Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui J. D., institucija teikianti išvada Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje. Santuoka (duomenys neskelbtini) įtraukta į apskaitą Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė dukra F. D.

Dėl santuokos nutraukimo

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.).

14. Ieškovė A. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutiktų, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas nurodė, kad ieškovė yra kalta dėl santuokos nutraukimo, nes buvo neištikima ir paliko šeimą.

17. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovas leistinomis priemonėmis ir būdais neįrodė aplinkybių dėl ieškovės neištikimybės.

19. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad tarp sutuoktinių nebuvo pasitikėjimo vienas kitu, šeimoje kildavo nesutarimų bendro gyvenimo klausimais, tiek ieškovė, tiek atsakovas patvirtino, kad namuose buvo įtampa, sutuoktiniai vienas kitą kaltino nepalaikymu morališkai, taigi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs – dėl jų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius; abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iširti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Šalių paaiškinimai patvirtina, kad santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, prasidėję konfliktai. Teismo vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, kaltino viena kitą nesąžiningumu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti vieno ieškovės ar atsakovo kaltės dėl santuokos nutrūkimo, be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl ieškovės neištikimybės, todėl tai nustačius, kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnis nėra aktualus. Šiuo atveju abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

20. Šalims išlaikymo vienas iš kito nereikalaujant, išlaikymas jiems nepriteisiamas (CK 3.59 str., 3.72 str. 1 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

26. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.196 straipsniai).

27. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

28. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

32. Sprendžiant apie iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio ir „vaiko pinigų“ santykį pažymėtina, jog nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis įprastai mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tačiau įvertintina ir tai, kad tokia praktika yra nevienareikšmė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių dėl kurių privalomai turėtų būti turėtų būti mažinamas vaikui teikiamas išlaikymas išmokų suma, o valstybės mokama išmoka šiuo atveju galėtų būti skiriama papildomiems vaiko poreikiams tenkinti.

33. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių skaičių, kitas svarbias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

34. Remiantis ieškovės A. D. į bylą pateiktais dokumentais nustatyta, kad ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) yra registruota užimtumo tarnyboje. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jos mėnesio pajamas sudaro 560 Eur bedarbio pašalpa, 190 Eur vaiko pinigai bei gaunamas 200 Eur išlaikymas sūnui iš pirmosios santuokos. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, kuris yra dalijamas šioje byloje nutraukiant santuoką, taip pat, santuokos metu buvo įgytos dvi transporto priemonės, kurių viena po santuokos nutraukimo atitenka ieškovei.

35. Iš atsakovo J. D. į bylą pateiktų pažymų matyti, kad atsakovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2023 metais kas mėnesį jo darbo užmokestis siekė apie 1400 Eur. Šiuo metu atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario ir kovo mėnesiais jam išmokėtas 1974,78 Eur darbo užmokestis. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, kuris yra dalijamas šioje byloje nutraukiant santuoką, taip pat, santuokos metu buvo įgytos dvi transporto priemonės, kurių viena po santuokos nutraukimo atitenka atsakovui.

36. Atsižvelgiant į teismo šioje byloje nustatytas aplinkybes, šalių, jų atstovų paaiškinimus posėdžio metu, byloje esančius įrodymus, įvertinus vaiko amžių, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, atsakovo darbingą amžių, atsakovo pareigą dėti pastangas dirbti ir gauti pajamas, kurios tenkintų ne tik minimalius vaiko poreikius, bet ir sudarytų galimybę vaikui augti pilnaverte asmenybe, teismas sprendžia, kad atsakovas pajėgus teikti pusę reikalingo išlaikymo nepilnamečiui vaikui, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti iš atsakovo J. D. po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametės dukros F. išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2024 m. vasario 9 d. (CK 1.2, 1.5 straipsniai, 3.192 straipsnio 1, 2 dalis, 3.201 straipsnis). Periodinės išmokos indeksuotinos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismas vertina, kad šiuo konkrečiu atveju tokio išlaikymo priteisimas nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių, kriterijų ir garantuos būtinųjų vaikų poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą yra konstatuota, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Šioje byloje svarbu įvertinti ir tai, kad nepilnametė šalių dukra gyvena tik su vienu iš tėvų, t. y. su ieškove ir jai tenka didesnė atsakomybė už vaiką, nes tik jai tenka nuolatinė kasdieninė vaiko priežiūra ir kasdienis materialinis vaiko aprūpinimas. Nors teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad šiuo metu kaip laikinoji apsaugos priemonė yra priteistas laikinas dukros išlaikymas po 320 Eur, tačiau pažymėtina, kad sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo metu nebuvo vertinamos šalių gaunamos pajamos, turimas turtas bei kitos aplinkybės, nes laikinu išlaikymu tik buvo siekiama laikinai, bylos nagrinėjimo metu, apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus. Galutinė išlaikymo suma yra priteisiama išsamiai įvertinus visus byloje pateiktus įrodymus bei išanalizavus visą byloje esančią medžiagą.

37. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CK 3.200 straipsnis, CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

38. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaikų išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

39. CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

40. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, kuris susidarė nuo 2023 m. rugsėjo mėn. kai šalys kartu nebegyvena skaičiuojat po 320 Eur nuo 2023 m. rugsėjo mėn. iki kreipimosi į teismą dienos – 1677,24 Eur, iš šios sumos išskaičiavus 39 Eur, kurie buvo pravesti už pirktus vaistus vaikui. Atsakovas teigia, kad išlaikymą jis teikė, nes jie visi kartu gyveno, pirko maistą, dukrą prižiūrėjo ir ją maitino.

41. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys bendro ūkio nebeveda nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio. Iš šalių paaiškinimų bei ieškovės ir atsakovo pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad finansus šalys tvarkė atskirai nuo to momento kai nebevedė bendro ūkio, tiek paskolos dengimas, tiek komunaliniai mokesčiai buvo mokama per pusę. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nepirko dukrai valgyti, rūbų ir dukros neišlaikė. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad maistas buvo perkamas atskirai. Iš teismui atsakovo pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad šalims nebevedant bendro ūkio maistui buvo išleidžiamos labai mažos sumos, nors atsakovas nurodė, kad maistą pirko už grynuosius pinigus, tačiau iš kur jų gavo nenurodė, iš sąskaitos išrašų taip pat matyti, kad išgrynintos mažos sumos, pirkinių dukros rūbams, pramogoms, laisvalaikiui nėra. Teismas sutinka su atsakovo atstovo nurodytais argumentais, kad dukra buvo aprūpinta gyvenamuoju plotu, sumokėti komunaliniai mokesčiai, mokestis už darželį, šias sumas abi šalys dengė per pusę, tačiau atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų dėl kitų nepilnametės dukros poreikių tenkinimo ir prisidėjimo prie jos išlaikymo perkant maistą, rūbus bei prisidedant prie kitų jos poreikių. Iš byloje ieškovės pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovė 2024 m. sausio 18 d. rašė atsakovui, kad ji moka mokesčius per pusę ir juos perveda atsakovui, o ji iš atsakovo dukros išlaikymui pinigų nesulaukia. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad šalims gyvenant kartu, bet nevedant bendro ūkio, atsakovas tik iš dalies prisidėjo prie dukros išlaikymo mokant komunalinius mokesčius bei už darželį, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas kuris skaičiuojamas dukros išlaikymo poreikių lentelėje mažinant komunalinių mokesčių bei darželio mokesčio suma (560 Eur - 120 Eur - 60 Eur = 380 Eur). Pusę tenkančios išlaikymo sumos atsakovui sudaro 190 Eur. Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovo priteisiamas 970 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio iki kreipimosi į teismą dienos – 2024 m. vasario 9 d. (190 Eur x 5 mėn. = 950 Eur; 190 Eur : 29 d. x 9 d. = 59 Eur; 950 Eur + 59 Eur – 39 Eur (kuriuos atsakovas skyrė vaiko išlaikymui) = 970 Eur) (CK 3.200 str.).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

42. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Ieškovė prašė nustatyti atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką atsižvelgiant į nepilnametės dukros interesus, jos amžių, dienos rutiną.

Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo

46. Gyvendami santuokoje sutuoktiniai įsigijo šį nekilnojamąjį turtą – 0,2108 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 100000 Eur. Šiam turtui įsigyti buvo paimtas kreditas iš (duomenys neskelbtini) unijos, jo likutis 2024-06-06 yra 42178,77 Eur. Taip pat buvo įgytas šis privalomai registruoti turtas – automobilis Audi Q5, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 16000 Eur; automobilis Audi A6, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2000 Eur.

47. Ieškovė prašė santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalinti atsižvelgiant į tai, kad su ieškove lieka gyventi nepilnametė dukra ir taip pat su ja gyvena kitas nepilnametis vaikas iš pirmosios jos santuokos, taip pat į tai, kad nekilnojamasis turtas yra tokio išplanavimo, kad juo neįmanoma naudotis dviem šeimoms atskirai. Ieškovė mano, kad optimaliausias turto padalijimo būdas būtų jį priteisti ieškovei, atsakovui išmokant piniginę kompensaciją, kurios mokėjimą dėl sunkios materialinės padėties prašo išdėstyti 3 metams. Atsakovas nurodė, kad sutinka, kad nekilnojamasis turtas atitektų ieškovei natūra, jeigu ji sumokėtų 35 000 Eur kompensaciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovei nesutinkant kompensaciją sumokėti per vieną mėnesį, prašo padalinti turtą natūrą kiekvienam priteisiant po ½ santuokoje įgyto nekilnojamojo turto.

48. Vadovaujantis CK 3.116 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

49. Kasacinio teismo praktikoje dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

50. CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Taigi balanso sudarymas pradedamas nuo bendro ir asmeninio sutuoktinių turto nustatymo ir atskyrimo. Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. Tokiu atveju, kai iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas nėra suėjęs, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama prievolių (skolų) suma, tokiu būdu sudaromas turto balansas (CK 3.118 straipsnis). Tuo atveju, kai, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai yra konstatuojamas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.117,3.123 straipsniai). Sudarant turto balansą (CK 3.118 straipsnis) bendro turto vertė sumažinama esamų solidariųjų prievolių (skolų) suma, o šalims dalijant turtą turi būti perduodamas turtas (aktyvas) ir atitinkama skolos dalis (pasyvas), be to, nustatoma, kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuojama iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-687/2019).

51. Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai savo asmeninio turto neturi. Kaip minėta aukščiau, šalys įgijo šį nekilnojamąjį turtą – 0,2108 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 100000 Eur. Šiam turtui įsigyti buvo paimtas kreditas iš (duomenys neskelbtini) unijos, jo likutis 2024-06-06 yra 42178,77 Eur. Iš ieškovės į bylą pateikto UAB „A.“ nekilnojamojo turto ataskaitos matyti, kad šeimos vertinamo turto rinkos vertė yra 100 000 Eur. Nors atsakovas nurodė, kad ginčo turto vertė yra 120 000 Eur, nes jis surado pirkėją, kuris nupirktų namą už 120 000 Eur, tačiau teismui nepateikti jokie įrodymai dėl kitokios ginčo turto vertės, todėl laikoma kad ginčo turto vertė yra 100 000 Eur pagal ieškovės pateiktą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą.

52. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, nurodytą Kasacinio teismo praktiką, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju susiklostė aplinkybės, sudarančios pagrindą turtą tarp šalių padalyti ne natūra per pusę, o žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei ir atitinkamai atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją, atsižvelgiant į ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį.

53. Pirmiausia, ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad šalių santykiai yra konfliktiški. Nors įprastai, vien šalių santykių tarpusavio nesutarimai, teismų praktikoje nėra priežastis nukrypti nuo turto dalijimo natūra būdo, tačiau teismo posėdžio metu šalys ir jų atstovai nurodė, kad buvo kviesta policija, išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, taip pat, ieškovė nurodė, kad name nėra atskirų įėjimų, atskirų bendrojo pobūdžio erdvių, atskirų virtuvių ir san. mazgų. Teismas sprendžia, kad esant konfliktiškiems šalių santykiams, viename būste ieškovė ir atsakovas po santuokos nutraukimo gyventi negalės, be to, namo padalinti į dvi atskiras patalpas nėra galimybių, todėl ginčo nekilnojamasis turtas priteisiamas ieškovei natūra, įpareigojant ją sumokėti kompensaciją atsakovui. Teismas, parenkant tokį atidalinimo būdą, taip pat atsižvelgia į tai, kad su ieškove lieka gyventi šalių nepilnametė duktė F. D., be to, ieškovė augina nepilnametį sūnų T. Č., kurio gyvenamoji vieta taip pat yra nustatyta su ieškove. Nors ieškovė šiuo metu niekur nedirba, jos pajamas sudaro jai mokama nedarbo draudimo išmoka, tačiau teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jai padės tėvai, kurie turi nekilnojamojo turto, kurį gali parduoti, teismas sprendžia, kad ieškovė bus pajėgi sumokėti atsakovui priteistą kompensaciją.

54. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Nors nurodyti išaiškinimai suformuluoti bylose dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos piniginės kompensacijos dydis, yra tapatūs, kadangi tiek vienu, tiek kitu atveju kompensuojama už bendraturčiui priklausančią turto dalį. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtą, būtų nustatyta jo tikroji vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

55. Byloje nustatyta, kad nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 100 000 Eur. Šalys neginčija, kad skolos likutis (duomenys neskelbtini) unijai už būstą yra 42 178,77 Eur, todėl likusi suma yra 57 821,23 Eur. Šiuo atveju ½ atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto priteisiama ieškovei, atsakovui iš ieškovės priteisiant 28 910,61 Eur kompensacija už ieškovei atitenkančią atsakovo turto dalį (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Atsakovas J. D. įpareigojamas išsikraustyti iš namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl kito turto padalijimo

56. Šalys santuokoje įgijo automobilį Audi Q5, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 16000 Eur ir automobilį Audi A6, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2000 Eur.

57. Ieškovė prašė jos asmeninėn nuosavybėn priteisti automobilį Audi A6, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2000 Eur, išmokant atsakovui 1000 Eur dydžio kompensaciją, o atsakovui J. D. asmeninėn nuosavybėn priteisti automobilį Audi Q5, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 16000 Eur, įpareigojant atsakovą sumokėti ieškovei 2048,76 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Atsakovas nurodė, kad neprieštarauja dėl automobilių padalijimo, tačiau be jokių tarpusavio kompensacijų, jam prisiimant kreditorinius įsipareigojimus (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kurių ir buvo paimti kreditai automobilio pirkimui.

58. Santuokoje įgytas turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

Dėl mokėtinų kompensacijų įskaitymo

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo

66. Jeigu tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, suinteresuoti asmenys gali siekti pasinaudoti CPK 284 straipsnio dalyje įtvirtintu sprendimo vykdymo atidėjimo ar vykdymo išdėstymo institutu. Šioje teisės normoje nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Visgi kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas visuomet reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

67. Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra apibrėžta konkrečių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos išimtinėmis ir lemiančiomis teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą. Tokį prašymą nagrinėjantis teismas turi individualiai įvertinti kiekvienoje byloje susiklosčiusią situaciją, o procesinį sprendimą priimti, be kita ko, atsižvelgęs ir į CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės pažeisti kitos šalies lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

68. Ieškovė prašė priteistos kompensacijos mokėjimą atsakovui atidėti 3 metams. Atsakovas nesutiko, kad kompensacijos mokėjimas būtų atidėtas, kadangi jis neturi kur gyventi, nurodė, kad jam reikia pinigų, be to, ieškovė neturi pinigų kompensacijos sumokėjimui.

69. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, yra registruota užimtumo tarnyboje, jos mėnesio pajamas sudaro 560 Eur bedarbio pašalpa, 190 Eur vaiko pinigai bei gaunamas 200 Eur išlaikymas sūnui iš pirmosios santuokos. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad kompensaciją jai padėtų išmokėti tėvai, nes tėtis dirba užsienyje, be to, tėvai turi žemės sklypą, kurį ketina parduoti ir padėti dukrai. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovėms tėvams priklauso žemės sklypas, tačiau kokia jo vertė nurodyti negalėjo. Taigi, šiuo atveju teismas sprendžia, kad ieškovė nėra pajėgi iš karto sumokėti priteistą kompensaciją, tačiau yra pagrindas jos mokėjimą atidėti. Teismas sutinka su atsakovo atstovo nurodytais argumentais, kad prašomas nustatyti kompensacijos mokėjimo terminas yra labai ilgas, pažeidžiantis atsakovo lūkesčius, todėl teismas sprendžia, kad šis terminas gali būti mažinamas per pusę, suteikiant ieškovei vienerių su puse metų terminą kompensacijos sumokėjimui. Teismo vertinimu, nustatytas terminas atitinka teisingumo, sąžiningumo bei operatyvumo principus, nepažeis šalių lygiateisiškumo principo bei skatins šalis veikti sąžiningai, kad kuo greičiau būtų įvykdytas įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

70. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

71. Iš byloje pateikto ieškovės atstovės advokatės Saulenos Gasiūnienės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pinigų priėmimo kvito matyti, kad ieškovės atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 1000 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos. Ieškovė byloje taip pat sumokėjo 109 Eur žyminio mokesčio pateikiant ieškinį. Viso ieškovas patyrė 1109 Eur bylinėjimosi išlaidų.

72. Iš byloje pateikto atsakovo atstovo advokato Algio Staškūno prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pinigų priėmimo kvito matyti, kad atsakovo atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 1100 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos.

73. Nagrinėjamu atveju nors atsakovas nereiškė priešieškinio, tačiau atsakovas atsiliepime į ieškinį išdėstė ne tik savo nesutikimo su ieškinyje reiškiamais reikalavimais motyvus ir argumentus, bet ir prašymus dėl turto, kreditorių padalijimo, su nepilnamečiu šalių vaiku susijusius klausimus, o santuokos nutraukimo bylose nėra pareigos atsakovui reikšti priešieškinį, jis savo argumentus ir prašymus gali išdėstyti ir atsiliepime į ieškinį, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju po lygiai buvo patenkinta abiejų šalių reikalavimų – abi šalys prašė nutraukti santuoką, padalinti santuokoje įgytą turtą bei išspręsti su nepilnamečiu vaiku susijusius klausimus. Nors šis teismo sprendimas šiek tiek palankesnis ieškovei dėl jos reikšto reikalavimo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo natūra, tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių reikštų reikalavimų apimtį ir ginčo dalyką, laikytina, kad abiejų šalių patenkintų reikalavimų apimtis iš esmės vienoda, abi šalys siekė nutraukti santuoką, patirtos bylinėjimosi išlaidos yra vienodos, be to, ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sąžininga, teisinga ir protinga šalių išlaidų neskirstyti ir kiekvieną šalį palikti prie savo išlaidų (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

74. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo ½ už turto vertinimą sumokėtų pinigų, t. y. 175 Eur. Iš esmės šios išlaidos yra priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, tačiau teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutinka padengti ir ieškovei sumokėti pusę turto vertinimo išlaidų, tačiau šių išlaidų nesumokėjo, šiuo vertinimu buvo atliktas šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto vertinimas, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 175 Eur už atliktą turo vertinimą.

75. Ieškovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atleista pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą periodiniais mokėjimais sudaro 75,60 Eur (280 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc. (byla pateikta elektronine forma)), o žyminis mokestis už priteistą išlaikymo įsiskolinimą – 21,82 Eur (970 Eur x 3 proc. x 75 proc.), kuris priteistinas iš atsakovo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

2024 m. vasario 12 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui. Šios laikinosios apsaugos priemonės teismui priėmus sprendimą naikintinos nuo sprendimo priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje padarytą santuokos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo į apskaitą įtraukta (duomenys neskelbtini) bažnyčioje sudaryta santuoka tarp A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. D. palikti pavardę – D., atsakovui J. D. palikti pavardę – D.

Nustatyti nepilnametės F. D., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros F. D., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2024 m. vasario 9 d., iki F. D. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei 970 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimo.

Nustatyti atsakovo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su nepilnamete dukra F. D., gimusia (duomenys neskelbtini),

- tėtis pasiima dukrą iš ugdymo įstaigos lyginiais savaitgaliais nuo penktadienio 17 val. ir grąžina dukra į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val.

- lyginiais metais su dukra švenčia Kūčias ir Šv. Kalėdas (gruodžio 24 d. ir 25 d.), nelyginiais metais Naujuosius Metus (gruodžio 31 d.), nelyginiais metais Šv. Velykų pirmąją dieną – sekmadienį, lyginiais metais Šv. Velykų antrąją dieną.

- nelyginiais metais su dukra švenčia jos gimtadienį.

- mamos dieną dukra F. švenčia su mama A. D., Tėvo dieną dukra švenčia su tėčiu J. D.

- vasaros atostogoms dukrą F. 14 dienų nepertraukiamai pasiima tėtis J. D. apie savo atostogas informavęs iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Esant galimybei atostogų metu su dukra išvykti į užsienio šalį, apie planuojamą išvyką J. D. informuoja A. D. prieš mėnesį ir suderina kelionės laiką bei vietą, šalys parengia išvykimui reikalingus dokumentus.

- dukrai F.pradėjus lankyti mokyklą tėvas su dukra praleidžia pusę moksleivių žiemos, pavasario ir rudens atostogų laiko, iš jų išskaičiavus šventines Kalėdų, Naujųjų metų, Velykų dienas.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti ieškovei A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn priteisti 0,2108 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilį Audi A6, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini).

Padalinti santuokoje įgyta turtą ir J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn priteisti automobilį Audi Q5, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 16000 Eur.

Priteisti atsakovui J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 27861,85 Eur piniginę kompensaciją iš ieškovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos sumokėjimą atidedant 1 metų 6 mėnesių terminui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti J. D. išsikraustyti iš namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pripažinti, kad kreditorinis įsipareigojimas (duomenys neskelbtini) unijai pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė, santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal nurodytą kredito sutartį tenka ieškovei A. D.

Pripažinti, kad kreditorinis įsipareigojimas „(duomenys neskelbtini)“ pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė, santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal nurodytą kredito sutartį tenka atsakovui J. D.

Pripažinti, kad kreditorinis įsipareigojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė, santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal nurodytą kredito sutartį tenka atsakovui J. D.

Pripažinti, kad kreditorinis įsipareigojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė, santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal nurodytą kredito sutartį tenka atsakovui J. D.

Priteisti iš atsakovo J. D. 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) už atliktą turto vertinimą ieškovei A. D.

Priteisti iš atsakovo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 97,42 Eur (devyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdyti skubiai.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones nuo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.