- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- e2A-1675-565/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00512-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- AB „NEO Finance“
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Bujokaitės ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovei A. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės A. B. 903,70 Eur negrąžintą vartojimo kreditą; 59,88 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 2 d.); 20 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (903,70 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. sausio 29 d.); 216,00 Eur tarpininkavimo mokestį; 15,76 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. spalio 1 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 2 d.); 20 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (903,70 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos; 5 proc. metines procesines palūkanas; bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2020 m. gegužės 29 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovei suteikė 2 000 Eur vartojimo kreditą 20 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą, sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Atsakovė liko skolinga ieškovei 903,70 Eur vartojimo kredito. Atsakovei laiku nemokant mėnesinių įmokų, ieškovė nuo 2021 m. vasario 2 d. vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį.
3. Atsakovė A. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 903,70 Eur negrąžintą vartojimo kreditą, 59,88 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 2 d.), 86,40 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 199,40 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
4.1. byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamas 903,70 Eur negrąžintas vartojimo kreditas bei 59,88 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2021 m. vasario 2 d.;
Šalies argumentai
4.2. ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius) ir kompensacines palūkanas, neįvardijo konkrečios negautų pajamų ir kompensacinių palūkanų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė;
4.3. vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų Nr. K771679639 5.4 punkte nurodyta, kad, kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma. Sutarties 5.11 punkte nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant tarpininkavimo mokestį), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, reiškia papildomo mokesčio taikymą už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, kas pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo tenkino iš dalies ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 86,40 Eur tarpininkavimo mokestį;
Žemesnės instancijos teismas
4.4. pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Kadangi iš atsakovės ieškovės naudai teismas priteisė 86,40 Eur tarpininkavimo mokestį, teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 15,76 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas bei 20 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (903,70 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos;
4.5. teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį patenkinęs iš dalies, t. y. 87,84 proc., teismas ieškovei iš atsakovės taip pat priteisė 199,40 Eur (227 Eur x 87,84 proc.) ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Ieškovė AB „NEO Finance“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą už akių: dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, ir priteisti ieškovei iš atsakovės 20 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (903,70 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-01-29); dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovės 227 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti ieškovei iš atsakovės 75 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
5.1. be suteikto vartojimo kredito sumos grąžinimo, atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei mokėjimo (pelno) palūkanas;
5.2. skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma;
5.3. vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 368,20 Eur, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų realumo. Ieškovė reikalavo priteisti 20 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 903,70 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-01-29). Ieškovė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą vartojimo kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip ieškovės negautų pajamų, atlyginimo. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta palūkanų suma, kurią atsakovė turi sumokėti iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Atsakovei sutartį vykdant tinkamai, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė sumokės visą palūkanų sumą bei pagrįstai tikėjosi gauti šias mokėjimo (pelno) palūkanas;
5.4. nustačius, jog ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteistinos visos jos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 227 Eur.
6. Atsakovė A. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovė A. B. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K771679639 (toliau – ir Kredito sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 2 000 Eur vartojimo kreditą 20 mėnesių terminui su 20 proc. metinėmis mokėjimo (pelno) palūkanomis, o atsakovė įsipareigojo periodinėmis įmokomis grąžinti suteiktą kreditą ir mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas. Atsakovė šių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė 2021 m. sausio 27 d. pranešimu vienašališkai nuo 2021 m. vasario 2 d. nutraukė Kredito sutartį.
11. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, atsakovei nevykdant Kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų ir ieškovei nutraukus su atsakove sudarytą Kredito sutartį prieš terminą, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas, kurias sudaro pagal Kredito sutartį mokėtinos pelno palūkanos (už laikotarpį, kai Kredito sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta).
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodyta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
13. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
15. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys Kredito sutartyje susitarė dėl atsakovės ieškovei mokėtinų 20 proc. metinių mokėjimo (pelno) palūkanų už suteiktą vartojimo kredito sumą, kurių mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal Refinansavimo pasiūlyme nurodytą dalinių įmokų mokėjimo ir paskirstymo tvarką (grafiką). Ieškovė nurodė, jog Kredito sutartį su atsakove sudarė 2020 m. gegužės 29 d. Kredito sutartyje numatyta, jog Kredito sutarties trukmė yra 20 mėnesių, taigi vartojimo kredito grąžinimo terminas yra 2022 m. sausio 29 d. Aptariamu atveju ieškovė už sutartą mokestį (368,20 Eur palūkanas) suteikė atsakovei vartojimo kreditą ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (pagal Kredito sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) 2021 m. vasario 2 d. nutraukė Kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo Kredito sutarties vykdymo atveju.
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal Kredito sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai Kredito sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Atlikus byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuojama, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.
17. Apeliantė prašo priteisti 20 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (903,70 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. sausio 29 d.). Toks ieškovės negautų pajamų skaičiavimas yra ydingas, kadangi Kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Skaičiuojant palūkanas nuo visos kredito sumos, per visą laikotarpį gautųsi didesnė suma, nei ieškovė tikėjosi gauti pagal Kredito sutartį, ir tai sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.
18. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos, kurią sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos, sumažinimą, Pažymėtina, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 3.6.3 punkte taip pat buvo numatyta, kad kredito gavėjas turi teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino ir pasinaudoti teise į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą.
19. Dėl šios priežasties negautos pajamos turi būti skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, kaip nurodo ieškovė, bet nuo per konkretų mėnesį nepadengto kredito likučio sumos. Visos šios sumos yra aiškiai nurodytos Refinansavimo pasiūlyme pateiktoje dalinių įmokų mokėjimo ir paskirstymo tvarkoje (grafike).
20. Ieškovė nuo Kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 2 d.) iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. sausio 29 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 20 proc. metines (pelno) palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos (pradedant skaičiuoti nuo sumos, esančios tarp 8-9 grafiko eilučių), tačiau nuo ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2021 m. vasario 2 d. – 1 107,85 Eur; nuo 2021 m. vasario 28 d. – 1 278,29 Eur; nuo 2021 m. kovo 29 d. – 1 181,18 Eur; nuo 2021 m. balandžio 29 d. – 1 082,45 Eur; nuo 2021 m. gegužės 29 d. – 982,08 Eur; nuo 2021 m. birželio 29 d. – 880,03 Eur; nuo 2021 m. liepos 29 d. – 776,28 Eur; nuo 2021 m. rugpjūčio 29 d. – 670,80 Eur; nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. – 563,57 Eur; nuo 2021 m. spalio 29 d. – 454,55 Eur; nuo 2021 m. lapkričio 29 d. – 343,71 Eur; nuo 2021 m. gruodžio 29 d. – 231,02 Eur; nuo 2022 m. sausio 29 d. – 116,45 Eur). Taigi, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), skaičiuojamas nuo Kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. sausio 29 d.) nuo pagal Kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti aukščiau šioje nutartyje nurodyto vartojimo kredito likučio (skaičiavimo principas: negrąžintas kredito likutis Eur x 20 proc. / 100 proc. / 12 mėnesių, kadangi palūkanų norma yra lygi pasirinktai metinių palūkanų normai, padalytai iš 12 mėnesių). Tokiu būdu atsakovei išlieka teisė pasinaudoti VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise grąžinti kreditą anksčiau termino.
21. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui, nutraukusiam sutartį, teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo (negautų pelno palūkanų forma), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, papildomai priteisiant ieškovei iš atsakovės negautas pajamas, skaičiuojamas pagal aukščiau šioje nutartyje nurodytą tvarką (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
23. Ieškovė apeliaciniu skundu taip pat prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, jog ieškovė pirmosios instancijos teismui buvo pareiškusi turtinius reikalavimus, nurodydama, jog jie reiškiami bendrai 1 195,34 Eur sumai, tačiau reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių), konkrečia suma neįvertino – negautas pajamas prašė priteisti procentine išraiška. Taigi šis ieškovės reikalavimas neįtakojo patenkintų / atmestų reikalavimų skaičiavimo proporcijos, todėl nėra pagrindo šioje dalyje tenkinti apeliacinio skundo ir keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų ir šias išlaidas perskirstyti.
24. Ieškovė pateikė įrodymus, jog už apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį bei patyrė 200 Eur išlaidas už advokato pagalbą, rengiant apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas iš esmės patenkintas, ieškovei (apeliantei) iš atsakovės priteisiamos 275 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei AB „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovės A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 903,70 Eur negrąžintą kreditą; 59,88 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. gegužės 29 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 2 d.); 86,40 Eur tarpininkavimo mokestį; 20 proc. metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 29 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2020 m. gegužės 29 d. vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. sausio 29 d.), nuo pagal 2020 m. gegužės 29 d. vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (t. y. nuo 2021 m. vasario 2 d. – 1 107,85 Eur; nuo 2021 m. vasario 28 d. – 1 278,29 Eur; nuo 2021 m. kovo 29 d. – 1 181,18 Eur; nuo 2021 m. balandžio 29 d. – 1 082,45 Eur; nuo 2021 m. gegužės 29 d. – 982,08 Eur; nuo 2021 m. birželio 29 d. – 880,03 Eur; nuo 2021 m. liepos 29 d. – 776,28 Eur; nuo 2021 m. rugpjūčio 29 d. – 670,80 Eur; nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. – 563,57 Eur; nuo 2021 m. spalio 29 d. – 454,55 Eur; nuo 2021 m. lapkričio 29 d. – 343,71 Eur; nuo 2021 m. gruodžio 29 d. – 231,02 Eur; nuo 2022 m. sausio 29 d. – 116,45 Eur); 5 proc. metines palūkanas už priteistą 1 049,98 Eur sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. vasario 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 199,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovei AB „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovės A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 275 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovės patirtas apeliacinės instancijos teisme.