Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nuteistajam M. A., jo gynėjui advokatui Mindaugui Vagoniui (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus ir nuteistojo M. A. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio

apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. S.-D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

G. S.-D. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė.

G. S.-D. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė.

G. S.-D. paskirtos bausmės subendrintos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, t. y. dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

G. S.-D. nuosprendžiu paskirta 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 7 dalimis, t. y. dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, G. S.-D. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 6, 7, 10 punktuose numatytus įpareigojimus ir draudimus: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) būti namuose gyvenamosios vietos adresu nuo 23.30 iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nustatyta, kad realiu bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į G. S.-D. paskirtą bausmę įskaitytinas jos laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. sausio 26 d. 18.55 val. iki 2023 m. sausio 27 d. 15.53 val. (1 para), 1 (vieną) laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant 1 (vienai) arešto parai, taip pat įskaitytina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalis bei minėtame nuosprendyje nurodyti ir į bausmę įskaityti laikotarpiai.

Iš G. S.-D. neišieškotos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

G. S.-D. paskirtos kartomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. 14731669) paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintos; asmens tapatybės kortelė gražinta G. S.-D.

M. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

M. A. nuosprendžiu paskirtą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 29 d. nutartimi nustatyta subendrinta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalis, t. y. dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnės 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies a) punktu, pakeistos į 90 (devyniasdešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę, dalį – 30 (trisdešimt) dienų laisvės atėmimo, ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, M. A. pripažintas recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, M. A. paskirtos 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies – nustatant nedelsiant atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 (dviem) metams, ir paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5, 8, 10 punktuose numatytus įpareigojimus: 1) tęsti darbą (individualią veiklą) ar būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į M. A. paskirtą nedelsiant atliktiną 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaityti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 29 d. nutartimi nustatytos ir atliktos bausmės dalį bei nutartyje nurodytus ir į bausmę įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo M. A. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

M. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Taip pat nuosprendžiu išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Tuo pačiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu nuteistas ir D. D., tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka nėra apskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. M. A. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas už tai, kad jis veikdamas kartu su D. D., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo, gabeno ir siuntė psichotropines medžiagas ir taip jas išplatino, o būtent:

veikdamas kartu su D. D., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, ne anksčiau nei 2023 m. sausio pradžioje, bet ne vėliau kaip 2023 m. (duomenys neskelbtini)g. 223-1, Kaunas, ir paimti maišelį su psichotropine medžiaga – 1,672 g amfetamino – ir su buteliuku, kurio viduje buvo psichotropinė medžiaga – 0,0199 g gryno sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA, bei jas išsiųsti G. S.-D., jis (t. y. M. A.), vykdydamas šiuos D. D. nurodymus, ne vėliau kaip 2023 m. sausio 25 d. nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini), paėmė ir taip įgijo minėtas psichotropines medžiagas, nugabeno jas prie paštomato ir 2023 m. sausio 25 d. apie 19.38 val. Kaune, Šiaurės pr. 44, šias psichotropines medžiagas „LP Express“ paštomate įdėjo į siuntą Nr. CC000359710LT ir ją išsiuntė G. S.-D. į Vilnių, Ukmergės g. 369, į „LP Express“ paštomatą, iš kurio, vykdydama D. D. telefonu duotą nurodymą paimti siuntą, G. S.-D. 2023 m. sausio 26 d. apie 18.50 val. šią siuntą su psichotropinėmis medžiagomis atsiėmė ir laikė su savimi kol 2023 m. sausio 26 d. apie 18.55 val. prie paštomato iš jos šias psichotropines medžiagas paėmė policijos pareigūnai.

1. G. S.-D. pripažinta kalta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir nuteista už tai, kad ji neteisėtai laikė narkotines medžiagas neturėdama tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent:

savo gyvenamojoje vietoje, bute, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė narkotines medžiagas – 8,552 g, kanapių (antžeminių dalių), iki kol 2023 m. sausio 26 d., apie 23.10 val. šias laikomas narkotines medžiagas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. G. S.-D. pripažinta kalta pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir nuteista už tai, kad ji laikė svetimą fizinio asmens dokumentą, o būtent:

nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laikotarpio iki 2023 m. sausio 26 d. apie 23.35 val., laikė asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą O. R. vardu, kol 2023 m. sausio 26 d. apie 23.35 val., (duomenys neskelbtini), bute, kratos metu, šią jos laikomą kortelę rado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. G. S.-D. išteisinta pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

G. S.-D. buvo kaltinama tuo, kad veikdama organizuotoje grupėje kartu su D. D., M. A. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, perdavė ir siuntė psichotropines medžiagas bei jas platino, vykdytojos vaidmenyje neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, jas įgijo, laikė, gabeno, perdavė, siuntė, o būtent:

tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, ne anksčiau nei 2023 m. sausio pradžioje, bet ne vėliau kaip 2023 m. sausio 24 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, D. D. nurodžius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui perduoti paketą su psichotropinėmis medžiagomis – 1,857 g amfetamino ir 0,421 g metamfetamino kitam asmeniui ir šias psichotropines medžiagas išsiųsti jai (t. y. G. S.-D.), taip pat jai (t. y. G. S.-D.) telefonu nurodžius paimti atsiųstas psichotropines medžiagas ir laukti tolimesnių nurodymų dėl šių medžiagų disponavimo, po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas šiuos D. D. nurodymus, perdavė paketą su šiomis psichotropinėmis medžiagomis R. C., nesupratusiai, kad prisideda prie nusikalstamos veikos padarymo, kuri 2023 m. sausio 24 d. apie 14.10 val. Kaišiadoryse, Vytauto g. 35, šias psichotropines medžiagas, buvusias pakete, „Omniva“ paštomate įdėjo į siuntą Nr. CF066140330EE ir ją išsiuntė jai (t. y. G. S.-D.) į Vilnių, Ukmergės g. 369 į „Omniva“ paštomatą, iš kurio, vykdydama D. D. telefonu duotą nurodymą paimti siuntą, 2023 m. sausio 26 d. apie 18.50 val. ji (t. y. G. S.-D.) šią siuntą su psichotropinėmis medžiagomis atsiėmė, taip jas įgijo tikslu jas perduoti tolimesniam platinimui, perduodant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, ir jas laikė su savimi, kol 2023 m. sausio 26 d. apie 18.55 val. prie paštomato šias psichotropines medžiagas iš jos paėmė policijos pareigūnai;

tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, ne anksčiau nei 2023 m. sausio pradžioje, bet ne vėliau kaip 2023 m. sausio 25 d., D. D. telefonu nurodžius M. A. nuvykti adresu: (duomenys neskelbtini), ir paimti maišelį su psichotropine medžiaga – 1,672 g amfetamino ir buteliuką, kurio viduje buvo psichotropinė medžiaga – 0,0199 g gryno sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA, bei jas išsiųsti jai (t. y. G. S.-D.), taip pat jai (t. y. G. S.-D.) telefonu nurodžius paimti atsiųstas psichotropines medžiagas ir laukti tolimesnių nurodymų dėl šių medžiagų disponavimo, po ko M. A., vykdydamas šiuos D. D. nurodymus, ne vėliau kaip 2023 m. sausio 25 d. nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini), paėmė ir taip įgijo minėtas psichotropines medžiagas, nugabeno jas prie paštomato, 2023 m. sausio 25 d. apie 19.38 val. Kaune, Šiaurės pr. 44, šias psichotropines medžiagas „LP Express“ paštomate įdėjo į siuntą Nr. CC000359710LT ir ją išsiuntė jai (t. y. G. S.-D.) į Vilnių, Ukmergės g. 369 į „LP Express“ paštomatą, iš kurio, vykdydama D. D. telefonu duotą nurodymą paimti siuntą, 2023 m. sausio 26 d. apie 18.50 val. ji (t. y. G. S.-D.) šią siuntą su psichotropinėmis medžiagomis atsiėmė, taip jas įgijo tikslu jas perduoti tolimesniam platinimui, perduodant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, ir jas laikė su savimi, kol 2023 0090m. sausio 26 d. apie 18.55 val. prie paštomato šias psichotropines medžiagas iš jos paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus (toliau – ir prokuroras) apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendis (toliau – ir Skundžiamas nuosprendis) skundžiamas dėl G. S.-D. išteisinimo ir dėl M. A. paskirtos bausmės.

4. Prokuroro apeliacinio skundo dalimi, susijusia su G. S.-D., prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendžio dalį dėl G. S.-D. išteisinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

G. S.-D. pripažint kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes bausmes skirtas Skundžiamu nuosprendžiu G. S.-D. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, ir skirti subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

G. S.-D. paskirtą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 4, 7 dalimis, t. y. dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti galutinę 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pakeisti Skundžiamo nuosprendžio dalį dėl G. S.-D. veiksmų, į kaltinimą D. D., M. A., G. S. D. pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį įtraukiant aplinkybę, t. y., kad nusikalstamą veiką įvykdė „D. D., M. A. ir G. S.-D., veikdami bendrininkų grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis“;

Nusikaltimo padarymo priemonę – telefoną „Apple Iphone 13 Pro Max“ iš G. S. D. konfiskuoti.

3.1. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas neišsamiai, nevisapusiškai ir paviršutiniškai analizavo bei vertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, kurie yra pakankami pripažįstant G. S.-D. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamo nuosprendžio išvados, jog G. S.-D. pareikštas kaltinimas yra grindžiamas prielaidomis ir neįrodytas, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl jos išteisinimas yra nepagrįstas.

3.2. Valstybės kaltintojas kategoriškai nesutinka su G. S.-D. išteisinimo motyvais, kadangi kaltinamosios versija, kad ji, neva, nežinojusi kas yra jai atsiųstuose paketuose ir, kad prieš siuntų gavimą su M. A. nekontaktavusi, yra aiškiai paneigiama kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo ištirtais įrodymais, bei laikytina gynybine, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už sunkų nusikaltimą. Skunde nurodant baudžiamojo proceso metu vykusiose apklausose duotus kaltinamosios parodymus (4t, b. l. 4-7, 98–104), teigiama, jog G. S.-D. versija dėl siuntos pobūdžio (jos turinio nežinojimo) visu pirma yra paneigiama 2023 m. balandžio 6 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotu jos pačios ir D. D. pokalbio epizodu (IID. 791; 2023.01.28; 19:58:08). Pokalbis, kurio turinio dalis skunde cituojama (2 t., b. l. 1–67), vykęs iškart po G. S.-D. paleidimo iš sulaikymo, kurio metu ji D. D. prisipažįsta pamačiusi pareigūnus iškart suvokusi, už ką šie ją sulaiko, bei išgalvojusi siuntos kilmę. Prokuroro vertinimu, iš to, aišku, kad G. S.-D. versija pateikta policijos pareigūnams, teismui, kad ji, neva, laukė užsakytų prekių iš internetinių parduotuvių yra aiškiai melagingai išgalvota. Priešingai, apie jokias lauktas prekes iš internetinių parduotuvių ji D. D. pokalbiuose, nei šiame, nei kituose net neužsimena.

3.3. Apie tai, kad G. S.-D. žinojo siuntos išsiuntimo schemą, jos turinį ir jos sulaikymo dieną tikėjosi, siuntos ne iš „AliExpress“ ar kitų elektroninių parduotuvių, o iš D. D., rodo ir pokalbyje: (IID. 442; 2023.01.28; 09:10:22) užfiksuoti G. S.-D. žodžiai D. D., kurie skunde nurodomi (2 t., b. l. 1–67). Iš to, aišku, kad G. S.-D. suprato, jog policijos pareigūnai jau žino pagrindines nusikalstamos veikos aplinkybes: kad buvo siunčiamos narkotinės (psichotropinės) medžiagos, kad siunta atkeliavo iš Kaišiadorių, kad siuntos siuntėjas yra M. A. ir kad siunta buvo skirta ne atsitiktinai, o organizuotai D. D.. Šiame pokalbyje G. S.-D. atvirai reiškia nepasitenkinimą D. D., jog dėl jo neatsargumo (skambinėjimo iš taksofonų ir kitų veiksmų) teisėsauga sužinojo tiek daug svarbios informacijos apie nusikalstamą veiką. Ji pabrėžia, kad policija žino ne tik apie pačią siuntą, bet ir apie visą įvykio schemą: siuntos kilmę, jos ryšį su konkrečiais asmenimis bei aplinkybes, kurios leidžia suprasti, kad G. S.-D. dalyvavo nusikalstamoje veikoje ne atsitiktinai, o sąmoningai kartu kaip bendrininkė. Tad, tai parodo, kad G. S.-D. žinojo apie siuntos kilmę ir turinį, suprato, kad policija žino apie jos dalyvavimą nusikalstamoje veikoje ir kad tai nebuvo joks nesusipratimas ar atsitiktinumas, kaip ji bandė teigti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.

3.4. Taip pat, kad, G. S.-D. buvo aiškus siuntos turinys ir nusikalstamos veikos mechanizmas, patvirtina ir užfiksuotas jos pokalbio (IID, 442; 2023.01.28; 09:10:22) su D. D. epizodas, kuris skunde nurodomas (2 t., b. l. 1–67). Šis epizodas tai pat leidžia aiškiai suprasti, kad G. S.-D. suvokė, kad siuntoje buvo narkotinio (psichotropinio) pobūdžio medžiagos, o taip pat ir jos atliekamų veiksmų pavojingumą, bei neteisėtumą ir kad ji norėjo taip veikti tikėdamasi išvengti už šią veiką numatytos baudžiamosios atsakomybės, nors prieš tai buvo perspėta „Linelio“ taip nesielgti.

3.5. Pažymima, jog G. S.-D. priklausančiame mobiliajame telefone „Apple Iphone 13 Pro Max (A2643)“, kurį ji pateikė sulaikymo dieną, bendravimo, vaizdo įrašų ir nuotraukų dalinimosi platformoje „Snapchat“ buvo aptiktas susirašinėjimas tarp G. S.-D. priklausančios paskyros pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ ir M. A. priklausančios paskyros pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, iš kurio matyti, kad 2023 m. sausio 25 d., tai yra dieną prieš siuntos atsiėmimą (t. y. kada buvo sulaikyta 2023 m. sausio 26 d., 18.50 val. atėjusi pasiimti siuntos G. S.-D.), G. S.-D. davė nurodymus M. A. į kurį paštomatą jis turi atsiųsti jai siuntą, nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu neigė prieš įvykį kontaktavusi su M. A. G. S.-D. 2023 m. sausio 25 d., 14.37 val. per platforma „Snapchat“ M. A. pasivadinusiam „(duomenys neskelbtini)“, išsiuntė žinutes „Lp express“, „Big“. Be to, per šią platformą po to M. A. 2023 m. sausio 27 d., 12.00 val. parašo žinutes G. S.-D.: „Opa“, „Iesko taves“ (7 t. b. l. 7–9). Šis epizodas taip pat atskleidžia, kad G. S.-D. suteikė informaciją M. A. kur jis turėtų siųsti siuntą su draudžiamomis medžiagomis, t. y. į Ukmergės g. „BIG“ prekybos centro, esantį LP Express paštomatą, ką M. A. ir padarė. O, po to, M. A. parašė žinutę: „Opa“, „Iesko taves“, jau po to, kai jo paprašė tai padaryti D. D., nes jis tuo metu nežinojo, kad G. S.-D. yra sulaikyta policijos pareigūnų, dėl ko G. S.-D. su juo nebekontaktavo telefonu, ir dėl to D. D. nerimaudamas dėl siuntinių paprašė M. A. per platformą „Snapchat“ susisiekti su G. S.-D. ir ją informuoti, kad jos ieško D. D., kuris akivaizdu, kad turėjo po to duoti G. S.-D. tolimesnius nurodymus dėl siuntų. O kad D. D. tai atlikti paprašė M. A., rodo pokalbio tarp D. D. ir M. A. epizodas (IID. 298; .2023.0 L27: 10:45:28) (1 t., b. l. 119–142), cituojamas skunde. Kaip teigia prokuroras, šios aplinkybės vėlgi, patvirtina, kad M. A. kontaktavo su G. S.-D. per platformą „Snapchat“, vykdydamas D. D. nurodymus, ir kad taip vyko nusikalstamos veikos vykdymo derinimo veiksmai. Tokie G. S.-D. veiksmai telefonu „Apple Iphone 13 Pro Max“, susiję su nusikalstamos veikos derinimu, aptarimu, taip pat įrodo, kad šis telefonas aiškiai yra nusikaltimo padarymo priemonė, dėl to jis, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, turi būti konfiskuotas valstybės nuosavybėn.

3.6. Byloje taip pat yra fiksuotos D. D. siųstos G. S.-D. SMS žinutės, t y. (IID1170 ir ID1293) 2023 m. sausio 30 d. 10.46 val. ir 13.53 val., žinučių turinys skunde cituojamas (2 t, b. l. 1–67). Prokuroras akcentuoja, jog iš to vėlgi, matyti, kad D. D. duoda G. S.-D. nurodymus, prašydamas, kad ši susisiektu su „(duomenys neskelbtini)“ ir paaiškintų apie policijos pareigūnų sulaikytas narkotinių (psichotropinių) medžiagų siuntas.

3.7. Tai, kad G. S.-D. buvo žinomas kitų bendrininkų – D. D. ir M. A. veikimo mechanizmas platinant narkotines (psichotropines) medžiagas, patvirtina ir 2023 m. balandžio 6 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotame pokalbyje, vykusiame 2023 m. sausio 27 d. tarp G. S.-D. ir D. D. užfiksuotas pokalbis. G. S.-D. pokalbio (IID. 247; 2023.01.27; 19:05:36) epizode, su D. D. nei karto nekvestionuoja siuntos turinio, bet implikuoja nežinojusi narkotinių medžiagų kiekio. Šiame pokalbio epizode, lyg turėdama ekstra sensorinių sugebėjimu G. S.-D. dėsto aplinkybes D. D., kurios jai negalėjo būti žinomos, jei ji nebūtų žinojusi, kad jai buvo siųstos siuntos su draudžiamomis medžiagomis, ir kad jos D. D. nurodymu jai buvo atsiųstos. Taip pat su pasididžiavimu ji dėsto aplinkybes, kaip ji sulaikyta apgaudinėjo policijos pareigūnus meluodama. Skunde cituojamas G. S.-D. ir D. D. pokalbio epizodas (IID. 247; 2023.01.27; 19:05:36) (2 t., b. l. 1–67), pažymint, jog M. A. naudojamas telefono numeris yra +37068128071 (1 t., b. l. 119). Prokuroro nuomone, iš to, aišku, kad G. S.-D. laukė ir paėmė siuntas ne iš internetinių parduotuvių, o tas, kurias D. D. nurodymu išsiuntė kiti asmenys, tarp jų vieną ir M. A.. Šio pokalbio su D. D. metu G. S.-D. nerimavo ne dėl siuntos turinio, o dėl jo kiekio ir dėl to, kad gali būti išduota kitų asmenų. Ji reiškė nepasitenkinimą dėl pasirinkto asmens (t. y. bendrininko M. A.) patikimumo, o ne dėl pačios nusikalstamos veikos fakto. G. S.-D. žodžiai pokalbyje aiškiai patvirtina, jog ji žinojo tikrąją siuntos kilmę, o ne laukė prekių iš tarptautinių internetinių parduotuvių.

3.8. Nurodoma, jog G. S.-D. ir D. D. užfiksuotų pokalbių turinys, patvirtina ir tai, kad G. S.-D. nuolat nerimauja dėl jos mobiliajame telefone esančio turinio, dėl ko deda dideles pastangas, kad šis turinys būtų nuslėptas ar sunaikintas, tą patvirtina šių pokalbių tarp jos ir D. D. epizodai (IID. 804), (IID. 450), (IID. 830), (IID. 936), (IID. 945) ( 2 t., b. l. 1–67). Šiuose pokalbiuose G. S.-D. taip pat išreiškia D. D. susirūpinimą ir dėl to, kad teisėsaugos institucijos gali stebėti jos telefoną, pasiklausyti jos per jos buto sienas ar kad jos namuose gali būti sumontuota pasiklausymo įranga, pokalbio epizodas (IID. 967) (2 t., b. l. 1–67).

3.9. Viso baudžiamojo persekiojimo metu G. S. – D. ne tik kad negalėjo pateikti jokių įrodymų apie tariamai užsakytas prekes iš „AliExpress“ ar „Frela“, bet ir net nesistengė to padaryti, nors jos sulaikymo aplinkybės būtų akivaizdžiai reikalavusios ginti savo interesus. O tai rodo, kad ji neturėjo teisėtų pretenzijų į jokias prekes ir žinojo apie tikrąjį siuntų turinį.

3.10. Apibendrinimas prokuroras nurodo, jog G. S.-D. buvo perspėta nesivelti į nusikalstamą veiką, pokalbio su D. D. metu pripažino įvykių versijos išsigalvojimą, ji nuolat palaikė ryšį su D. D. nusikaltimo darymo metu ir vykdė jo nurodymus, be to ji gerai pažinojo M. A., M. A. suteikė duomenis dėl siuntos siuntimo vietos, ji apie bendrininkų vykdomas nusikalstamas veikas taip pat žinojo, bylai reikšmingus duomenis slapstė ir naikino. Visos šios aplinkybės rodančios šių asmenų bendrininkavimą nusikalstamoje veikoje atsiskleidžia analizuojant telefoninius bendrininkų pokalbius, žinutes, ko pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus tinkamai neatliko, dėl ko priėmė nepagrįstą nuosprendį dalyje dėl G. S.-D. išteisinimo.

3.11. Įrodymai neabejotinai patvirtina, kad G. S.-D. dalyvavo šioje veikoje žinodama ar bent nutuokdama, koks buvo siuntų turinys (t. y. kad jose draudžiamos medžiagos (narkotinės ar psichotropinės)), ir numatė šios veikos pavojingumą ir neteisėtumą. Nors viso baudžiamojo proceso metu G. S.-D. neigė įvykdžiusi šią jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau įrodymai paneigia jos versiją. Visi byloje surinkti įrodymai juos vertinant visumoje ir kiekvieną atskirai paneigia kaltinamosios parodymus ir sudaro logišką įrodymų grandinę, patvirtinančią, kad G. S.-D. suvokė savo daromų veiksmų esmę, t. y., kad laukia siuntų su narkotinio (psichotropinio) pobūdžio medžiagomis ir priimdama šias siuntas bei laukdama tolimesnių nurodymų dėl jų, daro nusikalstamą veiką, tikėdamasi išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tad, nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, G. S.-D., D. D. ir M. A. su dar kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įvykdė kaip bendrininkai, atlikdami sutartus savo vaidmenyse veiksmus, realizavo visą BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Dėl ko, G. S.-D. taip pat pripažintina kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.

3.12. Kartu prokuroras sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, buvo padaryta ne bendrininkavimo forma – asmenims veikiant organizuotoje grupėje. Vis tik asmenys aiškiai veikė kita bendrininkavimo forma, t. y. bendrininkų grupėje, dėl to, tikslintina aplinkybė, kad D. D., M. A., G. S.-D., veikdami kartu ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, įvykdė veikdami bendrininkų grupėje.

4. Kita prokuroro apeliacinio skundo dalimi, susijusia su M. A., prašoma pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendžio dalį ir panaikinti pirmosios instancijos teismo, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, M. A. paskirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymo dalinį atidėjimą 2 (dvejiems) metams su paskirtais įpareigojimais.

4.1. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, M. A. skirdamas bausmę, netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmės vykdymo atidėjimą, taip pat ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir nuteistajam M. A. nepagrįstai iš dalies atidėjo paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti nuodugniai išnagrinėjamos visos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, surašydamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesilaikė reikalavimų, neatsižvelgė į visas nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, bei jas vertino selektyviai. Apylinkės teismas apsiribojo tik kai kurių aplinkybių išvardijimu, o ne jų analizavimu ir vertinimu.

4.2. Prokuroras pažymi, kad M. A. buvo pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Recidyvistams bausmės vykdymo atidėjimas taikomas itin išimtiniais atvejais ir tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurių byloje apylinkės teismas nenustatė. M. A. įvykdė sunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Prokuroro vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimas už sunkius nusikaltimus turi būti taip pat skiriamas tik išskirtinėmis aplinkybėmis, kurių šioje byloje nenustatyta. M. A. teistas 5 (penkis) kartus, iš jų už analogiškus nusikaltimus (BK 260 straipsnis). Po šio nusikaltimo padarymo, jis buvo nuteistas dar kartą. Tai rodo, kad M. A. nedaro išvadų iš ankstesnių bausmių ir nesilaiko įstatymų, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės atidėjimas galėtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Nors žemesnės instancijos teismas pažymėjo, kad M. A. vykdo individualią veiklą, tačiau jis neįrodė stabilių socialinių ryšių (pavyzdžiui, nuolatinės darbo vietos, šeimos įsipareigojimu laikymosi). Atkreipiamas dėmesys ir į M. A. administracines nuobaudas (už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, smulkias vagystes ir kt.), kad rodo neatsakingą požiūrį į teisės normas. Nurodoma, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad narkotinių medžiagų platinimas daro ypatingą žalą visuomenes interesams ir sveikatai (procesiniai sprendimai nekonkretizuojami). M. A. kaltės byloje taip pat nepripažino, padaręs nusikalstamą veiką nesigaili. Atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, mastą ir žalą, M. A. pavojingumas visuomenei yra didelis, todėl bausmės vykdymo atidėjimas, net ir dalinis, akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnis), o manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, nėra jokio pagrindo.

5. Kitą nuosprendžio dalį prokuroras prašo palikti nepakeistą.

6. Nuteistojo M. A. gynėjas advokatas Mindaugas Vagonis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje M. A. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują nuosprendį – M. A. pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį išteisinti.

6.1. Gynybos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, kas lėmė ir netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymą ir nepagrįstą M. A. nuteisimą. Skunde cituojamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. nutarimas, baudžiamojo įstatymo nuostatos (BK 2 straipsnio 4 dalis, 260 straipsnio 1 dalis), atskleidžiant nagrinėjamai situacijai aktualius nusikalstamos veikos sudėties požymius, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. kasacinė nutartis Nr. 2K-563/2010, susijusi su duomenų pripažinimu įrodymais bei jų vertinimu.

6.2. Pažymima, jog M. A. paprašytas pažįstamo D. D., kuris tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, paimti maišelį iš mamos ir nusiųsti jį pastarojo sutuoktinei, tą ir padarė. Paėmęs maišelį iš D. D. mamos, apvyniojo jį lipnia juosta ir išsiuntė jį G. S.-D. M. A. maišelio turinio netikrino, pats į vidų nieko neįdėjo. Šias aplinkybes patvirtina ir faktas, jog tyrimo metu ant maišelio viduje buvusių daiktų nebuvo rasti M. A. biologiniai pėdsakai ar pirštų antspaudai.

6.3. Nors pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino M. A. parodymus apie tą aplinkybę, jog siuntoje galėjo būti „Chimkė" jis sužinojo iš pas jį atvykusių pareigūnų, kadangi tiksli psichotropinė medžiaga buvo nustatyta tik po pirminės apklausos, tačiau su šiuo argumentu nesutinkama. Pažymima, kad pareigūnai iš savo ilgametės praktikos galėjo numanyti, jog rastame skystyje galėjo būti sintetinio kanabinoido, kuris tarp psichotropines medžiagas vartojančiu žmonių bendriniu terminu vadinamas „chimke", todėl M. A. taip ir nurodė. Tikslios psichotropinės medžiagos pavadinimo M. A. nenurodė pirminės apklausos metu, kas dar kartą tik patvirtina, jog būtent pareigūnai ir nurodė, jog siuntoje, kurią pastarasis išsiuntė buvo psichotropinės medžiagos. Vien aplinkybė, jog siuntą reikėjo paimti iš D. D. mamos ir nusiųsti pastarojo sutuoktinei, M. A. nekėlė jokių įtarimų apie tai, jog viduje gali būti narkotinės ar psichotropinės medžiagos.

6.4. Su Skundžiamame nuosprendyje įvardyto M. A. ir D. D. 2023 m. sausio 25 d. 15.30 val. vykusio telefoninio pokalbio turinio ir jo pagrindu nurodytais pirmosios instancijos teismo argumentais, nesutinkama. Skunde pažymima, jog minėto telefoninio pokalbio, kaip jį įvardijo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra. Byloje yra du garso įrašai, kuriuose monologu kalba du atskiri asmenys. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad šie garso įrašai buvo padaryti to paties pokalbio metu, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. A. kaltę patvirtina byloje esantis garso įrašas bei jo pagrindu surašyta pakalbio stenograma, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Kartu pabrėžiama ir tai, kad stenograma turi būti objektyviai padaryta pagal užfiksuotą garso įrašą. Vis tik šioje byloje vientiso telefoninio pokalbio, vykusio 2023 m. sausio 25 d.15.30 val., nėra. Todėl surašytoji stenograma šioje byloje negali būti laikytina įrodymu, kadangi ji neatspindi vykusio pokalbio bei neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Taip žemesnės instancijos teismo išvada, jog byloje esantis 2023 m. sausio 25 d.15.30 val. vykusio telefoninio pokalbio garso įrašas bei šio įrašo stenograma patvirtina M. A. kaltę – visiškai nepagrįsta.

6.5. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl M. A. kaltės ir pastarojo suvokimą, kad disponuoja narkotinėmis medžiagomis, preziumavo faktu, jog M. A. praeityje buvo teismas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, t. y. pirmosios instancijos teismas nuosprendį dėl M. A. kaltės grindė prielaidomis, tačiau ne objektyviais ir neginčijamais byloje esančiais įrodymais. Byloje liko nenustatyti visi nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 260 straipsnio 1 dalyje, numatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai (M. A. kaltė), todėl Skundžiamas nuosprendis yra priimtas aiškiai netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.

7. Teismo posėdžio metu nagrinėjant prokuroro apeliacinį skundą G. S.-D. atžvilgiu:

1.1. Prokuroras apeliacinį skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. S.-D. inkriminuojama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, esą paremta prielaidomis, neatlaiko jokios rimtesnės įrodymų analizės. Priešingai, G. S.-D. kaltė patvirtinama jos pačios pokalbiais, žinutėmis ir veiksmais, o telefoninių pokalbių turinys aiškiai rodo G. S.-D. ne tik schemos suvokimą, bet ir konkrečių grandžių žinojimą. Visuma – pokalbiai, žinutės, nurodymų vykdymas, melagingos legendos konstravimas ir konkrečios logistikos koordinavimas – sudaro uždarą, logišką įrodymų grandinę, paneigiančią jos teiginius ir patvirtinančią bent bendrąsias žinias apie siuntų turinį bei tyčią dalyvauti platinimo schemoje, taip pat ir tai, jog G. S.-D. žinojo, kad gauna narkotinių medžiagų siuntą.

1.2. G. S.-D. gynėjas advokatas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus įrodymus ir padarė tinkamą išvadą. Prašė nepritarti prokuroro pozicijai ir ginamosios atžvilgiu Skundžiamą nuosprendį palikti be pakeitimų. G. S.-D. paaiškino, kad ji nežinojo, kad jos vyras ją įtraukė į tokią situaciją, ja buvo pasinaudota. D. D. sugebėdavo žmones apgauti, įtikinti veikti pagal jo norą, net ir savo motiną. Pirmo pokalbio telefonu su vyru metu ji apie tai ir pasako, t. y. su didžiausiu pykčiu, emocijomis puola jį, išvadina visokiausiais žodžiais, klausia, ką jis padarė. Tai nėra suvaidinta emocija, o reali pozicija. Nežinodama ir nenumanydama, kad jos pokalbis yra kontroliuojamas ir įrašomas, ji išbarė vyrą. G. S.-D. su narkotinių medžiagų platinimu, neteisėta jų apyvarta nebuvo susijusi, konkrečioje situacijoje jos kaltė neįrodyta. Kartu gynėjas atkreipė dėmesį, jog G. S.-D. tuo metu ir dabar turi mažametę dukrą, todėl žinojo apie pavojų, kad gali būti atimta vaiko priežiūra ir globa, todėl nebūtų rizikavusi ir dalyvavusi tokioje „machinacijoje“. Be to, ji studijavo aukštojoje teisės mokykloje, turėjo gyvenimo planų, ne kartą sakė, kad sugriauti savo gyvenimą ji nebuvo pasiruošusi ir nenorėjo. Nepakankant įrodymų apkaltinimui, asmuo turėtų būti besąlygiškai išteisintas. Jeigu nuosprendyje yra nurodoma, kad asmuo yra išteisinamas, jis kaltu negali būti laikomas. Interpretavimai, paaiškinimai, traktavimai iš valstybės kaltinimo pusės turi teisę egzistuoti, tačiau lemiamos įtakos teismo nuomonei neturi turėti.

1.3. G. S.-D. nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Patvirtino, kad jos pozicija byloje išlieka nepakitusi ir prašė prokuroro skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą jos atžvilgiu (12 t., b. l. 91–92).

2. Teismo posėdžio metu nagrinėjant prokuroro apeliacinį skundą M. A. atžvilgiu:

2.1. Prokuroras pažymėjo, kad nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų recidyvistui taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. M. A. nuteistas už sunkų, tyčinį nusikaltimą, prieš tai buvo teistas penkis kartus, ir už analogiškas veikas, o ir po šios bylos fakto buvo nuteistas dar kartą. Prokuroro vertinimu, tai ne pavienis suklupimas, o kryptingas elgesio modelis.

2.2. M. A. gynėjas su prokuroro apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nors ir nesutikdamas su M. A. nuteisimu, nurodė, kad jeigu visgi būtų nustatyta tokia situacija, jog M. A. yra kaltas, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos pritaikytos pagrįstai, paskiriant dalinį bausmės vykdymo atidėjimą. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes. Nepaisant to, kad M. A. buvo pripažintas recidyvistu, pirmosios instancijos teismas pakankamai išanalizavo ir M. A. tariamai atliktus veiksmus, jo vaidmenį veikos padaryme ir akivaizdžiai pripažino, kad jo veiksmai nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, koks paprastai būna šios kategorijos bylose. Vertinant nuteistojo asmenybę, gynėjas sutiko su prokuroru, t. y. kad M. A. praeityje yra teistas, tačiau akcentavo, jog nuteisimai nėra tik dėl narkotinių medžiagų, todėl tai neturi būti suabsoliutina.

3. Teismo posėdžio metu nagrinėjant M. A. gynėjo apeliacinį skundą:

1.1. Gynėjas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą ir nuosprendį grindė prielaidomis, tačiau ne byloje surinktais įrodymais, todėl toks nuosprendis yra aiškiai nepagrįstas ir naikintinas apeliacine tvarka. Byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti neginčijamos išvados, kad M. A. siųsdamas D. D. paprašytą siuntinį G. S.-D. S., iš tikrųjų žinojo kas ten yra. Nors pirmosios instancijos teismas vadovavosi iš esmės fonoskopinio tyrimo išvada, gynėjo vertinimu, toks tyrimas buvo atliktas netinkamai, juolab, kad ir paties vientiso įrašo, apie kurį yra kalbama, byloje nėra. Byloje yra du skirtingi garso įrašai, kuriuose monologu kalba du asmenys. Kartu pažymėjo, kad byloje nėra nustatyti biologiniai pėdsakai ant bet kurio iš daiktų, kas buvo įdėta siuntoje. Gynėjas atkreipė dėmesį ir į byloje užfiksuotą D. D. pokalbį su mama, kas rodo, kad visas turinys, kuris buvo siųstas, ir buvo laikomas D. D. maišelyje pas mamą. Apie tai, kad M. A. apskritai nieko nesitarė su G. S.-D., akivaizdu iš susirašinėjimo, kadangi yra gautas tik adresas, kuriuo reikia nusiųsti. Taip pat nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo akcentuotais ir suabsoliutintais M. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Gynėjo vertinimu, kažkokių konkrečių ir neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų M. A. suvokimą ir žinojimą, kad jis šiais veiksmais prisideda prie narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo, byloje nėra.

1.2. M. A. palaikė savo advokato skundą ir pateiktus argumentus, prašymus Pažymėjo, kad nežinojo kas buvo tame siuntinyje. Jau kurį laiką neužsiima jokia nusikalstama veika, vykdo individualią veiklą statybose, bendrauja su sūnumi ir turi ateities planų, dabar padeda mamai.

1.3. Prokuroras gynėjo apeliacinį skundą prašė atmesti ir nuosprendį M. A. atžvilgiu palikti galioti. Nors gynyba teigia, jog neva nėra objektyvių įrodymų, kad M. A. suprato, kad siuntose buvo psichotropinės medžiagos, tačiau tokia pozicija akivaizdžiai prieštarauja faktams. Pats M. A. veikė pagal D. D. nurodymus, vykdė konkrečius pavedimus paimti siuntą su psichotropinėmis medžiagomis, ją įdėti į paštomatą ir siųsti toliau. Gynybos akcentuojami teiginiai apie nežinojimą yra paneigti pokalbių turiniu, kuris yra užfiksuotas byloje. Ir nors telefoninių pokalbių įrašai buvo padaryti atskirai, tai nereiškia, kad jie praranda įrodomąją galią. Svarbiausia yra ne tai, ar pokalbis įrašytas vientiso garso failo forma, o tai, ką jame sako pats M. A.. Šiuose įrašuose M. A. pats atskleidžia savo vaidmenį – kalba apie siuntas, apie jų kilmę, apie ryšius su kitais bendrininkais. Taigi pokalbiai papildo kitus bylos įrodymus – siuntinių judėjimo faktus, gautas medžiagas, įrašytus nurodymus ir kaltinamųjų tarpusavio bendravimą, ir kartu sudaro nuoseklią grandinę. Pokalbiai buvo įrašyti teisėtai, yra autentiški, o jų turinys tik patvirtina M. A. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje ir jo žinojimą apie siuntų turinį. Kartu prokuroras akcentavo, kad net ir pats M. A. šių pokalbių turinį, kurį neigia gynyba, patvirtino apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistojo M. A. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinis skundas atmestinas.

2. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato BPK XXV skyriaus normos ir pirmiausia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje numatytos bendrosios bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Taigi, šia nuostata apibrėžiamos ne tik bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma pareiga teismui patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (apeliaciniuose skunduose).

3. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-572-139/2015, Nr. 2K-10-976/2016, Nr. 2K-43-697/2018).

4. Prokuroro apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria G. S.-D. išteisinta pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, prokurorui teigiant, kad byloje surinkti objektyvūs duomenys patvirtina jos kaltę. Taip pat prokuroras nesutiko su nuteistajam M. A. paskirta bausme, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Nuteistojo M. A. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymu vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl nuteistojo kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, todėl prašo jį išteisinti, jam nepadarius nusikalstamos veikos. Esant tokiai procesinei situacijai, t. y. kai apeliaciniais skundais atskirų asmenų atžvilgiu prašoma priimti priešingus sprendimus, G. S.-D. atžvilgiu – apkaltinamąjį, M. A. atžvilgiu – išteisinamąjį, teisėjų kolegija nagrinėja ir pasisako dėl kiekvieno apeliacinio skundo atskirai, pagal atskirus apeliaciniuose skunduose keliamus klausimus ir argumentus.

5. Vis tik, teisėjų kolegija, prieš pasisakydama dėl prokuroro ir nuteistojo M. A. gynėjo apeliacinių skundų, pirmiausiai akcentuoja, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra nustatyta ir dėl to nekyla jokių ginčų, t. y. kad:

5.1. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, ne anksčiau nei 2023 m. sausio pradžioje, bet ne vėliau kaip 2023 m. sausio 24 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, D. D. nurodė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui perduoti paketą su psichotropinėmis medžiagomis – 1,857 g amfetamino ir 0,421 g. metamfetamino kitam asmeniui ir šias psichotropines medžiagas išsiųsti G. S.-D.;

5.2. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas paminėtus D. D. nurodymus, perdavė paketą su šiomis psichotropinėmis medžiagomis R. C., nesupratusiai, kad prisideda prie nusikalstamos veikos padarymo, kuri 2023 m. sausio 24 d. apie 14.10 val. Kaišiadoryse, Vytauto g. 35, šias psichotropines medžiagas, buvusias pakete, „Omniva“ paštomate įdėjo į siuntą Nr. CF066140330EE ir ją išsiuntė G. S.-D. į Vilnių, Ukmergės g. 369 į „Omniva“ paštomatą;

5.3. 2023 m. sausio 26 d. apie 18.50 val. G. S.-D. šią siuntą su psichotropinėmis medžiagomis atsiėmė;

5.4. taip pat, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, ne anksčiau nei 2023 m. sausio pradžioje, bet ne vėliau kaip 2023 m. sausio 25 d., D. D. telefonu nurodė M. A. nuvykti adresu: (duomenys neskelbtini), ir paimti maišelį su psichotropine medžiaga – 1,672 g amfetamino ir buteliuką, kurio viduje buvo psichotropinė medžiaga – 0,0199 g gryno sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA, bei jas išsiųsti G. S.-D.;

5.5. M. A., vykdydamas paminėtus D. D. nurodymus, ne vėliau kaip 2023 m. sausio 25 d. nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini), paėmė ir taip įgijo minėtas psichotropines medžiagas, nugabeno jas prie paštomato, 2023 m. sausio 25 d. apie 19.38 val. Kaune, Šiaurės pr. 44, šias psichotropines medžiagas „LP Express“ paštomate įdėjo į siuntą Nr. CC000359710LT ir ją išsiuntė G. S.-D. į Vilnių, Ukmergės g. 369 į „LP Express“ paštomatą;

5.6. 2023 m. sausio 26 d. apie 18.50 val. G. S.-D. šią siuntą su psichotropinėmis medžiagomis atsiėmė.

6. Nurodytas faktines aplinkybes patvirtina, nurodo ir neneigia tiek patys D. D., G. S.-D. ir M. A., tiek ir objektyvūs baudžiamosios bylos medžiagos duomenys, t. y. Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. gegužės 5 d. specialisto išvada (3 t., b. l. 150–156), AB „Lietuvos pašto“, UAB „Omniva LT“ pateikta informacija bei duomenys (3 t., b. l. 3, 7, 24-27), vaizdo įrašai, pateikti UAB „Omniva“ iš Vytauto g. 35, Kaišiadoryse ir Ukmergės g. 369, Vilniuje, esančių paštomatų, vaizdo įrašas pavadinimu „CC000359710LT atsiėmimas“ (čia ir toliau teismo pastaba - „LP Express“ paštomatas) (3 t., b. l. 11, 12–14, 15–21, 30–32, 36–38). Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, ar G. S.-D. atsiimdama siuntas žinojo apie jų turinį, t. y. kad jose yra psichotropinės medžiagos, ką apeliaciniu skundu siekia įrodyti prokuroras, kaip ir dėl to, ar M. A., išsiųsdamas siuntą (paketą) žinojo, kad joje yra psichotropinės medžiagos, kas yra ginčijama jo gynėjo apeliaciniame skunde. Būtent dėl šių apeliaciniuose skunduose keliamų klausimų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ir pasisakys.

Dėl įrodymų vertinimo G. S.-D. atžvilgiu

7. Kaip jau buvo minėta, apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl G. S.-D. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir prašo priimti priešingą procesinį sprendimą – jos atžvilgiu šioje dalyje priimti apkaltinamąjį nuosprendį byloje esant pakanmai įrodymų, kad ji padarė šią jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Prokuroro teigimu, G. S.-D. veiksmuose egzistuoja visi BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

8. Nuosprendžio aprašomajai daliai keliami esminiai reikalavimai yra išdėstyti BPK 305 straipsnyje. Teik apkaltinamojo, tiek išteisinamojo nuosprendžio priėmimo atveju, teismas, priimdamas atitinkamą procesinį sprendimą, turi atlikti įrodymų vertinimą ir aiškiai nurodyti motyvus, pagrindžiančius jo daromas teisines išvadas. Kadangi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu asmuo yra pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl teismo procesinis sprendimas turi atitikti ne tik jo formai, bet ir turiniui keliamus reikalavimus, įtvirtintus, be kita ko, BPK 302–307 straipsniuose, tad turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, o pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, asmens kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacin4s nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-976/2016, Nr. 2K-222-697/2016, Nr. 2K-114-495/2020). Tai suponuoja išvadą, kad procesinį sprendimą priimančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti nulemtas visų byloje esančių duomenų leistinumo, teisėtumo, patikimumo, sąsajumo bei reikšmingumo įvertinimu ir tokių duomenų pripažinimu įrodymais bei šių įrodymų analize, prieštaravimų pašalinimu, argumentų dėl atlikto įrodymų vertinimo pateikimu. Taigi, iš esmės teismo priimamas procesinis sprendimas visais atvejais turi būti tinkamai motyvuotas.

9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, prokuroro apeliacinio skundo argumentais bei Skundžiamo nuosprendžio turiniu, patikrinusi jo teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų neaptarė ir neanalizavo nei atskirai, nei jungiant į bendrą loginę visumą, motyvuodamas savo procesinį sprendimą apsiribojo tik G. S.-D. kaltės neigimu, neaptardamas parodymų kaitos, todėl neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir iš esmės padarė nepagrįstą išvadą dėl G. S.-D. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, t. y. kad jos veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymio – tyčios.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojoje byloje nekilo ginčo dėl G. S.-D. kaltės ir jos nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu dalyje dėl G. S.-D. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tad apeliacinės instancijos teismas šiame procesiniame sprendime toliau pasisakys dėl įrodymų vertinimo būtent šios nusikalstamos veikos padarymo kontekste.

11. G. S.-D. apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo kaltės dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nepripažino, o gi Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas sprendė, jog byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad ji žinojo kas yra jai siųstose siuntose, todėl jos veiksmuose nėra tyčios neteisėtai disponuoti ar platinti pasiimtas psichotropines medžiagas. Vis tik apeliacinės instancijos teismas su tokiu apylinkės teismo procesiniu sprendimu sutikti negali. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę, t. y. kad G. S.-D. žinojo, jog siuntose, kuriais ji atsiėmė, buvo psichotropinės medžiagos, neatliko išsamios įrodymų analizės. Pirmosios instancijos teismo išvados, kaip jau minėta, pagrįstos iš esmės vien tik išteisintosios parodymais. Kaip teisingai apeliaciniame skunde pažymi prokuroras, tokia G. S.-D. versija, t. y. kad ji nežino kas jai yra atsiųstose paketuose ir prieš siuntų gavimą su kitu nuteistuoju M. A. nekontaktavo, yra aiškiai paneigta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir apylinkės teisme ištirtais įrodymais. Taigi pirmiausiai akcentuotina, kad nors G. S.-D. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai neigė savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau visgi jos nurodyta įvykio versija iš dalies, esminėje aplinkybėje dėl siuntų atsiėmimo, kito, dėl ko žemesnės instancijos teismas visiškai nepasisakė ir ko neanalizavo.

12. Iš G. S.-D. pirminių parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2023 m. sausio 27 d. – dieną po sulaikymo, matyti, kad ji nurodė, jog vakar su D. D. nebendravo, ruošėsi pas jį penktadienį važiuoti į pasimatymą. Jai atrodo, kad vakar ryte ar užvakar vakare gavo žinutę iš „Omnivos“ ir „LPEXPRESS“ apie gautą siuntą. Kadangi labai daug apsipirkinėja internetu, <...> tai manė, kad atėjo prekės iš šių svetainių. Apie pas ją rastas siuntas papasakojo, kad gavo žinutę iš pradžių „Omnivos“ ir po to iš „LPEXPRESS“. Atsikėlusi galvojo, kad atėjo siunta iš jos užsakytų prekių iš „Aliexpress“ ir „Frela“. Atsiėmimas buvo nurodytas Vilniuje, Ukmergės g. 369 prie PC „BIG“. Apsirengė ir apie 18 val. 40 min. išėjo iš savo namų (duomenys neskelbtini). Nuėjo prie PC „BIG“. Iš pradžių priėjo prie „LPEXPRESS“, bet ten buvo didelė eilė. Todėl nuėjo prie „Ominivos“ ir pasiėmė siuntinį. Tada nuėjo prie „LPEXPRESS“ paštomato ir pasiėmė kitą siuntinį. Truputį praėjo į priekį ir iš karto buvo sulaikyta neuniformuotų policijos pareigūnų. Jie ją pasodino į policijos automobilį ir išpakavo vieną iš siuntų. Joje buvo baltos spalvos milteliai ir rudos spalvos milteliai. Baltos spalvos milteliai buvo supakuoti plastikiniame maišelyje, rudos spalvos milteliai polietileniniame maišelyje, kitos siuntos netikrino ir nuvežė ją į policijos komisariatą. Atvažiavus į policijos komisariatą jos akivaizdoje atidarė antrą siuntą. Joje buvo buteliukas su skysčiu, daugiau kas buvo, nepamena. Pastebėjo, kad nežino kas tai per medžiagos rastos siuntoje, jų neužsisakinėjo. Įsipareigojo pateikti išrašus iš internetinių platformų apie jos atliekamus užsakymus (4 t., b. l. 4–7).

13. Dar vėliau 2023 m. lapkričio 16 d. ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu G. S.-D. laikėsi tokios pačios pozicijos kaip ir ankstesnėje apklausoje. O būtent paaiškino, kad pažįsta M. A., tačiau draugiški santykiai jų nesieja, bendravo su juo senai. Jos vyras D. D. atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių kalėjime. Neveikė jokioje organizuotoje grupėje su D. D. ir M. A. ir apie kažkokią siuntą su narkotinėmis medžiagomis nieko nežino. Kaip ir minėjo praeitos apklausos metu laukė siuntinio iš „AliExpress“ ir galvojo, kad atėjo būtent šita siunta. Apie jokį siuntinį jos D. D. ar M. A. neinformavo ir su nieko nesitarė dėl narkotinių medžiagų siuntimo, pirkimo ar pardavimo. Neplanavo iš jos paimtos siuntos perduoti kitiems asmenims, kadangi manė, kad tai siunta iš „AliExpress“, nes buvo užsisakiusi įvairių prekių.

13.1. Į tyrėjo užduodamus klausimus atsakė, kad M. A. asmeniškai nepažįsta, 2016 metais pora kartų buvo su juo susitikusi. Iki sulaikymo 2023 m. sausio 26 d. su M. A. nebendravo. Neatsiminė, ar komunikavo su M. A. per „Snapchat“. Apie jos mobilaus ryšio telefone „Apple Iphone 13 Pro Max (A2643)“ atliktos apžiūros metu nustatytas aplinkybes, kad telefone yra įdiegta programa „Snapchat“, paskyros pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, ir paskyroje išlikusio susirašinėjimo su „Snapchat“ paskyra „(duomenys neskelbtini)“, ir iš paskyros „(duomenys neskelbtini)“ į paskyra „(duomenys neskelbtini)“ siųstas žinutes: 2023-01-25 14.37 val. – Lp express.; 2023-01-25 14.37 val. BIG.; 2023-01-25 14.37 val. Ukmergės g., paaiškino, kad ji taip nerašė, kas rašė, negalėjo pasakyti. Apie aplinkybes, kad po jos sulaikymo, sekančią dieną, iš paskyros „(duomenys neskelbtini)“ gautos žinutės 2023-01-27 12.00 VAL. Opa. Iesko taves; taip pat išklausius garso įrašą, pavadinimu „302“, kuriame kalba du vyrai, ir vyras Nr. 1 2023-01-27 12.00 val. teiraujasi pas kitą vyrą Nr. 2 ar šis parašė į „Snepa“ į ką asmuo atsako, kad „aš dabar tik parašiau, kad ieško taves“, nurodė, kad vyrų nepažįsta ir nieko negali paaiškinti;

13.2. Išklausius garso įrašą, pavadinimu „00042_0“ nurodė, kad tiksliai nepasakys, neatsimena, balsas panašus į D. D.;

13.3. Išklausius garso įrašą, pavadinimu „00042_1“ nurodė, kad kalba M. A.;

13.4. Išklausius garso įrašą, pavadinimu „00119_0“ nurodė, kad balsas panašus į D. D. bet tiksliai nežino;

13.5. Išklausius garso įrašą, pavadinimu „00119_1“ nurodė, kad negali pasakyti, kas kalba šitame garso įraše. Nieko nežino apie kalbamą skystį. Nieko negalėjo paaiškinti ir nieko nežino apie garso įraše girdimą kaip vienas vyras prašo kito vyro užsilašint skysčio ant cigarų ir parūkyti, o vėliau kalbama apie siuntimą. Jai atėjo žinutės, atėjo pasiėmė ir viskas;

13.6. Išklausius garso įrašą, pavadinimu „00236_0“ nurodė, kad garso įraše kalba ji su D. D.. Nieko negali paaiškint, garso įraše buvo apimta emocijų, todėl taip kalbėjo;

13.7. Išklausius garso įrašą, pavadinimu „00247_0“ nurodė, kad kalba ji su D. D.. Buvo susinervavusi iš pykčio, galėjo daug ką pasakyti. Jautė spaudimą iš policijos pareigūnų. Buvo sunerimusi, jautė sumaištį, nes įvyko tokia situacija. Nerimavo, kad policijos pareigūnai atsirakins jos telefoną nes ten yra jos asmeninių nuotraukų, dalykų, kurių nenorėtų, kad matytų kiti asmenys. D. D. nurodė, kad jis ją pakišo, nes buvo susinervavusi, todėl jam galėjo bet ką pasakyti. Buvo ant emocijų. Garso įraše išreiškė akivaizdžią neapykantą M. A. nurodė, kad jau sakė, kad buvo susinervinusi ir galėjo daug ką pasakyti. Tokia jos reakcija yra į viską, kai ji susinervina. Pokalbyje buvo kalbama apie Kaišiadorys, sakė D. D. apie Kaišiadorys, nes jai taip sakė policijos pareigūnai įtarime;

13.8. Išklausius garso įrašą, pavadinimu „00442_0“ nurodė, kad ji kalba su D. D.. Buvo ant emocijų, todėl taip ir kalbėjo. Kalba apie siuntą iš Kaišiadorių ir apie M. A., nes apie tai buvo parašyta jai įteiktame pranešime apie įtarimą, tai tiek ir žinoma. Apie pokalbyje girdimas frazes „kad čia ne aš pati susigalvojau“, „su kažkokiu daunu tartis“ negalėjo paaiškinti;

13.9. Išklausius garso įrašą, pavadinimu „00450_0“ nurodė, kad ji kalba su D. D.. Apie garso įraše užfiksuotą pokalbį nieko negalėjo paaiškinti. Jame sako D. D., kad jis nesinervuotų, kad atsiųs „Snapchat“ ir pakeis slaptažodį todėl, kad ten yra jos asmeniniai dalykai, kurių nenori komentuoti;

13.10. Išklausius garso įrašą, pavadinimu „01891_0“ nurodė, kad nepažįsta garso įraše kalbančių asmenų. Jai nežinoma apie kokį maišiuką su skysčiu garso įraše kalbama. Kodėl garso įraše vyras Nr. 1 išreiškia tokį pasipiktinimą A., M., nieko negalėjo paaiškinti. Negali būti, kad baltos spalvos maišelyje, kuriame buvo skystis ir elektroninės svarstyklės rastas moters biologinis pėdsakas, ir šį pėdsaką sulyginus su jos DNR, nustatyta, kad jis priklauso jai. Ji net nebuvo pradariusi to maišelio, ten jos DNR negalėjo būti;

13.11. Daugiau apie šitą įvykį nieko paaiškinti negalėjo ir nenorėjo (4 t., b. l. 98–104).

14. Šiame kontekste pastebėtina, kad nors ikiteisminio tyrimo metu G. S.-D, tvirtino, kad apie siuntinį jos nei D. D. ar M. A. neinformavo, ji su niekuo nesitarė ir manė, kad siuntos yra iš internetinių parduotuvių, vis tik pats D. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nors ir tvirtino, jog G. S.-D, nežinojo apie siuntų turinį, tačiau nurodė, kad su ja apie siuntų gavimą ir atsiėmimo aplinkybes bendravo, ir tai jai buvo žinoma. O būtent, apklausiamas 2023 m. rugpjūčio 2 d. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad susisiekė su G. S.-D, ir paprašė jam atsiųsti M. A. telefono numerį. Nesakė kokiu tikslu jam reikalingas M. A. mobilaus ryšio telefono numeris. Iš šio mobilaus ryšio telefono susisiekė su M. A., kuris yra jo pažįstamas ir paprašė suorganizuoti jam narkotinių medžiagų – amfetamino. M. A. sutiko. Taip pat jam pasakė, kad pas jį namuose yra elektroninių cigarečių ir paprašė jį paimti bei išsiųsti G. S.-D. Pasakė visas medžiagas išsiųsti G. S.-D,, tačiau apie šias siuntas nieko jai neminėjo. Sausio 26 d. (nors G. S.-D, teigė prieš sulaikymą nebendravusi su vyru D. D., šio procesinio sprendimo 23 punktas) paskambino G. S.-D. ir paklausė ar ji gavo jo siuntas. Ji pasakė, kad negavo. Jis pasakė G. S.-D., kad siuntų atvažiuos pasiimti žmogus, tačiau apie siuntose esantį turinį jai nieko nesakė (5 t., b. l. 145–146). Taip pat ir duodamas parodymus apylinkės teisme D. D. paaiškino, kad paskambino M. A. ir paprašė, kad jis nuvažiuotų pas jo (D. D.) mamą ir paimtų iš jos skystį su svarstyklėmis. Jis (M. A.) paėmė. Tada dar paprašė, kad nuvažiuotų ir paimtų kitą maišiuką ir išsiųstų G. S.-D. Turėjo M. A. telefono numerį. Jis davė M. A. G. S.-D. kontaktus. Per programėlę parašė kontaktus. Paprašė, kad išsiųstų G. S.-D. tą skystį ir medžiagas (kurias taip pat M. A. buvo paėmęs). Jis prašė, kad tą pačią dieną išsiųstų per paštomatą. Jis jai (G. S.-D.) sakė, kad ateis siuntą ir atvažiuos žmogus paimti. Jis jai nesakė apie siuntos turinį. Neįsivaizduoja, kaip ji turėjo tai suprasti. Nepamena, ar buvo rašyta jai, kad ji galės pamaišyti, paimti pinigus. Žmogus turėjo atvažiuoti paimti siuntos iš G. S.-D. Per telefoną su G. S.-D. bendravo. Ten yra kalėjime telefonai. Dar kitą turėjo išmanųjį telefoną. Kai sulaikė G. S.-D. sužinojo po trijų dienų. Ieškojo jos, kol nežinojo, kad ji yra sulaikyta. Klausė, kur ji dingo. Skambinau, bet ji nekėlė. Neatsimina, ką pasakė žmonai dėl siuntos. Prisimena, kad skambino jai ir ji nepakėlė ragelio. Jis jai paskambino, ji jam pasakė, kad sugadino jai gyvenimą. Ji sakė, kad studijuoja, o taip jai padarė. Ji turbūt iš pykčio reagavo taip. Ji nežinojo, kas yra siuntose. Sakė, kad uždarė ją į kapazoką. Ji sakė, kad per jį viskas. Neatsimena, kiek su ja kalbėjo. Mesengeriu kalbėjo. Ji sakė, kad telefoną paėmė policija. Negali atsakyti, kodėl įtraukė žmoną. Žino, kad į pavojų pastatė žmoną. Žodžiu pasakė, kad ateis siuntinys ir paklausė, ar ji galės paimti. Ji sutiko paimti. Bendravo apie įvykį su žmona (2024 m. balandžio 9 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 8 t., b. l. 33–40). Taip pat pažymėtina, kad teisiamųjų posėdžių metu išklausius garso įrašus, D. D. nurodė, kad atpažįsta savo balsą ir kalbėjo jis (2024 m. balandžio 25 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 8 t., b. l. 59–62, 2024 m. rugsėjo 19 d. teisiamojo posėdžio protokolas 9 t., b. l. 167–170).

15. Jau gi ir pati G. S.-D. apylinkės teisiamojo posėdžio metu pakeitė ikiteisminio tyrimo metu tvirtintą poziciją, ir iš jos parodymų duotų pirmosios instancijos teisme matyti, kad ji iš esmės palaikė savo tuometinio buvusio sutuoktinio D. D. paaiškintą įvykio versiją. O būtent, jau aiškino priešingai savo duotiems parodymams, t. y. kad žinojo, jog D. D. turi siųsti siuntą, bet nežinojo, kas yra siuntoje. Neplatino nieko. Su D. D. bendravo kasdien – per telefoną, per „Viker“ programėlę. Per vieną pokalbį jis paklausė, ar ji galės paimti siuntą iš paštomato. Ji sutiko. Praėjo mėnesis. „BIGE“ Ukmergės g. paėmė siuntą. Atėjo žinutė iš „LP express“, kad atėjo siunta. Nuėjo ir paėmė iš „Omnivos“ paštomato. Kaltinimuose teisingai viskas nurodyta. Kai paėmė vieną siuntą, šalia yra kitas, ten nuėjo, paėmė ir tada prisistatė pareigūnai. Iš karto ją sulaikė pareigūnai. Buvo dvi siuntos. D. D. nepasakojo, kas tai bus per siuntos. Jis nesakė, kas bus siuntose. Ji nieko jo neklausė. Jis nesakė, kad atvažiuos žmonės paimti siuntų. D. D. paprašė nueiti ir paimti siuntas. Sakė, kad viskas gerai. Toliau nebuvo šnekėta, kas bus daroma su siuntomis. Nesakė, ką turi daryti su paimtomis siuntomis. Žinojo, kad su D. D. žinia bus siunčiamos siuntos. Pagrinde nežinojo, kas buvo tose siuntose. Nemanė, kad jis taip galėtų padaryti. Tokių prašymų ankščiau nebuvo iš D. D.. Tai buvo pirmas toks prašymas. Nebūtų sutikusi eiti paimti tas siuntas, jeigu žinotų, kas jose yra. Ji išsigando ikiteisminio tyrimo metu. Ji buvo užsisakiusi ir iš „Ali express“ prekių. Negalėjo pasakyti, kuri tai buvo siunta. Žinojo, kad siuntos ateis, bet nežinojo, kuri tai bus siunta. Nepagalvojo pateikti įrodymų dėl „Ali express“ siuntų (nors ikiteisminio tyrimo metu įsipareigojo pateikti, šio procesinio sprendimo 23 punktas). Po to gavo iš „Ali exprees“ siuntas. Gali pateikti duomenis iš „Ali express“. Su M. A. yra pažįstami nuo 2017 m. Žinojo, kad siuntas siųs M. A.. Prieš siuntų gavimą nebendravo su M. A.. M. A. jos telefono, gyvenamosios vietos adreso, nežinojo. Mergina, kuri siuntė siuntą jai visiškai nepažįstama. Pašto tarnyba į telefoną atsiuntė žinutę, kad gauta siunta. Nežino iš kur Kaišiadorių siuntėjas žinojo jos adresą. Kai ją paleido bendravo su D. D.. Susipyko, aprėkė jį. Jis jai nieko nepasakojo. Ji rėkė, o jis jai nieko nepasakė. D. D. tylėjo, kai su juo susisiekė. Pasakė, ką jis padarė. Jai kolegija, dėl dukros susinervino. Jis visą laiką pratylėjo. Jis jai nieko nesakė. Pasakė, kad nepergyventų. Jis tylėjo, kai ant jo rėkė. Nežino, kaip ant svarstyklių buvo jos biologinių pėdsakų. Gal jo (D. D.) mama supakavo į kokį maišiuką, kurį ji lietė, nes yra gyvenusi pas ją (D. D. mamą) ankščiau. Gal iš seno stalčiaus maišą ištraukė (2024 m. balandžio 9 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 8 t., b. l. 33–40). Teisiamųjų posėdžių metu išklausius garso įrašus, G. S.-D. parodė, kad atpažįsta savo balsą ir paaiškino, jog kalbėjo ji (2024 m. balandžio 25 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 8 t., b. l. 59–62, 2024 m. rugsėjo 19 d. teisiamojo posėdžio protokolas 9 t., b. l. 167–170).

16. Taigi akivaizdu, kad G. S.-D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, dėl siuntų atsiėmimo aplinkybių, skiriasi nuo jos nurodytų aplinkybių teisminio nagrinėjimo metu, kas apskritai verčia abejoti dėl jos parodymų patikimumo. Apeliacinės instancijos teismo neįtikina išteisintosios iškelta versija, kuri, kaip jau minėta ir tarpusavyje yra prieštaringa, kad ji nieko nežino apie siuntose esančias psichotropines medžiagas, ir dėl to, kad tokią versiją paneigiančių objektyvių įrodymų byloje yra pakankamai. Pažymėtina, kad šiuo atveju G. S.-D. yra labiausiai ir tiesiogiai suinteresuota šio proceso baigtimi, todėl ir siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, mažindama savo atsakomybės laipsnį, kai gi teisėjų kolegijai nėra pagrindo abejoti kitais byloje esančiais duomenimis.

17. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vienas iš pagrindinių įrodymų šaltinių šioje baudžiamojoje byloje, grindžiant G. S.-D. pareikštą kaltinimą, yra elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu gauti duomenys (1 t., b. l. 97–100; 2 t., b. l. 1–67, 134–156). Taip šiame kontekste, kaip jau minėta, akcentuotina, jog tiek D. D., tiek pati G. S.-D., neneigė ir patvirtino, kad garso įrašuose, perklausytuose apylinkės teismo teisiamųjų posėdžių metu, užfiksuoti jų balsai bei jų pokalbiai. Minimų pokalbių turinys nurodytas tiek Skundžiamame nuosprendyje, tiek prokuroro apeliaciniame skunde, todėl apeliacinės instancijos teismas detaliai jo nekartos, tik akcentuos esmines nagrinėjamo klausimo kontekste aktualias aplinkybes.

17.1. Pirmiausiai matyti, kad D. D. rašo žinutes G. S.-D., nežinodamas, kad tuo metu ji yra sulaikyta, t. y. 2023 m. sausio 27 d. 12:25:08 (IID.184) „„ACIU KAD ATVAZIAVAI...“; 2023 m. sausio 27 d. 14:17:28 „Pzd tu mane i toki gaidyska filma ivelei“ (čia ir toliau – kalba netaisyta) (IID.158); 2023 m. sausi 27 d. 17:51:42 „Nenusirauk su tuo kur 60 euru yra paduok atgal. Tuos gali pasilikt kur atsiunte ma px yra“ (IID.216); 2023 m. sausi 27 d. 17:52:46 „Pridarysi man tik bedu ir normaliai. bet kaip pastebejau tai tau px bedos man ar kas vapse neidomu.“ (IID.217);

17.2. Vėliau – 2023 m. sausio 27 d. 18:56:28, įvyksta pokalbis tarp D. D. ir G. S.-D., kurio metu išteisintoji nurodo „Tu daunas? Mane mentai čiupo“, „Nu tai aš ėjau vakar iki to, iki karoče, iki paštomato, vakare mama atvažiavo, nuėjau iki paštomato, viską pasiėmiau, taip tik „blet“ apsisuku „nachui, - kriminalinė policija, prašau praeiti, „blet“ į mašiną ir viskas, ir išvežė, kratą namuose darė, išvežė, mane į KPZ uždarė, miegojau „blet“ areštinėj, tai gerai, kad mama namie buvo, būčiau su vaiku ėjus, būtų atėmę vaiką „nachui“. Normalus tu „kurva“, normalus?“ (IID.236);

17.3. Kito pokalbio metu – 2023 m. sausi 27 d. 19:05:36 (IID.247) D. D. klausia G. S.-D. „O tai ką tau jie išvis sakė, kokiu pagrindu?“, į ką pastaroji atsako „Kokiu pagrindu? Tai, kad ožys A.?? „kurva“, kad tu vat, sako va tau su vyru nepasisekė, va taip vat pasakė, tau nepasisekė su vyru, „blet“. Ir sako, ir kaip čia taip vat, sako, kad čia pas tave tipo galas tipo tokio, ar tipo M., kur tipo D. buvo čia su juo tam, karoče, tipo buvo, čia pas jį buvo byla tipo, ir čia vat, jie čia kažkaip vat ant tos siuntos, tai čia tu pagalvok, čia kažką ir jie sekė, jie visą laiką žinojo viską, žino, kad per tuos taksofonus skambini, šneki „nachui“ čia su tais A. gaidžiais.“, D. D. atsako, kad „Aš nieko išvis nešnekėjau.“. <...> D. D. pasako, jog „Aš tuoj tau karoče viską parašysiu, paaiškinsiu kaip ką sakyt, tu tik nesiparink.“. G. S.-D. atsako, kad „Nieko man nereikia sakyt, aš sakiau, kad aš nieko nežinojau, aš atėjau pasiimt.“, D. D. – „Nu tai ir viskas, sakyk nieko nežinau ir viskas. Karoče „nachui“.“. Tuomet G. S.-D. dėsto, kad „Aš pasakiau, kad atėjau siuntos pasiimt, nes man atėjo, aš nežinau nei kas ten yra, nei iš kur čia tie A., nei kas „blet“, kas čia tokie „blet“ yra. Bet esmė tame, ar tu supranti, kad aš ta prasme nu „nachui“ tu „kurva“, nu tai čia „nachui“, nu kaip tu taip, D. „kurva“.“. D. D. atsako, kad „Nu aš nežinau nu „blet“ kaip taip galėjo viskas būt, nu „kurva“? Nežinau „blet“.“. Po to G. S.-D. išsako pretenziją, kad „Supranti, kad tu mus pakišai (verkia). Aš „blet“ areštinėj miegojau, „kurva“. „Nachui“, ..?? žiauru. Čia „pizda“.“, D. D. ją ramina, o G. S.-D. nuogąstauja, kad jos telefoną paėmė policijos pareigūnai „Mane, mane, pas juos mano telefonas, nbu tai o kaip, ką dabar, tai jie dabar atsirakins.“, o D. D. teigia, kad „Niekaip negali“, G. S.-D. nurodo, jog „Man žinai va, va, mano tas karoče, kaip jisai, kaltinimas, va tuoj, nu tai jeigu gali atsirakint, tai reikia man į „inklaudą“ prisijungt, ištrint viską. Taigi man skambinai.“ ir kad negali išrinti, nes neturi interneto. Vėliau pokalbio metu D. D. aiškina „Tu paklausyk, tu tiktai nekalbėk, nieko, palauk, tu gali palaukt, duok aš tau pasakysiu kaip kas ir tu neišsigalvok nesąmonių kažkokių.“. G. S.-D. nurodo, kad „Čia M., čia, čia A. yra „kurva“, čia dar tu šneki tais rageliais, čia tas A. „nachui“ nu „kurva“, nu tu supranti, man sakė, čia buvo vat byla vat su M. čia taip anaip, sako pažįsti tu jį, čia gal atsitiktinumas, sakau ką aš žinau, nepažįstu aš jokių M. sakau, ėjau siuntą iš „Ali ekspreso“ pasiimt, aš rimtai užsisakinėjau daiktų iš „Ali ekspreso“ ir sakau tiesiog.“, D. D. nurodo, kad „Nu ir viskas, ir taip sakyk ir viskas, daugiau nieko sakyk nežinau „nachui“.“, o G. S.-D. „Tai aš taip ir sakiau, nu bet vis tiek, žinai kaip man liūdna.“. Po to, G. S.-D. pasako, jog „tu supranti, kad čia viskas, o sako iš Kaišiadorių čia tau sako, tas tipo siuntinys. Tai reiškia jie žino „blet“, kad ta prasme, kad iš Kaišiadorių, jie žino A.„blet“, ir jie „kurva“ jie manęs laukė visą dieną, kol aš ateisiu, jisai sumokėjo 7 eurus už „stojankę“, 7 eurus.“, <...>, „jie laukė, jie žinojo, kad ateis ta siunta, supranti?“, <...> „Jie žinojo, kad iš Kaišiadorių į, į, aš sakau, sako, ai tai čia iš Kaišiadorių tau sako „Ali ekspres“ atėjo, sakau prie ko čia tie Kaišiadoriai? Nu nežinau, sako, tai supranti, Kaišiadoris žino, A. žino, 01 galas, žino A., nu tai „blet“;

17.4. Kitą dieną vykusio pokalbio metu – 2023 m. sausio 28 d. 09:03:09 (IID.437) G. S.-D. priekaištauja D. D. dėl siuntos su psichotropinėmis medžiagomis, teigdama, kad pastarasis ją pakišo;

17.5. Iš karto po to vykusio pokalbio metu – 2023 m. sausio 28 d. 09:10:22 (IID.442) G. S.-D. vėl priekaištauja D. D., taip pat vėl nurodo, kad policijos pareigūnai žino apie M. A. ir siuntą iš Kaišiadorių, o būtent nurodo, jog šeima žino viską „Jie, jie žino viską, kas buvo chatoj, kad kratoj chatos, kad dėl siuntinio kažkokio gaidiško „blet“, viską žino. Ir jie supranta, kad čia, kad čia, kad čia tikrai ne aš pati susimąsčiau „blet“. Tiesiog, aš galvojau, tu protingas ir visą laiką mus palaikysi, čia taip vyksta.“ <...> „Nieko negaila, nei manęs, nei vaiko karoče, taip apsišikt „kurva“ kažkokį dauną, su kažkokiu daunu tartis, „kurva, kurva“, vat taip va tu.“ <...> Jie, jie (policijos pareigūnai) viską žino, jie žino Kaišiadoris, net tu „kurva“ daunas, skambini „blet“ per tuos taksofonus „kurva“, pasiemei, pasiemei, pasiemei tą siuntą „blet“? Nu tai „kurva“, nu tai kur, iš kur tiek smegenų pas tave „nachui“?“. D. D. paklausia „Ką viską žino?“, o G. S.-D. atsako „Jie žino, kad iš Kaišiadorių siunta „blet“, žino A. „blet“ nu tai „kurva“, tai susidėliok „blet“, ką jie dar gali žinot „blet“, ir iš kur jie žino.“;

17.6. Jau vėliau pokalbio metu –2023 m. sausio 28 d. 09:44: (IID.450) pati G. S.-D. ramina D. D. sakydama „Nesinervuok, viskas bus gerai, aš tuoj prisijungsiu, atsisiųsiu “Snapčiatą”, prisijungsiu čia, pasikeisiu slaptą, tada karoče, aš nemanau, nu, kad pasakys, nu kas, A. maks ką pasakys, ir ką jis ten pasakys, “kurva”, viskas bus gerai, nesinervuok. Maži, maži“;

17.7. Po vykusių pokalbių, G. S.-D. ir D. D. 2023 m. sausio 28 d. 10:33:40, 10:33:50, 10:34:35, 10:34:54 susirašinėjo (IID.474, IID.475, IID.476, IID.477). O būtent, G. S.-D. rašė „„Svarbiausia nieks nk nzn ir vsks“, „O tas duhas dar ir ivels kitus“, į ką D. D. atrašė „Tai man jis cia bedu pridare“, „Ir tau dar pridare krw“;

17.8. Toliau – 2023 m. sausio 28 d. 19:58:08 (IID.791), G. S.-D. vėl kalbėdama su D. D. nurodo, kad „Bet aš, maladiec, meile, aš, aš iš karto taip pažiūrėjau, aš, aš “blet” tiktai paėmiau, atsisuku “blet” ir suprantu, kad “pizda nachui”, ir tipo “blet”, bet aš taip greit viską sugalvojau, aš, aš, aš taip gerai tipo sėdėjau, karoče, nu tipo aš maladiec, aš , aš pati ant savęs, aš toliau galvoju, “blet” aš maladiec galvoju, “pizda”, tai viską gerai karoče pasakiau, taip viską pasirodžiau. Jie ateina, bando mane prigaut, ir aš, ir aš matau “kurva”, kad jiem nieko nesigauna….“;

17.9. Pokalbio metu – 2023 m. sausio 28 d. 20:40:36 (IID.804) G. S.-D. nerimauja dėl mobilaus ryšio telefono ir jame esančio turinio, „Oi “blet”, o gal, gal atsirakins?“, „Nu “Iphone” jie galėtų atsirakint ar ne?“, „Tai “kurva” ką daryt, o tai “blet” man reikia “Maką” pasikraut, užblokuosiu ir viskas“;

17.10. Jau vėliau fiksuoti G. S.-D. ir D. D. susirašinėjimai atskleidžia, kad 2023 m. sausio 30 d. 13:53:22 (IID – 30) D. D. rašo G. S.-D., jog „Ir pasakyk jai kazko klaus kad butent ivardino ta siunta is kaisd kad del jos taves lauke ten“; 2023 m. sausio 31 d. 13:40:43 (IID – 331) – „Mama atsileido tu jai kaip rasysi paaiskink del ko jis rase jai tas dar, ir pasakyk kad mnt tave pakiso speceliai.“; 2023 m. vasario 14 d. 10:41:02, 10:41:05, 10:41:09 (IID – 2038, IID – 2039, IID – 2040) „Pakisi mane po plaktukais anksciau ar veliau karma apsisuks o ka mergaitei sakisi kad per tave as sedziu nes ikisai ir manei Kuo daugiau ju kisi tuo didesni sroka duos ir paciai ir kitiem. galvok ka kalbi sakik geriau kad pati vartojanti esi. Irodimu jokiu nera kad tu kam nors gelbejai ar platinai pagalvok geriau. Nes jai ten ipisi koke lempa tai ir tu gausi ir as, nebent tu jam ten raketa sveiti tai gal issuks seniukas tave jai sakei kad mielai bendrauja“.

18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šio procesinio sprendimo 28 punkte aptartas pokalbių, kurių garso įrašai buvo išklausyti pirmosios instancijos teisiamuosiuose posėdžiuose ir patvirtintas pačių D. D. ir G. S.-D., turinys, be jokių pagrįstų abejonių patvirtina, jog iš tikrųjų G. S.-D. vienareikšmiškai žinojo atsiimamų siuntų turinį, t. y. kad iš paštomatų atsiima psichotropines medžiagas, ir jomis disponuoja. Išteisintoji ne tik, kad nerimavo, jog reikia kuo greičiau viską ištrinti iš telefono, pakeisti „Snapchat“ paskyros slaptažodį, ne tik pati D. D. pasakė, kad policijos pareigūnai žino apie M. A. ir Kaišiadoris, ne tik priekaištauja D. D., kad per jį, kadangi pastarasis bendrauja su M. A., ir M. A. buvo sulaikyta bei jai pareikšti įtarimai, ne tik pati ramina D. D. dėl susiklosčiusios situacijos, bet ir aiškiai bei nedviprasmiškai teigia, jog sulaikymo metu greitai sugalvojo kokią informaciją nurodyti policijos pareigūnams apie siuntinį. Be to, matyti, kad ir pats D. D. nurodė G. S.-D. nieko nekalbėti policijos pareigūnams, jis turėjo pranešti ką ir kaip sakyti, prašė jos policijos pareigūnams sakyti, kad ji yra pati vartojanti narkotines medžiagas, nes įrodymų apie tai, kad narkotinės medžiagos buvo skirtos platinimui nėra. Iš paminėtų aplinkybių neabejotinai galima daryti išvadą, kad G. S.-D. žinojo apie siuntinių turinį, o jos gynybinė versija – neva įrašytuose pokalbiuose kalbėjo apimta emocijų (nors ir kai kurių pokalbių turinio negalėjo paaiškinti), paneigta paminėtų ir ištirtų bylos įrodymų visumos analize.

19. Teismo vidinį įsitikinimą tokių išvadų pagrįstumu stiprina ir įvykių chronologija, vertinant ją kitų nuteistųjų – D. D. ir M. A., pokalbių ir žinučių turinyje (1 t., b. l. 119–142; 2 t., b. l. 1–67, 134–156; 7 t., b. l. 7–9). 2023 m. sausio 27 d. 10:45:26, 12:00:24, 14:14:55, 15:41:25 (IID.138, IID – 302, IID – 323, IID – 336) D. D. prašė M. A. susisiekti su G. S.-D. per socialinę platformą „Snapchat“, vėliau teiravosi ar G. S.-D. atsirado. M. A. G. S.-D. 2023 m. sausio 27 d. 12.00 val. parašė „Opa“; „Iesko taves“, kaip nustatyta iš išteisintosios paimto mobiliojo ryšio telefone „Apple Iphone 13 Pro Max (A2643)“ nuskaitytos informacijos. Iš visa to galima daryti išvadą, jog visi nuteistieji (dėl ko atskirai šiame procesiniame sprendime dar bus pasisakyta), kontaktavo tarpusavyje, buvo suinteresuoti siuntų turiniu, apie jį žinodami. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, visa tai neleidžia abejoti, jog nuteistieji buvo aptarę siuntų perspektyvas, išgyveno dėl siuntų turinio išaiškinimo galimybės ir asmeniškai domėjosi kur dingo, tuo metu sulaikyta, G. S.-D.

20. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus ir įvertinus visą baudžiamosios bylos medžiagą, G. S.-D. teiginiai apie tai, kad ji iki sulaikymo 2023 m. sausio 26 d. su M. A. nebendravo (šio procesinio sprendimo 24.1 papunktis); prieš siuntų gavimą nebendravo su M. A.. M. A. jos telefono, gyvenamosios vietos adreso, nežinojo (šio procesinio sprendimo 26 punktas), taip pat laikytini prieštaringais ir prasilenkiantys su kitais byloje esančiais įrodymais. Kaip minėta, pats D. D. nurodė, kad davė M. A. G. S.-D. kontaktus (šio procesinio sprendimo 25 punktas), gi ir M. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad D. D. jo paprašius paimti maišelį su skysčiu, jį išsiųsti jo (D. D.) žmonai G. S.-D., M. A. sutiko. Parašė G. S.-D. į „Snapchata“ (socialinės platformos programėlė). Paprašė G. S.-D. telefono numerio. Jos gyvenamosios vietos adresą jau žinojo iš ankščiau (5 t., b. l. 43–46). Apylinkės teisiamojo posėdžio metu, M. A. iš esmės nurodė tą patį, paaiškindamas, jog D. D. draugei išsiuntė. Per programėlę sukontaktavo, neatsimena ar D. D. pasakė, ar G. S.-D. Gavo adresą žinute. Į Vilnių, paštomatu į paštomatą išsiuntė. Gavo telefono numeriu adresą. Gal susirašė su G. S.-D., kur siųsti siuntą. Ji jam atsiuntė kontaktus. Jokia tema nebuvo kalbama, tik adresas buvo atsiųstas (2024 m. spalio 31 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 10 t., b. l. 40–45). Galiausiai, M. A. parodymus patvirtina ir vienareikšmiškai G. S.-D. parodymus paneigia pačios išteisintosios paimto mobiliojo ryšio telefone „Apple Iphone 13 Pro Max (A2643)“ nuskaityta informacija, iš kurios matyti G. S.-D. ir M. A. susirašinėjimas. O būtent, 2023 m. sausio 25 d. 14.37 val. G. S.-D. rašo M. A. „- Lp express“; „BIG“; „Ukmergės g.“, t. y. nurodo siuntą siųsti į Ukmergės gatvėje esančio prekybos centro „BIG“ „LPExpress“ paštomatą (7 t., b. l. 7–9).

21. Taip pat teisėjų kolegijos vidinį įsitikimą, kad G. S.-D. suvokė ir bent jau bendrais bruožais suprato, jog disponuoja draudžiamomis – psichotropinėmis, medžiagomis, visų aptartų įrodymų visumoje, sustiprina ir tai, kad ant svarstyklių, kurios buvo siunčiamos M. A. siuntinyje, pabrėžiant, jog jis buvo išpakuotas tik ikiteisminio tyrimo subjektų, rasti biologiniai pėdsakai, sutampantys su G. S.-D., kas nustatyta objektyviomis – specialistų išvadomis (3 t., b. l. 164–171, 184–187). Ikiteisminio tyrimo metu išteisintoji nurodė, kad to negali būti (šio procesinio sprendimo 24.10 papunktis), apylinkės teisme – jog gal D. D. mama supakavo į kokį maišiuką, kurį ji lietė, nes yra gyvenusi pas D. D. mamą ankščiau (šio procesinio sprendimo 26 punktas), vis tik įvertinus paminėtą faktinę aplinkybę, bei tai, kad šioje baudžiamojoje byloje G. S.-D. nuteista ir už BK 259 straipsnio 1 dalį, t. y. už tai, kad ji neteisėtai laikė narkotines medžiagas neturėdama tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, visų aplinkybių kontekste, akivaizdu, jog išteisintoji nebuvo netinkamai susiklosčiusių aplinkybių auka, nesuvokusia ir neatskiriančia kokio pobūdžio siuntas ji turėjo atsiimti savo sutuoktinio D. D. prašymu. Taigi darytina išvada, kad G. S.-D. žinojo tikrąjį siuntų turinį, suvokė, kad iš paštomatų paėmė siuntas, kuriose yra ne kas kita, o medžiagos (psichotropinės), kuriomis draudžiama disponuoti. Šiame kontekste teisėjų kolegija akcentuoja, jog pagal teismų praktiką taikant BK 260 straipsnį kaltininkui pakanka suvokti, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat apie jų kiekį bent bendrais bruožais; nebūtina įrodyti, kad kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-60/2014, Nr. 2K-452-788/2016). G. S.-D., priimdama galutinį sprendimą vykdyti susitarimą dėl siuntų atsiėmimo, žinojo ir suprato, koks yra tikrasis siuntos turinys ir kokiu tikslu jis yra siunčiamas. Nepaisant to, net ir turėdama galimybę atsisakyti nuo nusikalstamų veiksmų, žinodama kokia atsakomybė gresia už tokią veiką, savo apsisprendimo ji nepakeitė ir toliau vykdė D. D. nurodymą.

22. Taigi visi apylinkės teismo teisiamuosiuose posėdžiuose nustatyti ir patikrinti faktiniai duomenys, apeliacinės instancijos teismo pripažįstami G. S.-D. veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad G. S.-D. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, veikdama tiesiogine tyčia, todėl jos veika kvalifikuotina pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Kartu pažymėtina, kad nustatyta, jog G. S.-D. psichotropines medžiagas įgijo (atsiimdama iš paštomato) ir laikė su savimi, kol jas iš jos paėmė policijos pareigūnai, tačiau faktinės aplinkybės, kad psichotropines medžiagas gabeno, perdavė, siuntė ir platino, nelaikytinos įrodytomis, todėl šalintinos iš jai pareikšto kaltinimo. Esant išdėstytam, prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas (apkaltinamasis) nuosprendis (326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 2 punktas). Įvertinus tai, byloje iš naujo spręstini ir G. S.-D. paskirtos bausmės bei jos bendrinimo klausimai.

Dėl G. S.-D. skirtinos bausmės

23. Teisėjų kolegija, prieš pasisakydama dėl G. S.-D. skirtinos bausmės už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, pirmiausiai pažymi, kad dėl bausmių, skirtų Skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, atsižvelgdama į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje neskundžiamas, atskirai nepasisakys.

24. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų. Prokuroras apeliaciniame skunde G. S.-D. už šios nusikalstamos veikos padarymą siūlo skirti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

25. Teismas, skirdamas bausmę vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalies bei BK 54 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bausmė yra skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

26. G. S.-D. padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Taip pat Skundžiamu nuosprendžiu, kaip minėta, ji pagrįstai pripažinta kalta padariusi nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir apysunkį nusikaltimą – 302 straipsnio 1 dalyje. G. S.-D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Jos atsakomybę sunkina tai, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą ji padarė veikdama bendrininkų grupe, kas pripažintina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes tai yra nustatyta byloje surinktais įrodymais Padarytas nusikaltimas, įtvirtintas BK 260 straipsnio 1 dalyje, yra vertintinas kaip itin pavojingas, nulemiantis įvairių socialinių problemų, su kurių sprendimu turi susidurti tiek privatūs asmenys, tiek visuomenė, tiek valstybės institucijos, kilimą. Nusikaltimas yra padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad G. S.-D. aiškiai suvokė savo nusikalstamų veikų pavojingumą, taip pat ji suprato, kokios pasekmės jai gresia, jeigu jos nusikalstami veiksmai išaiškės, tačiau vis tiek pasirinko nusikalstamą veikimo būdą, taip sąmoningai prisiimdama riziką ir dėl jai galinčių kilti neigiamų teisinių pasekmių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nuteistosios padarytą nusikaltimą vertinti kaip visiškai atsitiktinio pobūdžio, įvertinus tiek inkriminuotų veiksmų pobūdį, tiek ir jos pačios asmenybę.

27. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų matyti, kad G. S.-D. praeityje teista vieną kartą, taip pat už nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, t. y. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, po šios nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo jos atžvilgiu priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo (11 t., b. l. 5–10). Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad penkerių metų laikotarpyje G. S.-D. eilę kartų bausta administracine tvarka, beje ir po Skundžiamo nuosprendžio priėmimo, ne visas paskirtas pinigines nuobaudas mokanti, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 81–90). Taip pat šiame kontekste būtina pažymėti pirmosios instancijos teismo akcentuotą aplinkybę apie G. S.-D. turimą vaiką bei nėštumą. Iš ties, nustatyta, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apylinkės teisme, G. S.-D. buvo nėščia (10 t., b. l. 177–180), turėjo mažametį vaiką (8 t., b. l. 131), vis tik, iš jau minėto administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad G. S.-D. du kartus bausta už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1, 2 dalys), beje jau po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo. Taip pat būtina akcentuoti, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimu G. S.-D. nepilnametis vaikas atskirtas nuo tėvų – motinos G. S.-D. ir tėvo D. D. (Liteko duomenys). Iš Sodra duomenų bazės išrašo nustatyta, kad G. S.-D. oficialiai yra dirbusi tik 9 (devynias) dienas, t. y. nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. gegužės 9., bei nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Nuo 2022 m. kovo 10 d. iki 2023 m. rugsėjo 6 d. buvo drausta kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų (3 t., b. l. 102–104).

28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, įvertinus aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, visumą, G. S.-D. skirtina vienintelė straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos terminą nustatant artimą BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam minimumui ir prokuroro prašomam dydžiui, t. y. laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 5 (mėnesiams). Būtent tokios bausmės paskyrimas, teisėjų kolegijos vertinimu, padės įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – užtikrinti bendrąją prevenciją, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą ir kt.

29. Kartu teisėjų kolegija akcentuoja, kad nenustatė BK 62 straipsnio nuostatose nustatytų sąlygų visumos, leidžiančios G. S.-D. paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo G. S.-D. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias teismui galimybę paskirti kaltininkui švelnesnę bausmę nei konkretaus BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, ir konstatuoja, jog BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos artimos minimaliam dydžiui laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, taip pat ir (ar) neatidedant jos vykdymo, nuteistajai aiškiai neprieštarauja teisingumo principui. Šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų daryti išvadą apie mažesnį G. S.-D. asmenybės ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat nėra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Aplinkybė, kad nusikalstami G. S.-D. veiksmai nesukėlė akivaizdžių neigiamų padarinių, ženkliai nelengvina jos teisinės padėties. Pažymėtina, kad nuteistosios veiksmai potencialiai sudarė prielaidas tokiems padariniams kilti. Šiuo atveju neigiamų pasekmių pavyko išvengti dėl teisėsaugos institucijų atstovų savalaikių veiksmų, o ne dėl kokių nors nuteistosios pozityvių veiksmų, kurie galėtų ją apibūdinti teigiamai. G. S.-D. niekaip nėra susijusi su tuo, kad psichotropinė medžiaga, kuria ji disponavo, nepasiekė galutinio vartotojo ar vartotojų. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad net įvertinus teigiamai nuteistąją apibūdinančių aplinkybių visumą, kurios iš esmės byloje net nedominuoja, nėra pagrindo daryti išvados, kad laisvės atėmimo bausmė nėra tinkama priemonė siekiamiems tikslams, numatytiems BK 41 straipsnyje, įgyvendinti, šių tikslų galima pasiekti švelnesne bausme arba laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant, aptariamos bausmės taikymas darys daugiau žalos nuteistajai, nei to reikalauja siekiami tikslai, jų pobūdis.

30. G. S.-D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. 14731669) paėmimą, palikti nepakeistas iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl G. S.-D. paskirtų bausmių bendrinimo

31. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria G. S.-D. nuteista pagal BK 259 straipsnio 1 dalį jai paskiriant 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį jai paskiriant 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę, buvo neskundžiama ir yra paliktina nepakeista, o gi šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jai skirtina 2 (dvejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šios bausmės subendrintinos. Kaip teisingai prašo prokuroras apeliaciniame skunde, bausmės skirtinos už BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, turi būti bendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį (atitinkamai nesunkus ir sunkus nusikaltimas), todėl skirtinos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir G. S.-D. skiriant 2 (dvejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vis tik, bausmė paskirta pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (apysunkis nusikaltimas), analogišku bausmių bendrinimo būdu negali būti bendrinama, kadangi priešingai nei nurodo prokuroras, nėra nustatyta nei viena BK 63 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta sąlyga. Esant tokiai situacijai bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedama švelnesnė bausmė. Teisėjų kolegija, įgyvendindama minėtoje baudžiamoje įstatymo nuostatoje įtvirtintą imperatyvą, t. y. nurodyti kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvus, pažymi, kad pridedamos bausmės dalis parenkama atsižvelgiant į prokuroro apeliaciniame skunde prašomą galutinę skirtiną subendrintą bausmę, neblogindama G. S.-D. padėties daugiau negu prašoma apeliaciniame skunde, ir kartu įvertinus, kad BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytas ir padarytas nusikaltimas itin sunkių pasekmių nesukėlė. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu prie griežtesnės 2 (dvejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedama bausmės dalis, skirta pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, nustatytina lygi 1 (vienam) mėnesiui, G. S.-D. paskiriant subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

32. Nagrinėjamu atveju šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė iš naujo bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi šis bendrinimas buvo atliktas ir Skundžiamu nuosprendžiu. BK 63 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos arba kai nustatoma, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje baudžiamojoje byloje padarė kitą nusikalstamą veiką (BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalys). Šiuo atveju nustatyta, kad iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžio priėmimo G. S.-D. padarė šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas bausmių bendrinimo būdą parinko tinkamai, nepaisant to, kad taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 4 dalis), nenurodė pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvų, kaip to reikalauja BK 63 straipsnio 4 dalis. Teisėjų kolegija, ir šiuo atveju, atsižvelgdama į prokuroro prašomą skirti galutinę subendrintą bausmę, t. y. kad prašoma skirti 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, prie šiuo nuosprendžiu G. S.-D. skirtos 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės prideda dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmės – 1 (vieną) mėnesį (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis). Taip pat, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal ankstesnį – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendį.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

33. Kartu prokuroras apeliaciniame skunde taip pat prašo konfiskuoti G. S.-D. telefoną „Apple Iphone 13 Pro Max“, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo paimtas ir perduotas saugojimui į ikiteisminio tyrimo instituciją (7 t., b. l. 123).

34. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal minėto straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią galimybei toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-7-76-719/2022, Nr. 2K-61-489/2025).

35. Aptariant konfiskuotino turto sampratas, t. y. įrankį ir priemonę, pažymėtina, jog įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Nusikalstamos veikos priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti, todėl nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291-697/2019).

36. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, Nr. 2K-237/2011). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas ar būtų apsunkintas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2008, Nr. 2K-463/2011, Nr. 2K-534/2011).

37. Iš byloje nustatytų ir jau aptartų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad be mobiliojo ryšio telefono G. S.-D. nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, nebūtų galėjusi realizuoti. O būtent, naudojantis telefonu „Apple Iphone 13 Pro Max“, G. S.-D. gaudavo nurodymus iš laisvės atėmimo vietos įstaigoje esančio D. D. – paimti atsiųstas psichotropines medžiagas ir laukti tolimesnių nurodymų dėl medžiagų disponavimo, naudojantis telefonu vykdydavo D. D. nurodymus paimti siuntas atsiųstas į paštomatus. Mobiliojo ryšio telefonas „Apple Iphone 13 Pro Max“ buvo naudojamas nusikalstamai veikai daryti – juo naudojantis buvo realizuojami kaltinime nurodyti veiksmai, be telefono panaudojimo tokie veiksmai būtų neįgyvendinti, šiuo atveju telefonas buvo panaudotas ne tik nusikaltimui palengvinti, bet ir jam įgyvendinti, t. y. telefonas buvo nusikalstamos veikos įvykdymo priemonė. G. S.-D. jai inkriminuotus veiksmus atliko panaudodama telefoną „Apple Iphone 13 Pro Max“, kuris atitinka konfiskuotino turto požymius (BK 72 straipsnio 2 dalis). Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalies, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, mobiliojo ryšio telefonas „Apple Iphone 13 Pro Max“ konfiskuotinas, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Atitinkamai 2025 m. gruodžio 5 d. G. S.-D. pateiktas prašymas grąžinti telefoną, vadovaujantis Skundžiamu nuosprendžiu, negali būti tenkinamas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

38. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta 2025 m. lapkričio 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-13126 dėl 281,25 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt vieno euro ir 25 centų) išieškojimo iš G. S.-D. dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų už byloje teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

39. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas G. S.-D. atžvilgiu pradėtas ne jos pačios iniciatyva, t. y. valstybinio kaltintojo, pateikiant apeliacinį skundą pastarosios atžvilgiu bloginančias pagrindais – prašant priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Taip pat sprendžiant klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo, pažymėtina, kad G. S.-D. gynėjas buvo paskirtas ne dėl nuo jos valios priklausančių priežasčių. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi siekiant įgyvendinti apelianto teisę į gynybą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo G. S.-D. valios.

40. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1-788/2021, Nr. 2K-51-788/2021, Nr. 2K-67-697/2021). Nors nagrinėjamu atveju G. S.-D. apeliacinio skundo nagrinėjamo metu nebuvo laisvės atėmimo vietos įstaigoje, tačiau ji privalės atlikti Skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Esant nurodytoms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, baudžiamoji byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, o atliekant realias laisvės atėmimo bausmę bus apsunkintos galimybės dirbti ir užsidirbti, be to, ir pats G. S.-D. gynėjas apeliacinio teismo posėdžio metu prašė nepriteisti išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą (2025 m. lapkričio 17 d. teismo posėdis, 12 t., b. l. 97–106), todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistosios neišieškotinos.

Dėl įrodymų vertinimo M. A. atžvilgiu

41. Nuteistojo M. A. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad šioje byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis M. A. žinojo ir suprato, jog iš kito nuteistojo D. D. mamos namų paimtame maišelyje, kurį jis išsiuntė G. S.-D., yra būtent psichotropinės medžiagos. Anot gynėjo, nuteistasis patvirtino tik faktines kaltinime nurodytas aplinkybes, tačiau M. A. nežinojo, kas buvo tame maišelyje ir tik D. D. prašymu pastarajam pagelbėjo. Gynėjo nuomone, kadangi byloje nėra objektyvių faktinių duomenų, jog M. A. žinojo apie psichotropines medžiagas, t. y. kad jomis disponuoja (įgyja, gabena) laikytina, kad jo veiksmuose nėra BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties vieno iš požymių – tyčios, todėl M. A. pagal šį baudžiamąjį įstatymą turi būti išteisintas. Teisėjų kolegijos nuomone, šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Tokia nuteistojo M. A. ir jo gynėjo pozicija vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo kaltę patvirtinantiems įrodymams.

42. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje valstybinio kaltintojo išsakytus argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai M. A. pripažino kaltu, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų. Skundžiamame nuosprendyje atlikta byloje surinktų įrodymų analizė, įvertinta jų visuma, nuosprendis pagrįstas nekeliančiais abejonių duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė nuteistojo bei jo gynėjo versiją. Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantas, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Taigi įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą nuosprendį.

43. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu – 2023 m. vasario 13 d., savo kaltę iš esmės pripažino ir parodė, kad D. D. yra jo pažįstamas. Jis (D. D.) šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose. D. D. jam paskambino į mobilaus ryšio telefoną 868128071. Jis (D. D.) skambino iš mobilaus ryšio telefono, kurio numeris yra 864418826. D. D. jo paprašė nuvažiuoti pas jo mama adresu (duomenys neskelbtini) ir paimti maišelį, kurio viduje yra buteliukas su skysčiu. Kadangi jis jam (D. D.) buvo nuo ankščiau skolingas pinigų, tai neprašė iš jo (D. D.) jokio atlygio. D. D. jo paprašė paėmus maišelį su skysčių jį išsiųsti jo žmonai G. S.-D. M. A. sutiko. <...> (duodami parodymai, susiję su G. S.-D., kurie aptarti šio procesinio sprendimo 31 punkte). Gavęs jos (G. S.-D.) telefono numerį, sausio 25 d. nuvažiavo pas D. D. mamą ir paėmė šitą maišelį. Jo atidaręs nebuvo. D. D. jam paskambino ir paprašė užsipurkšti iš buteliuko esančio skysčio ant tabako ir pabandyti parūkyti. M. A. jam atsakė, kad nieko nebandys ir supakavęs siuntą išsiuntė ją G. S.-D. iš Šiaurės pr. 44 „LP Express“ paštomato. Nežinojo kas tai per narkotinė medžiagą, bet numanė, kad taip yra „chimkė“, kuri yra purškiama ant tabako ir rūkoma. Nežino kaip toliau su šia siunta turėjo elgtis G. S.-D. D. D. jam daugiau nieko apie šitos siuntos paskirtį nesakė (5 t., b. l. 43–46).

44. Jau gi antrosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu – 2023 m. lapkričio 17 d., savo kaltės nepripažino, pasinaudojo savo procesine teise tylėti ir atsisakė duoti parodymus (5 t., b. l. 83–85). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis M. A. versijos dalies dėl to, kad numanė, kas yra siuntoje ir kad D. D. paprašė užsipurkšti iš buteliuko esančio skysčio ant tabako ir pabandyti parūkyti, iš esmės netęsė, apsiribodamas deklaratyviais teiginiais, kad neteisingai ikiteisminiuose tyrimo parodymuose surašyta, kas tame maišelyje, pareigūnai patys pasakė, kad buvo tame maišelyje, patys surašė protokolą, o jis tuo metu buvo apsvaigęs, jis nekalbėjo su D. D., koks to maišelio turinys, o D. D. meluoja. O būtent, teisiamojo posėdžio metu M. A. parodė, kad bendravo su D. D., kuris tuo metu atlikinėjo bausmę Pravieniškių kalėjime. Su juo bendravo ir D. D. paprašydavo pagalbos, kad užmestų pinigų parduotuvei. Viena kartą D. D. jam paskambino ir paprašė, kad jis paimtų maišiuką iš jo (D. D.) mamos ir išsiųstų jį į Vilnių, D. D. draugei. Išklausius garso įrašų, pavadinimais 42-0 ir 42-1, nurodė, kad tikriausiai, tai jo pokalbis. Jie kalbėjosi su D. D.. D. D. paprašė, kad paimtų maišiuką. Gal prieš du, ar daugiau metų paprašė paimti maišiuką. Negali pasakyti, į kokį numerį jam paskambino D. D.. Numerį, į kurį paskambino, teisingai nurodė ikiteisminio tyrimo metu, nes tuo metu jį naudojo. Tikriausiai teisingai D. D. telefono numerį pasakė. Tai galėjo būti 2023 m. sausio pradžioje. Paėmė maišiuką iš D. D. mamos, į jos namus nuvyko, (duomenys neskelbtini). Įsidėjo į mašiną ir nuvažiavo namo. Susirado lipnios juostos. Ruošėsi važiuoti į treniruotę ir prieš 8 val. pakeliui sustojo prie „Norfos“ paštomato. Apvyniojo lipnia juosta ir įdėjo į paštomatą. Neatsimena, kurią dieną išsiuntė siuntą. Galėjo būti, kad išsiuntė 19.38 val. Paštomatas buvo prie „Norfos“ parduotuvės. Galėjo būti Šiaurės prospekte. Neatsimena paštomato pavadinimo. Nežinojo, koks buvo turinys maišiuko. Galvojo, kad juokais sako užsipurkšti. Neateitų jam į galvą, kad paimti iš D. D. mamos narkotikų ir išsiųsti D. D. žmonai. Pripažįsta kaltę toje dalyje, kad paėmė maišiuką ir jį išsiuntė, kas ten buvo, nežinojo. Nekalbėjo su D. D., koks to maišelio turinys. Neteisingai parodymuose surašyta, kas tame maišelyje. Pareigūnai atvyko į namus ir klausė, ar siuntė siuntinį, sakė siuntė. Jie (pareigūnai) jam tada pasakė, kas ten buvo. Jie (pareigūnai) čia surašė. Jis tuo metu buvo vartojantis. Pasiskaitė ir ne taip suprato. Negali paaiškinti, kodėl taip pasakė ikiteisminio tyrimo metu, kad numanė, jog tai yra chymkė, kuri yra purškiama ant tabako. Pirma apklausa įvyko, kai pareigūnai atvažiavo pas jį į namus, Kaune. Jo namuose vyko apklausa, gal vidurdienį. Buvo tuo metu apsvaigęs nuo narkotikų. Pareigūnai klausė dėl siuntinio. Jie jam pasakė, kad ten buvo chimkė. Dar klausinėjo apie Kaišiadoris. Įvardijo tai, kaip narkotikus chimkę. Jam atrodo, kad perskaitė protokolą. Buvo tuo metu apsvaigęs. Nesakė pareigūnams, kad negali duoti parodymų, nepagalvojo. Nebuvo sutarta atlygio dėl siuntos išsiuntimo. Lyg ir susipykę buvo D. D. mama su G. S.-D., jis nelabai gilinosi. Gal mama nemoka išsiųsti. Nebuvo pradaręs to maišelio, jam nebuvo įdomu, netikrino maišelio turinio. Neatsimena, kaip maišelis atrodė. Buvo aukštas maišėlis. Jis jį (maišelį) suvyniojo, aplipdė lipnia juosta. Gavosi, kad yra kaip tarpininkas. Negali paaiškinti, kur yra ta kaltė. Nėra siuntęs narkotinių medžiagų. Negali paaiškinti, dėl D. D. paaiškinimo, kad jis (M. A.) paprašė suorganizuoti narkotinių medžiagų gavimą. Jis (D. D.) meluoja (2024 m. spalio 31 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 10 t., b. l. 40–45). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad M. A. patvirtino ne tik šiame teisiamajame posėdyje išklausytus garso įrašus, t. y. kad juose užfiksuoti jo paties pokalbiai, bet ir kituose posėdžiuose klausytus garso įrašus, kad juose jo balsas, panašus į jo balsą, galėjo taip kalbėti (2024 m. balandžio 25 d., 2024 m. rugsėjo 19 d. teisiamųjų posėdžių protokolai, 8 t., b. l. 59–62; 9 t., b. l. 167–170).

45. Iš tokios nuteistojo M. A. parodymų sekos pastebėtina tam tikra gynybos taktika, akcentuojant pareigūnų netinkamus ir (ar) neteisėtus veiksmus, taip siekiant paneigti savo kaltę, nors iš bylos medžiagos matyti, kad jokie kiti proceso dalyviai, kurie galėtų patvirtinti daromą neteisėtą poveikį jų atžvilgiu, skundų nepateikė ir jokių neleistinų (neteisėtų) pareigūnų veiksmų nenurodė, beje kaip ir pats M. A. – apie šias aplinkybės nurodydamas tik apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme policijos pareigūnas D. L., apklausiamas kaip liudytojas, paaiškino, jog apklausinėjo M. A., kurio pirminė apklausa vyko jo (M. A.) namuose. Negali tiksliai pasakyti, kodėl apklausa vyko jo (M. A.) namuose. Gal važiavo į kratas Kaišiadoryse ir gal pasiūlė M. A., kad pas jį atvažiuotų. Neprisimena kaip M. A. atrodė, kai jie pas jį atvažiavo. Jam nekilo įtarimų, kad jis (M. A.) negali duoti parodymų. Jam (M. A.) įteikė pranešimą apie įtarimą. Buvo laisvas pasakojimas. M. A. apklausos metu namie buvo vienas. Bute nepastebėjo ar kažkas kitas buvo (2024 m. birželio 7 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 8 t., b. l. 78–81). Kartu teisėjų kolegija akcentuoja, kad kaip visiškai teisingai nurodyta Skundžiamame nuosprendyje specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog gelsvos spalvos skysčio iš buteliuko, esančio maiše „Maxima“, (kurį M. A. siuntė G. S.-D.) sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – ADB-BUTINACA, gauta tik 2023 m. gegužės 5 d. (3 t., b. l. 150–156), kai gi M. A. apie maišelyje esančią medžiagą, apklausiamas nurodė jau 2023 m. vasario 13 d. (5 t., b. l. 43–46), t. y. beveik trimis mėnesiais anksčiau nei tai konstatuota objektyviais ir neginčytinais duomenimis – specialisto išvada. Apeliaciniame skunde, siekiant sumenkinti paminėtas ir nustatytas faktines aplinkybes, gynėjas teigia, kad neva pareigūnai iš savo ilgametės praktikos galėjo numanyti, jog rastame skystyje, galėjo būti sintetinio kanabinoido – „chimkės“, todėl M. A. taip ir nurodė. Vis tik, teisėjų kolegijos tokie deklaratyvaus ir jokia bylos medžiaga nepatvirtinantys teiginiai neįtikina. Šiame kontekste pastebėtina, jog policijos pareigūnai turi profesinį suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau aiškinant tokio suinteresuotumo turinį, pabrėžtina, jog policijos pareigūnų profesinis suinteresuotumas reiškia tai, jog policijos pareigūnai, vykdydami savo tarnybines funkcijas, yra suinteresuoti tinkamu teisės aktuose numatytų uždavinių išsprendimu bei tikslų įgyvendinimu. Tačiau toks suinteresuotumas savaime neleidžia manyti, jog policijos pareigūnai, siekdami teisės aktuose numatytų tikslų įgyvendinimo, yra suinteresuoti nurodyti aplinkybes, kurios iš tikrųjų neegzistavo ir (ar) kurių jie nematė. Taip pat pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenumato, jog policijos pareigūnų parodymai turėtų didesnę ar mažesnę įrodomąją vertę, tokie parodymai yra vertinami kaip ir kiti duomenys, jų vertinimas priklauso nuo baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų visumos. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti policijos pareigūno nurodytomis aplinkybėmis apie tai, kad M. A. apklausos metu laisvu pasakojimu pats nurodė apklausos protokole užfiksuotus parodymus, nėra. Taigi įvertinus paminėtą, darytina išvada, kad nuteistojo M. A. gynėjo nurodytos aplinkybės yra tik gynybinė versija, ir kuri prieštarauja kitiems įrodymams, ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

46. Paminėtų M. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ir jų skirtumo nuo apylinkės teisme duotųjų, kontekste svarbu paminėti ir tai, kad tik šis faktas, t. y. kad jie akivaizdžiai skiriasi, neleidžia tvirtinti, kad M. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, negalima vadovautis, o turi būti remiamasi tik jo parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų) parodymai įrodymais pripažįstami tuomet, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106-693/2016, Nr. 2K-73-689/2019, Nr. 2K-94-303/2019 ir kt.). Įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus, daiktinius įrodymus ir pan.). Be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276-976/2015, Nr. 2K-292-693/2018 ir kt.), kuris, aišku, turi būti grindžiamas baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma. Pastebėtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra pripažįstama, jog tais atvejais, kai nacionaliniai teismai susiduria su keliomis prieštaraujančiomis to paties asmens pateiktomis įvykių (tiesos) versijomis, pirmenybės suteikimas ikiteisminio tyrimo metu, o ne teisme duotiems parodymams savaime nekelia problemų dėl viso proceso teisingumo, kai toks parodymų vertinimas yra argumentuotas ir asmens parodymai buvo duoti laisva valia (pavyzdžiui, EŽTT 2020 m. kovo 5 d. sprendimas byloje Makeyan ir kt. prieš Armėniją, peticijos Nr. 46435/09, EŽTT 2024 m. vasario 13 d. sprendimas byloje Mehmet Zeki Do?an prieš Turkiją (Nr. 2), peticijos Nr. 3324/19). Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad M. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, galima vadovautis tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus ir įrodymais pripažintus duomenis, bei tiek, kiek yra reikalinga patikrinti šių įrodymų (taip pat ir paties M. A. parodymų) patikimumą.

47. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, M. A. versiją apie tai, kad jis nežinojo tikrojo siuntos turinio, paneigia ir kito nuteistojo D. D. parodymai. Be jau šio procesinio sprendimo 25 punkte nurodytų aplinkybių, susijusių su G. S.-D., D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių Antrajame kalėjime, susisiekė su G. S.-D. ir paprašė jam atsiųsti M. A. telefono numerį. Iš šito mobilaus ryšio telefono susisiekė su M. A., kuris yra jo pažįstamas ir paprašė, kad jis (M. A.) suorganizuotų jam (D. D.) narkotinių medžiagų – amfetamino. M. A. sutiko. Taip pat jam (M. A.) pasakė, kad jį namuose yra elektroninių cigarečių skystis ir paprašė jį paimti bei išsiųsti G. S.-D. Pasakė visas medžiagas išsiųsti G. S.-D. <...> Abiejuose siuntose buvusios narkotinės medžiagos buvo derinamos per M. A.. Iš ko M. A. gavo narkotines medžiagas nežino (5 t., b. l. 145–146).

48. Iš esmės analogiškus parodymus davė ir teisiamojo posėdžio metu, nurodydamas, kad nuo 2022 m. kovo atlieka bausmę. Gal po 11 (vienuolikos) mėnesių paskambino M. A. ir paprašė, kad jis (M. A.) nuvažiuotų pas jo mamą ir paimtų iš jos (mamos) skystį su svarstyklėmis. Jis (M. A.) paėmė. Tada dar paprašė, kad nuvažiuotų ir paimtų kitą maišiuką ir išsiųstų G. S.-D. Buvo sausio mėnesis. Su M. A. yra pažįstami nuo seniai. Turėjo išmanųjį telefoną, turėjo „Viker“ programėlę. Jam (M. A.) parašė per tą programėlę. Iš pradžių susiskambino, po to parašė. Turėjo M. A. telefono numerį. Pirma prašė buteliuką pas mamą paimti. M. A. skystį ir svarstykles turėjo paimti iš mamos. Prašė ir svarstykles nusiųsti G. S.-D. Turėjo perduoti jas tam žmogui. Nenorėjo prašyti mamos, kad ji išsiųstų G. S.-D. tą skystį. Buteliuke buvo skystis su kanapėmis. Pili skystį į elektroninę ir rūkai. Žinojo, kad tai yra sintetinis kanabinoidas. M. A. nežinojo, ką jis ima, nes jam nesakė. Tiesiog paprašė nuvažiuoti paimti skystį. Gal nelabai M. A. suprato, kas tai per skystis. Neatsimena, ar sakė kas per skystis. Paprašė jo nuvažiuoti paimti skystį. Negali pasakyti, gal ir siūlė pabandyti M. A.. Paprasto skysčio nėra kam lašinti. Atrodo rašė jam (M. A.), kad pabandytų. Gal norėjo įsitikinti, ar ten tas skystis. Neatsimena, ką atsakė M. A.. „Viker“ programėlėje paprašę, kad nuvažiuotų ir paimtų amfetamino. Jam (M. A.) nusiuntė koordinates, kur jos yra. D. D. pasakė, kad bus maišelis. Negali atsakyti iš ko gavo koordinates, nes jam grėstų pavojus gyvybei. Maišiukas buvo paslėptas ir duotos koordinatės. M. A. pasakė, kad nuvažiuos ir paims. Sakė, kad atsiųs kažkokia jo draugė. Ten turėjo būti amfetaminas. M. A. paėmė amfetaminą pagal koordinates. Siuntoje iš Kaišiadorių buvo amfetaminas. Žmogus perdavė jį, kuris paliko pagal koordinates. Jis prašė, kad išsiųstų G. S.. Jis (M. A.) sakė, kad daugiau tokių nesąmonių neprašytų. Turbūt, kad suvokė, ko prašo. Prašė ant tabako užlašinti skysčio. Gal M. A. suvokė, kad kažkas nelegalaus tai yra. Paprašė, kad išsiųstų G. S.-D. tą skystį ir medžiagas. M. A. iš mamos prašė paimti tą skystį. Nėra kalbų apie pirkimą. Nebuvo skoloje M. A. jam. Šiaip turėjo būti du maišeliai. Vieną siuntė M. A.. Kitą perdavė, kad išsiųstų kita moteris, kurios nepažįsta. Jis neorganizavo nieko. Jis tiesiog paprašė pas draugą nuvažiuoti ir paimti. Tai buvo vienkartinis toks prašymas (2024 m. balandžio 9 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 8 t., b. l. 33–40).

49. Taigi iš esmės D. D. nurodė, kad nors tiesiogiai M. A. nepasakė (neatsimena ar pasakė) ką (ir kokias) medžiagas reikia paimti, tačiau mano, jog M. A. suprato, kas tai per skystis, suvokė kas jo yra prašoma, suvokė, kad kažkas nelegalaus yra, prašė M. A. ant tabako užlašinti skysčio, o paprasto skysčio nėra kam (nėra priežasties) lašinti. Sutikrina, jog kito nuteistojo – D. D., parodymai turi būti vertinami atidžiai, tačiau taip pat pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatyta papildomų ar specialių reikalavimų dėl tokių parodymų vertinimo. Be to, sugretinus aptartus D. D. ir M. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad šių asmenų parodymai dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių sutampa – jog M. A. žinojo ir suprato apie tikrąjį siuntos turinį.

50. Galiausiai nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad be abiejų nuteistųjų parodymų, tai, jog M. A. disponavo medžiagomis, puikiai žinodamas ir suvokdamas, kad tai yra psichotropinės medžiagos patvirtina ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu, užfiksuoti abiejų nuteistųjų pokalbiai (1 t., b. l. 119–142; 2 t., b. l. 1–67, 134–156), kurių turinys akivaizdžiai atskleidžia, kad M. A. apylinkės teisme siekė sau palankių parodymų davimo. Minėtos kontrolės metu nustatyta, kad 2023 m. sausio 25 d. 15:30:34 (IID – 119) užfiksuotas pokalbis tarp D. D. ir M. A., kurio metu D. D. paklausia „Ką tu, buvai nulėkęs iki mamkos?“ <...> „Ai pasiėmei viską ane?“, M. A. atsako „Ai nu.“, D. D. paklausia „Ką?“, M. A. atsako „Triusikai, chujusikai ten koroče jo.“. Toliau D. D. klausia „Jo, jo. O tą skystį padavė?“, M. A. atsako „Tai ten viskas.“. D. D. – „Ai, o tu gali pasižiūrėt koroče ant cigarų užsilašint?“, į ką M. A. – „Ką pasižiūrėt?“. D. D. pasako „Ant cigaro užsilašint ir parūkyt.“, o M. A. – „Negaliu nieko ...???“. Tuomet D. D. – „Che, che, che, che arba kažkam duok nu, bybis žino.“. M. A. pasako – „Bet dabar tik išsiųsiu šiandien tuoj.“, D. D. – „Ai jau vsio tipo?“, M. A. – „Tai jo, aš dabar važiuoju iki ...???, nu arba galiu aš koroče, galiu.“ <...>. Taigi, užfiksuotas D. D. ir M. A. pokalbio turinys patvirtina nuteistojo D. D. ir paties M. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, jog M. A. buvo prašoma ant cigarečių užsilašinti skysčio ir tai, kad M. A. suprato kokio tai pobūdžio skystis – draudžiamas disponuoti, kaip ir teisingai akcentavo D. D., jog paprasto skysčio nėra priežasties kam lašinti. Iš pokalbio turinio matyti, jog M. A. gerai žinojo kokias medžiagas paima ir dėl to, kad asmenys, kalbėdami apie psichotropines medžiagas laikėsi konspiracijos, t. y. naudojo atitinkamas (maskuojamąsias) frazes – D. D. paklausus ką M. A. paėmė iš mamos, pastarasis atsakė, kad „Triusikus, chujusikus ten koroče“, kai gi neginčytinai nustatyta, jog buvo paimtas tik maišelis su jame esančiomis psichotropinėmis medžiagomis.

51. Nuteistojo M. A. gynėjas, siekdamas sumenkinti aptartų pokalbių turinio patikimumą, skunde teigia, kad telefoninio pokalbio byloje nėra, yra tik du garso įrašai, kuriuose monologu kalba du asmenys, o pokalbių stenograma turėtų būti surašyta pagal užfiksuotą pokalbių turinį, ir šiuo atveju neatspindi pokalbių turinio. Gynėjo vertinimu, nėra jokių objektyvių duomenų, kad šie garso įrašai buvo padaryti to paties pokalbio metu. Šiame kontekste pirmiausiai pabrėžtina, kad net ir pats M. A., priešingai negu jo gynėjas teigia, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teisiamuose posėdžiuose perklausius telefoninių pokalbių garso įrašus, pagal balsus galėjo identifikuoti pokalbiuose dalyvavusį asmenį – save. Be kita ko, vieno iš pokalbių metu – 2023 m. sausio 27 d. 13:39:13 (IID – 316), kalbėdamasis, kaip pats nurodė su Užimtumo tarnyba, prisistatė M. A. (2024 m. balandžio 25 d., 2024 m. rugsėjo 19 d. teisiamųjų posėdžių protokolai, 8 t., b. l. 59–62; 9 t., b. l. 167–170). Taip pat ir teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad asmuo užfiksuotas pokalbiuose, yra M. A.. Tokia išvada daroma, vadovaujantis ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. vasario 2 d. specialisto išvada Nr. 11-2658(23), kurioje konstatuota, kad atitinkamuose garso įrašuose užfiksuoti asmenys yra G. S.-D., D. D. ir M. A. (2 t., b. l. 168–187).

52. Taigi, pasisakant dėl gynėjo keliamų abejonių byloje esančiais atskirais garso įrašais, kuriuose užfiksuoti asmenų, vieno iš jų M. A., monologai, jau pirmosios instancijos teismas apklausė minėtą policijos pareigūną D. L., kuris su garso įrašais atliko procesinius veiksmus, ir kuris labai detaliai bei išsamiai paaiškino visą susiklosčiusią procesinę situaciją. Liudytojas D. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog ar yra įrašai, kur kalbėtų abu asmenys, negali atsakyti, nes įrašus įrašinėja Vilniaus apskrities komisariato specialioji valdyba. Įrašai, kur viename kalba tik vienas asmuo, o kitame įraše kalba kitas asmuo, jis perklausė. Sistemoje buvo kažkokie trikdžiai, tą pastebėjo, tiesiog tie pokalbiai buvo sužymėti, kaip atskiri. Jie buvo perduoti vykdymui į specialiąją valdybą. Jie jau pateikė tuos garso įrašus ir pokalbių suvestines. Iš tų pokalbių suvestinių surašė protokolus. Jie sistemoje žymi pokalbius. Tada juos perduoda vykdymui specialiesiems pareigūnams. Tie pareigūnai jiems pateikia pokalbių suvestines. Tada iš suvestinių surašo protokolus. Suvestinėse jam buvo pateiktas vientisas pokalbis. Galimai dėl trikdžių sistemoje buvo tokiu būdu pateikti garso įrašai. Jis pats klausė tuos įrašus. Liudytojo funkcija buvo įvertinti jo turinį ir jeigu jis reikšmingas ikiteisminiam tyrimui, jį pažymi, kaip reikšmingą. Kai baigia kontrolę perduoda tarnybiniu pranešimu specialiųjų ryšių valdybai. Jie pažiūri, kokius pokalbius pažymėjo ir įrašo tuos pokalbius į diskus ir padaro pokalbių suvestines. Suvestinė yra atskiras lapas, ten yra surašyti visi pokalbiai. Jie juos perkopijuoja į protokolą ir įkelia į IBPS (Integruoto baudžiamojo proceso sistema) sistemą. Jis pirma gavo pokalbių suvestines, o įrašytus diskus gavo vėliau. Tik perklausęs įrašus pastabėjo, kad tai yra du atskiri failai. Jis nežinojo, kad bus du atskiri įrašai. Jis vėliau gavo tuos įrašus, negu pasirašė tą protokolą. Paaiškino, kad gauna teismo nutartį dėl pasiklausymo. Nustatė telefono numerį, kuriuo naudojasi M. A.. Surašo tarnybinį pranešimą. Perduoda jį prokurorui rezoliucijai. Gavę patvirtinimą, perduoda jų slaptam padaliniui vykdyti tarnybinį pranešimą ir teismo nutartį. Sistemoje gauna, kad tas tarnybinis pranešimas ir nutartis yra įvykdyta. Gauna numeriuką ir gauna visus pokalbius. Pokalbius gauna gyvai, bet nėra taip, kad visą dieną sėdi ir klauso pokalbius. Persiklauso pokalbius, bet būna, kad ir gyvai pasiklauso, kas vyksta. Pavyzdžiui, kai buvo dėl tų siuntų, tai jie gyvai pasiklausė. Gauna pokalbius ir žymi, kas yra reikšminga. Kai viską sužymi, tai perduoda tarnybiniu pranešimu specialiųjų ryšių valdybai. Jie sistemoje mato visus pažymėtus pokalbius ir tuos pokalbius perkelia į skaitmeninę laikmeną ir surašo pokalbių suvestinę. Suvestinę pateikia jiems ir jie pagal ją surašo protokolus. Atsiunčia iš pradžių suvestinę, po to atsiunčia diskus. Vienas pareigūnas atsiunčia pokalbius, o kitas pareigūnas atsiunčia diskus. Kai rašo protokolus ne visada turi pokalbius diskuose. Pokalbius perklausė. Kai kuriuos pokalbius klausė tuo metu, kai buvo kalbama, kai kuriuos, po kurio laiko klausė. Nebuvo tiksliai žinoma, kada M. A. kažką išsiųs. Buvo įvykęs pokalbis, kad D. D. klausė, ar jau M. A. išsiuntė kažką. Pagal turinį atskiri pokalbių įrašai atitiko. Turinys nebuvo prieštaringas. Vientisas pokalbis tarp D. D. ir M. A. yra sistemoje. Turi būti saugomi įrašai. Jeigu pokalbiai yra naikinami yra surašomas aktas. Tas aktas turėtų būti prie bylos pridedamas, bet tiksliai negali pasakyti. Jis siuntė failus į ekspertizių centrą. Du atskirus failus išsiuntė, kaip jie jam buvo pateikti (2024 m. birželio 7 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 8 t., b. l. 78–81).

53. Būtina akcentuoti, kad siekiant pašalinti šiuos baudžiamojoje byloje esančius neaiškumus, teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausta ir ekspertė Renata Konarskienė, turinti 27 (dvidešimt septynerių) metų stažą, baigusi kvantinę elektroniką, atlikusi fonoskopinį objektų tyrimą ir davusi minėtą 2024 m. vasario 2 d. specialisto išvadą Nr. 11-2658(23), kuri pirmosios instancijos teisme nurodė, kad išvada yra pateikta pagal įrašus. Stenogramoje, kaip buvo pateikta neprisimena, ar asmens monologas buvo. Jokios įtakos neturi duomenys prie garso įrašų. Buvo pateikta lyginamoji ir tiriamoji medžiagos ir lygino. Buvo dviejų ekspertų nuomonė išvadoje. Turinio neatitikimų tarp stenogramos ir įrašų netyrė. Užduotyje buvo pateiktas klausimas, ar tirti pateiktuose garso įrašuose frazės nurodytos stenogramose. Tyrėjas pateikė stenogramą, nes jis uždavė klausimus. Dėl papildomos informacijos buvo pateiktos stenograma. Garso įrašai, pavadinimais 42-0 ir 42-1, yra vienas iš įrašymo būdu, kada daromas įrašas iš dviejų skirtingų kanalų į du skirtingus įrašus. Ankščiau taip labai dažnai pateikinėdavo. Viename kanale kalbėjo vienas asmuo, kitame – kalbėjo kitas asmuo. Ankščiau labai dažnai darė tokius įrašus, kad atskiruose failuose. Tipinė situacija, kai skirtingais kanalais įrašytas pokalbis asmenų. Nuo pareigūno priklauso, ar jie miksuoja, ar jie surašo į vieną kanalą. Nuo to, kaip pateikia jiems tuos įrašus, jie neatsako. Tokio klausimo ar garso įrašai, pavadinimais 42-0 ir 42-1, susiję nebuvo užduota. Jie tokių dalykų nedaro, kad išryškinti balsą. Galima sumiksuoti ir pažiūrėti, ar atitinka, ar ne. Sujungti du kanalus yra sumiksuoti. Gali uždėti vieną garso įrašą ant kito, galima programiškai sujungti. Jeigu įrašai išsaugoti duomenų bazėje, tai iš jos kopijuojant galima nurodyti, kaip išsaugoti įrašą. Ji to nedarė su garso įrašais, pavadinimais 42-0 ir 42-1 (2024 m. spalio 31 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 10 t., b. l. 40–45). Taigi tai, jog asmenų pokalbiai įrašyti skirtinguose garso įrašuose niekaip nepaneigia pokalbių turinio.

54. Deklaratyviais laikytini ir M. A. gynėjo teiginiai išsakyti apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, kuriais siekiama pagrįsti objektyvių įrodymų patikimumą, apie tai, kad 2024 m. vasario 2 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2658(23) duota tik tikėtina išvada. Jau minėta ekspertė Renata Konarskienė paaiškino, kad jų išvada yra tikėtina. Iš audityvinės analizės niekada neduoda kategoriškos išvados. Gali duoti kategorišką išvadą, kai nėra asmens, kad ne tas asmuo. Kai yra tas asmuo, tai visada duodama tik tikėtina išvada. Kartu papildomai nurodė, kad tvirtina išvadą, jiems buvo pateikta viskas, kas yra aprašyta išvadoje. Aiškindama apie garso įrašą, pavadinimu 42-1, nurodė, kad niekas netikrino įrašo autentiškumo. Buvo užduoti klausimai dėl identifikacijos. Protokolų kopijos buvo pateiktos ir viskas aprašyta išvadoje. Tikrai negalėjo pasakyti, kokia forma buvo pateiktos stenogramos. Išvadoje surašyta, kad elektroninio ryšio tinklais perduodamos kontrolės fiksavimo ir kaupimo protokolo kopija buvo pateikta, t. y. garso įrašai. Neprisimena, ar buvo nurodytas asmuo, kurio klausomasi. Jai to nereikėjo tyrimo metu. Nebuvo tokio klausimo užduota, dėl pokalbio koregavimo. Kadangi tai buvo telefoninių pokalbių pasiklausymas, tai visa informacija turėtų išlikti. Šitie įrašai imami iš duomenų bazės. Audiotyvinis tyrimas, kai iš klausos identifikuojamas asmuo. Tai yra pirminis tyrimas, kurio metu klauso tiriamuosius įrašus, lyginamuosius įrašus. Randa sutapimus arba skirtumus. ir padaro pirminę išvadą. Žmogus atlieka tuos tyrumus. Akustinio parametrinio tyrimo išvada buvo duota tikėtina, kad įraše, pavadinimu 42-0 yra užfiksuotas D. D. ir jo balsas. Tikėtina, kad yra užfiksuotas M. A. balsas. Išvadoje parašyta, kad kiekis buvo nepakankamas akustiniams tyrimams atlikti. Kokybiškos kalbinės medžiagos neužteko statistiniams tyrimams atlikti. Nebuvo atliekamas garso įrašų, pavadinimais 42-0 ir 42-1, akustinis parametrinis tyrimas. Buvo atliekama tik audityvinė analizė (2024 m. spalio 31 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 10 t., b. l. 40–45).

55. Kartu teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šio įstatymo dispozicijoje išvardytos veikos sudaro alternatyvius požymius, todėl kiekviena iš jų gali sudaryti savarankišką nusikaltimą. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. ją darydamas asmuo suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir nori taip veikti. Tai reiškia, jog kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2009, 2K-587/2012, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-604/2014, 2K-561-511/2015, Nr. 2K-452-788/2016, Nr. 2K-246-689/2019, Nr. 2K-119-689/2020, Nr. 2K-155-1073/2020, Nr. 2K-21-976/2023 ir kt.). Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymai, patvirtinantys tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-207-699/2017, Nr. 2K-155-1073/2020), duomenys apie tai, jog kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jam buvo žinoma jų kaina narkotinių medžiagų prekyboje arba narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ar pan. ir kitos svarbios bylos aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, Nr. 2K-237-689/2018, Nr. 2K-246-689/2019).

56. Įvertinusi visa, kas buvo aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. A. Skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Dėl M. A. skirtinos bausmės

8. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad skirdamas nuteistajam M. A. bausmę, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. nepagrįstai iš dalies atidėjo paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Prokuroro teigimu, Skundžiamame nuosprendyje yra nepagrįstai neįvertintos nuteistąjį išimtinai neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, o byloje nustatytos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės įvertintos selektyviai.

9. Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su prokuroro argumentais ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. A. bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas – ir paskyrė nuteistajam per švelnią bausmę. Esant šioms aplinkybėms, Skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad prokuroro apeliaciniame skunde neginčijama paskirtosios bausmės rūšis – laisvės atėmimas (be kita ko, kai BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas), bausmės dydis – 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai, kuris artimas sankcijoje numatytam minimaliam (BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų), paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai, bei tai, jog M. A. gynėjas apeliaciniame skunde bei nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nekėlė klausimo dėl paskirtosios bausmės individualizavimo, ir iš esmės pasisakydamas dėl prokuroro apeliacinio skundo prašė jį atmesti, t. y. palikti galioti Skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, su ja sutikdamas, o ir pats M. A. palaikė gynėjo poziciją, pasisakys tik dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų aspekto.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teismų praktikoje pažymima, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, Nr. 2K-390/2011, Nr. 2K-315/2013 ir kt.). Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo įtvirtintos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, Nr. 2K-365/2011, Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-155-719/2022 ir kt.).

12. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nors ir Skundžiamame nuosprendyje aptarė visus bausmei individualizuoti reikšmingus kaltininko asmenybę apibūdinančius duomenis, tačiau neatliko jų išsamaus vertinimo visų bylos aplinkybių kontekste, nepakankamai atsižvelgė į M. A. įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir nepagrįstai konstatavo, kad jo asmenybės pavojingumas nėra didelis. Savo sprendimą taikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, apylinkės teismas motyvavo tuo, kad M. A. veiksmas, vykdant draugo prašymą, buvo vienkartinis, jis vykdo individualią veiklą, turi mažametį vaiką, Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jo atžvilgiu jokie ikiteisminiai tyrimai nebuvo vykdomi.

13. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-39/2009, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-21-719/2020, Nr. 2K-40-648/2020, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-185-495/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-119-689/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti taip pat ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas sudarytų prielaidas daryti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-281-942/2018).

14. Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje į asmens sveikatos būklę, šeimines ir panašias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadai, kad įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Minėta, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas paprastai susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir šią veiką padariusį asmenį, jo pastangas pašalinti savo nusikalstama veika sukeltus žalingus padarinius, ir kitų aplinkybių visumos vertinimu. Taigi teisme turi būti nustatytos išskirtinės bylos aplinkybės, kurios rodytų, kad padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis yra daug mažesnis negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, kad kaltininko asmenybė mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2011, Nr. 2K-150/2014, Nr. 2K-419-746/2015, Nr. 2K-281-942/2018).

15. Vertinant nuteistojo M. A. padarytos BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos pavojingumą BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste, pažymėtina, kad tai sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis), padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 1 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant bendrininkų grupėje. Byloje nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie atsitiktinį nusikalstamos veikos pobūdį arba kad nusikaltimo padarymą lėmė kažkokia itin sunki asmeninė situacija ar kiti motyvai, reikšmingai švelninantys nusikalstamos veikos ar nuteistojo M. A. asmenybės pavojingumo vertinimą. Be to, ir nuteistojo M. A. padarytos veikos pavojingumas nebuvo mažesnis nei įprastas tokių nusikalstamų veikų rūšinis pavojingumas. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Įstatymo leidėjas, nustatydamas minimalią bausmės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ribą – dvejus metus, įvertino tai, jog nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, visada keliamas pavojus visuomenės sveikatai ar net gyvybei ir šios vertybės ginamos griežtomis priemonėmis.

16. Teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui yra labai svarbi kaltininko asmenybė, tačiau priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, nustatytos M. A. asmenybę apibūdinančios aplinkybės neleidžia teigti, kad nuteistojo pavojingumas nėra didelis, o įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, ir realus jos atlikimas, nebūtų teisingas. Šioje byloje nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, nuteistasis nuolat daro nusikalstamas veikas ir priešingai negu teigė gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu – analogiškas ar panašaus pobūdžio. Dėl nuteistojo M. A. asmenybės vertinimo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste, atkreiptinas dėmesys į Įtariamųjų kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išraše bei LITEKO esančius duomenis (11 t., b. l. 19–24). O būtent, M. A. jam šioje byloje inkriminuotą tyčinę nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, būdamas recidyvistu, ką pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas. Iki Skundžiamo nuosprendžio priėmimo, nuteistasis buvo teistas 5 (penkis) kartus, tris kartus iš jų už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, du kartus už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Būtina akcentuoti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto 2024 m. liepos 18 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 145 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), padarytus jau po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo. Taip pat, teisėjų kolegija pabrėžia, kad paskutiniu apkaltinamuoju nuosprendžiu, t. y. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 17 d. nuosprendžiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, M. A. jau buvo pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Taigi anksčiau M. A. taikytos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas, areštas, siekiamo rezultato nedavė ir nesulaikė, jo nuo naujo sunkaus nusikaltimo padarymo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis negebėdavo laikytis jam paskirtų įpareigojimų, kaip antai, laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą, nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme ne kartą gauti tarnybiniai pranešimai dėl paskirtos intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimo – 2024 m. liepos 2 d. (8 t., b. l. 179–186), 2024 m. liepos 8 d. (9 t., b. l. 23 33), 2024 m. rugpjūčio 4 d. (9 t., b. l. 54–59), 2024 m. rugsėjo 13 d. (9 t., b. l. 160–166), 2024 m. lapkričio 10 d. (10 t., b. l. 82–88), 2024 m. lapkričio 11 d. (10 t., b. l. 115–122).. Įvertinus ankstesnius M. A. teistumus, taip pat ir už panašaus bei analogiško pobūdžio nusikaltimų padarymą, lemia išvadą, kad nuteistojo elgesio negalima vertinti kaip spontaniško, atsitiktinio, vienkartinio ar mažiau pavojingo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo administracinius baustumus – per 5 penkerių metų laikotarpį jis administracine tvarka baustas 15 (penkiolika) kartų, beje ir už ANK 71 straipsnio 1 dalyje (narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo) numatytų nusižengimų padarymą, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymą (pažymėtina, kad šį nusižengimą padarė po Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto 2024 m. liepos 18 d. nuosprendyje konstatuotų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 145 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) padarymo), nei vienos paskirtos nuobaudos nesumokėjęs (11 t., b. l. 41–49).

17. Kartu pažymėtina ir tai, kad Skundžiamame nuosprendyje nurodytos ir pirmosios instancijos teismo akcentuotos bausmei skirti turinčios reikšmės aplinkybės, t. y. kad M. A. turi mažametį vaiką, vykdo individualią veiklą, yra gana dažnos baudžiamosiose bylose ir yra daugiau tipinės nei išimtinės, savaime nesuteikia pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Paprastai į tokias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvados, kad įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas ir realus jos atlikimas, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, pastebėtina, kad iš esmės analogiškas aplinkybes M. A. nurodydavo visų jo atžvilgių vykdomų procesų metu, kaip pavyzdžiui, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto 2024 m. liepos 18 d. nuosprendyje nurodyta, kad M. A. aiškino, jog gydosi priklausomybę (o realiai atlikdamas arešto bausmę to negalėtų daryti), vykdo individualią veiklą, teikia išlaikymą vaikui; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 17 d. nuosprendyje – dirba pagal individualią veiklą, kai turi laiko, bendrauja su mažamečiu vaiku, buvo užsirašęs nuvykti į Priklausomybės ligų centrą, bet nenuvyko, kadangi pasirinko darbą, nes reikėjo pinigų. Taigi nuteistasis M. A. pagal amžių (šio procesinio sprendimo priėmimo metu – 27 metai) ir gyvenimišką bei kriminalinę patirtį, yra susiformavusi asmenybė, įgijęs pakankamai gyvenimo patirties, kad deramai suvoktų savo daromų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, be to, padaryto nusikaltimo pobūdis ir aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad ši veika buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemta jaunatviško maksimalizmo ar gyvenimiškos patirties trūkumo ir (ar) susiklosčiusių aplinkybių. M. A. puikiai suvokė ne tik savo veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą, bet ir tokio elgesio padarinius, t. y. veikė sąmoningai ir kryptingai. Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ir anksčiau nuteistojo įvykdyti nusikaltimai, dėl kurių jis yra traukiamas atsakomybėn nagrinėjamoje byloje, nebuvo atsitiktinio pobūdžio ir neapgalvoti. Priešingu atveju, supratęs, kad elgėsi neteisėtai, netinkamai, M. A. būtų nutraukęs nusikalstamos veikos darymą, o ne tęsęs savo neteisėtus veiksmus, kaip kad yra nustatyta byloje.

18. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytų nuteistojo asmenybę ir jo veikos pavojingumą apibūdinančių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam M. A. BK 54 straipsnio 3 dalis pritaikyta nepagrįstai. Teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės – vykdoma individuali veikla ir vaiko turėjimas, yra svarbios ir į jas būtina atsižvelgti skiriant bausmę, jos dydį, tačiau jos nesudaro pagrindo nei nuteistojo nusikalstamos veikos pavojingumo vertinti kaip daug mažesnio už rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą, nei nuteistojo asmenybę vertinti kaip mažiau pavojingą. Taip pat jos nepagrindžia išvados, kad įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas, jos dydį nustatant artimą minimaliam, ir realus jos atlikimas, nuteistajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribos leidžia individualizuojant bausmę įvertinti tokio pobūdžio aplinkybes. Teisėjų kolegijai nustačius, kad pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę, naikinama Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl M. A. atžvilgiu pritaikytų BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, kuriomis vadovaujantis paskirtos galutinės subendrintos 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies.

Dėl kaltinimo patikslinimo

19. Visi trys nuteistieji, t. y. D. D. (kurio atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas), G. S.-D. ir M. A. pirmosios instancijos teismui atiduoti juos kaltinant veikusius organizuotoje grupėje. Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, buvo padaryta ne bendrininkavimo forma – asmenims veikiant organizuotoje grupėje, o bendrininkų grupėje. Valstybinis kaltintojas apeliaciniu skundu neginčija šios nustatytos bendrininkavimo formos (kas šiuo aspektu neginčijama ir M. A. gynėjo skunde), pirmosios instancijos teismo motyvų, tik atsižvelgiant į skundo reikalavimus – pripažinti G. S.-D. kalta, prašo patikslinti kaltinimą, įtraukiant aplinkybę, kad ir pastaroji kartu su kitais nuteistaisiais bei ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, veikė bendrininkų grupėje. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas ir aptartas aplinkybes, atsižvelgdama į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu G. S.-D. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, M. A. atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis paliekamas galioti, o D. D. atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas, bei į tai, kad nei vienas proceso dalyvis neginčijo Skundžiamu nuosprendžiu nustatytos bendrininkavimo formos, prokuroro apeliacinį skundą tenkina ir šioje dalyje, t. y. patikslina kaltinimą, tačiau ne tik dėl prokuroro prašomų aplinkybių.

20. O būtent, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nuteistieji veikė bendrininkų grupėje, ir pripažindamas D. D. ir M. A. kaltais dėl jiems inkriminuotų veiksmų, pateikė nuorodą į BK 24 straipsnio 1 dalį. Be to, ir prokuroras, prašydamas G. S.-D. pripažinti kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nurodo tą pačią BK bendrosios dalies nuostatą, t. y. BK 24 straipsnio 1 dalį.

21. Vis tik, net nepaisant to, kad BK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama ne šioje situacijoje aktuali bendrininkavimo forma – bendrininkų grupė (BK 25 straipsnio 2 dalis), o pateikiamas bendrininkavimo apibrėžimas, pagal susiformavusią teismų praktiką nuoroda į bendrininkavimo formą (bendrininkų grupė) nėra privaloma, jeigu visi asmenys yra bendravykdytojai, kas šiuo atveju ir nustatyta. Taigi nuoroda į BK 25 straipsnio 2 dalį nėra būtina kvalifikuojant bendrininkų grupės narių padarytą nusikalstamą veiką (veikiant bendrai su kitu asmeniu (asmenimis)) ir atskirai nėra nurodoma. Tuo labiau kad Skundžiame nuosprendyje nurodyta nuoroda net ne į BK 25 straipsnio 2 dalį, o į BK 24 straipsnio 1 dalį.

22. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes – esant paprastai bendrininkų grupei, nuoroda į BK bendrojoje dalyje bendrininkavimo rūšis nustatančias dalis šalintina kaip perteklinė, Skundžiamas nuosprendis tikslintinas pašalinant perteklines nuorodas į BK 24 straipsnio 1 dalį iš nuosprendžio aprašomosios dalies ir rezoliucinės dalies. Papildomos nuorodos į BK bendrosios dalies straipsnio pašalinimas kaltinimo esmės nekeičia, kadangi nei kaltinimo apimtis, nei faktinės kaltinimo aplinkybės nepasikeitė, nuteistųjų teisių nevaržo, kadangi jie nuteisti už veiką, kurią padarė kaip vykdytojai, ir neturi reikšmės inkriminuotos veikos teisiniam vertinimui.

23. Taip pat šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog G. S.-D. išteisinta pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (teroristinė grupė) ir 260 straipsnio 3 dalį. Akivaizdu, kad šioje dalyje yra techninė klaida, kadangi pirmosios instancijos teismas pateikė kvalifikaciją pagal nuosprendžio priėmimo metu, o ne veikos padarymo metu galiojusią baudžiamojo įstatymo redakciją, t. y. veikos padarymo metu BK 25 straipsnio 3 dalies redakcijoje buvo įtvirtinti organizuotos grupės požymiai, o šiuo metu galiojančioje – teroristinės grupės. Atsižvelgiant į teismų praktiką ir Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu „Dėl rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų patvirtinimo“ 36 punkte numatytą taisyklę, jog jei skliaustuose redakcija nenurodoma, tai laikoma, kad nurodyta teismo sprendimo priėmimo metu aktuali (galiojanti) įstatymo redakcija, pirmosios instancijos teismas pateikdamas nuorodą į BK 25 straipsnio 3 dalį turėjo nurodyti veikos padarymo metu galiojusią kita įstatymo redakciją.

24. Galiausiai pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika aprašoma bendrai, aiškiai nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Kai vienas ar grupė asmenų yra padarę kelias nusikalstamas veikas, kiekviena veika aprašoma atskirai. Paprastai laikytina netinkama teismų praktika, kai nuosprendžio aprašomojoje dalyje bendrininkų padarytos veikos aprašomos po kelis kartus kartojant tuos pačius veikos požymius kiekvienam bendrininkui atskirai, o ne sujungiant į visumą, kurioje be pasikartojimų bendrai būtų aprašyta bendrininkų padaryta veika, nuosekliai atskleidžiant tiek padarytos nusikalstamos veikos požymius, tiek kiekvieno bendrininko vaidmenį padarant šią veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-511/2019, Nr. 2K-79-719/2023).

25. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistiesiems kaip bendrininkams inkriminuota veika, nustatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, aprašyta kelis kartus kartojant tuos pačius veikos požymius kiekvienam bendrininkui atskirai. Toks nuosprendyje pateiktas nusikalstamos veikos aprašymas nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu, tačiau yra ydingas, prieštaraujantis vyraujančiai teismų praktikai, todėl Skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis šiuo aspektu tikslintina, atsižvelgiant ir į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu ir G. S.-D. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, kaip veikdama bendrininkų grupėje kartu su D. D., M. A. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis.

26. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. D., G. S.-D., M. A. ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą platinti psichotropines medžiagas, D. D., atlikdamas bausmę Pravieniškių Antrajame kalėjime, esančiame Pravieniškių g. 57, Pravieniškių k., Kaišiadorių r., suorganizavo neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, jų įgijimą ir siuntimą, G. S.-D. neteisėtai įgijo ir laikė (šio procesinio sprendimo 33 punktas – faktinės aplinkybės, kad psichotropines medžiagas gabeno, perdavė, siuntė ir platino, pašalintos) psichotropines medžiagas, M. A. neteisėtai įgijo, gabeno ir siuntė psichotropines medžiagas ir taip jas išplatino, o būtent:

26.1. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, ne anksčiau nei 2023 m. sausio pradžioje, bet ne vėliau kaip 2023 m. sausio 24 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, D. D. nurodė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui perduoti paketą su psichotropinėmis medžiagomis – 1,857 g amfetamino ir 0,421 g. metamfetamino kitam asmeniui ir šias psichotropines medžiagas išsiųsti G. S.-D. Taip pat D. D. G. S.-D. telefonu nurodė paimti atsiųstas psichotropines medžiagas ir laukti tolimesnių nurodymų dėl šių medžiagų disponavimo. Po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas šiuos D. D. nurodymus, perdavė paketą su šiomis psichotropinėmis medžiagomis R. C., nesupratusiai, kad prisideda prie nusikalstamos veikos padarymo, kuri 2023 m. sausio 24 d. apie 14.10 val. Kaišiadoryse, Vytauto g. 35, šias psichotropines medžiagas, buvusias pakete, „Omniva“ paštomate įdėjo į siuntą Nr. CF066140330EE ir ją išsiuntė G. S.-D. į Vilnių, Ukmergės g. 369 į „Omniva“ paštomatą, iš kurio, vykdydama D. D. telefonu duotą nurodymą paimti siuntą, nurodymą vykdydama 2023 m. sausio 26 d. apie 18.50 val. G. S.-D. šią siuntą su psichotropinėmis medžiagomis atsiėmė ir taip jas įgijo tikslu jas perduoti tolimesniam platinimui, perduodant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, ir jas laikė su savimi, kol 2023 m. sausio 26 d. apie 18.55 val. prie paštomato šias psichotropines medžiagas iš jos paėmė policijos pareigūnai;

26.2. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, ne anksčiau nei 2023 m. sausio pradžioje, bet ne vėliau kaip 2023 m. sausio 25 d., D. D. telefonu nurodė M. A. nuvykti adresu: (duomenys neskelbtini), ir paimti maišelį su psichotropine medžiaga – 1,672 g amfetamino ir buteliuką, kurio viduje buvo psichotropinė medžiaga – 0,0199 g gryno sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA, bei jas išsiųsti G. S.-D. Taip pat D. D. G. S.-D. telefonu nurodė paimti atsiųstas psichotropines medžiagas ir laukti tolimesnių nurodymų dėl šių medžiagų disponavimo. Po ko M. A., vykdydamas šiuos D. D. nurodymus, ne vėliau kaip 2023 m. sausio 25 d. nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini), paėmė ir taip įgijo minėtas psichotropines medžiagas, nugabeno jas prie paštomato, 2023 m. sausio 25 d. apie 19.38 val. Kaune, Šiaurės pr. 44, šias psichotropines medžiagas „LP Express“ paštomate įdėjo į siuntą Nr. CC000359710LT ir ją išsiuntė G. S.-D. į Vilnių, Ukmergės g. 369 į „LP Express“ paštomatą, iš kurio, vykdydama D. D. telefonu duotą nurodymą paimti siuntą, 2023 m. sausio 26 d. apie 18.50 val. G. S.-D. šią siuntą su psichotropinėmis medžiagomis atsiėmė, taip jas įgijo tikslu jas perduoti tolimesniam platinimui, perduodant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, ir jas laikė su savimi, kol 2023 0090m. sausio 26 d. apie 18.55 val. prie paštomato šias psichotropines medžiagas iš jos paėmė policijos pareigūnai.

26.3. Tokiu būdu ir tokiais veiksmais, D. D., G. S.-D., M. A. ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, veikdami bendrininkų grupėje, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

27. Kartu šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtų patikslintų aplinkybių nenurodys šio procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, beje ir vienais iš naujausių, pateiktų 2025 m. spalio 14 d. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-813/2025. O būtent, įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės (jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės) išdėstomos nuosprendžio aprašomojoje dalyje (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas savo sprendimo rezoliucinėje dalyje neturi nurodyti apie pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pakeitimus, apie tai užtenka nurodyti priimamo dokumento aprašomojoje dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149/2013). Nepriimtina, kad nusikalstamos veikos aprašymas pateikiamas rezoliucinėje nutarties dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-293-222/2017).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 329 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti nuteistojo M. A. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinį skundą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendį dalyje dėl G. S.-D. išteisinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį:

G. S.-D. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 2 (dvejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir iš dalies sudedant, ir paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir G. S.-D. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į G. S.-D. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendį ir jame nurodytus ir į bausmės laiką įskaitytinus laikotarpius, bei laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. sausio 26 d. 18 val. 55 min. iki 2023 m. sausio 27 d. 15 val. 53 min., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

G. S.-D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. 14731669) paėmimą, palikti nepakeistas iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, G. S.-D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant mobiliojo ryšio telefoną „Apple Iphone 13 Pro Max“, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš nuteistosios G. S.-D. neišieškoti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendį.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, M. A. paskirtos 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies – nustatant nedelsiant atliktinos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5, 8, 10 punktuose numatytus įpareigojimus,

Pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendžio aprašomosios dalies ir rezoliucinės dalies nuorodas į BK 24 straipsnio 1 dalį, ir laikyti, kad D. D., G. S.-D. ir M. A. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.