- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-23
- Bylos Nr.
- e2A-569-934/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28223-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Neo Finance“
- Atsakovas
- A. Č.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-16 sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. Č. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo 2 226,57 Eur negrąžintą kreditą, 132,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020-09-29 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 226,57 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-01-21), 260,97 Eur tarpininkavimo mokestį, 930,00 Eur administravimo mokesčio, 0,09 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-07-22 iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-09-29), 22 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 226,57 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-01-21) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-10).
2. Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2018-01-12 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K816078788 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 3 500,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 2 300,20 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 22 proc.), 516,21 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 1 530,00 Eur administravimo mokesčio iki 2023-01-21. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovė 2020-09-23 pranešimu 2020-09-29 vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį ir pareikalavo, kad atsakovas grąžintų visą kreditą, sumokėtų sutartines palūkanas ir kitus pagal Sutartį numatytus mokėjimus.
3. Atsakovui ieškinys su jo priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo siunčiami ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-15), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Sodros duomenimis atsakovas nedirba (b. l. 16). Gyventojų registro duomenimis atsakovas gyvenamąją vietą deklaravo adresu – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, atsakovui procesiniai dokumentai išsiųsti ir įteikti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, remiantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi (b. l. 17-18). Atsakovas per teismo nustatytą terminą, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-12-16 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. K816078788 Bendrosios ir Specialiosios dalies sąlygą, susijusią su administravimo mokesčio paskaičiavimu; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2 226,57 Eur negrąžinto kredito, 132,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 260,97 Eur tarpininkavimo mokestį, 0,09 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (2 619,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-10-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 206,64 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė (b. l. 19-25).
5. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
5.1. Ištyrus ir formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus (vartojimo kredito sutarties bendrąsias ir specialiąsias sąlygas, kredito suteikimo išrašą, 2020-08-24 raginimą, 2020-09-23 pranešimą dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo, standartinę informaciją apie kreditą), konstatuojama, kad ieškovė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovas pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs vartojimo kreditą ar su juo susijusias sumas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 2 226,57 Eur negrąžinto kredito suma;
5.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-05-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nurodė, kad reikalavimas mokėti mokėjimo palūkanas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kurį sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi. Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Taigi, pagal naujai suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti priteisiamos iš skolininko tik iki kredito sutarties nutraukimo momento. Pagal tarp šalių sudarytos Sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 22 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos Sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2023-01-21. Sutartį nutraukus 2020-09-29, ieškovė paskaičiavo mokėtinas 132,12 Eur mokėjimo palūkanas iki Sutarties nutraukimo dienos, toks ieškovės reikalavimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, yra pagrįstas, todėl tenkintinas;
5.3. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, jog ieškovė negautoms pajamoms prilygino Sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 22 procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Tačiau, kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertina kaip pagrįsto ir tikėtino ir daro išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas;
5.4. Teismo vertinimu, Sutarties Specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 516,21 Eur, yra aiški, apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą, be to, būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį (po 8,60 Eur/8,61 Eur), nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį, ieškovės prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis nėra didesnis nei šalys buvo dėl jo susitarusios (516,21 Eur), todėl toks ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovei priteistinas 260,97 Eur tarpininkavimo mokestis;
5.5. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, ir vartotojas (atsakovas), būdamas silpnesniąja sutarties šalimi dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių priežasčių, sutarties sudarymo metu turėjo ribotas galimybes tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, pripažintina, kad verslininkas (ieškovė) įgijo nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją. Dėl šių priežasčių teisingai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai vartojimo sutartyse užtikrinti reikalingas specialusis, tik vartojimo sutartims taikomas įstatyme nustatytas reglamentavimas. Teismo vertinimu, sutarties nuostata dėl administravimo mokesčio nėra suformuluota aiškiai, dėl ko, atsakovas būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negalėjo numatyti, kokio konkretaus dydžio administravimo mokestis jo atžvilgiu bus taikomas. Pažymėtina ir tai, kad pati ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, jog sutarties sąlyga dėl administravimo mokesčio su atsakovu (vartotoju) buvo aptarta individualiai, kad vartotojui buvo tinkamai atskleista, jog pažeidus įmokų mokėjimo terminą, jis be kita ko, taip pat privalės mokėti ir atitinkamo dydžio administracinį mokestį (CPK 178 straipsnis). Be to, iš bendrųjų vartojimo kredito sutarties sąlygų 5.4 ir 5.14 punktų, matyti, kad administravimo mokestis mokamas tik atsakovui pažeidus sutarties nuostatas, todėl darytina išvada, kad jis yra tam tikra netesybų forma. Atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, darytina išvada, kad sąlyga dėl administravimo mokesčio yra neskaidri, todėl laikytina nesąžininga ir negaliojančia (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis);
5.6. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų pavidalu, negali būti didesnės, nei 212,28 Eur (2 226,57 Eur + 132,12 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 22 procentų kompensacines palūkanas prašo priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šis kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis (susijęs su tuo, ar atsakovas sumokės negrąžintą kredito sumą iki 2023-01-21) bei negali būti apibrėžtas konkrečia suma, teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytą 212,28 Eur sumą, todėl minėtas reikalavimas yra atmestinas;
5.7. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 0,09 Eur kompensacines palūkanas atitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus bei teismų praktiką, todėl yra tenkintinas (Vilniaus apygardos teismo 2020-04-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-494-910/2020; 2020-10-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1753-562/2020; Kauno apygardos teismo 2020-10-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1577-657/2020);
5.8. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 619,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-10-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis);
5.9. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio reikalavimus tenkinus iš dalies, t. y. 73,80 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 59,04 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) bei 147,60 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas (CPK 88 straipsnio 6 dalis, 98 straipsnis), iš viso – 206,64 Eur bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo argumentai
2. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-16 sprendimą už akių: 1) dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantui iš atsakovo 22,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 226,57 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-01-21); 2) dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui iš atsakovo 280,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; 3) priteisti apeliantei iš atsakovo žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą (b. l. 27-33). Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
6.1. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020);
6.2. Tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Apeliantas pažymi, kad Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta Paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 2 300,20 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo;
6.3. Apeliantas yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Pažymėtina, kad įvertinus atsakovo galimybę skolintis bei suderinus individualias Sutarties sąlygas, apeliantas pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas Sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą Sutarties grafike nurodytą kredito mokestį. Įvertinus aukščiau nurodytą vieningai formuojamą teismų praktiką, apeliantas, Atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai;
6.4. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Remiantis kasacinio teismo 2020-05-25 nutartyje pateiktais išaiškinimais, ieškovas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas sutarčių specialiosiose sąlygose. Pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, o ieškovas nurodyto dydžio palūkanas kaip negautas pajamas prašo priteisti iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Toks reikalavimas neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartyje nurodytiems išaiškinimams dėl palūkanų skaičiavimo ir yra pagrįstas;
6.5. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė negautų pajamų (nuostolių) realumo. Apeliantas pasikartoja, kad Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta Paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma, kurią atsakovas turi sumokėti iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Apeliantas pažymi, jog atsakovui sutartį vykdant tinkamai, apeliantas pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sumokės visą grąžinamą palūkanų sumą bei pagrįstai tikėjosi gauti šias mokėjimo (pelno) palūkanas. Šalys vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2023-01-21, todėl akivaizdu, kad apeliantas mokėjimo (pelno) palūkanas gauti tikėjosi iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos;
6.6. Teismui nustačius, jog apelianto ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantui priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
4. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinys atsakovui A. Č. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimo už akių dalimi, kuria teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 226,57 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-01-21) priteisimo, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teiamas pasisako tik dėl apskųstosios teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).
Dėl papildomų paaiškinimų
5. Vilniaus apygardos teismui 2021-03-02 nutartimi pasiūlius apeliantei pateikti negautų pajamų paskaičiavimo pagrindimą, detalizuojant negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, paskaičiavimą, apeliantė 2021-03-03 pateikė papildomus paaiškinimus (b. l. 42-46). Paaiškinimuose nurodė, kad negautų pajamų (nuostolių) tiksli suma, paskaičiuota nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-09-29) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-01-21), yra 594,19 Eur. Detalus negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimas atsispindi teismui teikiamame priede „Priteisiamų sumų detalizacija K816078788“. Apeliantė nurodė, jog naujausioje teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nurodoma, kad yra aišku, iki kada suteiktas kreditas turėjo būti grąžintas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė tikėjosi gauti pajamas iki sutarties įvykdymo termino pabaigos. Akcentavo, jog atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką bei apygardos teismų išaiškinimus, apeliantė turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Apeliantė pabrėžia, jog pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą kredito mokestį, tai yra apeliantė pagrįstai tikėjosi gauti šias mokėjimo (pelno) palūkanas, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
6. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys 2018-01-21 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K816078788, kuria atsakovui buvo suteiktas 3 500,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 11, CBP-28148). Atsakovas įsipareigojo iki 2023-01-21 grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 300,20 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 22 proc.), 516,21 Eur tarpininkavimo mokestį, 1530,00 Eur administravimo mokestį. Kadangi atsakovas prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, ieškovė 2020-09-23 atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė Sutartį. Sutarties nutraukimas įsigaliojimo 2020-09-29.
Dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą
7. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Ieškovė pagal Sutartį prašė priteisti 22 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 226,57 Eur) nuo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. iki 2023-01-21. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė. Apeliantė, nesutikdama su šia teismo išvada, nurodo, kad vadovaujantis formuojama teismų praktika, atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, apeliantė nutraukė sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų vykdoma tinkamai, šis reikalavimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktus išaiškinimus. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-05-25 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo. Kasacinis teismas šioje nutartyje išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52 punktas). Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
9. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018; 2008-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006-11-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
10. Nagrinėjamu atveju, pagal šalių sudarytą sutartį vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2023-01-21. Iš byloje esančios sutarties Specialiosios dalies ir kartu su apeliantės papildomais paaiškinimais pateiktos Priteisiamų sumų detalizacijos K816078788 („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 47, DOK-8778) nustatyta, kad per visą sutarties galiojimo laikotarpį atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 2 300,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, metinė palūkanų norma 22 proc. Tai reiškia, kad iki sutarties galiojimo pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį, ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartyje numatyto dydžio pajamas. Byloje nustatyta, kad atsakovui tinkamai nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė nuo 2020-09-29 sutartį nutraukė bei iki sutarties nutraukimo priskaičiavo 132,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir šią palūkanų sumą pirmosios instancijos teismas priteisė (ginčo dėl to byloje nėra). Ieškovė taip pat turėjo pagrįstą lūkestį gauti pajamas (palūkanas) iki sutarties termino pabaigos (2023-01-21), jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Taigi, aplinkybė, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui sutartyje nurodyto dydžio pinigų sumą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi sutartį anksčiau sutartyje nustatyto termino iki šiol nėra atgavusi nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovės negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktas yra įrodytas.
11. Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta metinė palūkanų norma – 22 proc. Ieškovė prašė nurodyto dydžio palūkanas kaip negautas pajamas priteisti už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 226,57 Eur) nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, jog palūkanos turėtų būti skaičiuojamos nuo negrąžintos vartojimo kredito 2 226,57 Eur sumos. Iš apeliantės pateiktos priteisiamų sumų detalizacijos K816078788 („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 47, DOK-8778) nustatyta, kad vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos kas mėnesį mažėja, todėl ieškovės reikalavimas priteisti šias palūkanas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei sutarties termino pabaigos, skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi skaičiuojant palūkanas nuo visos kredito sumos per visą laikotarpį gautųsi žymiai didesnės suma, nei ieškovė tikėjosi gauti. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), ieškovė nepateikė, o vien abstraktūs subjektyvūs samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingos bei neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio.
12. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo 2020-12-16 sprendimas už akių iš dalies keistinas, ieškovei priteisiant 22 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-09-29) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023-01-21) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti mokamo vartojimo kredito likučio (nuo 2020-10-21 – 2 102,29 Eur; 2020-11-21 – 2 044,17 Eur; 2020-12-21 – 1 984,98 Eur; 2021-01-21 – 1 924,71 Eur; 2021-02-21 – 1 863,33 Eur; 2021-03-21 – 1 800,82; 2021-04-21 – 1 737,17 Eur; 2021-05-21 – 1 672,35 Eur; 2021-06-21 – 1 606,34 Eur; 2021-07-21 – 1 539,12 Eur; 2021-08-21 – 1 470,67 Eur; 2021-09-21 – 1 400,97 Eur; 2021-10-21 – 1 329,99 Eur; 2021-11-21 – 1 257,71 Eur; 2021-12-21 – 1 184,10 Eur; 2022-01-21 – 1 109,14 Eur; 2022-02-21 – 1 032,81 Eur; 2022-03-21 – 955,08 Eur; 2022-04-21 – 875,92 Eur; 2022-05-21 – 795,31 Eur; 2022-06-21 – 713,22 Eur; 2022-07-21 – 629,63 Eur; 2022-08-21 – 544,51 Eur; 2022-09-21 – 457,83 Eur; 2022-10-21 – 369,56 Eur; 2022-11-21 – 279,67 Eur; 2022-12-21 – 188,13 Eur; 2023-01-21 – 94,89 Eur). Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir kitose civilinėse bylose (Vilniaus apygardos teismo 2021-02-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-331-577/2021; 2021-02-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-426-580/2021; 2021-02-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-387-854/2021; 2021-02-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-275-430/2021).
13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas apeliantės skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių dalyje dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-09-29) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-01-21), skaičiuojant nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti mokamo vartojimo kredito likučio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo
14. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies ieškovės materialinio reikalavimo, apeliantė prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė priteisti jai 280,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (80,00 Eur žyminio mokesčio ir 200,00 Eur už ieškinio parengimą). Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį, atmetė ieškovės reikalavimus dėl 22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 226,57 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-01-21), 930,00 Eur administravimo mokesčio ir 22 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 226,57 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-01-21) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinio reikalavimai buvo tenkinti 73,80 proc., teismas priteisė ieškovei 206,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.
16. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) nepriteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, t. y. teismas negautų pajamų dydį siejo ne su nesumokėto kredito dalimi, o su mokėjimo grafike numatytomis palūkanomis, apskaičiuotomis nuo mokėtino vartojimo kredito likučio (žr., 16 punktą), spręstina, jog patenkintų ieškinio reikalavimų dalį sudaro 80 proc., o atmestų 20 proc., todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 224,00 Eur (280,00 Eur x 80 proc.). Teismas pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad ginčo atveju nėra nurodyta konkreti priteistina negautų pajamų suma, nėra galimybės tiksliai nustatyti patenkintų reikalavimų proporciją, todėl jų dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, kokio teisinio rezultato ieškovas siekė ir kokia aplimti buvo tenkinti ieškinio reikalavimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyta patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija atitinka protingumo ir teisingumo reikalavimus (CPK 185 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo dėl 22 proc. negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos priteisimo, neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo 2020-12-16 sprendimas už akių keistinas, ieškovei priteisiant 22 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-09-29) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-01-21), skaičiuojamų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija, siekdama teisinio aiškumo, šio nutarties rezoliucinėje dalyje perrašo pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį, ją papildžius apeliacinės instancijos teismo priimtais sprendimais.
18. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo
19. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
20. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 75,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 200,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą, iš viso 275,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkino apeliacinį skundą (žr., 16, 20 punktus), spręstina, jog patenkintų reikalavimų dalį sudaro 50 proc., todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 137,50 Eur (275,00 Eur / 2) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-16 sprendimą už akių pakeisti iš dalies ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. K816078788 Bendrosios ir Specialiosios dalies sąlygą, susijusią su administravimo mokesčio paskaičiavimu.
Priteisti iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės AB „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, naudai 2 226,57 Eur negrąžinto kredito, 132,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 22 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-09-29) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-01-21) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti mokamo vartojimo kredito likučio, 260,97 Eur tarpininkavimo mokestį, 0,09 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-10-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 224,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.“.
Priteisti iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės AB „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, naudai 137,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.