Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1913-643/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-21
Bylos Nr.: e2A-1913-643/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-01198-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jelena Šiškina, Margarita Stambrauskaitė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Ieškovas: akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas: R. A.

Kategorijos

2.6.29.3Vartojimo kreditas

Civilinė byla Nr. e2A-1913-643/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01198-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 2.6.29.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui R. A. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo:

1) 757,59 Eur negrąžinto kredito;

2) 59,15 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2021 m. sausio 12 d.);

3) 19 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 757,59 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 4 d.);

4) 268,80 Eur tarpininkavimo mokesčio;

5) 3,45 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugsėjo 5 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.);

6) 19 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą 757,59 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos;

7) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2020 m. birželio 4 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K536826045, kuria ieškovė atsakovui suteikė 800 Eur vartojimo kreditą 30 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 211,30 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 19 proc.) ir 90 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022 m. gruodžio 4 d. Ieškovės teigimu, atsakovas sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį.

3. Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priėmė sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. balandžio 28 d. sprendimu už akių nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies ir:

1) pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio 2020 m. birželio 4 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K536826045 bendrąsias sąlygas, numatytas 5.3, 5.4, 5.11 punktuose, 1.28 punkto dalį, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, Sutarties specialiosios dalies sąlygas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles („8,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos; Vartojimo kredito sutarties 5.3.1 p.“ ir „Apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.3.2 p. nustatyta tvarka“), ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, taip pat Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 19 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.

2) priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovo R. A. 757,59 Eur negrąžinto kredito;

3) priteisti 52,89 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų;

4) priteisti 15,78 Eur tarpininkavimo mokesčio;

Žemesnės instancijos teismas

5) priteisti 34,80 Eur negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. balandžio 28 d.);

6) priteisti 19 proc. dydžio palūkanas kaip negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 29 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 4 d.) nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2021 m. balandžio 29 d. – 598,21 Eur; 2021 m. gegužės 4 d. – 573,21 Eur; 2021 m. birželio 4 d. – 549,36 Eur; 2021 m. liepos 4 d. – 524,35 Eur; 2021 m. rugpjūčio 4 d. – 498,95 Eur; 2021 m. rugsėjo 4 d. – 473,14 Eur; 2021 m. spalio 4 d. – 446,93 Eur; 2021 m. lapkričio 4 d. – 420,30 Eur; 2021 m. gruodžio 4 d. – 393,25 Eur; 2022 m. sausio 4 d. – 365,77 Eur; 2022 m. vasario 4 d. – 337,86 Eur; 2022 m. kovo 4 d. – 309,50 Eur; 2022 m. balandžio 4 d. – 280,69 Eur; 2022 m. gegužės 4 d. – 251,43 Eur; 2022 m. birželio 4 d. – 221,70 Eur; 2022 m. liepos 4 d. – 191,50 Eur; 2022 m. rugpjūčio 4 d. – 160,83 Eur; 2022 m. rugsėjo 4 d. – 129,67 Eur; 2022 m. spalio 4 d. – 98,02 Eur; 2022 m. lapkričio 4 d. – 65,87 Eur; 2022 m. gruodžio 4 d. – 33,24 Eur);

7) priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (861,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

8) priteisti 177,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nusprendė kitą ieškinio dalį atmesti ir priteisti valstybės naudai iš atsakovo 5,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas sprendime nurodė, kad šalys 2020 m. birželio 4 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K536826045 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 800 Eur vartojimo kreditą 30 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 211,30 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 19 proc.) ir 90 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022 m. gruodžio 4 d. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, ieškovė 2021 m. sausio 6 d. pranešimu nutraukė Sutartį nuo 2021 m. sausio 12 d.

6. Teismas nurodė, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 757,59 Eur negrąžinto kredito ir 59,15 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo (2021 m. sausio 12 d.).

7. Pasisakydamas dėl tarpininkavimo mokesčio (268,80 Eur), teismas nurodė, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju – 8,90 proc.) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1 punktas); 1,2 proc. per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur (5.3.2 punktas). Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punktą, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant Sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o Bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad Sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 proc. nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta Bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusioms su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui Sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.11 punktu. Nagrinėjamu atveju Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis su nuolaida – 90 Eur.

8. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punktą bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai Bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jeigu vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

9. Ieškovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos poziciją, jog su atsakovu buvo sulygta ne tik dėl konkrečios 90 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio sumos, bet ir individualiai aptartos Sutarties 5.3.1, 5.3.2 vartojimo kredito gavėjo nustatytos tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisyklės. Teismas įvertino, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 ir 5.3.2 punktų nuostatos suformuluotos neaiškiai, yra neskaidrios, vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas. Teismas taip pat pažymėjo, kad pastarosios nuostatos pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos, kurios negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, ir jokie kiti mokesčiai negalimi.

10. Teismas pažymėjo ir tai, kad Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 90 Eur, yra aiški, apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą, be to, būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neturi teisės reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, nutraukusi Sutartį prieš terminą. Šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

11. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad iki Sutarties nutraukimo (2021 m. sausio 12 d.) atsakovo mokėtinas tarpininkavimo mokestis sudarė 21,80 Eur (3 Eur + 3 Eur + 3 Eur + 3 Eur + 3 Eur + 3 Eur + (3 Eur / 30 d. x 8 d.). Iš byloje pateiktos priteistinų sumų detalizacijos matyti, kad ieškovė iš atsakovo sumokėtų įmokų tarpininkavimo mokesčiui dengti yra užskaičiusi 6,02 Eur sumą. Tokiu atveju ieškovei iš atsakovo priteistina 15,78 Eur tarpininkavimo mokesčio (21,80 Eur – 6,02 Eur), o reikalavimo dalis dėl likusios tarpininkavimo mokesčio dalies pritesimo atmestina kaip nepagrįsta.

12. Teismas, pasisakydamas dėl vartojimo kredito sutartyje nustatytų kompensuojamųjų palūkanų, nurodė, kad pelno palūkanos esmingai skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą.

Šalies argumentai

13. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 3,45 Eur kompensuojamųjų palūkanų (taikant 19 proc. metinę palūkanų normą), apskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugsėjo 5 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.) bei 19 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą 757,59 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte nustatyta, kad, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, kai laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą. Teismo vertinimu, ši Sutarties nuostata suformuluota neaiškiai. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, jog Sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su atsakovu (vartotoju) buvo aptarta individualiai, kad vartotojui buvo tinkamai atskleista, jog, pažeidus įmokų mokėjimo terminą, jis, be 19 proc. dydžio mokėjimo palūkanų, privalės mokėti ir 19 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas.

Žemesnės instancijos teismas

14. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinta, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą yra niekinė ir negalioja. Teismas nurodė, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė, negu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto 0,05 proc. dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną (t. y. 18,25 proc. dydžio metinės palūkanos (0,05 proc. x 360 d.).

Šalies argumentai

15. Ieškovė prašo priteisti kompensuojamąsias palūkanas, apskaičiuotas pagal 19 proc. dydžio metinę palūkanų normą. Šis palūkanų dydis viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 proc.). Vadovaujantis aptarta kasacinio teismo praktika ir Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, teismas padarė išvadą, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, taigi Sutarties sąlyga yra niekinė ir negalioja.

Žemesnės instancijos teismas

16. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimai priteisti iš atsakovo 3,45 Eur kompensuojamųjų palūkanų (taikant 19 proc. metinę palūkanų normą), apskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugsėjo 5 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.) bei 19 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą 757,59 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos buvo atmestini kaip nepagrįsti.

17. Pasisakydamas dėl negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) priteisimo, teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 19 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 757,59 Eur vartojimo kredito sumą nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 4 d.). Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateiktais išaiškinimais, pažymėjo, kad Sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuotos 211,30 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 19 proc.). Nurodytos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2022 m. gruodžio 4 d. ieškovė, už sutartą mokestį (211,30 Eur dydžio pelno palūkanas) suteikusi atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal Sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi Sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Teismo vertinimu, pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.

18. Iki Sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 59,15 Eur. Kadangi atsakovė Sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei 211,30 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo Sutarties nutraukimo (2021 m. sausio 12 d.) iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2022 m. gruodžio 4 d.) sudarytų 152,15 Eur (211,30 Eur – 59,15 Eur).

19. Sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui neviršytų nurodytos 152,15 Eur sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (šiuo konkrečiu atveju – nuo 757,59 Eur), bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos. Ieškovė nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 4 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 19 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis.

20. Teismas konstatavo, kad ieškovei priteistinos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. balandžio 28 d.), kurių suma – 34,80 Eur ((10,59 Eur : 30 d. x 22 d.) + 10,23 Eur + 9,85 Eur + (9,48 Eur : 30 d. x 22 d.)), taip pat 19 proc. negautos pajamos (nuostoliai), skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 29 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 4 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

21. Teismas pasisakė dėl sumų, gautų pagal negaliojančiomis pripažintas vartojimo kredito sutarties sąlygas, nurodydamas, kad atsakovo sumokėtų įmokų dalį, t. y. 6,02 Eur, ieškovė įskaitė tarpininkavimo mokesčiui dengti nepagrįstai, t. y. nesant tokios tarpininkavimo mokesčio skolos, be to, tarpininkavimo mokesčio dalies mokėjimą siedama su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas ir taikydama Sutarties nuostatas, kurios teismo pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio. Be to, ieškovė iš atsakovo atliktų įmokų 0,24 Eur sumą įskaitė kompensuojamosioms palūkanoms dengti, nors Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtinta sąlyga, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų taikymas, šioje byloje taip pat pripažinta nesąžininga ir negaliojančia. Taigi, ieškovė iš atsakovo gavo iš viso 6,26 Eur sumą (6,02 Eur + 0,24 Eur). Sutarties sąlygas pripažinus negaliojančiomis ab initio, taikytina restitucija, ieškovei grąžinant atsakovui nurodytą nepagrįstai gautą sumą. Teismas grąžintiną sumą įskaitė į teismo priteistą sumą.

Žemesnės instancijos teismas

22. Teismas taip pat priteisė 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 861,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 177,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinio skundo argumentai

23. Ieškovė teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą ir:

1) priteisti ieškovei iš atsakovo 19,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 757,59 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 4 d.);

2) priteisti ieškovei iš atsakovo 268,80 Eur tarpininkavimo mokesčio;

3) priteisti 225 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme;

4) priteisti 200 Eur už apeliacinio skundo parengimą;

5) kitą skundžiamo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

24. Apeliantė teikia skundą toje dalyje, kurioje teismas nusprendė pakeisti ieškinyje taikytą negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarką ir atmesti reikalavimą dėl 19,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 757,59 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 4 d.), priteisimo bei iš dalies tenkino reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo.

25. Pasisakydama dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, apeliantė nurodė, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Apeliantė pažymi, kad Sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 211,30 Eur. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos).

26. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat, neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma.

27. Pažymėjo, kad palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku atliks įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažės, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant Sutartį mažėja. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (211,30 Eur) buvo pagrįsta teisėtu kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį Sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Taip pat, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanas.

28. Atsakovas atliko tik dvi pilnas įmokas (iš 30 mėnesinių įmokų) pagal dar galiojusį Sutarties grafiką, o negrąžinta kredito dalis tik iš dalies pamažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nuo antrosios įmokos sumokėjimo dienos nekito ir nekinta, t. y. nemažėja, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantas turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 19,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 757,59 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 4 d.), neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie Sutarties grafiko.

29. Pažymėjo, kad aukštesnės instancijos teismai vieningai formuoja praktiką, kad reikalavimas priteisti procentinę išraišką negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos yra pagrįstas. Teismas sprendime nepagrįstai pakeitė apeliantės ieškinyje taikytą negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarką.

30. Apeliantė taip pat pažymi, kad jai turi būti priteistas visas tarpininkavimo mokestis, kadangi skundžiamame sprendime už akių buvo neteisingai sutapatinta, kad ieškovės prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio sudėtinė dalis laikytina netesybomis. Papildomai pažymėtina, jog vartojimo kredito kaina Sutartyje apibrėžta remiantis įstatymine norma – pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, į bendrą vartojimo kredito kainą įskaičiuojamos visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui.

31. Pažymi, kad šalys Sutartyje aiškiai apibrėžė tarpininkavimo mokesčio paskirtį bei šio mokesčio apskaičiavimo tvarką. Kredito davėjas iš anksto negali numatyti, kokius vartojimo kredito sutarties priežiūros veiksmus gali reikėti atlikti ateityje. Tarpininkavimo mokesčio suma yra padalinama kiekvienai mėnesinei įmokai visam sutarties laikotarpiui. Priteisiant tarpininkavimo mokestį tik iki sutarties nutraukimo, apeliantė neatgauna net savo jau patirtų išlaidų, susijusių su teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu ir kita.

32. Specialiosiose sąlygose yra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 8,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos (vartojimo kredito sutarties 5.3.1. p.) ir kad apskaičiuojamas 5.3.2. p. nustatyta tvarka. Sutarties specialiosiose sąlygose taip pat yra aiškiai ir suprantamai nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos, kuri yra 288,00 Eur, yra aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčiui suteikiama nuolaida, kuri yra 198,00 Eur bei aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma, kuri yra 90,00 Eur.

33. Apeliantės teigimu, tarpininkavimo mokesčio priteisimas tik iki sutarties nutraukimo pažeidžia kreditoriaus teisėtus lūkesčius. Padidintas tarpininkavimo mokestis (tarpininkavimo mokestis be nuolaidos) atitinka specialiosios dalies sąlygas ir toks skaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms, tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

34. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

35. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, kuriuo tenkintas iš dalies ieškinys dėl skolos ir su tuo susijusių sumų.

36. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys 2020 m. birželio 4 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K536826045, kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 800 Eur vartojimo kreditą 30 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 211,30 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 19 proc.) ir 90 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022 m. gruodžio 4 d. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, ieškovė 2021 m. sausio 6 d. pranešimu nutraukė Sutartį nuo 2021 m. sausio 12 d.

Dėl tarpininkavimo mokesčio

37. Apeliantė nesutiko su tarpininkavimo mokesčio priteisimu iš dalies, nurodydama, kad Sutartyje aiškiai apibrėžė tarpininkavimo mokesčio paskirtį bei šio mokesčio apskaičiavimo tvarką, tarpininkavimo mokesčio suma yra padalinama kiekvienai mėnesinei įmokai visam sutarties laikotarpiui. Priteisiant tarpininkavimo mokestį tik iki Sutarties nutraukimo, apeliantė neatgauna net savo jau patirtų išlaidų, susijusių su teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu ir kita. Specialiosiose sąlygose yra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 8,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos (vartojimo kredito sutarties 5.3.1. p.) ir kad apskaičiuojamas 5.3.2. p. nustatyta tvarka. Sutarties specialiosiose sąlygose taip pat yra aiškiai ir suprantamai nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos, kuri yra 288,00 Eur, yra aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčiui suteikiama nuolaida, kuri yra 198,00 Eur bei aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma, kuri yra 90,00 Eur.

38. Byloje pateiktos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka.

39. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktą, tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: 1) 5.3.1 punktas numato, kad vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (šiuo atveju – 8,90 proc.); ir 2) 5.3.2 punktas, pagal kurį tarpininkavimo mokestis sudaro 1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų.

40. Kredito sutarties 5.4 punktas numato, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant Sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad Sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi Sutarties 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.11 punktu.

41. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punktas numato, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 d., nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

42. Pagal Kredito sutarties 5.4 ir 5.11 punktus, sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia nuolaida iš esmės yra turtinio pobūdžio paskata skolininkui tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles, priešingu atveju, kredito gavėjas patirs finansinių nuostolių. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai), o kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos tarpininkavimo mokesčiu be nuolaidos, nesikeičia.

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismui, jog priešingas aptariamų Sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Pažymėtina, kad tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais ir laikytinos neskaidriomis ir nesąžiningomis vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis lemtų jo dydį.

44. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Materialiuoju sąžiningumo kontrolės aspektu vertinant šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl numatytos tarpininkavimo mokesčio dalies (išskaičius mokesčio dalį su nuolaida) atsižvelgtina į tai, kad ieškovės reikalaujama suma akivaizdžiai viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą maksimalų netesybų dydį, todėl reiškia neproporcingai didelę, be to, imperatyvių Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje reikalavimų neatitinkančią, atsakovės civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

45. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio, ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti. Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

46. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma sudaro 90 Eur. Pateiktoje standartinėje informacijoje apie kreditą, nurodant palūkanų ir kitų mokesčių mokėjimo tvarką yra paminėtas ir tarpininkavimo mokestis, kuriam panaikinta nuolaida, tačiau matyti, kad išsamesnės informacijos apie šio mokesčio dydį nėra pateikta. Teismo proceso metu ieškovė (apeliantė) nenurodė aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos poziciją, jog su atsakovu buvo sulygta ne tik dėl konkrečios, bet ir dėl 268,80 dydžio tarpininkavimo mokesčio sumos.

47. Sutartyje nėra aiškiai nurodyta, už ką yra mokamas tarpininkavimo mokestis, be to, nėra aiški ir šio mokesčio apskaičiavimo tvarka, ir jo dydis sutarties sudarymo metu. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų sumos, tačiau sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma, ar bus ir kokio dydžio bus vėlavimo palūkanos, todėl sutarties sudarymo metu pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto nuostatas nebuvo galimybės apskaičiuoti tarpininkavimo mokesčio dydžio. Akivaizdu, kad neturėdamas pakankamai informacijos, atsakovas negalėjo tinkamai įvertinti, ar ieškovės siūloma vartojimo kredito sutartis atitinka jos poreikius ir finansinę būklę, taip pat numatyti galimas neigiamas įsipareigojimų nevykdymo teisines pasekmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia Sutartyje numatyta tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimo tvarka negali būti pripažįstama kaip aiški ir suprantama vartotojui, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė pripažinti 2020 m. birželio 4 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K536826045 bendrąsias sąlygas, numatytas 5.3, 5.4, 5.11 punktuose, 1.28 punkto dalį, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, Sutarties specialiosios dalies sąlygas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles („8,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos; Vartojimo kredito sutarties 5.3.1 p.“ ir „Apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.3.2 p. nustatyta tvarka“), ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis, 9 dalis).

49. Kartu pažymėtina tai, kad ginčo šalių Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 90 Eur, yra aiški, apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą, be to, būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovės mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė (apeliantė), sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Esant nurodytoms aplinkybėms, Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis gali likti galioti, nepaisant negaliojančiomis pripažintų Sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis).

50. Vis dėl to, pirmiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

51. Vadovaujantis mokėjimo grafiku, iki Sutarties nutraukimo (2021 m. sausio 12 d.) atsakovės mokėtinas tarpininkavimo mokestis sudarė 21,80 Eur. Iš byloje pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad ieškovė iš atsakovės sumokėtų įmokų tarpininkavimo mokesčiui dengti yra užskaičiusi 6,02 Eur sumą.

52. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei priteisė 15,78 Eur tarpininkavimo mokesčio (21,80 Eur – 6,02 Eur), kadangi, išdėstytų motyvų pagrindu, jai tarpininkavimo suma už visą laikotarpį nepriklauso. Pastaroji praktika nuosekliai formuojama apygardos teismuose (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1640-910/2020; 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1895-910/2020; 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1808-866/2020; 2021 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-289-603/2021; 2021 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1538-933/2021 ir kt.).

Dėl negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) priteisimo

53. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 19 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 757,59 Eur vartojimo kredito sumą nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 4 d.). Teismas sprendimu šioje dalyje priteisė negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. balandžio 28 d.), kurių suma – 34,80 Eur ((10,59 Eur : 30 d. x 22 d.) + 10,23 Eur + 9,85 Eur + (9,48 Eur : 30 d. x 22 d.)), taip pat 19 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 29 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 4 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

54. Apeliantė su tokiomis teismo išvadomis nesutiko ir apeliaciniu skundu prašo priteisti ieškovei iš atsakovo 19,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 757,59 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 4 d.).

Žemesnės instancijos teismas

55. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo pripažino pagrįstu ir jį iš esmės tenkino, bet negautas pajamas priteisė ne taip, kaip prašė ieškovė, t. y. ne kaip Sutartyje sulygtą procentą nuo negrąžintos kredito sumos skaičiuojant nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutartyje numatyto kredito grąžinimo termino pabaigos, bet kaip Sutartyje sulygtą procentą nuo kiekvienos pradelstos mokėti įmokos pagal grafiką, skaičiuojant nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutartyje numatyto kredito grąžinimo termino pabaigos.

56. Apeliantės teigimu, spręsdamas dėl ieškovės negautų pajamų (nuostolių) priteisimo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Sutarties mokėjimų grafiku. Taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos), neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.

57. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52 punktas).

58. Vadovaudamasi minėtais išaiškinimais, išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutarties 54 punkte suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

59. Taigi, pagal šiuos išaiškinimus, nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą kreditorius (šiuo atveju ieškovė) įgyja teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; tačiau taip pat išaiškinta, kad sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

60. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pozicija dėl negautų pajamų skaičiavimo pagal sutarties sąlygas tinkamo jos vykdymo atveju paremta būtent paminėtais kasacinio teismo išaiškinimais. Akcentuodama, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma, apeliantė argumentus dėl negautų pajamų skaičiavimo nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos, vis tiek grindžia aplinkybėmis, kad atsakovė sutarties tinkamai nevykdė. Tai, kad nutraukus sutartį, joje numatytas grafikas negalioja, nepaneigia galimybės pagal jį nustatyti sumas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai.

61. Be to, pažymėtina, kad siejant negautas pajamas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu (19 proc.) nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (757,59 Eur), kaip prašo ieškovė, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti Sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas teigti, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi skaičiuojant palūkanas nuo visos kredito sumos per visą laikotarpį gautųsi žymiai didesnės suma, nei ieškovė tikėjosi gauti.

62. Apeliantė taip pat nurodo, jog teismai vieningai formuoja praktiką, kad reikalavimas priteisti procentinę išraišką negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos yra pagrįstas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė pateikia pavienius tokių sprendimų pavyzdžius, juolab, neatspindinčius naujausios praktikos. Pagal gausią apygardos teismų praktiką negautos kredito davėjo pajamos skaičiuojamos procentais būtent nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-285-357/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-769-343/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1070-467/2021, 2021 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1100-392/2021, 2021 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1101-866/2021, 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1026-852/2021, 2021 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-569-934/2021, 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-491-864/2021 ir kt.).

63. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei priteisė negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 12 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. balandžio 28 d.), kurių suma – 34,80 Eur ((10,59 Eur : 30 d. x 22 d.) + 10,23 Eur + 9,85 Eur + (9,48 Eur : 30 d. x 22 d.)), taip pat 19 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 29 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 4 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

64. Teisėjų kolegija pažymi, kad objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), ieškovė nepateikė, o vien abstraktūs subjektyvūs samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados bei neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio.

65. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Jelena ŠiškinaRūta Veniulytė-JankūnienėMargarita Stambrauskaitė