- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- e2A-497-459/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01905-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- A. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo A. P. 2 421,07 Eur negrąžinto kredito, 228,75 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021-10-26), 22 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 421,07 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-10-15), 1 505,52 Eur tarpininkavimo mokesčio, 8,41 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2021-06-16) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021-10-26), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 94 Eur žyminio mokesčio bei 200 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą. Nurodė, kad tarp šalių 2019-10-14 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K201255730, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 3 060 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo per 60 mėnesinių įmokų (iki 2024-10-15) grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kainą: 2 010,60 Eur palūkanų ir 501,98 Eur tarpininkavimo mokesčio. Atsakovas sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė 2021-10-26 raštišku pranešimu sutartį su atsakovu nutraukė. Po sutarties nutraukimo atsakovas įsiskolinimo nepadengė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
2. Tauragės apylinkės teismas 2022-03-10 sprendimu už akių tenkino dalį ieškinio: priteisė iš atsakovo A. P. ieškovei AB „NEO Finance“ 2 421,07 Eur negrąžinto kredito, 228,75 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021-10-26), 36,30 Eur tarpininkavimo mokesčio, 8,41 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2021-06-16) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021-10-26), 22 procentų negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021-10-26 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-10-15) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2021-11-15 43,94 Eur; 2021-12-15 44,75 Eur; 2022-01-15 45,57 Eur; 2022-02-15 46,40 Eur; 2022-03-15 47,26 Eur; 2022-04-15 48,12 Eur; 2022-05-15 49,00 Eur; 2022-06-15 49,90 Eur; 2022-07-15 50,82 Eur; 2022-08-15 51,75 Eur; 2022-09-15 52,70 Eur; 2022-10-15 53,66 Eur; 2022-11-15 54,65 Eur; 2022-12-15 55,65 Eur; 2023-01-15 56,67 Eur; 2023-02-15 57,71; 2023-03-15 58,77 Eur; 2023-04-15 59,84 Eur; 2023-05-15 60,94 Eur; 2023-06-15 62,06 Eur; 2023-07-15 63,20 Eur; 2023-08-15 64,35 Eur; 2023-09-15 65,53 Eur; 2023-10-15 66,74 Eur; 2023-11-15 67,96 Eur; 2023-12-15 69,21 Eur; 2024-01-15 70,47 Eur; 2024-02-15 71,77 Eur; 2024-03-15 73,08 Eur; 2024-04-15 74,42 Eur; 2024-05-15 75,79 Eur; 2024-06-15 77,18 Eur; 2024-07-15 78,59 Eur; 2024-08-15 80,03 Eur; 2024-09-15 81,50 Eur; 2024-10-15 82,96 Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 694,53 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021-12-15 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 60,83 Eur žyminio mokesčio ir 129,42 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai teismo motyvai, susiję su skundžiamo sprendimo už akių dalimi, kuri skundžiama apeliaciniu skundu:
2.1. Teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1 505,52 Eur tarpininkavimo mokesčio. Iš sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad tarpininkavimo mokesčio dydis – 9,90 proc. (nuo kiekvienos grąžintos įmokos), tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos 2 202,98 Eur, o su nuolaida – 501,98 Eur.
2.2. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai ir glaustai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
2.3. Teismas taip pat nurodė, kad iš sutarties specialiųjų sąlygų ir bendrųjų sąlygų 1.5 punkto matyti, jog ieškovė, sudarydama sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y., asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Be to, tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus ir atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Tačiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte esančio tarpininkavimo mokesčio apibrėžimo matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu). Teismas pažymėjo, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.
2.4. Teismas nustatė, kad šalys susitarė dėl 501,98 Eur tarpininkavimo mokesčio, kurį turėjo sumokėti atsakovas per 60 mėnesių (1825 kalendorines dienas). Taigi viena kalendorinė diena sudaro 0,2750 Eur (501,98 Eur / 1825 k. d.). Nustatyta, kad atsakovas piniginių prievolių nebevykdė nuo 2021-06-16, o sutartis nutraukta 2021-10-26 (aptartas laikotarpis sudaro 132 k. d.). Teismas padarė išvadą, kad ieškovė turi teisę į 36,30 Eur tarpininkavimo mokesčio sumą (0,2750 Eur / k. d. x 132 k. d.), kuri priteistina iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo argumentai
3. Ieškovė AB „NEO Finance“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022-03-10 sprendimo už akių dalį dėl tarpininkavimo mokesčio po sutarties nutraukimo ir priteisti ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo A. P. 306,51 Eur tarpininkavimo mokesčio; perskirstyti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Skundžiamo sprendimo už akių dalis, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškovei nepriteisti tarpininkavimo mokesčio po sutarties nutraukimo, yra nepagrįsta ir turėtų būti pakeista apeliantei priteisiant 306,51 Eur tarpininkavimo mokesčio.
3.2. Dėl tarpininkavimo mokesčio paskirties ir teisinio reglamentavimo. Apeliantė nurodo, jog ji yra Lietuvos Respublikoje veikianti tarpusavio skolinimo platformos operatorė, valdanti tarpusavio skolinimo platformą www.paskoluklubas.lt. Vartojimo kredito įstatyme yra numatyti tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisė gauti atlygį iš paskolos davėjo ir (arba) paskolos gavėjo, ir jam taikomi ribojimai. Įstatymas numato, jog ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Taigi tarpusavio skolinimo platformos operatoriui yra draudžiama vienašališkai pritaikyti mokestį vartojimo kredito gavėjui iškart sudarius vartojimo kredito sutartį, ir bent 50 procentų tokio mokesčio turi būti išdalinama mėnesinėmis įmokomis. Apeliantės nuomone jos taikomas tarpininkavimo mokestis laikomas atlygiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriui Vartojimo kredito įstatymo prasme. Apeliantė atlygį apskaičiuoja visam sutarties laikotarpiui, preziumuodama, jog paskolos gavėjas sutartį vykdys tinkamai.
3.3. Apeliantė tarpusavio skolinimo veikloje turi teisę į gautiną užmokestį, kurį ji įvardija kaip tarpininkavimo mokestį, taikomą paskolos gavėjui. Apeliantei nėra leidžiama užmokestį gauti vienu mokėjimu sutarties sudarymo metu, kuris galėtų būti suprantamas kaip apeliantės pajamos visu sutarties laikotarpiu. Be to apeliantė, siekdama vartotojo interesų pusiausvyros, vartotojui išdėsto dalimis ne 50 procentų taikomo mokesčio, o jį visą. Todėl yra nepagrįsta teigti, jog tarpininkavimo mokesčio tikroji paskirtis yra tik atlyginti patirtas išlaidas, o tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su apeliantės pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo. Tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį apeliantė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas – ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Apeliantei akivaizdu, kad tarpininkavimo mokestis yra teisėtas, leistinas ir pagrįstas atlygis apeliantei už teikiamas paslaugas. Ieškovė apskaičiuoja atlygį kiekvienai vartojimo kredito sutarčiai iki jos galiojimo termino pabaigos, todėl atimant teisę apeliantei taikyti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo, ji yra įpareigojama dirbti už dyką, taip paneigiant verslo subjekto teisę gauti pelną.
3.4. Dėl tarpininkavimo mokesčio po sutarties nutraukimo dienos. Apeliantė nurodo, kad ji, būdama tarpusavio skolinimo platformos operatore, plačiąja prasme veikia kaip paskolos davėjų ir paskolos gavėjų (vartotojų) atstovė, kuriai tenka pareiga paskolos davėjų vardu surasti vartojimo kredito gavėjus, sudaryti su vartojimo kredito gavėjais vartojimo kredito sutartis tarpusavio platformos operatoriaus vardu, vykdyti sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei jų paskirstymą paskolos davėjams, laiku nutraukti vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėjais, jeigu jie nevykdo savo įsipareigojimų, vykdyti aktyvų ikiteisminį bei teisminį skolos išieškojimą, kreiptis į antstolius, kad paskolų davėjai atgautų savo investuotas pinigines lėšas, gautų sulygtas mokėjimo (pelno) palūkanas, negautas pajamas bei visus akcesorinius reikalavimus, kurie priklauso paskolų davėjams. Taigi nors vartojimo kredito sutartis sudaroma apeliantės vardu, tačiau skolinamos piniginės lėšos priklauso paskolos davėjams, kurie savo ruožtu sudaro su apeliante susitarimus dėl investicijos į vartojimo kreditą. Atsižvelgdama į tai apeliantė ieškiniu prašė priteisti ir negautas pajamas, kurių orientacinė suma – atsakovo mokėtinos mokėjimo palūkanos iki sutarties termino pabaigos. Tačiau šios negautos pajamos yra laikytinos paskolos davėjų – investuotojų – teisėtų lūkesčių interesu. Apeliantė, savo ruožtu, jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos atsakovui netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams ir apeliantė negauna jokių nuostolių atlyginimo. Dėl šios priežasties apeliantė ir prašo papildomai priteisti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo dienos, kadangi tai yra vienintelė galimybė apeliantei gauti pajamas (sutarties galiojimo laikotarpiu) arba nuostolių atlyginimą (sutartį nutraukus).
3.5. Apeliantė teigia, kad sudarydamos sutartį šalys aiškiai susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Paskolos gavėjas (atsakovas) žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai. Tai yra vienintelės ir tiesioginės apeliantės (tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus) pajamos, o vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės, jos turėtų būti vertinamos kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida buvo nurodyta – 501,98 Eur. Atsakovas iš viso sumokėjo tarpininkavimo mokesčio – 159,17 Eur. Skundžiamu sprendimu už akių teismas ieškinį patenkino iš dalies, nuspręsdamas priteisti iš atsakovo 36,30 Eur tarpininkavimo mokesčio. Atsižvelgiant į tai, likusi nepriteista tarpininkavimo mokesčio suma – 306,51 Eur.
3.6. Nurodo, kad nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti atitinkamai pakeista.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
5. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
6. Apeliacijos objektas – Tauragės apylinkės teismo 2022-03-10 sprendimo už akių dalies, kuria buvo iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti tarpininkavimo mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
7. 2019-10-14 tarp ieškovės AB „NEO Finance“ ir atsakovo A. P. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 3 060 Eur kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kainą: 2 010,60 Eur palūkanų ir 501,98 Eur tarpininkavimo mokesčio šešiasdešimčia mėnesinių įmokų. Atsakovas, remiantis sutarties 4.2 punktu, susipažino su ieškovės tarpusavio skolinimo platformoje pateiktomis sutarties sąlygomis bei patvirtino pasirašydamas nuotoliniu būdu. Atsakovas, remiantis sutarties 3.1 punktu, 3.5.2 punktu bei 5.1 punktu, įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kainą (vartojimo kredito mokestį) laikantis terminų bei kitų įsipareigojimų. Atsakovas prievolės laiku mokėti kredito įmokas nevykdė. Ieškovė siuntė atsakovui raginimo laiškus, tačiau atsakovas į juos nereagavo, todėl ieškovė raštišku pranešimu 2021-10-26 nutraukė sudarytą vartojimo kredito sutartį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovės reikalaujamas priteisti sumas.
Dėl skundžiamos sprendimo už akių dalies (ne)pagrįstumo
8. Įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, nagrinėjamos civilinės bylos medžiagą, šiai bylai aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti skundžiamoje sprendimo už akių dalyje pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms. Priešingai nei mano apeliantė, apylinkės teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo, šioje skundžiamo sprendimo už akių dalyje tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas.
9. Kaip jau minėta, apeliantė ginčija skundžiamo sprendimo už akių dalį, kuria tik iš dalies buvo patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti tarpininkavimo mokestį iš atsakovo. Apylinkės teismas ieškovei priteisė 36,30 Eur tarpininkavimo mokesčio, apeliantė prašo sprendimą už akių pakeisti ir priteisti jai dar 306,51 Eur tarpininkavimo mokesčio. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieškovė iš atsakovo prašo priteisti tik tarpininkavimo mokesčio su nuolaida dalį.
10. Ieškovės ir atsakovo 2019-10-14 sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte įtvirtinta, jog tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimu taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka.
11. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (šiuo atveju – 9,90 proc.) nuo mėnesio įmokos ir apskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesio įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1 punktas); 1,2 proc. per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė kaip 30 Eur (5.3.2 punktas). Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkto nuostatas, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 proc. nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant sumokėti bent vieną mėnesio įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas didesnės rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusioms su didesnės rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11 punktu.
12. Kadangi apeliantė prašo priteisti tik tarpininkavimo mokesčio su nuolaida dalį, teismas nepasisako dėl sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies. Nagrinėjamu atveju sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra 501,98 Eur. Nors apeliantė teisingai nurodo, kad sudarydama vartojimo kredito sutartis ji veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė (asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą) ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas, o sudarydamos sutartį šalys aiškiai susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose, todėl paskolos gavėjas (atsakovas) žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki sutarties pabaigos (ši suma buvo įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai), vis dėlto apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad minėtos aplinkybės savaime negali reikšti, jog vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas (šiuo atveju – ieškovė) turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau.
13. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte pateikto tarpininkavimo mokesčio apibrėžimo matyti, kad savo esme tarpininkavimo mokestis yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) ir sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje.
14. Nors apeliantė nurodo, kad ji prašo papildomai priteisti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo dienos, nes tai yra vienintelė galimybė ieškovei gauti pajamas (sutarties galiojimo laikotarpiu) arba nuostolių atlyginimą (sutartį nutraukus), tačiau atsižvelgiant į išplėtotą apygardos teismų praktiką šios kategorijos bylose, tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1211-538/2021; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-45-459/2022; 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-471-889/2022; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-16-569/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, 2022 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-529-661/2022 ir kt.). Minėtoje teismų praktikoje yra nuosekliai išaiškinta, jog nutraukusi sutartį, ieškovė nebepatiria aptariamą mokestį sudarančių išlaidų, t. y. nebeturi prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti atsakovės mokamų įmokų ir kt., todėl negali reikalauti ir tarpininkavimo mokesčio už šį laikotarpį.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).
16. Kaip jau minėta, šiuo atveju pagal šalių sudarytoje sutartyje pateiktą apibrėžimą tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti tam tikras ieškovės patiriamas išlaidas. Apeliantė nurodo, kad ji, būdama tarpusavio skolinimo platformos operatore, plačiąja prasme veikia kaip paskolos davėjų ir paskolos gavėjų (vartotojų) atstovė, kuriai tenka pareiga paskolos davėjų vardu surasti vartojimo kredito gavėjus, sudaryti su vartojimo kredito gavėjais vartojimo kredito sutartis tarpusavio platformos operatoriaus vardu, vykdyti sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei jų paskirstymą paskolos davėjams, laiku nutraukti vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėjais, jeigu jie nevykdo savo įsipareigojimų, vykdyti aktyvų ikiteisminį bei teisminį skolos išieškojimą, kreiptis į antstolius, kad paskolų davėjai atgautų savo investuotas pinigines lėšas, gautų sulygtas mokėjimo (pelno) palūkanas, negautas pajamas bei visus akcesorinius reikalavimus, kurie priklauso paskolų davėjams. Vis dėlto ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų patirta administruojant atsakovo sutartį ir siekiant atgauti iš atsakovo skolą, t. y. kokia konkreti dalis išlaidų, kurias ieškovė patiria valdydama tarpusavio skolinimo platformą, ją administruodama ir atnaujindama, teikdama nurodytą informaciją ir pan., tenka atsakovui. Kartu pažymėtina, kad išlaidas, patiriamas dėl skolos išieškojimo teisme, kompensuoja teismo priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Vykdymo procese patiriamos išlaidos išieškomos CPK nustatyta tvarka. Dėl to ieškovei priteisus visą tarpininkavimo mokestį, skaičiuojamą taip pat ir po sutarties nutraukimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir vykdymo procese išieškojus vykdymo išlaidas, ieškovė nepagrįstai praturtėtų, o tai neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis).
17. Kaip teisingai nustatyta skundžiamoje sprendimo už akių dalyje, nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl 501,98 Eur tarpininkavimo mokesčio, kurį turėjo sumokėti atsakovas per 60 mėnesių (1825 kalendorines dienas). Viena kalendorinė diena sudaro 0,2750 Eur (501,98 Eur / 1825 k. d.). Atsakovas piniginių prievolių nebevykdė nuo 2021-06-16, o sutartis nutraukta 2021-10-26 (minėtas laikotarpis truko 132 k. d.). Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo, kad ieškovė turi teisę į 36,30 Eur tarpininkavimo mokesčio sumą (0,2750 Eur / k. d. x 132 k. d.) ir šią sumą priteisė ieškovei iš atsakovo.
18. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti likusią tarpininkavimo mokesčio sumą iš sutartyje numatytos fiksuotos 306,51 Eur sumos, skaičiuojamą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pasibaigimo dienos, todėl skundžiama sprendimo už akių dalis yra teisėta ir pagrįsta.
19. Įvertinęs visus kitus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
20. Nors apeliaciniu skundu prašoma jį patenkinus atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, tačiau nagrinėjamu atveju konstatavus, jog skundžiama teismo sprendimo už akių dalis dėl tarpininkavimo mokesčio (ne)priteisimo yra teisėta ir pagrįsta, nėra ir teisinio pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas proceso pirmosios instancijos teisme metu.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Vadovaudamasis šioje nutartyje išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Skundžiamas sprendimas už akių paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
23. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.
24. Atsakovas bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė ir teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.