Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo užstato davėjo advokato Raimondo Garlausko skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas užstato davėjo Raimondo Garlausko prašymas grąžinti užstatą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi teismas, palikdamas užstato davėjo prašymą nenagrinėtu, apribojo jo teises, užkirto kelią tolimesnei teisių ir teisėtų interesų gynybai. Teismas privalo nepalikti neaiškumų ir/ar abejonių vykdant nuosprendį. Nuosprendžio vykdymo metu atlikus ikiteisminį tyrimą dėl nuteistojo D. Z. vengimo atlikti bausmę, prokuratūros nutarimu konstatuota, kad nuteistasis nesislapstė ir nevengė atlikti paskirtą bausmę. Tokia dviprasmiška teisinė situacija ir priešingas faktų vertinimas negali egzistuoti, nes sukelia neigiamas teisines pasekmes proceso dalyviams: nuteistajam ir užstato davėjui. Remiantis teismo nutartimi, darytina išvada, jog nuteistasis D. Z. privalo atlyginti užstato davėjui jo patirtą žalą dėl užstato perdavimo valstybės biudžetui, nes teismas kaip ir konstatavo, kad nuteistasis pažeidė kardomosios priemonės sąlygas. Tačiau remiantis prokuratūros nutarimu, darytina išvada, kad tarp žalos atsiradimo užstato davėjui ir nuteistojo veiksmų nėra priežastinio ryšio, nes nuteistasis, už kurį buvo sumokėtas užstatas, neatliko neteisėtų veiksmų, kurie gali buti laikomi vengimu atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BPK 361 straipsnio nuostatomis teismas privalo išspręsti užstato davėjo prašymą iš esmės, ir nurodytas abejones dėl kardomosios priemonės – užstato pašalinti ir klausimą dėl užstato išspręsti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

6. Užstato davėjo advokato Raimondo Garlausko skundas atmetamas.

7. Apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo D. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra įsiteisėjęs ir šiuo metu vykdomas. Nuosprendžio vykdymo metu kylančių klausimų sprendimo tvarką nustato BPK VII dalies straipsniai. Iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad Panevėžio apygardos teismas užstato davėjo advokato Raimondo Garlausko skundą išnagrinėjo vadovaujantis BPK 362 straipsniu, reglamentuojančiu su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarką. Tuo tarpu skundžiamos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad nutartis neskundžiama. Pagal BPK 364 straipsnį apylinkių ir apygardos teismų nutartys, susijusios su nuosprendžio vykdymu, gali būti skundžiamos BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi užstato davėjas advokatas Raimondas Garlauskas turėjo teisę paduoti skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nutarties.

8. Šioje baudžiamojoje byloje kardomoji priemonė užstatas D. Z. buvo paskirta ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros 2015 m. balandžio 28 d. nutarimu, siekiant užtikrinti įtariamojo (nuteistojo) dalyvavimą procese. Skiriant kardomąją priemonę užstatą D. Z. buvo išaiškinta, jog pažeidus šią kardomąją priemonę ar be svarbios priežasties neatvykus proceso veiksmams, jam gali būti taikoma griežtesnė kardomoji priemonė, kai tam yra pagrindas, o užstatas pereina valstybei. Užstato davėjas Raimondas Garlauskas taip pat įspėtas, kad jei įtariamasis (nuteistasis) D. Z. šių pareigų nevykdys, užstatas pereis valstybei. Bylos duomenimis, įsiteisėjęs Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendis D. Z. atžvilgiu, apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. patvarkymu buvo pateiktas vykdyti, tačiau pradėti vykdyti šį nuosprendį nepavyko, nes nuteistasis D. Z. pasislėpė nuo bausmės vykdymo, dėl to 2018 m. balandžio 16 d. jam buvo išduotas Europos arešto orderis ir tik 2018 m. liepos 5 d., t. y. praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo nuosprendžio pateikimo vykdymui, D. Z. buvo sulaikytas. Taigi Panevėžio apygardos teismas nustatęs, kad D. Z., pasislėpdamas nuo bausmės vykdymo ir išvykdamas iš Lietuvos, pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės – užstato sąlygas 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi už D. Z. gynėjo advokato Raimondo Garlausko sumokėtą 7 000 Eur užstatą perdavė valstybei, kaip tai numatyta BPK 133 straipsnio 5 dalyje. Užstato davėjas apskundė šią nutartį aukštesniajam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi atmetė užstato davėjo skundą. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų šioje situacijoje skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo dar kartą iš naujo ar kitaip vertinti užstato davėjo skundo argumentų susijusių su užstato grąžinimu, nes Lietuvos apeliacinis teismas jau 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi patikrino apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria buvo išspręstas už D. Z. sumokėto užstato likimo klausimas, pagrįstumą ir teisėtumą. Tai, kad Panevėžio apygardos prokuratūros 2019 m. liepos 25 d. nutarimu D. Z. nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05328-19 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 straipsnyje, nepaneigia Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. įsiteisėjusioje nutartyje nustatyto fakto, kad nuteistasis D. Z. pažeidė jam taikomos kardomosios priemonės – užstato sąlygas ir dėl to užstatas buvo perduotas valstybei.

9. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją dėl skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

užstato davėjo advokato Raimondo Garlausko skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.