- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- e2A-1538-933/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05699-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- NEO Finance
- Atsakovas
- E. Š.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-10579-1080/2021 pagal ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės ieškinį atsakovui E. Š. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 2 000 Eur negrąžintą kreditą, 156,38 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2021 m. vasario 2 d.), 18 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 2 000 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 30 d.), 243,93 Eur tarpininkavimo mokestį, 9,57 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, apskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. spalio 1 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 2 d.), 18 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 2 000 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2020 m. rugpjūčio 17 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K706810281, kuria ieškovė atsakovui suteikė 2 000 Eur vartojimo kreditą 28 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 464 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 18 proc.) ir 243,93 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2022 m. gruodžio 17 d. Šalys 2020 m. rugsėjo 17 d. pasirašė priedą prie vartojimo kredito sutarties, kuriuo buvo pakeista mokėjimo data bei perskaičiuotos palūkanos, t. y. kad visas suteiktas kreditas grąžintinas iki 2022 m. gruodžio 30 d., o visa mokama palūkanų suma – 476,58 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė 2021 m. vasario 2 d. nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį.
2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 22 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei NEO Finance, AB iš atsakovo E. Š. 2 000 Eur negrąžiną kreditą, 156,38 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 9,57 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 45,41 Eur tarpininkavimo mokestį, 42,96 Eur negautas pajamas nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 2 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 22 d.), taip pat 18 proc. dydžio palūkanas kaip negautas pajamas nuo 2021 m. kovo 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 30 d.) nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2021 m. kovo 23 d. – 1 701,16 Eur; 2021 m. kovo 30 d. – 1 638,68 Eur; 2021 m. balandžio 30 d. – 1 575,26 Eur; 2021 m. gegužės 30 d. – 1 510,89 Eur; 2021 m. birželio 30 d. – 1 445,55 Eur; 2021 m. liepos 30 d. – 1 379,23 Eur; 2021 m. rugpjūčio 30 d. – 1 311,92 Eur; 2021 m. rugsėjo 30 d. – 1 243,60 Eur; 2021 m. spalio 30 d. – 1 174,25 Eur; 2021 m. lapkričio 30 d. – 1 103,86 Eur; 2021 m. gruodžio 30 d. – 1 032,42 Eur; 2022 m. sausio 30 d. – 959,90 Eur; 2022 m. vasario 28 d. – 886,30 Eur; 2022 m. kovo 30 d. – 811,59 Eur; 2022 m. balandžio 30 d. – 735,76 Eur; 2022 m. gegužės 30 d. – 658,79 Eur; 2022 m. birželio 30 d. – 580,67 Eur; 2022 m. liepos 30 d. – 501,38 Eur; 2022 m. rugpjūčio 30 d. – 420,90 Eur; 2022 m. rugsėjo 30 d. – 339,21 Eur; 2022 m. spalio 30 d. – 256,30 Eur; 2022 m. lapkričio 30 d. – 172,14 Eur; 2022 m. gruodžio 30 d. – 86,72 Eur), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 254,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 233,68 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą (likusią) ieškinio reikalavimų dalį atmetė.
3.1. Apylinkės teismas nustatė, kad šalys 2020 m. rugpjūčio 17 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K706810281, kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 2 000 Eur dydžio kreditą 28 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 464 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma – 18 proc.) ir 243,93 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2022 m. gruodžio 17 d. Šalys 2020 m. rugsėjo 17 d. pasirašė sutarties priedą, kuriuo buvo pakeista mokėjimo data bei perskaičiuotos palūkanos, t. y. šalys susitarė, kad visas suteiktas kreditas turi būti grąžintas iki 2022 m. gruodžio 30 d., o visa mokama palūkanų suma – 476,58 Eur. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, ieškovė 2021 m. sausio 27 d. pranešimu nutraukė sutartį nuo 2021 m. vasario 2 d. Teismas nurodė, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė, o atsakovas savo prievolės neginčija, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė savo prievolę ir ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 2 000 Eur negrąžintą kreditą, 156,38 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties nutraukimo (2021 m. vasario 2 d.), 9,57 Eur kompensuojamąsias palūkanas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. spalio 1 d.) iki sutarties nutraukimo (2021 m. vasario 2 d.).
3.2. Teismas nurodė, kad sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, jog tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Šalys sutarties specialiosiose sąlygose susitarė dėl 243,93 Eur tarpininkavimo mokesčio. Tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Teismas pažymėjo, kad viena vertus, ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Kita vertus, pirmiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Teismas taip pat nurodė, kad iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu). Vadovaudamasis mokėjimu grafiku teismas nurodė, jog iki sutarties nutraukimo (2021 m. vasario 2 d.) atsakovo mokėtinas tarpininkavimo mokestis sudarė 45,41 Eur (9,95 Eur + 8,71 Eur + 8,71 Eur + 8,71 Eur + 8,71 Eur + (8,71 Eur : 28 d. x 2 d.), todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 45,41 Eur tarpininkavimo mokestį, o reikalavimo dalį dėl likusios tarpininkavimo mokesčio dalies pritesimo atmetė kaip nepagrįstą.
3.3. Teismas nurodė, kad ieškovė, už sutartą mokestį (476,58 Eur dydžio pelno palūkanas) suteikusi atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Teismas vertino, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Teismas nurodė, kad atsakovas byloje buvo pasyvus, neteikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų, todėl atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.
3.4. Teismas nustatė, kad iki sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 156,38 Eur. Kadangi atsakovė sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei 476,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2021 m. vasario 2 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2022 m. gruodžio 30 d.) sudarytų 320,20 Eur (476,58 Eur – 156,38 Eur). Nustatytos aplinkybės teismui leido taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismas taip pat pažymėjo, kad sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui neviršytų nurodytos 320,20 Eur sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (2 000 Eur), bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos. Teismas ieškovei priteisė negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 2 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 22 d.), 42,96 Eur ((26,44 Eur : 30 d. x 26 d.) + (25,52 Eur : 28 d. x 22 d.)), taip pat 18 proc. negautas pajamas (nuostolius) nuo 2021 m. kovo 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 30 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto nutarties 24 pastraipoje.
3.5. Ieškovė reikalavo priteisti 18 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, šį reikalavimą grįsdama sutarties 6.1 punkto nuostata. Teismas pažymėjo, kad pagal sutarties 6.1 punkto nuostatą, ieškovė, kaip kredito davėja, įgijo teisę reikalauti iš atsakovo sutartyje nustatytų 18 proc. dydžio palūkanų tik už laikotarpį iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2022 m. gruodžio 30 d.), o dėl kompensuojamųjų palūkanų, kurios būtų mokamos ir suėjus sutarties įvykdymo terminui, šalys sutartyje nesusitarė, todėl teismas ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 18 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmetė kaip teisiškai nepagrįstą.
3.6. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 2 254,32 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, patenkinęs 92 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteisė 233,68 Eur bylinėjimosi išlaidas (254 Eur x 92 proc.).
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Ieškovė NEO Finance, AB apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimą:
4.0.1. Dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantei NEO Finance, AB iš atsakovo E. Š. 18 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 000 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 30 d.);
4.0.2. Dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti apeliantei NEO Finance, AB iš atsakovo E. Š. 243,93 Eur tarpininkavimo mokestį;
4.0.3. Dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei NEO Finance, AB iš atsakovo E. Š. 254 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas pirmosios instancijos teisme;
4.0.4. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą;
4.0.5. Priteisti apeliantei NEO Finance, AB iš atsakovo E. Š. 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą;
4.0.6. Priteisti apeliantei NEO Finance, AB iš atsakovo E. Š. 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
4.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas neatsižvelgė į aktualią Lietuvos Respublikos teismų formuojamą praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat, nors skundžiamame sprendime pamini, tačiau teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma.
4.2. Sutarties 1.7. punkte nurodoma, kad „Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį“. Sutarties 1.10. punkte nurodoma, kad „Grąžintina suma apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai“. Sutarties 1.26. punkte įtvirtinta, kad „Grafikas – vartojimo kredito grąžinimo grafikas, nustatytas vartojimo kredito sutarties priede, pagal kurį nustatytomis mokėjimo datomis ir mėnesinėmis įmokomis vartojimo kredito gavėjas privalo mokėti mokėtinas sumas bendrovei. Grafikas sudaromas laikantis anuiteto metodo“. Tai reiškia, kad palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, jog kredito gavėjas laiku atliks įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažės, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant sutartį mažėja. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (464 Eur) buvo pagrįsta teisėtu kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. NEO Finance, AB yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno. Taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, neatliko nei vienos įmokos (iš 28 mėnesinių įmokų) pagal dar galiojusį sutarties grafiką, o negrąžinta kredito dalis nepakito nuo vartojimo kredito suteikimo atsakovui dienos. Negrąžinta kredito suma nemažėjo ir nepakito iki apeliacinio skundo pateikimo teismui dienos. Sutartis yra nutraukta, mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, o šiai dienai jis yra negaliojantis bei neatspindintis jo sudarymo prielaidų. Teisėto lūkesčio principas turi būti realizuojamas taip, jog nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką.
4.3. Nesutinka su teismo vertinimu dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo. Šalys sutartyje apibrėžė tarpininkavimo mokesčio paskirtį bei jo apskaičiavimo tvarką (sutarties 1.28. punktas). Kredito davėjas iš anksto negali numatyti, kokius vartojimo kredito sutarties priežiūros veiksmus gali reikėti atlikti ateityje, kadangi sudarant sutartį iš anksto nėra aišku, ar kredito gavėjas tinkamai vykdys sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ar įmokas atliks laiku, ar atliks įmokas nesilaikydamas grafiko, ar įmokas atliks dalimis per kelis kartus (pvz., kas dieną ar savaitę), ar jam reikės siųsti informacinius pranešimus dėl vėluojamų apmokėti įmokų ir pan. Tarpininkavimo mokesčio suma padalinama kiekvienai mėnesinei įmokai visam sutarties laikotarpiui. Priteisiant tarpininkavimo mokestį tik iki sutarties nutraukimo, apeliantė neatgauna net jau patirtų išlaidų, susijusių su teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu ir kita. Sutarties priežiūra, įmokų surinkimas ir paskirstymas plačiąja prasme nesibaigia nutraukus sutartį ir teismui priėmus sprendimą. Kredito davėjas patiria kaštus ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir po sutarties nutraukimo ir net vykdymo procese.
4.4. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 9,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos (sutarties 5.3.1. punktas). Sutarties specialiosiose sąlygose taip pat nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma yra 243,93 Eur. Kredito gavėjas, sudarydamas sutartį, žinojo tikslią tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti apeliantei, tai buvo aptarta individualiai, neklaidinant vartotojo, kadangi vartotojui buvo nurodyta konkreti ir nekintanti tarpininkavimo mokesčio suma, kurią jis turės sumokėti. Tarpininkavimo mokesčio priteisimas tik iki sutarties nutraukimo pažeidžia kreditoriaus teisėtus lūkesčius. Šalys sutarties 1.28, 5.3, 8.6 punktuose apibrėžė tarpininkavimo mokesčio paskirtį bei šio mokesčio apskaičiavimo tvarką.
4.5. Teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo dėl visų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog priteisintos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
6. Byloje apeliacinį skundą teikė tik ieškovė, o ginčas buvo išspręstas priėmus sprendimą už akių. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
7. Apeliacinis skundas teiktas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimo už akių dalių dėl:
7.1. 18 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 000 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 30 d.);
7.2. nepriteistos dalies tarpininkavimo mokesčio, iš viso prašoma priteisti 243,93 Eur tarpininkavimo mokestį;
7.3. nepriteistos dalies bylinėjimosi išlaidų, iš viso prašoma priteisti 254 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme.
Dėl faktinių bylos aplinkybių, reikšmingų apeliacinio skundo nagrinėjimui
8. Kaip teisingai nustatė Vilniaus miesto apylinkės teismas, šalys 2020 m. rugpjūčio 17 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K706810281 (toliau – sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 2 000 Eur dydžio kreditą 28 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 464 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma – 18 proc.) ir 243,93 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2022 m. gruodžio 17 d. Šalys 2020 m. rugsėjo 17 d. pasirašė sutarties priedą, kuriuo buvo pakeista mokėjimo data bei perskaičiuotos palūkanos, t. y. šalys susitarė, kad visas suteiktas kreditas turi būti grąžintas iki 2022 m. gruodžio 30 d., o visa mokama palūkanų suma – 476,58 Eur.
9. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, ieškovė 2021 m. sausio 27 d. pranešimu nutraukė sutartį nuo 2021 m. vasario 2 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 12, 178 straipsniai).
10. Ieškinyje nurodyta ieškinio parengimo data – 2021 m. vasario 24 d., ieškinio padavimo teismui diena taip pat – 2021 m. vasario 24 d.
Dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos
11. Ieškovė reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 18 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 000 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 30 d.).
12. Spręsdamas dėl šio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformuluotais išaiškinimais.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas ieškovės negautas pajamas, paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 30 d.), skaičiavo ne pagal negrąžinto kredito sumą – 2 000 Eur, kaip prašė ieškovė, o pagal šalių susitartą mokėjimo grafiką, jeigu prievolės pagal sutartį būtų buvusios vykdomos tinkamai. Ieškovė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo skaičiavimu, iš esmės nurodo, jog teismas, skaičiuodamas ieškovės negautas pajamas, nepagrįstai pasirinko vienintelį kriterijų – mokėjimo grafiką.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovės padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
16. Ginčo šalys sutartyje sulygo dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 18 procentų), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2022 m. gruodžio 30 d. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas negautų pajamų (nuostolių) dydį, tinkamai pritaikė teisės normas, aktualią teismų formuojamą praktiką ir darė pagrįstas bei teisėtas išvadas nagrinėjamu klausimu. Ieškovės argumentai dėl negautų pajamų skaičiavimo, atsižvelgiant į negrąžinto kredito sumą – 2 000 Eur, o ne sutartą mokėjimo grafiką, atmestini, kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui neviršytų sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos. Tokius teiginius patvirtina ir teismo formuojama horizontali teismų praktika (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1100-392/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1101-886/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1026-852/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-289-603/2021), kurioje jau ne kartą yra pasisakyta dėl ieškovės (apeliantės) dėstomų apeliacinio skundo argumentų.
Dėl tarpininkavimo mokesčio
17. Ieškovė taip pat prašė iš atsakovo priteisti 243,93 Eur tarpininkavimo mokestį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių priteisė ieškovei iš atsakovo 45,41 Eur tarpininkavimo mokestį. Apeliantė su teismo sprendimu šioje dalyje nesutinka, pažymėdama, kad jai turėjo būti priteistas visas prašomas tarpininkavimo mokestis.
18. Šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.
19. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1 punktas). Šalys sutarties specialiosiose sąlygose susitarė dėl 243,93 Eur tarpininkavimo mokesčio. Tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį.
20. Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Apeliantė aptariamu atveju nepagrįstai bando praplėsti tarpininkavimo mokesčio sąvoką bei paskirtį, kuri įtvirtina bendrosiose sutarties sąlygose. Vadovaujantis mokėjimo grafiku, iki sutarties nutraukimo (2021 m. vasario 2 d.) atsakovo mokėtinas tarpininkavimo mokestis sudarė 45,41 Eur. Tokiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes nagrinėjamu klausimu, teisingai aiškino teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą nagrinėjamu klausimu, kurio pakeisti, vadovaujantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Tokius teisėjų kolegijos argumentus patvirtina ir horizontali teismo formuojama praktika (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1101-886/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-961-855/2021; 2021 m. kovo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-491-864/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-289-603/2021) dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo esant nutrauktai sutarčiai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
22. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkinęs iš dalies, ieškinio patenkinimo daliai proporcingai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas. Kadangi aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovės apeliacinio skundo materialūs reikalavimai netenkintini, taip pat nėra pagrindo perskirstyti ir pirmosios instancijos teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia apeliantės dėmesį, kad iš esmės į jos nurodytus argumentus ne kartą jau yra pasisakyta ir teismų praktikoje (žr. aukščiau nurodytus teismų procesinius sprendimus).
24. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
25. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, todėl ieškovės (apeliantės) apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu
26. Ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, todėl ji neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinio proceso metu (CPK 93, 98 straipsniai).
27. Atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės neteikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.