Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo L. A. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. rugpjūčio 26 d. priimtą nutarimą Nr. 81/04-952 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. A. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 258 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų.

1.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. ir L. A. nusikalstami veiksmai perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies (2 epizodai), BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 3 dalį ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį paskirta 30 parų arešto bausme ir L. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų.

2. Bausmės pradžia – 2015 m. rugsėjo 25 d., bausmės pabaiga – 2026 m. rugsėjo 15 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 4 metai 20 dienų.

3. Komisijos 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 81/04-952 nutarta taikyti nuteistajam L. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalį su intensyvia priežiūra. Komisija priimtą sprendimą motyvavo tuo, jog nuteistasis 10 kartų skatintas, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, bausmės atlikimo metu jo elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, šiuo metu bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, trumpalaikių išvykų metu pažeidimai nebuvo fiksuoti, yra įgijęs šaltkalvio-remontininko specialybę bei suvirintojo profesinę kvalifikaciją. Laisvėje turės gyvenamąją vietą bei darbą, palaiko ryšius su artimaisiais. Todėl, Komisija atsižvelgusi į visas teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, darė išvadą, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti.

5. Nuteistasis L. A. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Nuteistojo nuomone, skundžiama apylinkės teismo nutartis priimta naudojant formalius, šabloninius argumentus, visai neįsigilinus į nuteistojo asmens byloje surinktus duomenis, kurie teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Nuteistojo įsitikinimu, Komisija spręsdama taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra tinkamai įvertino visas L. A. teigiamai ir neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, todėl yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals lygtinio paleidimo atveju. Nurodo, kad jo nusikalstamo elgesio rizika priskiriama žemai grupei, jam suteiktos trumpalaikės išvykos, kurių metu nenustatyta jokių pažeidimų, bausmės atlikimo metu jo elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas. Jo manymu, jis jau atliko užtektiną bausmės dalį, kad būtų galima daryti išvadą apie bausmės tikslų pasiekimą.

5.2. Nuteistasis skunde taip pat teigia, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo bausmės, jis vis tiek bus stebimas probacijos įstaigos, jam lygtinis paleidimas būtų taikomas su intensyvia priežiūra. Jis jau šiuo metu atlikinėja bausmę lengvosios grupės sąlygomis, yra suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos. Nurodo, kad bausmės atlikimo metu jis kardinaliai pakeitė savo mąstyseną ir yra prisižadėjęs, jog daugiau nebenusikals, laisvėje turės tiek gyvenamąją vietą, tiek bus įdarbintas. Apylinkės teismas asmens byloje pateiktus duomenis vertino selektyviai ir nutartyje apskritai nevertino tų aplinkybių, kurios teigiamai apibūdina nuteistąjį. Jo įsitikinimu, kaip tik apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, o Komisijos priimtas nutarimas yra pagrįstas byloje esančiais duomenimis.

5.3. Nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismas priimdamas nutartį visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo teigiama motyvacija dėl darbinės veiklos, bei tai, kad bausmės atlikimo metu jis mokėsi ir įgijo kvalifikaciją ir profesiją. Taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad laisvėje jo motinai reikalinga visokeriopa pagalba, kurią jis galėtų suteikti gyvendamas kartu.

Nuteistojo L. A. skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 157 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju L. A. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, t. y. jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra, tačiau taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali tik įvertinusios šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

7. Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis L. A. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio, 164 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo paleisti nuteistąjį lygtinai su intensyvia priežiūra, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį pagrindo nėra.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, teisėjų kolegijai nekyla: nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra nustatyta žema, bausmės atlikimo metu skatintas 10 kartų, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, lygtinio paleidimo atveju būtų įdarbintas, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, šiuo metu bausmę atlieka be sargybos. Atlikdamas bausmę įgijo šaltkalvio-remontininko specialybę bei suvirintojo profesinę kvalifikaciją. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau kartu pabrėžiama, kad L. A. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

9. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma ir šių duomenų visumos pagrindu daroma išvada, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal susiformavusią teismų praktiką, sprendžiant ar yra pagrindas paminėtai išvadai, yra įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu (dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse, darbas, mokymasis ar kita savanoriška veikla, nuobaudų bei paskatinimų gavimas), bet ir jo dedamos pastangos keisti savo ydingą elgseną bei mąstyseną. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, L. A. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, vis tik nepakako, kam įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, apylinkės teismo nutartyje nurodytiems motyvams iš esmės pritaria ir apygardos teismo teisėjų kolegija.

10. Nors nuteistasis L. A. svarstymo metu galiojančių nuobaudų ir neturėjo, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką 2 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką 1 kartą buvo taikyta buvo taikytą drausminė nuobauda, o kitu atveju apsiribota tik žodine pastaba. Vienas iš padarytų pažeidimų pataisos įstaigoje yra grubaus pobūdžio (kompiuteryje rastas interneto modemas), o kitas pažeidimas švelnesnis (asmens ženklo nedėvėjimas), tai rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors nuteistasis pataisos namuose 10 kartų buvo skatintas už gerą elgesį ir už programų lankymą, tačiau vien tai, kad buvo skiriami paskatinimai nuteistajam, nesudaro pagrindo daryti pagrįstai išvadai apie tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, priešingai, jo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

11. Teisėjų kolegija, atmesdama nuteistojo skundą dėl apylinkės teismo nutarties taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog anksčiau jis yra teistas 2 kartus. Ir nors nusikalstamas veikas, už kurias šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė teistumams išnykus, tačiau pažymėtina, kad bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. BK 260 straipsnio 3 dalis (labai sunkus nusikaltimas); BK 258 straipsnio 2 dalis (baudžiamasis nusižengimas), visi šie nusikaltimai padaryti siekiant turtinės naudos. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, spręstina, kad L. A. nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai – nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą L. A. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, ką apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys: teistumų skaičius, padarytų nusikaltimų kiekis, pobūdis ir pavojingumas – sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Dabartinis nusikaltimas yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis, kadangi jau praeityje buvo teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimą. Be to, nusikaltimai – sunkėjantys, nes praeityje teistas buvo už narkotinių medžiagų disponavimą be tikslo jas platinti, o dabar – su tikslu platinti labai didelį kiekį. Analizuojant nuteistojo kriminalinę patirtį galima manyti, kad asmuo linkęs kartoti tas pačias klaidas, nevertindamas savo ankstesnio patyrimo bei tai, kad kriminalinė praeitis turi tiesiogines sąsajas su lėšų tvarkymo ir pajamų sritimi – galimai nestabili finansinė padėtis ir siekis „lengvų pinigų“ skatino nusikalstamų veikų vykdymą. Akivaizdu, kad apylinkės teismas atsisakydamas tenkinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos L. A. negali būti taikomas, su kuo visiškai sutinka ir teisėjų kolegija, pažymėdama, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

12. Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, galima teigti, jog jis yra linkęs veikti neapgalvodamas savo elgesio pasekmių, rizikuoti. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Nors naudojant „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, tačiau pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Be to, teismui abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam vis dar nustatomi 5 kriminogeniniai veiksniai: statiniai – kriminalinė istorija (nusikaltimų modelis; bendrininkų grupė); dinaminiai - lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; piktnaudžiavimas narkotikais, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

13. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo skundo teiginiai, kad atlikdamas jam skirtą bausmę pataisos įstaigoje L. A. dirbo, šiuo metu tęsia darbinę veiklą, ir, kad lygtinio paleidimo atveju turės darbą. Kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų, nuteistasis dar būdamas laisvėje dirbo ir gaudavo oficialų darbo užmokestį, tačiau, nepaisant to, jis įvykdė labai sunkų nusikaltimą, susijusį ir su finansinės naudos sau siekimu. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad vien tik minėtų pajamų nuteistojo asmeninių poreikių tenkinimui nepakako ir prie gaunamo darbo užmokesčio net būdamas laisvėje jis bandė papildomai užsidirbti nusikalstamu būdu. Todėl, abejotina, jog tai, kad nuteistasis turės darbą, jis pakartotinai nedarys naujų nusikalstamų veikų.

14. Nuteistojo skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra neteisingos ir nepagrįstos, skundžiama apylinkės teismo nutartis priimta naudojant formalius, šabloninius argumentus, visai neįsigilinus į nuteistojo asmens byloje surinktus duomenis, kurie teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta ir jo atžvilgiu taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Tačiau aukštesnysis teismas įvertinęs visus byloje esančius duomenis, skundžiamą nutartį bei skundo argumentus su tuo sutikti negali ir pažymi, kad L. A. savo skunde akcentuoja tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias aplinkybes bei klaidingai interpretuoja lygtinio paleidimo institutą, kadangi kaip minėta anksčiau, lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

15. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrų suvaržymų ir kitas neigiamas pasekmes. Būtina įvertinti ir tą aplinkybę, kad L. A. neatliktos bausmės dalis 4 metai 20 dienų neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę vis dar nėra pakankamos.

16. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad L. A. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtų pažeistos jo procesinės teisės.

17. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nuteistasis L. A. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra jam negali būti taikomas.

18. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai išnagrinėjo nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas atsižvelgiant į aktualią L. A. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų.

19. Kolegija konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją naikinti skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo L. A. skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo L. A. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.