- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-14
- Bylos Nr.
- 1S-205-318/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31302-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Pocienė
- Nuteistasis
- L. A.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (užstato davėjos) E. A. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 8 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nutarta už nuteistąjį L. A. į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą E. A. sumokėtą 5 000 Eur dydžio užstatą perduoti valstybei.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Žemesniojo teismo nustatytos aplinkybės
1. Baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) L. A., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2015 m. liepos 28 d. laikinai sulaikytas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
2. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus prokuroro 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu L. A. taikyta kardomoji priemonė – suėmimas – pakeista švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis: 5 000 Eur užstatu ir rašytiniu pasižadėjimu neišvykti.
3. Į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą 2015 m. rugpjūčio 4 d. už nuteistąjį L. A. sumokėtas 5 000 Eur užstatas – užstato davėja E. A..
4. L. A. 2015 m. rugsėjo 27 d. pagal BPK 140 straipsnį vėl laikinai sulaikytas, įtariant jį disponavus narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti.
5. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 27 d. nutartimi L. A. paskirtos kardomosios priemonės – užstatas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeistos kardomąja priemone – suėmimu 3 (trims) mėnesiams, motyvuojant tuo, kad L. A. pažeidė švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas.
6. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu L. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), BK 258 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų. Į bausmės laiką įskaitytas L. A. sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. liepos 28 d. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d., nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. gegužės 17 d.
7. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendis Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pakeistas: L. A. nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), BK 260 straipsnio 3 dalyje, perkvalifikuotos į BK 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos su Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį paskirta 30 (trisdešimčiai) parų arešto bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
8. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme klausimas dėl už L. A. sumokėto užstato perėjimo valstybei nebuvo išspręstas.
9. Panevėžio apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras (toliau – prokuroras) 2022 m. gegužės 19 d. kreipėsi į apygardos teismą, prašydamas 5 000 Eur užstatą, sumokėtą už nuteistąjį L. A. ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pervesti valstybei (toliau – prašymas).
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į prokuroro prašymą užstato davėja E. A. prašė už sūnų sumokėtą užstatą jai grąžinti. Šį prašymą ji grindė sunkia savo turtine padėtimi.
II. Apygardos teismo nutarties esmė
11. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. birželio 8 d. nutartimi prokuroro prašymą tenkino ir nutarė už nuteistąjį L. A. į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą E. A. sumokėtą 5 000 Eur užstatą perduoti valstybei. Tokią išvadą teismas pagrindė tuo, kad L. A. jam skirtų pareigų nevykdė, priešingai, toliau tęsė nusikalstamą gyvenimo būdą. E. A. buvo žinomos galimos sūnaus netinkamo elgesio pasekmės, todėl sumokėtas užstatas, nepaisant jos sunkios turtinės padėties, negali būti jai grąžintas, o turi pereiti valstybei (BPK 133 straipsnio 6 dalis).
III. Skundo argumentai
12. Skunde pareiškėja (užstato davėja) E. A., nesutikdama su Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartimi, prašo jos už sūnų sumokėtą 5 000 Eur dydžio užstatą jai grąžinti. Skundą grindžia analogiškai argumentais kaip ir atsiliepimą į prokuroro prašymą.
Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Pareiškėjos (užstato davėjos) E. A. skundas atmestinas.
13. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su užstato davėjos E. A. skundo argumentais ir teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas, priimdamas sprendimą už nuteistąjį L. A. į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą E. A. sumokėtą 5 000 Eur užstatą perduoti valstybei, tinkamai įvertino šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas bylos aplinkybes, baudžiamojo proceso įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir nenukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos dėl sumokėto užstato perdavimo valstybei (nutartys, priimtos bylose Nr. 1S-132-449/2021, Nr. 1S-198-626/2022 ir kt.).
14. BPK 133 straipsnio 6 dalyje (2021 m. liepos 1 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-387) numatyta, kad jei įtariamasis pažeidžia kardomąją priemonę – užstatą, jam gali būti paskirta kita kardomoji priemonė, o užstatas pereina valstybei.
15. Iš Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus prokuroro 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo, kuriuo L. A. taikyta kardomoji priemonė – suėmimas – pakeista švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis: 5 000 Eur užstatu ir rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, matyti, kad L. A., vadovaujantis BPK 133 straipsnio 4 dalimi (2013 m. spalio 10 d. įstatymo redakcija Nr. XII-551), buvo išaiškinta, jog jis privalo šaukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigai, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, ir jis pasižadėjo šią pareigą vykdyti (t. 12, b. l. 28–30). Tačiau, kaip minėta pirmiau, L. A. duoto pasižadėjimo nedaryti naujų nusikalstamų veikų nesilaikė ir toliau veikė priešingai teisės normoms. Taigi, tokiu elgesiu jis sudarė sąlygas BPK 133 straipsnio 5 dalyje (2013 m. spalio 10 d. įstatymo redakcija Nr. XII-551) numatytiems teisiniams padariniams kilti, t. y. teismui taikyti griežtesnę kardomąją priemonę, o sumokėtą užstatą – perduoti valstybei.
16. Skunde užstato davėja E. A. pripažįsta, kad buvo supažindinta su kardomosios priemonės – užstato – sąlygų pažeidimo padariniais, įtvirtintais BPK 133 straipsnio 5 dalyje (2013 m. spalio 10 d. įstatymo redakcija Nr. XII-551) (t. 12, b. l. 28–30), tačiau prašo atsižvelgti į jos sunkią turtinę padėtį ir grąžinti jai už sūnų sumokėtą užstatą. Toks pareiškėjos prašymas negalėjo ir negali būti patenkintas.
17. Baudžiamoji teisė ir baudžiamojo proceso teisė yra priskiriamos viešosios teisės šakoms, jų normos yra apsauginės, reguliavimo metodas – imperatyvus. Tai reiškia, kad viešojoje teisėje, kitaip, negu privatinės teisės atveju, vadovaujamasi principu, kad draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama įstatymo. Taigi, baudžiamosios taisyklės įstatymo leidėjo yra tiksliai apibrėžtos, jose nenustatyta galimybė asmeniui pačiam pasirinkti tam tikrą elgesio variantą, jos negali būti pakeičiamos ir šalių susitarimu, jų privalomu laikytis, jas privalu taikyti ir vykdyti, o jų reikalavimams įgyvendinti gali būti panaudojama valstybės prievarta.
18. Tiek galiojusioje BPK 133 straipsnio 6 dalyje (2013 m. spalio 10 d. įstatymo redakcija Nr. XII-551), tiek šiuo metu galiojančioje BPK 133 straipsnio 7 dalyje (2021 m. liepos 1 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-387) įstatymų leidėjas nebuvo ir nėra numatęs galimybės, kad užstatas gali būti grąžinamas užstato davėjui, jeigu nustatoma sunki jo finansinė padėtis. Šiose teisės normose imperatyviai buvo ir yra nustatyta, kad užstato davėjui užstatas grąžinamas tik tada, kai pasibaigia šios kardomosios priemonės taikymas. Konkrečiu atveju kardomosios priemones – užstato taikymas pasibaigė ne pasiekus BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 27 d. nutartimi L. A. paskirtas kardomąsias priemones – užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitus kardomąja priemone – suėmimu 3 (trims) mėnesiams, nes jis pažeidė švelnesnės kardomosios priemonės – užstato sąlygas, t. y. per laikotarpį kai jam buvo taikomos ši kardomoji priemonė padarė naują nusikalstamą veiką.
19. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad apskųstoji teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti pareiškėjos (užstato davėjos) E. A. skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.