,76 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. lapkričio 3 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 571,50 Eur tarpininkavimo mokestį, 2,80 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. birželio 30 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 3 d.), 679,19 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų taikant sutartinę 21 procento metinę palūkanų normą už laikotarpį už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 903,53 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 3 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. balandžio 23 d.), 21 procentą negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 24 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 30 d.) nuo likusio pagal mokėjimo grafiką kas mėnesį nesumokėto kredito likučio (mokėjimo grafiko 15–60 eilutės), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 687,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 375,30 Eur bylinėjimosi išlaidų; mokėjimų grafiką – 2020 m. vasario 17 d. priedą prie vartojimo kredito sutarčių Nr. K851998200/PK ir Nr. K851998200 – laikė šio sprendimo sudedamąja dalimi; pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (iš lot. nuo sudarymo momento) šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkto nuostatą: vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos; pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (iš lot. nuo sudarymo momento) šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 8.6. punkto nuostatą: sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo, jos skaičiuojamos iki vartojimo kredito grąžinimo bendrovei dienos; kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Ištyręs ir formaliai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad ieškovė suteikė atsakovei vartojimo kreditą, tačiau atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovė pažeidė prievolę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi vartojimo kreditą ar su juo susijusias sumas, iš atsakovės ieškovei priteisė 6 903,53 Eur negrąžinto kredito sumą.
6. Teismas, įvertinęs tai, kad 530,76 Eur palūkanos paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 3 d.), byloje nesant duomenų, jog atsakovė būtų šias palūkanas sumokėjusi, šį ieškovės reikalavimą tenkino ir ieškovei iš atsakovės priteisė 530,76 Eur palūkanų.
7. Teismas, atsižvelgęs į sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, ieškovės reikalavimą dėl 2,80 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. birželio 30 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 3 d.), tenkino.
8. Teismas, iš šalių sudarytos sutarties specialiųjų sąlygų nustatęs, kad šalys susitarė dėl tarpininkavimo mokesčio – 4,90 proc. (nuo kiekvienos grąžintos įmokos (sutarties 5.3.1. punktas), apskaičiuojamas sutarties 5.3.2 punkte nustatyta tvarka), o ieškovė ieškinyje nurodė, jog tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos yra 2 371,50 Eur (tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra 1 800 Eur), taigi, ieškovės skaičiavimu, tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida yra 571,50 Eur, konstatavo, kad ši suma kartu su palūkanomis ir maksimalia kredito suma sudaro bendrą vartojimo kredito sumą, kurią turėjo sumokėti atsakovė, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 571,50 Eur, o kitos reikalavimo dalies netenkino, nes byloje nepateikti įrodymai dėl jo dydžio pagrįstumo
9. Teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 29 d.), galėjo tikėtis gauti 21 procentą negautų pajamų (nuostolių), tinkamu sutarties vykdymo atveju skaičiuojamų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, todėl reikalavimą dėl 21 procento negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 903,53 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 29 d.), priteisimo tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisė 679,19 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų taikant sutartinę 21 procento metinę palūkanų normą už laikotarpį už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 903,53 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 3 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. balandžio 23 d.) (6 903,53 Eur negrąžinta kredito dalis × 21 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 171 diena nuo sutarties nutraukimo iki sprendimo už akių priėmimo dienos) ir 21 procentą negautų pajamų (nuostolių), taikant sutartinę 21 procentų metinę palūkanų normą nuo sekančios dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos – 2021 m. balandžio 24 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 29 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio: nuo 2021 m. balandžio 24 d. – 6 107,02 Eur; 2021 m. gegužės 29 d. – 6 019,50 Eur; 2021 m. birželio 29 d. – 5 930,45 Eur; 2021 m. liepos 29 d. – 5 839,84 Eur; 2021 m. rugpjūčio 29 d. – 5 747,65 Eur; 2021 m. rugsėjo 29 d. – 5 653,84 Eur; 2021 m. spalio 29 d. – 5 558,39 Eur; 2021 m. lapkričio 29 d. – 5 461,27 Eur; 2021 m. gruodžio 29 d. – 5 362,45 Eur; 2022 m. sausio 29 d. – 5 261,90 Eur; 2022 m. vasario 28 d. – 5 159,59 Eur; 2022 m. kovo 29 d. – 5 055,49 Eur; 2022 m. balandžio 29 d. – 4 949,57 Eur; 2022 m. gegužės 29 d. – 4841,80 Eur; 2022 m. birželio 29 d. – 4 732,14 Eur; 2022 m. liepos 29 d. – 4 620,56 Eur; 2022 m. rugpjūčio 29 d. – 4 507,03 Eur; 2022 m. rugsėjo 29 d. – 4 391,51 Eur; 2022 m. spalio 29 d. – 4 273,97 Eur; 2022 m. lapkričio 29 d. – 4 154,38 Eur; 2022 m. gruodžio 29 d. – 4 032,69 Eur; 2023 m. sausio 29 d. – 3 908,87 Eur; 2023 m. vasario 28 d. – 3 782,89 Eur; 2023 m. kovo 29 d. – 3 654,70 Eur; 2023 m. balandžio 29 d. – 3 524,27 Eur; 2023 m. gegužės 29 d. – 3 391,56 Eur; 2023 m. birželio 29 d. – 3 256,52 Eur; 2023 m. liepos 29 d. – 3 119,12 Eur; 2023 m. rugpjūčio 29 d. – 2 979,32 Eur; 2023 m. rugsėjo 29 d. – 2 837,07 Eur; 2023 m. spalio 29 d. – 2 692,33 Eur; 2023 m. lapkričio 29 d. – 2 545,06 Eur; 2023 m. gruodžio 29 d. – 2 395,21 Eur; 2024 m. sausio 29 d. – 2 242,74 Eur; 2024 m. vasario 29 d. – 2 087,60 Eur; 2024 m. kovo 29 d. – 1 929,74 Eur; 2024 m. balandžio 29 d. – 1 769,12 Eur; 2024 m. gegužės 29 d. – 1 605,69 Eur; 2024 m. birželio 29 d. – 1 439,40 Eur; 2024 m. liepos 29 d. – 1 270,20 Eur; 2024 m. rugpjūčio 29 d. – 1 098,04 Eur; 2024 m. rugsėjo 29 d. – 922,87 Eur; 2024 m. spalio 29 d. – 744,63 Eur; 2024 m. lapkričio 29 d. – 563,27 Eur; 2024 m. gruodžio 29 d. – 378,74 Eur; 2025 m. sausio 29 d. – 190,98 Eur.
10. Teismas, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog sutartyje numatytas atsakovės, kaip vartojimo kredito gavėjos, atsakomybės dydis (taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 16 procentų dydžio metinę palūkanų normą, taip pat sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 ir 8.6 punktuose numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų) neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 dienų), todėl šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, o šioje sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamas taikant 21 procento dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokias sutartines nuostatas (sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkto nuostatą – vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos; sutarties bendrųjų sąlygų 8.6. punkto nuostatą – sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo, jos skaičiuojamos iki vartojimo kredito grąžinimo bendrovei dienos) laikė nesąžiningomis bei negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento.
11. Kadangi ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymo, teismas jį tenkino ir ieškovei iš atsakovės priteisė 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.
12. Teismas, ieškinio reikalavimus tenkinus 90 proc., ieškovei iš atsakovės priteisė 195,30 Eur žyminio mokesčio (217 x 0,9 = 195,30) ir 180 Eur išlaidų už teisines paslaugas (200 x 0,9 = 180).
III. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
13. Apeliaciniame skunde ieškovė AB NEO Finance prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. sprendimą: dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantei iš atsakovės 21 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 903,53 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 29 d.); dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovės 417 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovės 75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.
1.2. Palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku atliks įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažės, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant sutartį mažėja. Sutarties Nr. K851998200 mokėjimų grafike nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (4 529,53 Eur) buvo pagrįsta teisėtu kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Taip pat, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos.
1.3. Nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovės kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Apeliantė, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
1.4. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl nepagrįstai sumažino ir ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Nustačius, jog ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, apeliantei turi būti priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
14. Atsakovė I. S. per nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
16. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai)
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. sausio 17 d. sudarė vartojimo kredito sutartis Nr. K851998200/PK ir Nr. K851998200, pagal kurias atsakovei buvo suteiktas 7 185,40 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 12 234,90 Eur vartojimo kredito sumą, kurią sudarė suteikta kredito suma (7 185,40 Eur), 571,50 Eur tarpininkavimo mokestis ir 4 478 Eur palūkanų suma (metinė palūkanų norma – 21 proc.), sutarčių specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė tinkamai nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl kreditorė vienašališkai nuo 2020 m. lapkričio 3 d. sutartį nutraukė. Duomenų, kad atsakovė po sutarties nutraukimo būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra.
19. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, ir prašydama priteisti jai iš atsakovės 21 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 903,53 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 29 d.), teigė, jog teismas nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį.
20. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
21. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
22. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
23. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
24. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.
25. Nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020 m. lapkričio 3 d. buvo nutraukta. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (2 dalis). Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221 straipsnis, 6.222 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant, ir priešingai apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi būtent tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteistina.
28. Apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius), jų dydį skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos (6 903,53 Eur), t. y. neatsižvelgiant į pagal sutartį tą mėnesį turėjusį būti vartojimo kredito likutį, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Taigi pirmosios instancijos teismas apeliantės ginčijamoje dalyje priėmė teisingą sprendimą.
29. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Netenkinus apeliantės skundo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas, ieškovės išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurias sudarė žyminis mokestis už apeliacinio skundo pateikimą ir išlaidos už apeliacinį skundo parengimą, nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
31. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (iš lot. savo iniciatyva). Nors nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau byloje nustatyta, kad už ieškinio pateikimą teismui ieškovė yra sumokėjusi 217 Eur, nors byloje mokėtinas žyminis už ieškinio pateikimą sudarė 455,27 Eur ((6 903,53 Eur (reikalavimas dėl negrąžintos kredito dalies priteisimo) + 530,76 Eur (reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, priteisimo) + 6 237,91 Eur (reikalavimas dėl 21 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 903,53 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2020 m. lapkričio 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. sausio 29 d.) priteisimo) + 2 210,20 Eur (reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo) + 2,80 Eur (reikalavimas dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. birželio 30 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 3 d.)) + 4 349,22 Eur (reikalavimas dėl 21 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 903,53 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo)) x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai). Laikytina, kad trečiasis ir šeštasis ieškinio reikalavimai yra savarankiški materialiniai teisiniai reikalavimai, apskaičiuotini sekančiai: reikalavimas dėl 21 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 903,53 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2020 m. lapkričio 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. sausio 29 d.) priteisimo sudaro 6 237,91 Eur (6 903,53 Eur x 21 proc. metinių palūkanų / 360 dienos x 1 549 dienos (laikotarpis nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2020 m. lapkričio 3 d.) iki sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 29 d.)), reikalavimas dėl 21 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 903,53 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo – 4 349,22 Eur (6 903,53 Eur x 21 proc. metinės palūkanos / 360 dienų x 3 metai (vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktu)). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, žyminio mokesčio nepriemoka 238,27 Eur (455,27 Eur – 217 Eur) valstybei priteistina proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieškinio reikalavimams: iš ieškovės – 23,83 Eur (238,27 Eur x 10 proc.), iš atsakovės – 214,44 Eur (238,27 Eur x 90 proc.).
32. Taip pat nustatyta, kad už apeliacinio skundo pateikimą teismui ieškovė yra sumokėjusi 75 Eur, nors byloje mokėtinas žyminis už apeliacinio skundo pateikimą sudaro 140,35 Eur (6 237,91 Eur (reikalavimas dėl 21 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 903,53 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2020 m. lapkričio 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. sausio 29 d.) priteisimo) x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 4, 7 dalys, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, netenkinus apeliacinio skundo, žyminio mokesčio nepriemoka 65,35 Eur (140,35 Eur – 75 Eur) valstybei priteistina iš ieškovės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės NEO Finance, juridinio asmens kodas 303225546, 89,18 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 18 ct) žyminio mokesčio, sumokant šią sumą į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.
Priteisti valstybei iš atsakovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 214,44 Eur (du šimtus keturiolika eurų 44 ct) žyminio mokesčio, sumokant šią sumą į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.