Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-05-19 · Civilinė byla Nr. e2A-471-889/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-19
Bylos Nr.
e2A-471-889/2022
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00127-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Milda Skersienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
A. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-471-889/2022Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00127-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.29.3; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei A. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1 873,12 Eur negrąžinto kredito, 171,35 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 26 d.), 22 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 873,12 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 18 d.), 1 082,23 Eur tarpininkavimo mokesčio, 10,26 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2021 m. birželio 19 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 26 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 71 Eur žyminio mokesčio ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų parengimą atlyginimo. Nurodė, kad tarp šalių 2019 m. sausio 15 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K866865316, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 2 820,31 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą sumokėdama 60 mėnesinių įmokų ir sumokėti bendrą vartojimo kainą: 185,09 Eur palūkanų ir 228,99 Eur tarpininkavimo mokesčio. Atsakovė sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė 2021 m. spalio 26 d. raštu sutartį su atsakove nutraukė. Po sutarties nutraukimo atsakovė įsiskolinimo nepadengė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. vasario 23 d. sprendimu už akių tenkino dalį ieškinio: priteisė iš atsakovės A. P. akcinei bendrovei „NEO Finance“ 1 873,12 Eur negrąžinto kredito, 171,35 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 26 d.), 16,31 Eur tarpininkavimo mokesčio, 10,26 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2021 m. birželio 19 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 26 d.), 22 procentų negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 26 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 18 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2021 m. spalio 26 d. – 1 694,07 Eur, 2021 m. lapkričio 18 d. – 1 647,23 Eur; 2021 m. gruodžio 18 d. – 1 599,54 Eur; 2022 m. sausio 18 d. – 1 550,97 Eur; 2022 m. vasario 18 d. – 1 501,51 Eur; 2022 m. kovo 18 d. – 1 451,14 Eur; 2022 m. balandžio 18 d. – 1 399,85 Eur; 2022 m. gegužės 18 d. – 1 347,62 Eur; 2022 m. birželio 18 d. – 1 294,43 Eur; 2022 m. liepos 18 d. – 1 240,27 Eur; 2022 m. rugpjūčio 18 d. – 1 185,11 Eur; 2022 m. rugsėjo 18 d. – 1 128,94 Eur; 2022 m. spalio 18 d. – 1 071,74 Eur; 2022 lapkričio 18 d. – 1 013,49 Eur; 2022 m. gruodžio 18 d. – 954,18 Eur; 2023 sausio 18 d. – 893,78 Eur; 2023 m. vasario 18 d. – 832,27 Eur; 2023 m. kovo 18 d. – 769,63 Eur; 2023 m. balandžio 18 d. – 705,85 Eur; 2023 m. gegužės 18 d. – 640,90 Eur; 2023 m. birželio 18 d. – 574,76 Eur; 2023 m. liepos 18 d. – 507,40 Eur; 2023 m. rugpjūčio 18 d. – 438,81 Eur; 2023 m. rugsėjo 18 d. – 368,96 Eur; 2023 m. spalio 18 d. – 297,83 Eur; 2023 m. lapkričio 18 d. – 225,40 Eur; 2023 m. gruodžio 18 d. – 151,64 Eur; 2024 m. sausio 18 d. – 76,57 Eur), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 071,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. sausio 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 47 Eur žyminio mokesčio ir 132 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai, susiję su ta sprendimo dalimi, kuri skundžiama apeliaciniu skundu:

2.1. Teismas nurodė, jog ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 082,23 Eur tarpininkavimo mokesčio. Iš sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad tarpininkavimo mokesčio dydis – 4,90 proc. (nuo kiekvienos grąžintos įmokos), o tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 228,99 Eur.

2.2. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą, vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai ir glaustai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

2.3. Teismas neturi duomenų, kurie leistų nuspręsti, jog su atsakove buvo susiderėta ne tik dėl konkrečios 228,99 Eur tarpininkavimo mokesčio sumos (su nuolaida), bet ir individualiai aptartos kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1–5.3.2 punktuose numatytos vartojimo kredito tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisyklės ir galimas šių taisyklių pagrindu apskaičiuoto tarpininkavimo mokesčio dydis. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1–5.3.2 nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis ir jų taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai. Aptartos sąlygos neskaidrios, kadangi vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks konkretus mokestis bus taikomas. Tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo apskaičiuotų vėlavimo palūkanų reiškia ne ką kitą, kaip taikymą papildomo mokesčio už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos ir jokie kiti mokesčiai negalimi.

2.4. Teismas padarė išvadą, jog komentuojamos kredito sutarties bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos taikymą, yra neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimo. Esant nurodytoms aplinkybės, teismas kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apibrėžimu ir apskaičiavimu, pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) (Civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnio 2 dalis).

2.5. Teismas pažymėjo, jog kredito sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sutarta dėl konkrečios 228,99 Eur tarpininkavimo mokesčio sumos, aiški, ir atsakovei turėjo būti suprantama. Taigi sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis, lieka galioti. Kaip matyti iš sutarties specialiųjų sąlygų ir bendrųjų sąlygų 1.5 punkto, ieškovė, sudarydama sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas) ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Be to, tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus, sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Tačiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte esančio tarpininkavimo mokesčio apibrėžimo matyti, kad tai yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu). Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

2.6. Šalys susitarė dėl 228,99 Eur tarpininkavimo mokesčio, kurį atsakovė turėjo sumokėti per 60 mėnesių (1 825 kalendorines dienas). Taigi viena kalendorinė diena sudaro 0,12547 Eur (228 Eur / 1825 k. d.). Nustatyta, kad atsakovė piniginių prievolių nebevykdė nuo 2021 m. birželio 19 d., o sutartis nutraukta 2021 m. spalio 26 d. (šis laikotarpis sudaro 130 k. d.). Teismas padarė išvadą, kad ieškovė turi teisę į 16,31 Eur tarpininkavimo mokesčio sumą (0,12547 Eur / k. d. x 130 k. d.), kuri priteistina iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimo dalį dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti akcinei bendrovei „NEO Finance“ iš atsakovės A. P. 228,99 Eur tarpininkavimo mokesčio; perskirstyti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

3.1. Apeliantė nurodo, jog tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas remiantis sutarties 1.29, 5.3, 5.3.1, 5.3.2, 5.4. punktais. Sutarties 5.4 punkte numatyta, jog, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Sutarties 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusioms su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11 punktu. Šiame punkte yra įtvirtinta, kad bet kokios nuolaidos, kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu, taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. vėluoja sumokėti bent vieną mėnesio įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolesniam kredito sutarties laikotarpiui.

3.2. Apeliantė teigia, jog tiek tarpininkavimo mokestis su nuolaida, tiek ir tarpininkavimo mokesčio sudėtinė dalis, apskaičiuota pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktą, nėra mokestis už vėlavimą sumokėti mėnesio įmokas. Tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra mokamas nepriklausomai nuo to, ar atsakovė įsipareigojimus pagal sutartį vykdys tinkamai, o tarpininkavimo mokesčio sudėtinės dalies, apskaičiuotos pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktą, paskirtis ir tikslas nėra sutartinės atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą taikymas, todėl teismas vartojimo kredito gavėjui suteiktą tarpininkavimo mokesčio nuolaidą nepagrįstai prilygino netesyboms.

3.3. Apeliantė pažymi, jog sudarydama sutartį veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą, todėl turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Tarpininkavimo mokestis atlieka ne kompensacinę funkciją, o yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Tarpininkavimo mokestis taip pat skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra.

3.4. Apeliantė pažymi, kad, prieš suteikdama vartojimo kreditą, suteikė atsakovei visą reikalingą informaciją apie kreditą. Vartojimo kredito sutarties bendrosiose sąlygose aiškiai nurodyta, kad bendrovei mokamas tarpininkavimo mokestis, kuris susideda ir yra apskaičiuojamas sutartyje nurodyta tvarka. Specialiosiose sąlygose yra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 4,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos (vartojimo kredito sutarties 5.3.1 punktas) ir kad jis apskaičiuojamas 5.3.2 punkte nustatyta tvarka, kuri yra išsamiai aptarta sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte. Taip pat specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma, kuri sudaro 228,99 Eur. Visa ši informacija buvo aptarta individualiai, neklaidinant vartotojo, vartotojui buvo pažymėta, kad tai mokestis su nuolaida.

3.5. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliantė laikosi pozicijos, kad padidintas tarpininkavimo mokestis atitinka specialiosios dalies sąlygas, ir toks skaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistiną tarpininkavimo mokesčio dydį; sprendimas turėtų būti pakeistas, priteisiant apeliantei 228,99 Eur tarpininkavimo mokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Kadangi ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog šiuo atveju egzistuoja absoliutus negaliojimo pagrindas, argumentai, susiję su absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimu, bus nurodyti tolesnėse nutarties dalyse.

5. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

6. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. 2019 m. sausio 15 d. tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K866865316, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 2 820,31 Eur dydžio kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kainą: 1 853,09 Eur palūkanų ir 228,99 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. sausio 18 d., sumokėdama šešiasdešimt mėnesio įmokų. Atsakovė, remiantis sutarties 4.2 punktu, susipažino su ieškovės tarpusavio skolinimo platformoje pateiktomis sutarties sąlygomis ir patvirtino jas pasirašydama nuotoliniu būdu. Atsakovė, remiantis sutarties 3.1 punktu, 3.5.2 punktu ir 5.1 punktu, įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kainą (vartojimo kredito mokestį) laikydamasi numatytų terminų ir kitų įsipareigojimų. Atsakovė prievolės laiku mokėti kredito įmokas nevykdė. Ieškovė siuntė atsakovei laiškus ragindama vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau atsakovė į juos nereagavo, todėl ieškovė pranešimu 2021 m. spalio 26 d. nutraukė sudarytą vartojimo kredito sutartį.

7. Byloje ieškovė ginčija tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria tik iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti tarpininkavimo mokestį. Pirmosios instancijos teismas priteisė 16,31 Eur tarpininkavimo mokesčio, apeliantė prašo sprendimą už akių pakeisti ir priteisti 228,99 Eur tarpininkavimo mokesčio. Taigi iš esmės apeliantė prašo priteisti tik tarpininkavimo mokesčio su nuolaida dalį.

8. Šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimu taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra.

9. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju 4,90 proc.) nuo mėnesio įmokos ir apskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesio įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1 punktas); 1,2 proc. per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė kaip 30 Eur (5.3.2 punktas). Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkto nuostatas, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 proc. nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant sumokėti bent vieną mėnesio įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas didesnės rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusioms su didesnės rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu.

10. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo priteisti tik tarpininkavimo mokesčio su nuolaida dalį, todėl teismas nepasisakys dėl sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies atitikties teisės aktų reikalavimams. Nagrinėjamu atveju sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis su nuolaida – 228,99 Eur. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog ši sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje sumatyta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, yra aiški, apibrėžta, atsakovei turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti, grąžinant kreditą, be to, būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovės mokėtinų mėnesio įmokų dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė (apeliantė), sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas) ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas.

11. Vis dėlto nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte pateikto tarpininkavimo mokesčio apibrėžimo matyti, kad pagal esmę tarpininkavimo mokestis yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) ir sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo).

12. Vadovaujantis gausia ir išplėtota apygardos teismų praktika šios kategorijos bylose, tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1211-538/2021; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-45-459/2022; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-16-569/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, 2022 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-529-661/2022 ir kt.). Nutraukusi sutartį, ieškovė nebepatiria aptariamą mokestį sudarančių išlaidų, t. y. nebeturi prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti atsakovės mokamų įmokų ir kt., todėl negali reikalauti ir tarpininkavimo mokesčio už šį laikotarpį.

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

14. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad pagal sutartį tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti atitinkamas ieškovės patiriamas išlaidas. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarpininkavimo mokestis atlieka ne kompensacinę funkciją, o yra skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu, vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra, ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų patirta administruojant atsakovės sutartį ir siekiant atgauti iš atsakovės skolą, t. y. kokia konkreti dalis išlaidų, kurias ieškovė patiria valdydama tarpusavio skolinimo platformą, ją administruodama ir atnaujindama, teikdama nurodytą informaciją ir pan., tenka atsakovei.

15. Pažymėtina, kad išlaidas, patiriamas dėl skolos išieškojimo teisme, kompensuoja teismo priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Vykdymo procese patiriamos išlaidos išieškomos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl to ieškovei priteisus visą tarpininkavimo mokestį, skaičiuojamą taip pat ir po sutarties nutraukimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir vykdymo procese išieškojus vykdymo išlaidas, ieškovė nepagrįstai praturtėtų. Tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis).

16. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, šalys susitarė dėl 228,99 Eur tarpininkavimo mokesčio, kurį atsakovė turėjo sumokėti per 60 mėnesių (1 825 kalendorines dienas). Viena kalendorinė diena sudaro 0,12547 Eur (228 Eur / 1825 k. d.). Atsakovė prievolių nebevykdė nuo 2021 m. birželio 19 d., sutartis nutraukta 2021 m. spalio 26 d. (šis laikotarpis sudaro 130 k. d.). Taigi pirmosios instancijos teismas apskaičiavo, kad ieškovė turi teisę į 16,31 Eur tarpininkavimo mokesčio sumą (0,12547 Eur / k. d. x 130 k. d.), ir šią sumą ieškovei iš atsakovės priteisė.

17. Ankstesniuose nutarties punktuose išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti likusią tarpininkavimo mokesčio sumą iš sutartyje numatytos fiksuotos 228,99 Eur sumos, skaičiuojamą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pasibaigimo dienos, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo kaip teisėta ir pagrįsta paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Ieškovė taip pat skundžia sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau ji skundžiama tik tuo aspektu, jog, jei būtų patenkintas apeliacinis skundas, ieškovei priklausytų proporcingai didesnės bylinėjimosi išlaidų sumos atlyginimas. Konstatavus, jog ieškovės apeliacinis skundas nepagrįstas, o skundžiama teismo sprendimo dalis dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo teisėta ir pagrįsta, nėra jokio pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas proceso pirmosios instancijos teisme metu.

Dėl bylos procesinės baigties

19. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

20. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, apeliacinio proceso metu patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėja Milda Skersienė