- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- e2A-1533-945/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00067-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- PlusPlus Capital AS
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės PlusPlus Capital AS, atsakovo R. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė PlusPlus Capital AS (toliau – ieškovė) prašė teismo priteisti iš atsakovo R. B. (toliau – atsakovas) 3 710,78 Eur negrąžinto kredito, 354,70 Eur negrąžintų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 1 172,86 Eur negautų pajamų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas ir AS Citadele banka Lietuvos filialas 2018 m. gruodžio 21 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. VKA-2018-55329 (toliau – Sutartis), kuria AS Citadele banka Lietuvos filialas atsakovui suteikė kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą sumą, mokėdamas pastovias mėnesio įmokas, palūkanas, vykdyti kitas Sutartyje numatytas prievoles. Atsakovas tinkamai neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl 2020 m. rugpjūčio 11 d. AS Citadele banka Lietuvos filialas nutraukė Sutartį. Reikalavimo perleidimo sutartimis AS Citadele banka Lietuvos filialas perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui, o PlusPlus Baltic OU – ieškovei. Skola ieškovei perleista 2020 m. spalio 16 d. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą (cesiją) atsakovas buvo informuotas, išsiunčiant jam pranešimą registruotu laišku. Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo dieną negrąžinto kredito likutis sudarė 3 710,78 Eur. Pagal Sutarties sąlygas už suteiktą kreditą atsakovas įsipareigojo mokėti 17,90 proc. dydžio mokėjimo palūkanas, apskaičiuotas nuo negrąžintos kredito sumos už laikotarpį nuo kredito suteikimo iki visiško jo grąžinimo. Pagal pradinio kreditoriaus pateiktus duomenis, Sutarties nutraukimo dieną atsakovo nesumokėtų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dalis sudarė 354,70 Eur. Atsakovas įsipareigojo visą jam suteiktą kredito sumą grąžinti iki 2023 m. gruodžio 20 d. Iki šios dienos pradinis kreditorius, kurio teisių perėmėja yra ieškovė, pagrįstai tikėjosi kas mėnesį atgauti dalį negrąžinto kredito, nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas mokėjimo palūkanas. Už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d. (Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), atsakovas, jeigu Sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir būtų buvusi vykdoma tinkamai, būtų sumokėjęs kreditoriui papildomai 1 172,86 Eur palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų Sutartis buvo nutraukta ir kreditorius šių iš anksto suplanuotų ir numatytų gauti pajamų negavo, ši suma ieškovei priteistina kaip nuostoliai negautų pajamų forma.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė teismo atmesti ieškinio reikalavimą dėl 1 172,86 Eur žalos (negautų pajamų) atlyginimo priteisimo, dėl kitų ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra, priteisus iš atsakovo skolą ir palūkanas, išdėstyti sprendimo vykdymą 36 mėnesiams, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, procesines palūkanas sumokant kartu su paskutine įmoka. Atsakovas nurodė, kad jis sutinka su ieškinio reikalavimais dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tačiau šiuo metu negali sumokėti skolos dėl sunkios turtinės padėties. Atsakovas nesutiko su ieškinio reikalavimu priteisti iš atsakovo 1 172,86 Eur dydžio žalos atlyginimą, teigdamas, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, ji piktnaudžiauja savo, kaip kreditorės, teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu patenkino ieškinį, priteisė ieškovei iš atsakovo 3 710,78 Eur negrąžinto kredito, 354,70 Eur negrąžintų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 1 172,86 Eur negautų pajamų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 6 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, 156 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteistą 5 238,34 Eur įsiskolinimą ir 156 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą išdėstė dvylikai mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant kiekvieną mėnesį po 449,53 Eur iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
5. Teismas nustatė, kad reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo dieną negrąžinto kredito pagal Sutartį likutis buvo 3 710,78 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove ir/ar pradiniu kreditoriumi visiškai atsiskaitė, pats atsakovas skolos neginčija, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 3 710,78 Eur negrąžinto kredito. Teismas pažymėjo, kad Sutartimi atsakovas ir pradinis kreditorius susitarė dėl atsakovo mokėtinų 17,90 proc. dydžio metinių palūkanų, palūkanų mokėjimas buvo išdėstytas pagal mokėjimo planą mokėtinomis įmokomis. Šalims susitarus dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, kurių paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais, teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl 354,70 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, apskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo, priteisimo. Teismas, nurodęs, kad, skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties Sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti Sutarčiai esant tinkamai vykdomai, ieškovei iš atsakovo priteisė 1 172,86 Eur negautas pajamas.
6. Teismas, įvertinęs šalių interesus, aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, priteistos sumos dydį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimu priteistos sumos mokėjimą dvylikos mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį ieškovei mokant priteistą skolą. Teismo vertinimu, tai nepažeis ieškovės interesų, bus užtikrinta šalių interesų pusiausvyra, o atsakovui tokiu būdu suteikiama galimybė sumokėti skolą dalimis. Teismas pažymėjo, kad atsakovo vardu nėra registruota transporto priemonių, aplinkybę apie atsakovo finansinius įsipareigojimus ir jų dydį patvirtina UAB „Bendras finansavimas“ 2020 m. spalio 21 d. pranešimas, „Julianus Inkaso“ priminimas dėl mokėjimo, UAB „Gelvora“ pranešimas dėl skolos likučio, UAB „Legal Balance“ 2021 m. sausio 28 d. raštas Nr. SD21/00017 dėl turimų įsipareigojimų. Teismas nurodė, kad, atsakovo teigimu, jis ieško antro darbo, o tai leidžia daryti išvadą, jog jo turtinė padėtis pagerės.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą ir atmesti atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, vertindamas atsakovo pateiktus duomenis, pagrindžiančius jo finansinę padėtį, nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja išimtinis atvejis išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dvylikos mėnesių laikotarpiui. Atsakovo pajamas sudaro vidutiniškai 900 Eur atskaičius mokesčius. Atsakovas turi vykdytinų prievolių kitiems kreditoriams, kurios teismo sprendimo vykdymo laikotarpiu nebus atidėtos ar sustabdytos, todėl teismo sprendimo vykdymas nustatyta tvarka nėra įmanomas ir nebus realiai įvykdytas. Atsakovo turtinė padėtis negali būti pripažįstama sunkia, nes atsakovas turi nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija atsakovo turimus finansinius įsipareigojimus visiems kreditoriams. Įsiskolinimus kreditoriams lėmė ne objektyvios priežastys, o paties atsakovo neatsakingas skolinimasis, byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų ėmęsis priemonių savo turtinei padėčiai pagerinti. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas pažeistų ieškovės, kaip kreditorės, interesus, šalių interesų pusiausvyrą, galbūt dar labiau apsunkintų skolos išieškojimą iš atsakovo. Sprendimo vykdymo atidėjimo laikotarpiu kiti kreditoriai gali paprašyti antstolį priverstine tvarka realizuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Dėl to gali susidaryti situacija, kad, pasibaigus atidėjimo laikotarpiui, atsakovas nebeturės nekilnojamojo turto. Aplinkybė, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, nesudaro pakankamo pagrindo taikyti išimtį iš bendros teismų sprendimų vykdymo tvarkos.
8. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo dalį dėl 1 172,86 Eur negautų pajamų, 240 Eur skolos dalies ir teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, klausimą išspręsti iš esmės – sumažinti priteistą 3 710,78 Eur skolos sumą, priteisti ieškovei iš atsakovo 3 470,78 Eur skolą, atmesti ieškinio reikalavimą dėl 1 172,86 Eur negautų pajamų priteisimo, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 36 mėnesiams, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, procesines palūkanas sumokant kartu su paskutine įmoka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Nors atsakovas sutiko su skola, tačiau su tripliku pateikė įrodymus, kad ieškovei sumokėjo 45 Eur. Teismas neatsižvelgė į šiuos mokėjimus ir skolos sumos nesumažino atsakovo padengta 45 Eur dydžio suma. Ieškovė nepatikslino savo ieškinio reikalavimų, nepareiškė, kad atsisako ieškinio dalies dėl 45 Eur skolos. Atsakovas ir toliau pagal galimybes dengė įsiskolinimą: 2021 m. gegužės 9 d. pervedė 45 Eur, o 2021 m. birželio 30 d. – 150 Eur. Taigi nuo civilinės bylos iškėlimo atsakovas iš viso yra sumokėjęs 240 Eur.
2.2. Teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas ir priteisė iš atsakovo ieškovei negautas pajamas (žalą), nors ieškovė, kaip naujoji kreditorė, negalėjo patirti tokios žalos. Teismas nepasisakė dėl to, ar egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, tik formaliai pacitavo teismų praktiką. Pirminis kreditorius AS Citadele banka Lietuvos filialas nereiškė atsakovui pretenzijų dėl negautų pajamų anksčiau laiko nutraukus sutartį. Ieškovė negalėjo patirti žalos, kadangi ji nesudarė su atsakovu Sutarties, nesitarė dėl palūkanų, taigi ir negalėjo tikėtis jų gauti. Ieškovė, sudarydama su AS Citadele banka Lietuvos filialu reikalavimo perleidimo sutartį, suprato, kad perima reikalavimą tik į atsakovo skolą ir netesybas. Be to, pirminis kreditorius AS Citadele banka Lietuvos filialas nutraukė Sutartį laisva valia, suprasdamas, kad negaus iš atsakovo palūkanų, kurias būtų gavęs, jeigu atsakovas būtų įvykdęs Sutartį. Neteisėti atsakovo veiksmai egzistuotų tik tokiu atveju, jeigu atsakovas pats būtų nutraukęs Sutartį. Atsakovas Sutarties nevykdė ne tyčia, o dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties.
2.3. Teismas neįvertino, kad atsakovas per 12 mėnesių laikotarpį nesugebės padengti visos priteistos sumos ir mokėti kas mėnesį po 449,53 Eur, kadangi atsakovas turi kitų skolų už 21 244,97 Eur. Atsakovo darbo užmokestis siekia apie 900 Eur, jis neturi santaupų, ieškosi antro darbo ar kitokio pobūdžio papildomų pajamų. Atsakovui nepajėgiant dengti įsiskolinimo ir mokėti po 449,53 Eur per mėnesį, ieškovė kreipsis į antstolį, dėl ko mokėtina suma padidės dėl vykdymo išlaidų. Atsakovui netekus gyvenamosios vietos, jis bus priverstas darbo užmokestį skirti nuomos mokesčiui, vietoje to, kad dengtų kreditorinius įsipareigojimus. Skolos išdėstymas 36 mėnesių laikotarpiui nepažeistų ieškovės interesų, nes per visą 36 mėnesių laikotarpį atsakovas ieškovei taip pat privalėtų mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Ieškovė patvirtina, kad iš atsakovo yra gavusi šias įmokas: 2020 m. gruodžio 13 d. – 15 Eur, 2021 m. sausio 10 d. – 15 Eur, 2021 m. vasario 19 d. – 15 Eur, 2021 m. gegužės 9 d. – 45 Eur, 2021 m. birželio 30 d. – 150 Eur.
3.2. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovei buvo perleistos visos iš sutarčių kylančios teisės, įskaitant ir teisę tikėtis atgauti sutartyse sulygtas mokėjimo palūkanas, negautas pajamas, delspinigius. Atsakovas, pasirašydamas Sutartį, prisiėmė įsipareigojimą mokėti 17,90 proc. dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos. Atsakovas neginčijo sudarytos Sutarties, nereiškė reikalavimo dėl jos sąlygų pakeitimo, Sutartis sudaryta laisva valia, todėl darytina išvada, kad šalys susitarė dėl palūkanų skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Aplinkybė, kad Sutartis buvo nutraukta, nepanaikina atsakovo pareigos atsiskaityti.
3.3. Sutartimi atsakovas įsipareigojo visą suteikto kredito sumą grąžinti iki 2023 m. gruodžio 20 d. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl Sutartis buvo nutraukta. Sudarydamas Sutartį, kreditorius pagrįstai tikėjosi gauti numatyto dydžio palūkanas iki bus grąžintas kreditas, todėl ši suma priteistina kreditoriui kaip nuostolių, pasireiškiančių negautų pajamų forma, atlyginimas.
10. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
4.1. Atsakovas teismo sprendimą galėtų įvykdyti per ilgesnį laikotarpį, tačiau 12 mėnesių laikotarpis nebūtų neprotingas.
4.2. Atsakovo pajamos siekia apie 900 Eur, jo darbo užmokestis sumažėjo dėl šalyje įvesto karantino. Be to, atsakovas ieškosi antro darbo, kad padidintų savo pajamas ir galėtų dalimis atsiskaityti su visais kreditoriais.
4.3. Nors atsakovo įsiskolinimai kitiems kreditoriams sudaro 21 244,97 Eur sumą, tačiau kitos sumos nėra priverstinai vykdomos, teismuose dėl jų priteisimo nėra iškeltų bylų, todėl priverstiniai išieškojimai iš atsakovo turto artimiausiu metu neprasidės.
4.4. Atsakovo buto vertė siekia tik 27 200 Eur, butas yra vieno kambario, nedidelis, kuklus, todėl jo negalima pripažinti itin vertingu. Nors jį pardavus būtų iškart patenkinti ieškovės ir kitų kreditorių reikalavimai, tai pažeistų atsakovo interesus, nes jis liktų be pastogės.
4.5. Atsakovo sunkią turtinę padėtį nulėmė objektyvi priežastis – Lietuvoje įvestas karantinas ir dėl to sumažėjęs atsakovo darbo užmokestis.
4.6. Ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo, todėl ieškovė nenukentės, jeigu atsakovas jai skolą grąžins per ilgesnį, tačiau protingą laikotarpį. Ieškovė ignoruoja faktą, kad jai iš atsakovo priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Jeigu atsakovas nemokės įmokų, ieškovė galės kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikti jį priverstiniam vykdymui.
4.7. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis yra tokia prasta, jog jis negalėtų per protingą laikotarpį įvykdyti teismo sprendimo, taip pat nenustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis ateityje nepagerės, priešingai, pasibaigus karantinui, atsakovo turtinė padėtis pagerės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės ieškiniu pareikštas reikalavimas kildinamas iš vartojimo kredito teisinių santykių. Ieškovė pateikė duomenis apie atsakovui Sutartimi suteiktą vartojimo kreditą ir negrąžintą 3 710,78 Eur jo dalį, todėl pirmosios instancijos teismas negrąžintą kredito sumą priteisė ieškovei iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino ieškovės teisę reikalauti iš atsakovo sutartinių (mokėjimo funkciją atliekančių) palūkanų (354,7 Eur) už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 11 d.). Atsakovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neginčijęs šių ieškinio reikalavimų, apeliaciniame skunde pareiškė reikalavimą sumažinti iš atsakovo ieškovei priteistą skolą, kadangi, atsakovo teigimu, jis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir vėliau ieškovei sumokėjo iš viso 240 Eur sumą. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą patvirtino, kad iš atsakovo yra gavusi šias įmokas: 2020 m. gruodžio 13 d. – 15 Eur, 2021 m. sausio 10 d. – 15 Eur, 2021 m. vasario 19 d. – 15 Eur, 2021 m. gegužės 9 d. – 45 Eur, 2021 m. birželio 30 d. – 150 Eur. Teisėjų kolegija, siekdama išsiaiškinti, ar ieškovė, reikalaudama priteisti iš atsakovo skolą, palūkanas ir negautas pajamas, įskaitė kurią nors dalį atsakovo sumokėtų sumų, 2021 m. spalio 12 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą, pasiūlydama ieškovei pateikti rašytinius paaiškinimus dėl atsakovo jai atliktų mokėjimų. 2021 m. spalio 25 d. ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus, nurodydama, kad atsakovas įsiskolinimo dengimui iš viso yra atlikęs įmokų 640 Eur sumai: 2020 m. gruodžio 13 d. – 15 Eur, 2021 m. sausio 10 d. – 15 Eur, 2021 m. vasario 19 d. – 15 Eur, 2021 m. gegužės 9 d. – 45 Eur, 2021 m. birželio 30 d. – 150 Eur, 2021 m. spalio 12 d. – 400 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovo atliktos įmokos įsiskolinimui dengti pirmiausia buvo paskirstytos ir užskaitytos mokėjimo funkciją atliekančioms palūkanoms (354,70 Eur palūkanos padengtos visiškai), o 285,30 Eur suma užskaityta negrąžinto kredito daliai padengti. Atsakovui įvykdžius dalį ieškinio reikalavimų, ieškovė pareiškė atsisakanti šios ieškinio reikalavimų dalies.
13. Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, ieškinio reikalavimų ieškovas gali atsisakyti bet kurioje proceso stadijoje. Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsisakyti ieškinio ieškovas gali nepriklausomai nuo to, kurios instancijos teisme byla nagrinėjama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-313/2020). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, ieškovei pripažinus dalies reikalavimų įvykdymą ir jų teisės aktų nustatyta tvarka atsisakius, egzistuoja pagrindas nutraukti ieškovės reikalavimo dėl 354,70 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo ir reikalavimo dėl kredito priteisimo dalies dėl 285,30 Eur (640 Eur – 354,70 Eur) sumos nagrinėjimą (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas), kartu patikslinant skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį, panaikinant jos dalį dėl 354,70 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo, o pirmosios instancijos teismo priteistą kredito sumą sumažinant iki 3 425,48 Eur (3 710,78 Eur – 285,30 Eur). Dalies bylos nagrinėjimą nutraukusi, teisėjų kolegija papildomai nepasisako dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su duomenų apie jo sumokėtas įmokas įvertinimu.
14. Ieškiniu ieškovė papildomai reikalavo atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti jai iš atsakovo 1 172,86 Eur nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 11 d.) iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos (2023 m. gruodžio 20 d.), negautų pajamų sumą skaičiuojant pagal Sutartyje įtvirtintą mokėjimo grafiką. Tokį ieškovės reikalavimą pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstu, konstatavęs, kad skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties Sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti Sutarčiai esant tinkamai vykdomai. Atsakovas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad ieškovė negalėjo patirti žalos, kadangi ji nesudarė su atsakovu Sutarties, nesitarė dėl palūkanų, taigi ir negalėjo tikėtis jų gauti, pirminis kreditorius AS Citadele banka Lietuvos filialas nutraukė Sutartį laisva valia, suprasdamas, jog negaus iš atsakovo palūkanų, kurias būtų gavęs, jeigu atsakovas būtų įvykdęs Sutartį, neteisėti atsakovo veiksmai egzistuotų tik tokiu atveju, jeigu atsakovas pats būtų nutraukęs Sutartį. Teisėjų kolegija šiuos atsakovo apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, turėtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
16. Sutarties Specialiojoje dalyje aptarta atsakovo mokama palūkanų suma, suderintas mokėjimų grafikas. Iš kartu su Sutartimi pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad kredito grąžinimo termino pabaiga – 2023 m. gruodžio 20 d. Vadinasi, Sutarties šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi paskolintais pinigais ir kokiais terminais atsakovas privalo sumokėti kredito davėjui (aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, prie Sutarties pateiktame mokėjimo grafike nurodytos mokėjimo (pelno) palūkanos už laikotarpį po Sutarties nutraukimo skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai pripažintos ieškovės negautomis pajamomis. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad Sutartis buvo sudaryta ne tarp ieškovės ir atsakovo, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.
17. Ieškovė su ieškiniu pateikė išrašą iš AS Citadele banka Lietuvos filialo (kredito davėjo) ir PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo 2020 m. spalio 15 d. sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 20201015-01FA, kurios 1.3 punkte nurodyta, kad naujajam kreditoriui pagal šią sutartį perleidžiamos reikalavimo teisės skolininkų atžvilgiu neapsiriboja sutarties 1 priede nurodytomis reikalavimų sumomis – šia sutartimi pradinis kreditorius perleidžia naujajam kreditoriui teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininkų tokia suma ir apimtimi, kiek tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos teisės aktai bei reikalavimus pagrindžiantys dokumentai (pavyzdžiui, nors sutarties 1 priede yra nurodoma tam tikra skolos, į kurią perleidžiama reikalavimo teisė, bendra suma, šia suma naujajam kreditoriui perleidžiama reikalavimo teisė reikalauti palūkanų, delspinigių, vykdymo išlaidų, negautų pajamų ir pan. apmokėjimo neapsiriboja). Ieškovė taip pat yra pateikusi išrašą iš 2019 m. sausio 7 d. PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo ir ieškovės sudarytos Perleidimo sutarties, kurios 2.1 punkte numatyta, kad PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas kartas nuo karto perleidžia ieškovei reikalavimus, o nuo nuosavybės teisės į reikalavimus perleidimo momento visi reikalavimai ir susijusios perleidėjo teisės, atsirandantys iš atitinkamų kredito sutarčių (įskaitant, bet neapsiribojant įkaitais, visais esamais ir galimais būsimais reikalavimais dėl piniginio reikalavimo teisės sumokėti pagrindinę sumą, palūkanas, baudas ir bet kokius kitus mokėjimus) pripažįstamos perleidėjo automatiškai perduotomis perėmėjui. Įvertinus nurodytas reikalavimo teisių perleidimo sutarčių nuostatas, kuriomis ieškovei buvo perleistos visos iš Sutarties kylančios teisės, tarp jų ir teisę reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl Sutarties neįvykdymo, nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovė, sudarydama reikalavimo perleidimo sutartį, suprato, kad perima reikalavimą tik į atsakovo skolą ir netesybas, todėl negalėjo tikėtis gauti nieko kito.
18. Atsakovas, be kita ko, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirminis kreditorius AS Citadele banka Lietuvos filialas nutraukė Sutartį laisva valia, todėl negali būti konstatuoti neteisėti atsakovo veiksmai. Byloje nėra ginčo, kad Sutartis buvo nutraukta 2020 m. rugpjūčio 11 d., atsakovui nevykdant Sutarties sąlygų (nemokant įmokų pagal įmokų mokėjimo grafiką). Aplinkybę, kad atsakovas nevykdė įsipareigojimų pradiniam kreditoriui, patvirtina 2020 m. gegužės 19 d. įspėjimas atsakovui, kuriuo jis informuojamas, kad nevykdo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, 2020 m. gegužės 16 d. yra skolingas 340,74 Eur, nurodytų įsipareigojimų nevykdymas yra pagrindas vienašališkai nutraukti Sutartį. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sutartis buvo nutraukta būtent dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir dėl to reikalavimo teisę perėmusi ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas, kurios būtų gautos atsakovui tinkamai vykdant Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
19. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Nagrinėjamu atveju nuostoliai negautų pajamų forma ieškovei priteisti už laikotarpį iki Sutarties termino pabaigos – 2023 m. gruodžio 20 d., nors egzistuoja galimybė, kad kredito suma bus grąžinta anksčiau ir, vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, išnyks ieškovės teisėtas lūkestis gauti iš atsakovo palūkanas už naudojimąsi kredito suma. Dėl to tenkinant ieškovės reikalavimą dėl civilinės atsakomybės taikymo, absoliučia suma ieškovei gali būti priteistos tik pagal Sutartyje nurodytą grafiką mokėtinos palūkanos už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos, o už vėlesnį laikotarpį priteisiamos sutartinės palūkanos (17,9 proc.), skaičiuojamos nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, bet ne ilgiau nei iki visiško kredito grąžinimo dienos.
20. Kadangi apeliacinės instancijos teismo nutartis priimama 2021 m. gruodžio 7 d., nėra pagrindo absoliučia suma priteisti už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 8 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. (12 dienų) apskaičiuotą Sutartyje pateikto grafiko 36 eilutėje nurodytos 34,18 Eur palūkanų įmokos dalį, apskaičiuotą Sutarties bendrosios dalies 4.1 punkte nustatyta tvarka – 13,67 Eur (34,18 Eur ÷30 d. × 12 d.), o taip pat visas vėlesnes palūkanų įmokas, iš viso 450 Eur (13,67 Eur + 33,04 Eur + 31,88 Eur + 30,71 Eur + 29,52 Eur + 28,31 Eur + 27,09 Eur + 25,85 Eur + 24,58 Eur + 23,30 Eur + 22 Eur + 20,68 Eur + 19,34 Eur + 17,98 Eur + 16,60 Eur + 15,20 Eur + 13,78 Eur + 12,33 Eur + 10,88 Eur + 9,39 Eur + 7,88 Eur + 6,35 Eur + 4,80 Eur + 3,22 Eur + 1,62 Eur). Nurodyta aplinkybė pripažįstama pagrindu absoliučia suma priteistą nuostolių (negautų pajamų) sumą mažinti iki 722,86 Eur (1 172,86 Eur – 450 Eur), kartu priteisiant ieškovei iš atsakovo 17,9 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 8 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 20 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. gruodžio 8 d. – 2 291,25 Eur, nuo 2021 m. gruodžio 20 d. – 2 214,95 Eur, nuo 2022 m. sausio 20 d. – 2 137,51 Eur, nuo 2022 m. vasario 20 d. – 2 058,91 Eur, nuo 2022 m. kovo 20 d. – 1 979,14 Eur, nuo 2022 m. balandžio 20 d. – 1 898,18 Eur, nuo 2022 m. gegužės 20 d. – 1 816,01 Eur, nuo 2022 m. birželio 20 d. – 1 732,62 Eur, nuo 2022 m. liepos 20 d. – 1 647,98 Eur, nuo 2022 m. rugpjūčio 20 d. – 1 562,08 Eur, nuo 2022 m. rugsėjo 20 d. – 1 474,90 Eur, nuo 2022 m. spalio 20 d. – 1 386,42 Eur, nuo 2022 m. lapkričio 20 d. – 1 296,62 Eur, nuo 2022 m. gruodžio 20 d. – 1 205,48 Eur, nuo 2023 m. sausio 20 d. – 1 112,98 Eur, nuo 2023 m. vasario 20 d. – 1 019,10 Eur, nuo 2023 m. kovo 20 d. – 923,82 Eur, nuo 2023 m. balandžio 20 d. – 827,12 Eur, nuo 2023 m. gegužės 20 d. – 728,98 Eur, nuo 2023 m. birželio 20 d. – 629,37 Eur, nuo 2023 m. liepos 20 d. – 528,28 Eur, nuo 2023 m. rugpjūčio 20 d. – 425,68 Eur, nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. – 321,55 Eur, nuo 2023 m. spalio 20 d. – 215,87 Eur, nuo 2023 m. lapkričio 20 d. – 108,61 Eur).
21. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė pirmosios instancijos teismo išdėstyti sprendimo įvykdymą 36 mėnesiams, prašymą motyvuodamas sunkia turtine padėtimi. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą tenkino iš dalies, sprendimo įvykdymą išdėstydamas 12 mėnesių. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka abi šalys.
22. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Taip pat teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
23. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai.
24. Tai, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, jog sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, ne kartą yra akcentavęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1064-943/2018; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-477-302/2019; 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-236/2020).
25. Vertindama apeliacinių skundų pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas iš esmės neneigia savo įsipareigojimų ir siekia atsiskaityti su ieškove (tą jis įrodė dalies skolos sumokėjimu bylos nagrinėjimo metu), tačiau teigia, jog dėl sunkios turtinės padėties negalintis įvykdyti prievolės ieškovei visa apimtimi iš karto ar per pirmosios instancijos teismo nustatytus 12 mėnesių, tačiau galintis įvykdyti prievolę dalimis per 36 mėnesius. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių, atsakovas kitiems kreditoriams yra skolingas 21 244,97 Eur sumą, jam nuosavybės teise priklauso butas, atsakovo darbo užmokestis yra apie 900 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ji yra pakankamai sunki, todėl yra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą, tačiau ne tokia apimtimi, kokia prašė atsakovas. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovo turtinė padėtis negali būti pripažinta sunkia, nes ją lėmė atsakovo neatsakingas skolinimasis, atsakovas turi nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija atsakovo turimus finansinius įsipareigojimus visiems kreditoriams. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo įsipareigojimų kreditoriams atsiradimo aplinkybės nepaneigia jo sunkios turtinės padėties, o vienintelio atsakovo turimo turto pardavimas skoloms padengti jo turtinės padėties nepagerintų.
26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia jam ieškovei priteistą skolos sumą sumokėti greičiau nei per 36 mėn. laikotarpį, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 12 mėn. terminą sprendimui įvykdyti, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgusi į aplinkybę, kad atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, gali imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti, tuo labiau, jog pats atsakovas pirmosios instancijos teisme tvirtino ketinantis ieškotis papildomo darbo. Įvertinusi aplinkybę, kad nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo praėjo 6 mėnesiai, teisėjų kolegija mano, jog atsakovas šį ketinimą turėtų būti įgyvendinęs, priešingu atveju, būtų galima abejoti atsakovo išsakytų teiginių apie ketinimus pagerinti savo turtinę padėtį ir atsiskaityti su ieškove pagrįstumu. Sprendimo įvykdymo išdėstymas pagal atsakovo siūlomą variantą neužtikrintų šalių interesų pusiausvyros, suteiktų atsakovui nepagrįstą pranašumą prieš ieškovę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo prašymą tenkino tik iš dalies. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą pripažino, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas 12 mėn. terminas sprendimui įvykdyti yra protingas, o atsakovo turtinė padėtis nėra tokia prasta, kad jis negalėtų per protingą laikotarpį įvykdyti teismo sprendimo. Dėl to atsakovui dedant pakankamas pastangas jis turi galimybę įvykdyti sprendimą per pirmosios instancijos teismo nustatytą 12 mėn. terminą.
27. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo nesutinkanti su pirmosios instancijos sprendimu jo įvykdymą išdėstyti 12 mėnesių, kadangi sprendimo vykdymo atidėjimo laikotarpiu kiti kreditoriai gali paprašyti antstolį priverstine tvarka realizuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, dėl to gali susidaryti situacija, kad, pasibaigus atidėjimo laikotarpiui, atsakovas nebeturės nekilnojamojo turto. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad ieškovė nepateikė įrodymų apeliacinio skundo argumentui, jog kiti atsakovo kreditoriai yra kreipęsi į antstolį dėl skolų išieškojimo, o šis yra pradėjęs išieškojimo iš atsakovo turimo nekilnojamojo turto procedūras, pagrįsti, su tuo susijusius ieškovės apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip deklaratyvius ir neįrodytus. Be to, ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, nepateikė konkrečių duomenų, kaip sprendimo įvykdymo išdėstymas pažeis jos interesus, kokių konkrečių nepatogumų ji dėl to patirs. Dėl to ieškovės argumentai neteikia pagrindo daryti išvadą, kad dėl kokių nors priežasčių sprendimo įvykdymo išdėstymas, ypač įvertinus aplinkybę, jog atsakovo prašymas patenkintas tik iš dalies, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, neproporcingai pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus.
28. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovei iš atsakovo buvo priteista 3 425,48 Eur kredito suma ir absoliučia suma apskaičiuota 722,86 Eur nuostolių (negautų pajamų suma). Būtent už šias sumas (iš viso 4 148,34 Eur (3 425,48 Eur + 722,86 Eur)) skaičiuojamos ieškovei priteisiamos procesinės palūkanos.
29. Ieškovei atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, keistina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
30. Ieškovė pirmosios instancijos teisme už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėjo iš viso 156 Eur žyminį mokestį. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės atsakovas ieškovei pirmosios instancijos teisme buvo sumokėjęs iš viso 90 Eur sumą (2020 m. gruodžio 13 d. – 15 Eur, 2021 m. sausio 10 d. – 15 Eur, 2021 m. vasario 19 d. – 15 Eur, 2021 m. gegužės 9 d. – 45 Eur).
31. Jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio (priešieškinio), arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio (priešieškinio) dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu byla šioje dalyje nurodytais būdais užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka, grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, arba 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama vėliau (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad iš pirmiau nurodytos teisės normos dispozicijos akivaizdu, jog, bylą užbaigus nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka, žyminis mokestis, sumokėtas pirmosios instancijos teismui, negrąžinamas. Grąžinamas tai teismo instancijai sumokėtas žyminis mokestis, kurioje atsisakoma pareikšto ieškinio ir kuri užbaigia bylos nagrinėjimą nutraukdama bylą. Ypatumas yra tik tas, ar byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios ar vėliau – jau pradėjus bylą nagrinėti iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-629/2013).
33. Ieškovė turėjo galimybę pirmosios instancijos teisme atsisakyti pareikštų ieškinio reikalavimų 90 Eur sumai ir susigrąžinti žyminį mokestį, sumokėtą už iš dalies patenkintus ieškinio reikalavimus. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, dalies ieškinio reikalavimų atsisakius apeliacinės instancijos teisme, ieškovei negali būti grąžintas pirmosios instancijos teisme sumokėtas žyminis mokestis, tačiau iš atsakovo ieškovei priteista 156 Eur bylinėjimosi išlaidų suma sumažintina iki 154 Eur (90 Eur × 3 proc. × 75 proc. = 2 Eur). Kitos sumos (iš viso 550 Eur) ieškovo buvo sumokėtos jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme, todėl ieškovė neturėjo galimybės atsisakyti šios ieškinio reikalavimų dalies ir įgyti teisę į žyminio mokesčio grąžinimą, todėl su tuo susijusios bylinėjimosi išlaidos turi tekti atsakovui.
34. Iš dalies patenkinus atsakovo prašymą dėl iš jo priteistų sumų mokėjimo išdėstymo, ieškovas 4 148,34 Eur įsiskolinimą ir 154 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumas, iš viso 4 302,34 Eur (4 148,34 Eur + 154 Eur), įpareigojamas sumokėti per 12 mėnesių nuo šios nutarties įsiteisėjimo, pirmus 11 mėnesių mokant po 358,53 Eur, dvyliktą mėnesį mokant 358,51 Eur. Kaip periodines išmokas skaičiuojamas nuostolių (negautų pajamų) sumas atsakovas privalo mokėti nutarties 20 punkte nustatyta tvarka.
35. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė už apeliacinį skundą, kuriuo skundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas atsakovo prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą, sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Pažymėtina, kad, ginčijant teismų sprendimų dalis dėl procesinių klausimų išsprendimo, žyminis mokestis nemokamas (CPK 80 straipsnio 1, 4 dalys, 321 straipsnio 3 dalis). Kadangi ieškovė sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundą, nors šis nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, ieškovei grąžinamas už apeliacinį skundą sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
36. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme klausimą, nustatyta, kad ieškovė neturėjo bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (žyminis mokestis yra grąžinamas), o atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 32 Eur žyminį mokestį. Pripažinus, kad atsakovo apeliacinis skundas yra pagrįstas dėl 90 Eur sumos, kurią jis buvo sumokėjęs iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme, darytina išvada, jog atsakovo apeliacinis skundas patenkintas 6 proc. ir iš ieškovės atsakovui priteisiamas 2 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliaciniame procese (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Ieškovei PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806, iš atsakovo R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), priteisti 3 425,48 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus dvidešimt penkis eurus 48 ct) negrąžinto kredito, 722,86 Eur (septynis šimtų dvidešimt du eurus 86 ct) nuostolių (negautų pajamų) už laikotarpį iki 2021 m. gruodžio 7 d., 17,9 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 8 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2023 m. gruodžio 20 d. nuo pagal 2018 m. gruodžio 21 d. vartojimo kredito sutartį Nr. VKA-2018-55329 konkretų mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. gruodžio 8 d. – 2 291,25 Eur, nuo 2021 m. gruodžio 20 d. – 2 214,95 Eur, nuo 2022 m. sausio 20 d. – 2 137,51 Eur, nuo 2022 m. vasario 20 d. – 2 058,91 Eur, nuo 2022 m. kovo 20 d. – 1 979,14 Eur, nuo 2022 m. balandžio 20 d. – 1 898,18 Eur, nuo 2022 m. gegužės 20 d. – 1 816,01 Eur, nuo 2022 m. birželio 20 d. – 1 732,62 Eur, nuo 2022 m. liepos 20 d. – 1 647,98 Eur, nuo 2022 m. rugpjūčio 20 d. – 1 562,08 Eur, nuo 2022 m. rugsėjo 20 d. – 1 474,90 Eur, nuo 2022 m. spalio 20 d. – 1 386,42 Eur, nuo 2022 m. lapkričio 20 d. – 1 296,62 Eur, nuo 2022 m. gruodžio 20 d. – 1 205,48 Eur, nuo 2023 m. sausio 20 d. – 1 112,98 Eur, nuo 2023 m. vasario 20 d. – 1 019,10 Eur, nuo 2023 m. kovo 20 d. – 923,82 Eur, nuo 2023 m. balandžio 20 d. – 827,12 Eur, nuo 2023 m. gegužės 20 d. – 728,98 Eur, nuo 2023 m. birželio 20 d. – 629,37 Eur, nuo 2023 m. liepos 20 d. – 528,28 Eur, nuo 2023 m. rugpjūčio 20 d. – 425,68 Eur, nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. – 321,55 Eur, nuo 2023 m. spalio 20 d. – 215,87 Eur, nuo 2023 m. lapkričio 20 d. – 108,61 Eur), 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (4 148,34 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 6 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, 154 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priimti ieškovės atsisakymą ieškinio reikalavimų dėl 285,30 Eur kredito sumos ir 354,70 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo dalį dėl šių sumų priteisimo ir nurodytų reikalavimų nagrinėjimą nutraukti.
Iš atsakovo R. B. priteistų 4 148,34 Eur įsiskolinimo ir 154 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumų mokėjimą išdėstyti 12 (dvylikai) mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pirmus vienuolika mėnesių mokant po 358,53 Eur iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, dvyliktą mėnesį mokant 358,51 Eur.“
Grąžinti ieškovei PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806, 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. birželio 28 d. mokėjimo nurodymu.
Priteisti atsakovui R. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš ieškovės PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806, 2 Eur (dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliaciniame procese.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.