- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-23
- Bylos Nr.
- e2A-919-638/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00252-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Žemaitienė, Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- D. M.
- Kategorijos
- 2.6.8.3Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei D. M. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės D. M. 2 676,32 Eur negrąžintą kredito dalį, 251,90 Eur mokėjimo palūkanas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 29 d.), 24 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 676,32 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 22 d.), 1 909,33 Eur tarpininkavimo mokestį, 6,28 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo (2020 m. rugpjūčio 23 d.), iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 29 d.), 24 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 676,32 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 195 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2020 m. birželio 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K982549103, kuria atsakovei buvo suteiktas 2700 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1960,20 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 24.00 proc.), 461,35 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2025 m. birželio 22 d. Atsakovė laiku nemoka mėnesinių įmokų bei nereaguoja į ieškovo siųstus raginimo laiškus. Atsakovė nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – LR VKĮ) 19 straipsniu bei sutarties 8.4. punktu, ieškovas 2020 m. gruodžio 23 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį. Ieškovas nurodė, kad atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui sutarties 1.8. punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (sutarties 2.1., 5.2., 5.4. punktai).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 18 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) Vartojimo kredito sutarties Nr. K982549103 sąlygas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio skaičiavimą priklausomai nuo kredito grąžinimo įmokų vėlavimo, taip pat Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (24 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Teismas priteisė ieškovei NEO Finance, AB iš atsakovės D. M. 2 676,32 Eur negrąžintą kreditą; 251,90 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 29 d.); 89,75 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 29 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 18 d.); 24 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 18 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 22 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. kovo mėn. – 2 496,78 Eur (9 įmoka); nuo 2021 m. balandžio mėn. – 2 469,04 Eur (10 įmoka); nuo 2021 m. gegužės mėn. – 2 440,75 Eur (11 įmoka); nuo 2021 m. birželio mėn. – 2 411,89 Eur (12 įmoka); nuo 2021 m. liepos mėn. – 2 382,45 Eur (13 įmoka); nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. – 2 352,42 Eur (14 įmoka); nuo 2021 m. rugsėjo mėn. – 2 321,79 Eur (15 įmoka); nuo 2021 m. spalio mėn. – 2 290,55 Eur (16 įmoka); nuo 2021 m. lapkričio mėn. – 2 258,69 Eur (17 įmoka), nuo 2021 m. gruodžio mėn. – 2 226,19 Eur (18 įmoka), nuo 2022 m. sausio mėn. – 2 193,04 Eur (19 įmoka), nuo 2022 m. vasario mėn. – 2 159,23 Eur (20 įmoka), nuo 2022 m. kovo mėn. – 2 214,74 Eur (21 įmoka), nuo 2022 m. balandžio mėn. – 2 089,56 Eur (22 įmoka), nuo 2022 m. gegužės mėn. – 2 053,68 Eur (23 įmoka), nuo 2022 m. birželio mėn. – 2 017,08 Eur (24 įmoka), nuo 2022 m. liepos mėn. – 1 979,75 Eur (25 įmoka), nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. – 1 941,67 Eur (26 įmoka), nuo 2022 m. rugsėjo mėn. – 1 902,83 Eur (27 įmoka), nuo 2022 m. spalio mėn. – 1 863,21 Eur (28 įmoka), nuo 2022 m. lapkričio mėn. – 1 822,80 Eur (29 įmoka), nuo 2022 m. gruodžio mėn. – 1 781,58 Eur (30 įmoka), nuo 2023 m. sausio mėn. – 1 739,54 Eur (31 įmoka), nuo 2023 m. vasario mėn. – 1 696,66 Eur (32 įmoka), nuo 2023 m. kovo mėn. – 1 652,92 Eur (33 įmoka), nuo 2023 m. balandžio mėn. – 1 608,31 Eur (34 įmoka), nuo 2023 m. gegužės mėn. – 1 562,80 Eur (35 įmoka), nuo 2023 m. birželio mėn. – 1 516,38 Eur (36 įmoka), nuo 2023 m. liepos mėn. – 1 469,04 Eur (37 įmoka), nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. – 1 420,75 Eur (38 įmoka), nuo 2023 m. rugsėjo mėn. – 1 371,49 Eur (39 įmoka), nuo 2023 m. spalio mėn. – 1 321,25 Eur (40 įmoka), nuo 2023 m. lapkričio mėn. – 1 270,00 Eur (41 įmoka), nuo 2023 m. gruodžio mėn. – 1 217,73 Eur (42 įmoka), nuo 2024 m. sausio mėn. – 1 164,41 Eur (43 įmoka), nuo 2024 m. vasario mėn. – 1 110,03 Eur (44 įmoka), nuo 2024 m. kovo mėn. – 1 054,56 Eur (45 įmoka), nuo 2024 m. balandžio mėn. – 997,98 Eur (46 įmoka), nuo 2024 m. gegužės mėn. – 940,27 Eur (47 įmoka), nuo 2024 m. birželio mėn. – 881,41 Eur (48 įmoka), nuo 2024 m. liepos mėn. – 821,37 Eur (49 įmoka), nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. – 760,13 Eur (50 įmoka), nuo 2024 m. rugsėjo mėn. – 697,66 Eur (51 įmoka), nuo 2024 m. spalio mėn. – 633,94 Eur (52 įmoka), nuo 2024 m. lapkričio mėn. – 568,95 Eur (53 įmoka), nuo 2024 m. gruodžio mėn. – 502,66 Eur (54 įmoka), nuo 2025 m. sausio mėn. – 435,04 Eur (55 įmoka), nuo 2025 m. vasario mėn. – 366,07 Eur (56 įmoka), nuo 2025 m. kovo mėn. – 295,72 Eur (57 įmoka), nuo 2025 m. balandžio mėn. – 223,97 Eur (58 įmoka), nuo 2025 m. gegužės mėn. – 150,78 Eur (59 įmoka), nuo 2025 m. birželio mėn. – 76,12 Eur (60 įmoka)); 461,35 Eur tarpininkavimo mokestį; 6,28 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugpjūčio 23 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 29 d.); 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (3 485,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 284,40 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti skolą, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamas 2 676,32 Eur negrąžintas kreditas ir 251,90 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 29 d.).
5. Teismas nurodė, kad ieškovė prašė teismo priteisti negautas pajamas procentine išraiška, t. y. paskaičiuotas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą, už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos. Tokią negautų pajamų apskaičiavimo tvarką ieškovė taikė dėl to, kad ieškovė neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų sumos. Atsakovė gali visą vartojimo kredito sumą grąžinti anksčiau, nei baigtųsi sutarties terminas. Teismas pažymėjo, kad jeigu ieškovė taikytų kitokią negautų pajamų apskaičiavimo tvarką, pavyzdžiui, prašytų iš karto priteisti negautas pajamas fiksuota suma už visą sutarties laikotarpį iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, o ne procentine išraiška, būtų pažeidžiami atsakovės interesai, nes atsakovei gali tekti sumokėti didesnį negautų pajamų atlyginimą nei ieškovė bus patyrusi. Siekiant nepažeisti atsakovės interesų, jeigu ji prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti apskaičiuojant konkrečią (fiksuotą) sumą nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 29 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 18 d.)
6. Teismas nurodė, kad kredito sutarties bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos taikymą, yra neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimo. Pateikimas tik matematinės formulės, tačiau nepateikiant duomenų, reikalingų apskaičiuoti metinę normą, yra prilyginamas informacijos apie BVKKMN nepateikimui, o tai reiškia sutarties sudarymą neturint esminės informacijos. Esant nurodytoms aplinkybėms, kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apibrėžimu ir apskaičiavimu, teismas pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 6.284 straipsnio 8 dalis).
7. Teismas nurodė, kad spręsdamas kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą, teismas atsižvelgia į VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Teismas sprendė, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, iš kurių ieškovė kildina šį reikalavimą, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų), todėl sutartinė sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažįstama negaliojančia ex officio (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis) ir reikalavimas šioje dalyje atmetamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018,), tuo labiau, kad prašoma priteisti už laikotarpį, kuris prasidės (arba ne) kažkada ateityje.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė NEO Finance, AB atstovaujama advokato D. S., prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą ir priteisti apeliantui iš atsakovės D. M. 24.00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 676,32 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025 m. birželio 22 d.; pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui, NEO Finance, iš atsakovės D. M. 95 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme. Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
1.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apelianto patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį. Teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.
1.2. Teismas visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantui gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių. Palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant sutartį mažėja. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (1 960,20 Eur) buvo pagrįsta teisėtu kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Taip pat, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos.
1.3. Apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 24.00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 676,32 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025 m. birželio 22 d., neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Priešingai, nei šalys susitarė sutartimi, negrąžinta kredito suma nemažėjo ir nemažėja iki pat šio apeliacinio skundo pateikimo teismui dienos. Taip pat sutartis yra nutraukta, mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, o šiai dienai jis yra negaliojantis bei neatspindintis jo sudarymo prielaidų.
1.4. Apeliantė, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
1.5. Pažymėtina, jog ieškinio materialinio subjektinio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindą konstatuoti, jog proceso šalis įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. Rugpjūčio 12 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1899-585/2014). Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apelianto ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista nurodant, jog apeliantui priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria iš dalies netenkintas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, apskaičiuotų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2020 m. birželio 22 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K982549103, kuria atsakovei D. M. buvo suteiktas 2 700 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 960,20 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 24.00 proc.), 461 35 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2025 m. birželio 22 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis, atsakovės turėjo būti grąžintas ieškovei per 60 mėnesinių įmokų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – LR VKĮ) 19 straipsniu bei sutarties 8.4. punktu, ieškovė 2020 m. gruodžio 23 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nuo 2020 m. gruodžio 29 d. nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį.
13. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 24 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą kredito sumą (2 676,32 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 22 d.). Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 89,75 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas taikant sutartinę 24 proc. metinę palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 29 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 18 d.), ir 24 proc. negautas pajamas (nuostolius), taikant sutartinę 24 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiuotas nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 22 d.).
14. Apeliantė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo skaičiavimu, iš esmės nurodo, jog teismas, skaičiuodamas ieškovės negautas pajamas, nepagrįstai pasirinko vienintelį kriterijų – mokėjimo grafiką. Anot apeliantės, ji turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, paskaičiuoto netaikant vadinamosios paskolos amortizacijos (paskolos grąžinimo grafiko). Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, jog tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
17. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
18. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas aukščiau nurodytą apeliantės argumentą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, daro išvadą, kad jeigu ieškovės reikalavimas būtų patenkintas visiškai, tai sudarytų prielaidas kilti didesnei atsakovės sutartinei atsakomybei, nei ieškovė realiai patyrė ar patirs nuostolių. Teismo vertinimu, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas negautų pajamų (nuostolių) dydį, tinkamai pritaikė teisės normas ir padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą nagrinėjamu klausimu, t. y. pagrįstai vadovavosi sutarties mokėjimo grafiku.
19. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, susijusius su negautų pajamų skaičiavimu, atsižvelgiant į negrąžinto kredito sumą, o ne sutartą mokėjimo grafiką, kadangi sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui neviršytų sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (2 676,32 Eur), bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos. Taigi, pirmosios instancijos teismas, apeliantės skundžiamoje dalyje, priėmė teisingą sprendimą.
20. Apeliantės argumentai, kad buvo visiškai neatsižvelgta į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus, laikytini nekonkrečiais ir deklaratyviais, nes konkrečiai nenurodoma, į kokią teismų praktiką, kokias sutarties sąlygas ir prielaidas neatsižvelgta.
21. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą už akių skundžiamoje dalyje, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Apeliacinį skundą atmetus, atmetamas ir ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo/ perskaičiavimo (CPK 93 ir 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.