Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios A. A. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2017 m. gegužės 5 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į kaltinamajam L. A. priklausantį turtą – 5306,31 Eur, esančius AB „SEB bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje L. A. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 260 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos) ir 260 straipsnio 3 dalyje.

Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam L. A. priklausantį turtą – 5306,31 Eur, esančius AB „SEB bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio terminas teismų nutartimis buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios A. A. skundas atmetamas.

BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas.

Šioje baudžiamojoje byloje L. A. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrai su nusikaltimo organizatoriumi J. J., vykdytoju P. K. ir G. K., kuris dėl šios veikos nėra kaltas, vykdė neteisėtą psichotropinės medžiagos metamfetamino platinimą (BK 260 straipsnio 1 dalis). Taip pat L. A. kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą platinti neteisėtai laikė, gabeno, pardavė psichotropines medžiagas, neteisėtai nešiojo du nešaunamuosius ginklus (BK 260 straipsnio 1 dalis ir 258 straipsnio 2 dalis). Be to, L. A. kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą platinti neteisėtai laikė, gabeno didelį kiekį psichotropinės medžiagos, neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagą, neteisėtai nešiojo nešaunamąjį ginklą (BK 260 straipsnio 3 dalis ir 258 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamoji A. A. skunde nurodo, kad dalis skundžiamoje nutartyje nurodytoje AB „SEB bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių pinigų – 2317 Eur – yra jos asmeninės lėšos, gautos pardavus butą. Likusi šioje banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų dalis yra kaltinamojo L. A. gautas atlyginimas dirbant UAB „L“. Nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, ar už padarytas veikas gali būti taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas (tarp jo ir klausimas dėl konfiskuotino turto priklausomybės kaltinamajam, jo sutuoktinei ar kitiems asmenims). Kaltininko pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius, jog kaltinamajam priklausančios piniginės lėšos, kurioms šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra Lietuvos Respublikos BK uždraustos, šio asmens padarytos veikos rezultatas, jos gali būti konfiskuotos BK 72 straipsnyje numatyta tvarka.

BPK 151 straipsnyje nustatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymams, jog kaltinamojo turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į L. A. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, kad kaltinamasis dėl savo galimai neteisėtų veiksmų yra galimai gavęs piniginių lėšų, kaip nusikalstamų veikų rezultatą, yra pagrindas manyti, kad jam gali būti taikomas turto konfiskavimas. Šioje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo metu pagrįstai taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas skundžiamoje nutartyje nurodytam kaltinamajam priklausančiam turtui. Tai, kad kaltinamoji A. A. skunde nurodo, jog dalis skundžiamoje nutartyje nurodytoje AB „SEB bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių pinigų – 2317 Eur – yra jos asmeninės lėšos, gautos pardavus butą, vienareikšmiškai nepatvirtina, kad šioje banko sąskaitoje esantys pinigai priklauso ne kaltinamajam L. A., o A. A.. Nors kaltinamoji kartu su skundu pateikė minėto buto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau šiuo metu byloje nėra duomenų, kad pinigai, gauti pardavus butą, buvo pervesti į kaltinamajam L. A. priklausančią AB „SEB bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju - Lietuvos Respublikos BPK ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Nors kaltinamoji skunde nurodo, kad pinigai, kuriems taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra reikalingi šeimos pragyvenimui, buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymui, nepilnamečio sūnaus Ar. A. išlaikymui bei kaltinamojo L. A. motinos E. A. gydymui, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į galimai L. A. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas jo piniginėms lėšoms negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamojo turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymas. Nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga ar bus pateikti neginčytini įrodymai dėl piniginių lėšų priklausomybės.

Esant visoms aukščiau aptartoms aplinkybėms, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti kaltinamosios A. A. skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.