Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Ribokaitės, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo už akių, civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei T. S. (G.) dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinio reikalavimus tenkinus iš dalies, t. y. 82,87 proc., ieškovei iš atsakovės priteistina 195,57 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) bei 165,74 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas (CPK 88 straipsnio 6 dalis, 98 straipsnis), iš viso – 361,31 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

- Dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovės 436 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme;

- Priteisti apeliantei iš atsakovės 75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, bei 200 Eur už apeliacinio skundo parengimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

24. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl tokioje byloje apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, jeigu to reikia, kad būtų apginti vartotojo interesai. Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta apie apeliacinės instancijos teismo ketinimą peržengti šioje byloje paduoto apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

25. Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. atsakovei suteiktas 8 350 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių laikotarpiui. Sutartis nutraukta ieškovės 2020 m. birželio 3 d. pranešimu nuo 2020 m. birželio 9 d.

28. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, ieškovei pagrįstai priteista 7 914,44 Eur negrąžinto kredito dalis (8 350 - 435,56).

29. Iki sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 9 d.) ieškovė turėjo sumokėti 1 216,93 Eur pelno palūkanų, tačiau sumokėjo tik 770,78 Eur, todėl teismas pagrįstai priteisė ieškovei 446,15 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (1 216,93 - 770,78).

Dėl kompensuojamų palūkanų

34. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

35. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinta, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 73 punktas).

36. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina tai, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati – kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016, 12 punktas).

38. Nors ieškovė (apeliantė), vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, teisingai nurodo, kad sutarties šalys gali susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, tačiau tai savaime nereiškia, kad šalims paliekama teisė susitarti ir dėl tokių kompensuojamųjų palūkanų, kurių dydis prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms.

39. Nagrinėjamu atveju ieškovės (apeliantė) prašė priteisti kompensuojamąsias palūkanas, apskaičiuotas pagal 19 proc. dydžio metinę palūkanų normą. Šis palūkanų dydis viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 proc. metinių palūkanų). Vadovaujantis aptarta kasacinio teismo praktika ir Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi (red. galiojanti nuo 2016 m. vasario 1 d.), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už Sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą.

40. Kadangi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, pažeidžianti šią įstatymo normą, Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte nustatyta sąlyga, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, kai laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).

41. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 55 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 36 punktas).

42. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 1,60 Eur kompensacinių palūkanų, ir pagrįstai atsisakė tenkinti reikalavimą dėl 19 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo.

43. Minėta, kad byloje nustatyta, atsakovė yra sumokėjusi 23,93 Eur vėlavimo palūkanų, kurios buvo skaičiuojamos remiantis sutarties sąlygomis, kurias teismas pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis (dėl šios sumos nutartyje bus pasisakyta atskirai).

Dėl tarpininkavimo mokesčio

44. Iškovė prašė priteisti 2 145,87 Eur tarpininkavimo mokesčio, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas priteisė 345,87 Eur tarpininkavimo mokesčio. Apeliantas su teismo sprendimu šioje dalyje nesutinka.

45. Ginčo šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti Bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė Bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka.

49. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina tai, kad pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

52. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad Sutarties bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos taikymą, yra neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimų, be to, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais taikyti vartojimo kredito gavėjui bet kokius kitus mokesčius, išskyrus šioje teisės normoje įtvirtinto dydžio netesybas už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį.

53. Išanalizavus ir įvertinus aptartų Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3, 5.4, 5.11 punktų sąlygų, taip pat 1.28 punkto dalies, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, be to, Sutarties specialiosios dalies sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles („4,20 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos; Vartojimo kredito sutarties 5.3.1 p.“ ir „Apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.3.2 p. nustatyta tvarka“) turinį, pobūdį, yra pagrindas pripažinti jas neatitinkančiomis skaidrumo reikalavimo ir nesąžiningomis (CK 6.228⁴ straipsnio 3, 9 dalys), be to, pažeidžiančiomis imperatyvią Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies normą. Dėl to nurodytos sąlygos ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, pripažintinos negaliojančiomis ab initio (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis).

54. Kartu pažymėtina tai, kad ginčo šalių Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 545,83 Eur, yra aiški, apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą, be to, būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovės mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė (apeliantė), sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Esant nurodytoms aplinkybėms, Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis gali likti galioti, nepaisant negaliojančiomis pripažintų Sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis).

55. Vis dėl to, pirmiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties (žr. nutarties 35 punktą) matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

56. Vadovaujantis mokėjimo grafiku, iki Sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 9 d.) atsakovės mokėtinas tarpininkavimo mokestis sudarė 84,46 Eur. Iš byloje pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad ieškovė iš atsakovės sumokėtų įmokų tarpininkavimo mokesčiui dengti yra užskaičiusi 141,05 Eur sumą, t. y. 56,59 Eur daugiau nei atsakovo mokėtina tarpininkavimo mokesčio suma (dėl šios sumos nutartyje bus pasisakyta atskirai).

57. Nustatytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai, be kita ko, tai, kad Sutarties nutraukimo dieną atsakovas neturėjo tarpininkavimo mokesčio įsiskolinimo, teikia pagrindą pakeisti pirmosios instancijos sprendimo už akių dalį, kuria buvo išspręstas tarpininkavimo mokesčio klausimas, atmetant ieškinio reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo iš atsakovo.

Dėl negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) priteisimo

58. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 19 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7 914,44 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. rugpjūčio 29 d.

59. Spręsdamas dėl šio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformuluota teisės aiškinimo taisykle, pagal kurią, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Konstatavęs, kad ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas, joms prilygino pagal vartojimo kredito sutartį atsakovo mokėtinas pelno (mokėjimo) palūkanas, teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškinio reikalavimą atmetė.

60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

61. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

62. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovės ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 19 proc.), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2024 m. rugpjūčio 29 d. Aptariamu atveju ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikusi atsakovei vartojimo kreditą ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (pagal Sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi Sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Atsakovė byloje buvo pasyvi, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.

63. Iš byloje pateiktos priteistinų sumų detalizacijos matyti, kad atsakovė pagal Sutartį iš viso yra sumokėjęs ieškovei 770,78 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, byloje taip pat nustatyta, kad iki Sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 1 216,93 Eur. Kadangi atsakovė Sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei 4 646 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos sudarytų 3 429,07 Eur.

64. Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

65. Pažymėtina, kad Sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui neviršytų sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos.

66. Ieškovė nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 24 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 19 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis.

67. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 9 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. rugpjūčio 12 d.), kurios sudaro 206,72 Eur, taip pat 19 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. rugpjūčio 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 29 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurių bendra suma negali būti didesne nei 3 222,35 Eur.

68. Pagal pateiktą mokėjimo grafiką, nuo sutarties nutraukimo iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. rugpjūčio 12 d.), ieškovės negautos pajamos sudaro 206,72 Eur, nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. rugpjūčio 12 d.) 19 proc. dydžio metinės palūkanos kaip negautas pajamas skaičiuotinos nuo kredito likučio iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 29 d.) nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. – 7 344,54 Eur; 2020 m. rugsėjo 29 d. – 7 244,22 Eur, 2020 m. spalio 29 d. – 7 142,32 Eur, 2020 m. lapkričio 29 d. – 7 038,80 Eur, 2020 m. gruodžio 29 d. – 6 933,64 Eur, 2021 m. sausio 29 d. – 6 826,82 Eur, 2021 m. vasario 28 d. – 6 718,31 Eur, 2021 m. kovo 29 d. – 6 608,08 Eur, 2021 m. balandžio 29 d. – 6 496,10 Eur, 2021 m. gegužės 29 d. – 6 382,35 Eur, 2021 m. birželio 29 d. – 6 266,80 Eur, 2021 m. liepos 29 d. – 6 149,42 Eur, 2021 m. rugpjūčio 29 d. – 6 030,18 Eur, 2021 m. rugsėjo 29 d. – 5 909,05 Eur, 2021 m. spalio 29 d. – 5 786,01 Eur, 2021 m. lapkričio 29 d. – 5 661,02 Eur, 2021 m. gruodžio 29 d. – 5 534,05 Eur, 2022 m. sausio 29 d. – 5 405,07 Eur, 2022 m. vasario 28 d. – 5 274,05 Eur, 2022 m. kovo 29 d. – 5 140,95 Eur, 2022 m. balandžio 29 d. – 5 005,74 Eur, 2022 m. gegužės 29 d. – 4 868,39 Eur, 2022 m. birželio 29 d. – 4 728,87 Eur, 2022 m. liepos 29 d. – 4 587,14 Eur, 2022 m. rugpjūčio 29 d. – 4 443,17 Eur, 2022 m. rugsėjo 29 d. – 4 296,92 Eur, 2022 m. spalio 29 d. – 4 148,35 Eur, 2022 m. lapkričio 29 d. – 3 997,43 Eur, 2022 m. gruodžio 29 d. – 3 844,12 Eur, 2023 m. sausio 29 d. – 3 688,38 Eur, 2023 m. vasario 28 d. – 3 530,18 Eur, 2023 m. kovo 29 d. – 3 369,47 Eur, 2023 m. balandžio 29 d. – 3 206,22 Eur, 2023 m. gegužės 29 d. – 3 040,38 Eur, 2023 m. birželio 29 d. – 2 871,92 Eur, 2023 m. liepos 29 d. – 2 700,79 Eur, 2023 m. rugpjūčio 29 d. – 2 526,95 Eur, 2023 m. rugsėjo 29 d. – 2 350,36 Eur, 2023 m. spalio 29 d. – 2 170,97 Eur, 2023 m. lapkričio 29 d. – 1 988,74 Eur, 2023 m. gruodžio 29 d. – 1 803,62 Eur, 2024 m. sausio 29 d. – 1 615,57 Eur, 2024 m. vasario 29 d. – 1 424,55 Eur, 2024 m. kovo 29 d. – 1 230,50 Eur, 2024 m. balandžio 29 d. – 1 033,38 Eur, 2024 m. gegužės 29 d. – 833,14 Eur, 2024 m. birželio 29 d. – 629,73 Eur, 2024 m. liepos 29 d. – 423,10 Eur, 2024 m. rugpjūčio 29 d. – 213,17 Eur; iš viso ne daugiau kaip 3 222,35 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. iki 2024 m. rugpjūčio 29 d.).

Dėl sumų, gautų pagal negaliojančiomis pripažintas vartojimo kredito sutarties sąlygas

69. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad atsakovės sumokėtų įmokų dalį, t. y. 56,59 Eur ieškovė įskaitė tarpininkavimo mokesčiui dengti nepagrįstai, t. y. nesant tarpininkavimo mokesčio skolos, be to, šios tarpininkavimo mokesčio dalies mokėjimą siedama su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas ir taikydama Sutarties nuostatas, kurios apeliacinės instancijos teismo pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio.

70. Iš ieškovės pateiktos priteistinų sumų detalizacijos taip pat matyti, kad ieškovė iš atsakovės atliktų įmokų 23,93 Eur sumą įskaitė kompensuojamosioms palūkanoms dengti, nors Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtinta sąlyga, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų taikymas, šioje byloje taip pat pripažinta nesąžininga ir negaliojančia.

71. Taigi pagal Sutarties sąlygas, kurios teismo pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis, ieškovė iš atsakovės gavo iš viso 80,52 Eur sumą. Nurodytas Sutarties sąlygas pripažinus negaliojančiomis ab initio, taikytina restitucija, ieškovei grąžinant atsakovui nurodytą nepagrįstai gautą sumą (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).

72. Kadangi ieškovės ieškinys iš dalies patenkintas, o ieškovės naudai iš atsakovo priteistos sumos viršija pirmiau nurodytą atsakovui grąžintiną 80,52 Eur sumą, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, ši suma įskaitytina į ieškovės naudai iš atsakovės priteistų mokėjimo (pelno) palūkanų sumą, šią atitinkamai sumažinant iki 365,63 Eur (446,15 Eur – 80,52 Eur) (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

73. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito gavėjo atsakomybę už netinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą, ir pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų dėl kompensuojamą funkciją atliekančių palūkanų priteisimo, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau nepagrįstai tenkino reikalavimą dėl 1,60 Eur kompensuojamų palūkanų priteisimo. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), teismas nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, dėl to nepagrįstai netenkino šio ieškinio reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant sprendimo už akių dalį.

74. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo pakankamai aktyvus ir nevykdė įstatymo jam nustatytos pareigos ex officio vertinti vartojimo sutarties sąlygų (šiuo atveju – susijusių su tarpininkavimo mokesčio mokėjimu) sąžiningumo aspektu ir atitinkamai taikyti nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų teisines pasekmes. Byloje nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio pripažinus Sutarties bendrąsias sąlygas, numatytas 5.3, 5.4, 5.11 punktuose, 1.28 punkto dalį, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, ir Sutarties specialiosios dalies sąlygas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles, ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, taip pat nustačius, kad Sutarties nutraukimo dieną atsakovė neturėjo tarpininkavimo mokesčio įsiskolinimo, atitinkamai keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria buvo išspręstas tarpininkavimo mokesčio klausimas, atmetant ieškinio reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo iš atsakovės.

75. Byloje konstatavus, kad ieškovė pagal negaliojančiomis ab initio pripažintas Sutarties sąlygas gavo iš atsakovės 80,52 Eur, šią sumą įskaičius į ieškovės naudai iš atsakovės priteistų mokėjimo (pelno) palūkanų sumą, atitinkamai keistina pirmosios instancijos sprendimo už akių dalis, kuria ieškovei buvo priteista 446,15 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, šią sumą sumažinant iki 365,63 Eur

76. Taip pat keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, sumažinant atlygintiną bylinėjimosi išlaidų sumą, atsižvelgiant į atmestą ieškinio reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys). Apeliacinės instancijos teismui visiškai atmetus ieškinio reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo, taip pat sumažinus priteistinų mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, sumą, laikytina, kad ieškinys buvo patenkintas 80,77 proc. (8 486,79 Eur x 100 proc. / 10 506,46 Eur), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 352,16 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ((236 Eur žyminio mokesčio + 200 Eur už advokato teisinę pagalbą) x 83,15 proc).

77. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 200 Eur advokato pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, taip pat įrodymus apie sumokėtą 75 Eur žyminį mokestį. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (apeliacinio skundo reikalavimus dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo atmetus, o reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo patenkinus, laikytina, kad buvo patenkinta 50 proc. apeliacinio skundo reikalavimų), ieškovei iš atsakovės priteistina 137,50 Eur (275 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

patenkinti ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio 2019 m. rugpjūčio 29 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K371541094 bendrąsias sąlygas, numatytas 5.3, 5.4, 5.11 punktuose, 1.28 punkto dalį, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, Sutarties specialiosios dalies sąlygas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles („4,20 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos; Vartojimo kredito sutarties 5.3.1 p.“ ir „Apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.3.2 p. nustatyta tvarka“), ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, taip pat Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 19 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovės T. S. (G.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 914,44 Eur negrąžinto kredito, 365,63 Eur palūkanų, 206,72 Eur negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 9 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. rugpjūčio 12 d.), taip pat 19 proc. dydžio palūkanas kaip negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 29 d.) nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. – 7 344,54 Eur; 2020 m. rugsėjo 29 d. – 7 244,22 Eur, 2020 m. spalio 29 d. – 7 142,32 Eur, 2020 m. lapkričio 29 d. – 7 038,80 Eur, 2020 m. gruodžio 29 d. – 6 933,64 Eur, 2021 m. sausio 29 d. – 6 826,82 Eur, 2021 m. vasario 28 d. – 6 718,31 Eur, 2021 m. kovo 29 d. – 6 608,08 Eur, 2021 m. balandžio 29 d. – 6 496,10 Eur, 2021 m. gegužės 29 d. – 6 382,35 Eur, 2021 m. birželio 29 d. – 6 266,80 Eur, 2021 m. liepos 29 d. – 6 149,42 Eur, 2021 m. rugpjūčio 29 d. – 6 030,18 Eur, 2021 m. rugsėjo 29 d. – 5 909,05 Eur, 2021 m. spalio 29 d. – 5 786,01 Eur, 2021 m. lapkričio 29 d. – 5 661,02 Eur, 2021 m. gruodžio 29 d. – 5 534,05 Eur, 2022 m. sausio 29 d. – 5 405,07 Eur, 2022 m. vasario 28 d. – 5 274,05 Eur, 2022 m. kovo 29 d. – 5 140,95 Eur, 2022 m. balandžio 29 d. – 5 005,74 Eur, 2022 m. gegužės 29 d. – 4 868,39 Eur, 2022 m. birželio 29 d. – 4 728,87 Eur, 2022 m. liepos 29 d. – 4 587,14 Eur, 2022 m. rugpjūčio 29 d. – 4 443,17 Eur, 2022 m. rugsėjo 29 d. – 4 296,92 Eur, 2022 m. spalio 29 d. – 4 148,35 Eur, 2022 m. lapkričio 29 d. – 3 997,43 Eur, 2022 m. gruodžio 29 d. – 3 844,12 Eur, 2023 m. sausio 29 d. – 3 688,38 Eur, 2023 m. vasario 28 d. – 3 530,18 Eur, 2023 m. kovo 29 d. – 3 369,47 Eur, 2023 m. balandžio 29 d. – 3 206,22 Eur, 2023 m. gegužės 29 d. – 3 040,38 Eur, 2023 m. birželio 29 d. – 2 871,92 Eur, 2023 m. liepos 29 d. – 2 700,79 Eur, 2023 m. rugpjūčio 29 d. – 2 526,95 Eur, 2023 m. rugsėjo 29 d. – 2 350,36 Eur, 2023 m. spalio 29 d. – 2 170,97 Eur, 2023 m. lapkričio 29 d. – 1 988,74 Eur, 2023 m. gruodžio 29 d. – 1 803,62 Eur, 2024 m. sausio 29 d. – 1 615,57 Eur, 2024 m. vasario 29 d. – 1 424,55 Eur, 2024 m. kovo 29 d. – 1 230,50 Eur, 2024 m. balandžio 29 d. – 1 033,38 Eur, 2024 m. gegužės 29 d. – 833,14 Eur, 2024 m. birželio 29 d. – 629,73 Eur, 2024 m. liepos 29 d. – 423,10 Eur, 2024 m. rugpjūčio 29 d. – 213,17 Eur; iš viso ne daugiau kaip 3 222,35 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. iki 2024 m. rugpjūčio 29 d.), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (8 486,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 352,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovės T. S. (G.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 137,50 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.