- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-11
- Bylos Nr.
- e2A-769-343/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Edvardas Paliokas, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- M. B.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Edvardo Palioko ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui M. B. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė „NEO Finance“ (toliau – ieškovė) ieškinyje teismo prašo priteisti iš atsakovo M. B. (toliau – atsakovas) 3 231,83 Eur negrąžinto kredito dalį, 204,57 Eur mokėjimo palūkanas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 15 d.), 20 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 231,83 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 5 d.), 1 208,72 Eur tarpininkavimo mokestį, 4,20 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. gegužės 6 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 15 d.), 20 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 231,83 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad tarp šalių 2019 m. lapkričio 5 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui suteiktas 4 026 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui. Minėta sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 360,32 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 20 proc.), 533,24 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2022 m. lapkričio 5 d. Vartojimo kredito sutartis su atsakovu nutraukta 2020 m. rugsėjo 15 d.
3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės sutikimui dėl sprendimo už akių priėmimo, teismas priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 15 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą; priteisė ieškovei iš atsakovo 3 231,83 Eur negrąžintą kreditą; 204,57 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 15 d.); 216,05 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 15 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 15 d.); 20 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 5 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. sausio mėn. – 2 839,12 Eur (14 įmoka); nuo 2021 m. vasario mėn. – 2 736,82 Eur (15 įmoka); nuo 2021 m. kovo mėn. – 2632,81Eur (16 įmoka); nuo 2021 m. balandžio mėn. – 2 527,07 Eur (17 įmoka); nuo 2021 m. gegužės mėn. – 2 419,57 Eur (18 įmoka); nuo 2021 m. birželio mėn. – 2 310,28 Eur (19 įmoka); nuo 2021 m. liepos mėn. – 2 199,16 Eur (20 įmoka); nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. – 2 086,19 Eur (21 įmoka); nuo 2021 m. rugsėjo mėn. – 1 971,34 Eur (22 įmoka); nuo 2021 m. spalio mėn. – 1854,58 Eur (23 įmoka), nuo 2021 m. lapkričio mėn. – 1 735,87 Eur (24 įmoka), nuo 2021 m. gruodžio mėn. – 1 615,18 Eur (25 įmoka), nuo 2022 m. sausio mėn. – 1 492,48 Eur (26 įmoka), nuo 2022 m. vasario mėn. – 1 367,73 Eur (27 įmoka), nuo 2022 m. kovo mėn. – 1 240,90 Eur (28 įmoka), nuo 2022 m. balandžio mėn. – 1 111,96 Eur (29 įmoka), nuo 2022 m. gegužės mėn. – 980,87 Eur (30 įmoka), nuo 2022 m. birželio mėn. – 847,60 Eur (31 įmoka), nuo 2022 m. liepos mėn. – 712,11 Eur (32 įmoka), nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. – 574,36 Eur (33 įmoka), nuo 2022m. rugsėjo mėn. – 434,31 Eur (34 įmoka), nuo 2022 m. spalio mėn. – 291,93 Eur (35 įmoka), nuo 2022 m. lapkričio mėn. – 147,17 Eur (36 įmoka); 4,20 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. gegužės 6 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 15 d.); 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (3 656,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 234,85 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusioje dalyje ieškinį atmetė.
5. Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, sprendė, kad yra pagrindas ieškovei priteisti 3 231,83 Eur negrąžintą kreditą ir 204,57 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 15 d.).
6. Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 20 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą kredito sumą (3 231,83 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 5 d.), sprendė, kad siekiant nepažeisti atsakovo interesų, jeigu jis prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti, apskaičiuojant konkrečią (fiksuotą) sumą nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 15 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 15 d.), t. y. 216,05 Eur ir procentinę išraišką pagal sutartinę 20 proc. metinę palūkanų normą, t. y. 20 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 231,83 Eur) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 5 d.).
7. Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti 1 208,72 Eur tarpininkavimo mokestį, nustatė, kad sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, jog tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida yra 533,24 Eur. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nurodyta, kad vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma. Konstatavo, kad prašoma priteisti 803,85 Eur viršijanti tarpininkavimo mokesčio suma savo esme yra netesybos, kurios neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, taip pat nurodė, kad sąlyga yra neaiški ir nesąžininga, todėl ex officio pripažintina negaliojančia. Teismas šioje dalyje ieškinį atmetė.
8. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, kadangi šį reikalavimą laikė pagrįstu.
9. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, konstatuodamas, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, iš kurių ieškovė kildina šį reikalavimą, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų), todėl sutartinę sąlygą dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažino negaliojančia ex officio.
10. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
11. Teismas bylinėjimosi išlaidas ieškovei priteisė proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo: 1. pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimą: 1.1. dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantei iš atsakovo 20 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 231,83 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 5 d.); 1.2. dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti apeliantei iš atsakovo 1 208,72 Eur tarpininkavimo mokestį; 1.3. dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 305 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme; 1.4. kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; 2. priteisti apeliantei iš atsakovo 27 Eur žyminį mokestį ir 200Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Anot apeliantės, teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus. Apeliantės teigimu, ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) visišką patenkinimą, skaičiuojant 20 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 231,83 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 5 d.), neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Nagrinėjamu atveju teismas sprendime nepagrįstai pakeitė apeliantės ieškinyje taikytą negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarką.
12.2. Teismas vartojimo kredito gavėjui suteiktą tarpininkavimo mokesčio nuolaidą nepagrįstai prilygino netesyboms. Anot apeliantės, tiek tarpininkavimo mokestis su nuolaida, tiek ir tarpininkavimo mokesčio sudėtinė dalis, apskaičiuota pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, savo esme nėra mokestis už vėlavimą atlikti mėnesines įmokas. Tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra mokamas nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įsipareigojimus pagal sutartį vykdys tinkamai, o tarpininkavimo mokesčio sudėtinės dalies, apskaičiuotos pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, paskirtis ir tikslas nėra sutartinės atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą taikymas. Atkreipia dėmesį, jog specialiosiose sąlygose yra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 9,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos (vartojimo kredito sutarties 5.3.1. punktas) ir kad apskaičiuojamas 5.3.2. punkte nustatyta tvarka. Sutarties specialiosiose sąlygose taip pat yra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio su nuolaida tvirta suma yra 533,24 Eur. Apeliantės manymu, padidintas tarpininkavimo mokestis atitinka specialiosios dalies sąlygas ir toks skaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms. Pažymi, kad jeigu teismui iš pateikto ieškinio bei ieškinio priedų nebuvo aišku kaip apskaičiuotas ieškovės prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis, teismas turėjo ieškovei nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
12.3. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, priteisiant apeliantei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria iš dalies netenkintas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, apskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, taip pat, kuria netenkintas prašymas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Iš į bylą pateiktų rašytinių duomenų nustatyta, kad tarp šalių 2019 m. lapkričio 5 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui suteiktas 4 026 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui. Minėta sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 360,32 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 20 proc.), 533,24 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2022 m. lapkričio 5 d. Atsakovui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, su juo 2020 m. rugsėjo 15 d. vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta.
Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo
17. Ieškovė ieškinyje, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo 20 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 231,83 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 5 d.). Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 216,05 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas taikant sutartinę 20 proc. metinę palūkanų normą, už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 15 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 15 d.), ir 20 proc. negautas pajamas (nuostolius), taikant sutartinę 20 proc. metinę palūkanų normą, apskaičiuotas nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 5 d.). Taigi, apylinkės teismas šį reikalavimą skaičiavo pagal šalių susitartą mokėjimo grafiką, taip, jeigu prievolės pagal sutartį būtų buvę vykdomos tinkamai.
18. Apeliantė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo skaičiavimu, iš esmės nurodo, jog teismas, skaičiuodamas ieškovės negautas pajamas, nepagrįstai pasirinko vienintelį kriterijų – mokėjimo grafiką. Anot apeliantės, ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) visišką patenkinimą, skaičiuojant 20 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3231,83 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. lapkričio 5 d.), neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
19. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
21. Teisėjų kolegija, vertindama aukščiau nurodytą apeliantės argumentą, daro išvadą, kad jeigu ieškovės reikalavimas būtų patenkintas visiškai, tai sudarytų prielaidas kilti didesnei atsakovo sutartinei atsakomybei nei ieškovė realiai patyrė ar patirs nuostolių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas negautų pajamų (nuostolių) dydį, tinkamai pritaikė teisės normas, aktualią kasacinio teismo praktiką ir priėjo prie pagrįstų ir teisėtų išvadų nagrinėjamu klausimu, t. y. pagrįstai vadovavosi sutarties mokėjimo grafiku. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, susijusius su negautų pajamų skaičiavimu, atsižvelgiant į negrąžinto kredito sumą, o ne sutartą mokėjimo grafiką, kadangi sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui neviršytų sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos.
Dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo
22. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti 1 208,72 Eur tarpininkavimo mokestį. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė, konstatuodamas, kad prašoma priteisti 803,85 Eur viršijanti tarpininkavimo mokesčio suma savo esme yra netesybos, kurios neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, taip pat nurodė, kad sąlyga yra neaiški ir nesąžininga, todėl ex officio pripažintina negaliojančia.
23. Apeliantė kvestionuodama šią sprendimo už akių dalį apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra mokamas nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įsipareigojimus pagal sutartį vykdys tinkamai, o tarpininkavimo mokesčio sudėtinės dalies, apskaičiuotos pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, paskirtis ir tikslas nėra sutartinės atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą taikymas. Anot apeliantės, teismas vartojimo kredito gavėjui suteiktą tarpininkavimo mokesčio nuolaidą nepagrįstai prilygino netesyboms. Apeliantės nuomone, padidintas tarpininkavimo mokestis atitinka specialiosios dalies sąlygas ir toks skaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms.
24. Nustatyta, kad Vartojimo kredito sutarčių bendrųjų dalių 1.29 punktu šalys susitarė, kad tarpininkavimo mokestis, tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su Bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė Bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka.
25. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: 5.3.1. Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo Mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu Mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; 5.3.2. 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų. Pagal bendrųjų sąlygų 5.4. punktą, Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant Sutartį, Vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o Bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl Šalys susitaria, kad Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną Mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi Sutarties 5.3.2. punkte nurodyta Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta Bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.11. punktu.
26. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punktą, bet kokios nuolaidos, susijusios su Vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis Palūkanoms, Tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai Bendrovės Klientams), taikomos tik Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį. Jei Vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną Mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
27. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina tai, kad pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1, 5.3.2 punktų nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis, jų taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai. Be to, tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimas pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos, kurios negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, ir jokie kiti mokesčiai negalimi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį šioje dalyje atmetė pagrįstai.
29. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą už akių skundžiamose dalyse, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
30. Apeliacinį skundą atmetus, atmetamas ir ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo / perskaičiavimo (CPK 93 ir 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimą už akių.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.