Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1101-866/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-27
Bylos Nr.: e2A-1101-866/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-36514-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Laima Ribokaitė
Ieškovas: akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas: V. D.

Kategorijos

2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.3.1.13Apeliacijos dalykas ir ribos
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
2.6.29.3Vartojimo kreditas

Civilinė byla Nr. e2A-1101-866/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36514-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.13; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20; 2.6.29.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Ribokaitės, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimo už akių, civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui V. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. D. (toliau – atsakovas) 3 843,30 Eur negrąžintą kreditą, 153,02 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. gruodžio 1 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 12 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 843,30 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 26 d.), 1 507,03 Eur tarpininkavimo mokesčio, 8,60 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. liepos 27 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 1 d.), 12 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 843,30 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

2. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį buvo priimtas sprendimas už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 27 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio vartojimo kredito sutarties Nr. K841138096 bendrąsias sąlygas, numatytas 5.3, 5.4, 5.14 punktuose; priteisti iš atsakovo ieškovei 3 843,30 Eur negrąžintą kreditą, 153,02 Eur, pelno palūkanas, 32,49 Eur tarpininkavimo mokestį, 64,11 Eur negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 27 d.), 12 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio: 2021-01-26 - 3401.70 Eur, 2021-02-26 - 3320.05 Eur, 2021-03-26 - 3237.58 Eur, 2021-04-26 - 3154.28 Eur, 2021-05-26 - 3070.15 Eur, 2021-06-26 - 2985.18 Eur, 2021-07-26 - 2899.36 Eur, 2021-08-26 - 2812.68 Eur, 2021-09-26 - 2725.14 Eur, 2021-10-26 - 2636.72 Eur, 2021-11-26 - 2547.42 Eur, 2021-12-26 - 2457.22 Eur, 2022-01-26 - 2366.12 Eur, 2022-02-26 - 2274.11 Eur, 2022-03-26 - 2181.18 Eur, 2022-04-26 - 2087.32 Eur, 2022-05-26 - 1992.52 Eur, 2022-06-26 - 1896.77 Eur, 2022-07-26 - 1800.07 Eur, 2022-08-26 - 1702.40 Eur, 2022-09-26 - 1603.75 Eur, 2022-10-26 - 1504.12 Eur, 2022-11-26 - 1403.49 Eur, 2022-12-26 - 1301.85 Eur, 2023-01-26 - 1199.20 Eur, 2023-02-26 - 1095.52 Eur, 2023-03-26 - 990.80 Eur, 2023-04-26 - 885.04 Eur, 2023-05-26 - 778.22 Eur, 2023-06-26 - 670.33 Eur, 2023-07-26 - 561.36 Eur, 2023-08-26 - 451.30 Eur, 2023-09-26 - 340.14 Eur, 2023-10-26 - 227.87 Eur, 2023-11-26 - 114.43 Eur, 5 (penkis) procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (4 092,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 240,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas nustatė, jog atsakovas sumokėjo 1 356,70 Eur kredito, todėl ieškovei liko skolingas 3 843,30 Eur (5 200 Eur - 1 356,70) suteikto kredito dalies. Taip pat nustatė, jog atsakovas negrąžino iki sutarties nutraukimo paskaičiuotų pelno palūkanų (palūkanų metinė norma 12 proc.), sumokėjo 911,41 Eur palūkanų, todėl ieškovei už laikotarpį nuo pirmos įmokos nesumokėjimo (2020 m. liepos 27 d.) iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 1 d.) liko skolingas 153,02 Eur mokėjimo palūkanų. Teismas sprendė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar sutarties nutraukimo teisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 3 843,30 Eur negrąžinto kredito dalį ir 153,02 Eur pelno palūkanas, paskaičiuotas nuo 2020 m. liepos 27 d. iki sutarties nutraukimo dienos 2020 m. gruodžio 1 d.

5. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 12 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 843,30 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 26 d.), pažymėjo, jog ieškovės negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktas yra įrodytas.

6. Pažymėjo, jog sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 675,77 Eur (1 740,20 Eur – 911,41 Eur – 153,02 Eur) sumos, taigi, tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Be kita ko, anot teismo, ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 26 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 12 proc. metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ir pateikė vartojimo kredito likučio skaičiavimo detalizaciją.

Šalies argumentai

7. Teismas nustatė, jog ieškovė ieškinyje prašė priteisti 1 507,03 Eur tarpininkavimo mokesčio, tačiau sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tarpininkavimo mokesčio dydis – 409,46 Eur su nuolaida. Teismas nustatė, jog pagal sutarties 5.4 ir 5.14 punktus, sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Teismas sprendė, jog tai sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma, o tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

8. Įvertinęs vartojimo kredito sutarties nuostatas, teismas sprendė, kad kredito sutartyje nėra nurodyta, už ką yra mokamas tarpininkavimo mokestis, be to, nėra aiški ir šio mokesčio apskaičiavimo tvarka ir jo dydis sutarties sudarymo metu. Pagal kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų sumos, tačiau sutarties sudarymo metu nėra žinoma, ar bus ir kokio dydžio bus vėlavimo palūkanos, todėl sutarties sudarymo metu pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto nuostatas nėra galimybės apskaičiuoti tarpininkavimo mokesčio dydžio. Į tai atsižvelgdamas konstatavo, jog kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto ir jo papunkčių sąlygos, 5.4 ir 5.14 punkto sąlygos, taip pat jas papildančios sutarties specialiosios dalies sąlygos, išdėstytos skiltyje „Tarpininkavimo mokestis“, tiek, kiek jos susijusios su tarpininkavimo mokesčiu „be nuolaidos“ apskaičiavimu ex officio pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (CK 6.2284 straipsnio 3 dalis, 9 dalis), o vadovaujantis jomis pareikštus reikalavimus atsakovui atmetė.

9. Pažymėjo, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo), todėl akcentavo, jog tarpininkavimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo ir priteisė pagal mokėjimo grafiką ir priteistinų sumų detalizaciją nustatytą 32,49 Eur (165,97 Eur – 133,48 Eur) sumą.

10. Pažymėjo, jog ieškovės reikalavimas priteisti 8,60 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. liepos 27 d.), iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 1 d.), ir 12 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 843,30 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos yra nepagrįstas.

11. Teismo vertinimu, 6.1 sutarties nuostata suformuluota neaiškiai – nors kalbama apie palūkanų mokėjimą, kai laiku nesumokama mėnesinė įmoka, tačiau kartu nurodoma, jog šios palūkanos skaičiuojamos „nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma“, t. y. pateikiamas paaiškinimas, atitinkantis mokėjimo palūkanų sampratą. Kartu pažymėjo, kad, vertinant aptariamą sutarties sąlygą kitų jos sąlygų kontekste, galima daryti išvadą, kad sutarties 6.1 punkte nustatytas kompensuojamųjų palūkanų taikymas, jų dydį siejant su sutarties specialiojoje dalyje nurodyta metine palūkanų norma – 12 proc., t. y. nustatant, kad kompensuojamosios palūkanos bus tokio paties dydžio, kaip ir mokėjimo palūkanos, skaičiuojamos už naudojimąsi vartojimo kredito suma (sutarties bendrųjų sąlygų 1.16 punktas).

12. Teismas sprendė, jog ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, jog sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su atsakovu (vartotoju) buvo aptarta individualiai, kad vartotojui buvo tinkamai atskleista, jog, pažeidus įmokų mokėjimo terminą, jis, be 12 proc. dydžio mokėjimo palūkanų, privalės mokėti ir analogiško dydžio (12 proc.) kompensuojamąsias palūkanas. Nutraukus vartojimo kredito sutartį, pasibaigė ir atsakovo prievolė mokėti mokėjimo (įvardijama kompensuojamosiomis) funkciją atliekančias palūkanas, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas atmetė.

13. Tenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai pirmosios instancijos teismas priteisė 240,60 Eur (324 Eur x 74,26 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė

14. Apeliantė (ieškovė) akcinė bendrovė „NEO Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimo už akių dalį ir:

14.1. dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos priteisti apeliantei iš atsakovo 12,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 843,30 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 26 d.);

14.2. dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio priteisti apeliantei iš atsakovo 1 507,03 Eur tarpininkavimo mokesčio;

14.3. dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisti apeliantei iš atsakovo 324,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme;

14.4. kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

15. Taip pat prašo priteisti apeliantei iš atsakovo 33 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą bei 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.

16. Dėl negautų pajamų (nuostolių skaičiavimo) nurodo, jog be suteikto vartojimo kredito sumos, atsakovas įsipareigojo sumokėti apeliantei sutarties 1.7 punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su sutartimi susijusius mokesčius (sutarties 2.1., 5.2., 5.4. punktai).

Šalies argumentai

17. Apeliantė pažymi, kad sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 1 740,20 Eur. Nurodo, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos).

18. Anot apeliantės, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat, nors skundžiamame sprendime teismas pamini, tačiau visiškai neatsižvelgia į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių.

19. Vertina, kad palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, jog kredito gavėjas laiku atliks įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažės, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant sutartį mažėja. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (1740,20 Eur) buvo pagrįsta teisėtu kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Taip pat, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos.

20. Atkreipia teismo dėmesį, jog apeliantė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius, teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno. Šiuo atveju, atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, atliko tik devyniolika pilnų įmokų (iš 60 mėnesinių įmokų) pagal dar galiojusį sutarties grafiką, o negrąžinta kredito dalis tik iš dalies pamažėjo.

21. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nuo devynioliktosios įmokos sumokėjimo dienos nekito ir nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovas toliau neatlieka įmokų bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 12,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3843,30 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 26 d.), neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko.

22. Dėl tarpininkavimo mokesčio, nurodo, jog šalys sutartyje aiškiai apibrėžė tarpininkavimo mokesčio paskirtį bei šio mokesčio apskaičiavimo tvarką.

23. Apeliantė pažymi, kad kredito davėjas iš anksto negali numatyti, kokius vartojimo kredito sutarties priežiūros veiksmus gali reikėti atlikti ateityje, kadangi sudarant sutartį iš anksto nėra aišku, ar kredito gavėjas tinkamai vykdys sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ar įmokas atliks laiku, ar atliks įmokas nesilaikydamas grafiko, ar įmokas atliks dalimis per kelis kartus (pvz., kas dieną ar savaitę), ar jam reikės siųsti informacinius pranešimus dėl vėluojamų apmokėti įmokų, ar jam reikės siųsti Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytus raginimo bei sutarties nutraukimo pranešimus ir pan.

24. Atkreipia dėmesį, jog specialiosiose sąlygose yra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 5,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos (vartojimo kredito sutarties 5.3.1. punktas) ir kad apskaičiuojamas 5.3.2. punkte nustatyta tvarka. Sutarties specialiosiose sąlygose taip pat yra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio su nuolaida tvirta suma yra 409,46 Eur.

25. Apeliantas pabrėžia, kad kredito gavėjas, sudarydamas sutartį, žinojo ne tik tarpininkavimo mokesčio tvirtą sumą su nuolaida, tačiau žinojo ir kokio dydžio bus tarpininkavimo mokestis, jei kredito gavėjas netinkamai vykdys sutartį, kadangi jam buvo aiškiai ir suprantamai pateikta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka. Visa tai buvo aptarta individualiai, neklaidinant vartotojo, kadangi vartotojui buvo pažymėta, kad tai mokestis yra su nuolaida.

26. Teigia, jog jau vien ta aplinkybė, kad atsakovas kreipėsi į apeliantę dėl sutarties sudarymo ne vieną kartą, pagrindžia, kad apeliantės pateiktas pasiūlymas buvo konkurencingas ir priimtinas atsakovui. Atsakovas turėjo galimybę apeliantės pateiktą pasiūlymą dėl kredito sutarties sudarymo palyginti su kitų kredito davėjų pasiūlymais ir pasirinkti jam tinkamiausią.

27. Pažymi, jog tarpininkavimo mokesčio priteisimas tik iki sutarties nutraukimo pažeidžia kreditoriaus teisėtus lūkesčius. Taip pat, pažymi, kad padidintas tarpininkavimo mokestis (tarpininkavimo mokestis be nuolaidos) atitinka specialiosios dalies sąlygas ir toks skaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatoms.

28. Dėl bylinėjimosi išlaidų pažymi, jog ieškinio materialinio subjektinio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindą konstatuoti, jog proceso šalis įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Apeliantė mano, jog teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl tenkinus apeliantės apeliacinį skundą ir ieškinį visa apimtimi, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

30. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

31. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl tokioje byloje apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, jeigu to reikia, kad būtų apginti vartotojo interesai. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

32. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria iš dalies netenkintas prašymas dėl negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) priteisimo, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 26 d.), taip pat kuria netenkintas prašymas dėl 1 507,03 tarpininkavimo mokesčio priteisimo.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2018 m. lapkričio 26 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K841138096 (toliau ir iki tol nutartyje – sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 5 200 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 740,20 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 12 proc.), 409,46 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2023 m. lapkričio 26 d.

34. Nustatyta, jog atsakovui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ieškovė 2020 m. lapkričio 25 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Sutarties nutraukimas įsigaliojo nuo 2020 m. gruodžio 1 d.

Dėl negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) priteisimo

35. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo 12 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 843,30 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 26 d.).

36. Spręsdamas dėl šio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformuluota teisės aiškinimo taisykle, pagal kurią, tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau ir – Vartojimo kredito įstatymas) 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma.

Žemesnės instancijos teismas

37. Pirmosios instancijos teismas ieškovės negautas pajamas, paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 26 d.) skaičiavo ne pagal negrąžinto kredito sumą, kaip prašė ieškovė, o pagal šalių susitartą mokėjimo grafiką, taip jeigu prievolės pagal sutartį būtų buvę vykdomos tinkamai.

38. Ieškovė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo skaičiavimu, iš esmės nurodo, jog teismas, skaičiuodamas ieškovės negautas pajamas nepagrįstai pasirinko vienintelį kriterijų – mokėjimo grafiką.

39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

40. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

41. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 12 proc.), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2023 m. lapkričio 26 d. Aptariamu atveju ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikusi atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi sutartį, iki šiol neatgavo nei dalies suteikto vartojimo kredito, nei dalies sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.

42. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas negautų pajamų (nuostolių) dydį tinkamai pritaikė teisės normas, aktualią kasacinio teismo praktiką ir priėjo prie pagrįstų ir teisėtų išvadų nagrinėjamu klausimu.

43. Pažymėtina, kad ieškovės argumentai dėl negautų pajamų skaičiavimo atsižvelgiant į negrąžinto kredito sumą, o ne sutartą mokėjimo grafiką atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija akcentuoja, jog sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui neviršytų sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos.

Dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo

44. Ieškovė prašė priteisti 1 507,03 Eur tarpininkavimo mokesčio, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas priteisė 32,49 Eur tarpininkavimo mokesčio. Apeliantė su teismo sprendimu šioje dalyje nesutinka.

45. Ginčo šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka.

46. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju – 5,90 proc.) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1 punktas); 1,2 proc. per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur (5.3.2 punktas).

47. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punktą, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 proc. nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusioms su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.14 punktu.

48. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.14 punktą bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jeigu vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

49. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina tai, kad pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

50. Teismo proceso metu ieškovė (apeliantė) nenurodė aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos poziciją, jog su atsakovu buvo sulygta ne tik dėl konkrečios 409,46 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio sumos, bet ir individualiai aptartos sutarties 5.3.1, 5.3.2 vartojimo kredito gavėjo nustatytos tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisyklės, skirtingų taisyklių taikymo pagrindai.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1, 5.3.2 punktų nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjos mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis, jų taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai. Tokios sąlygos yra neskaidrios, vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas. Be to, tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia ne ką kita, kaip taikymą papildomo mokesčio už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos, kurios negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, ir jokie kiti mokesčiai negalimi. Pažymėtina ir tai, kad sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte įtvirtinta sąlyginė nuolaida, kai jos netaikymas yra susijęs su prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (CK 6.71 straipsnis).

52. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad sutarties bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos taikymą, yra neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimų, be to, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais taikyti vartojimo kredito gavėjui bet kokius kitus mokesčius, išskyrus šioje teisės normoje įtvirtinto dydžio netesybas už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį.

53. Išanalizavus ir įvertinus aptartų sutarties bendrųjų sąlygų 5.3, 5.4, 5.14 punktų sąlygų, taip pat 1.28 punkto dalies, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, be to, sutarties specialiosios dalies sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles („5,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos; Vartojimo kredito sutarties 5.3.1 p.“ ir „Apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.3.2 p. nustatyta tvarka“) turinį, pobūdį, yra pagrindas pripažinti jas neatitinkančiomis skaidrumo reikalavimo ir nesąžiningomis (CK 6.2284 straipsnio 3, 9 dalys), be to, pažeidžiančiomis imperatyvią Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies normą. Dėl to nurodytos sąlygos ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, pripažintinos negaliojančiomis ab initio (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis).

54. Kartu pažymėtina tai, kad ginčo šalių sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 409,46 Eur, yra aiški, apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą, be to, būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė (apeliantė), sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis gali likti galioti, nepaisant negaliojančiomis pripažintų sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis).

55. Vis dėl to, pirmiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties (žr. nutarties 45 punktą) matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

56. Vadovaujantis mokėjimo grafiku, iki sutarties nutraukimo (2020 m. gruodžio 1 d.) atsakovės mokėtinas tarpininkavimo mokestis sudarė 165,97 Eur. Iš byloje pateiktos priteistinų sumų detalizacijos matyti, kad ieškovė iš atsakovo sumokėtų įmokų tarpininkavimo mokesčiui dengti yra užskaičiusi 133,48 Eur sumą, taigi, sutarties nutraukimo dieną likusi atsakovo nesumokėta tarpininkavimo mokesčio suma – 32,49 Eur.

57. Nustatytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai teikia pagrindą konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes nagrinėjamu klausimu, teisingai aiškino teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą nagrinėjamu klausimu, kurio naikinti, vadovaujantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

58. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito gavėjo atsakomybę už netinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą, pagrįstai tenkino ir sumažino reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos priteisimo. Taip pat pagrįstai iš dalies netenkino ieškovės reikalavimo dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliantės apeliacinis skundas netenkintinas kaip nepagrįstas.

59. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymas vertintinas kaip proporcingas patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, apeliantės prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme priteisimo netenkintini.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjai Ramunė Mikonienė Asta Pikelienė Laima Ribokaitė