Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2349-955/2023 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui V. K. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei pagal atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei L. B. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat, apeliacinės instancijos teismas ex officio (iš lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra ir kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

22. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

27. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydžio klausimas, sprendžia, kad atsakovo su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su jau byloje esančiais faktiniais duomenimis.

29. Kartu akcentuotina tai, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto pateiktų naujų įrodymų pasisakys tik tiek, kiek jie objektyviai yra reikšmingi ir turi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti.

Dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka

30. CPK 321 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad apeliaciniai skundai yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė yra ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių, jų nuomone, būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

31. V. K. 2023 m. gruodžio 29 d. prašymu prašo apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apelianto nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikalingas siekiant nepalikti neatsakytų ginčo dalyką sudarančių klausimų, norint atskirsti į naujus ieškovės teiginius ir siekiant išsamiai ištirti visus įrodymus bei teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą.

32. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Pasiruošimas bylai pirmosios instancijos teisme vyko žodinio proceso tvarka (parengiamuosiuose teismo posėdžiuose). Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama taip pat žodinio proceso tvarka, be to, bylos nagrinėjimo metu šalys ne vieną kartą teikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliaciniame skunde keliamas vos vienas reikalavimas (dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio) gali būti išnagrinėtas ir tinkamai įvertintas remiantis tiek rašytine bylos medžiaga, tiek pirmosios instancijos teisme teiktais ginčo šalių žodiniais ir rašytiniais paaiškinimais. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsakovo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio

33. Byloje nustatyta, kad nepilnamečiai G. K. (gimęs (duomenys neskelbtini)) ir S. K. (gimusi (duomenys neskelbtini)) yra ieškovės L. B.ir atsakovo V. K. vaikai. Šalys santuokos teisės aktų nustatyta tvarka sudarę nebuvo. Ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais atskirai nuo atsakovo gyvena nuo 2022 m. balandžio mėnesio. Ginčo šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas nustojo teikti nepilnamečiams vaikams materialinį išlaikymą.

34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams G. K. ir S. K. materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, po 300 Eur kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę paskiriant išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

35. Atsakovas V. K. apeliaciniu skundu nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, kadangi dėl sunkios turtinės padėties ir blogos sveikatos būklės 300 Eur dydžio išlaikymo kiekvienam vaikui jis objektyviai mokėti negali. Nurodo, jog šiuo metu nepilnamečių vaikų išlaikymui gali skirti po 100 Eur kas mėnesį, o ieškovė L. B. gali didesne apimtimi prisidėti prie vaikų išlaikymo, nes jos turtinė padėtis yra žymiai geresnė, be to, ji efektyviau galėtų panaudoti iš valstybės gaunamus išmokas vaikams, o ne skirti jas taupymui, kaip kad tai daro šiuo metu.

36. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis).

37. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

38. Ieškovė byloje pateikė tiek sūnaus G. K., tiek ir dukros S. K. išlaikymui reikalingų lėšų skaičiuotes (lenteles). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nepilnamečio sūnaus G. K. poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga suma svyruoja tarp 752–802 Eur, o ją sudaro: komunaliniai mokesčiai, telefonas – 40 Eur; apranga, avalynė – 60 Eur; dienpinigiai pietums mokykloje – 40 Eur; maistas – 120 Eur; higienos priemonės – 20 Eur; pramogos – 50 Eur; išlaidoms kurui, pavėžėjimo paslaugoms – 30 Eur; išlaidos vaistams, maisto papildams, vitaminams – 10 Eur; išlaidos kirpyklai – 10 Eur; išlaidos sporto užsiėmimams – 50–100 Eur; išlaidos kaupiamajam gyvybės draudimui – 60 Eur; išlaidos buto nuomos daliai – 180 Eur. Nepilnametės dukros S. K. poreikių patenkinimui, ieškovės skaičiavimu, reikalinga 772 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro: komunaliniai mokesčiai, telefonas – 40 Eur; apranga, avalynė – 60 Eur; dienpinigiai pietums mokykloje – 40 Eur; maistas – 120 Eur; higienos priemonės – 50 Eur; pramogos – 40 Eur; išlaidos kurui, pavėžėjimo paslaugoms – 20 Eur; išlaidos vaistams, maisto papildams, vitaminams – 10 Eur; išlaidos kirpyklai – 20 Eur; išlaidos sporto klubui – 32 Eur; išlaidos probleminės veido odos priežiūrai – 100 Eur; išlaidos kaupiamajam gyvybės draudimui – 60 Eur; išlaidos buto nuomos daliai – 180 Eur.

39. Pažymėtina, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Kasacinės instancijos teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas MMA dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Orientacinis kriterijus reiškia, kad ieškovas neturi pareigos bylos nagrinėjimo metu visiškai tiksliai įrodyti, kokia pinigų suma reikalinga kas mėnesį vaikų išlaikymui, nes išlaikymui reikalinga pinigų suma gali keistis priklausomai nuo metų sezono, ekonomikos ir rinkos kainų pokyčių, vaikų sveikatos būklės ir pan. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

40. Pažymėtina, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai MMA dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis panašiomis aplinkybėmis (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-490-619/2018).

41. Apeliacinio skundo nagrinėjimo metu jau galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas MMA dydis – 924 Eur, kuris atskaičius privalomuosius mokesčius yra 709 Eur. Pusę šios sumos sudaro 354,50 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatytas išlaikymo dydis vaikams, kurį turi teikti atsakovas (po 300 Eur kiekvienam vaikui), yra mažesnis nei pusė MMA, galiojančios atsakovo pateikto apeliacinio skundo nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad skundžiamu sprendimu nustatytas išlaikymo dydis vaikams yra netgi mažesnis ir už pusę MMA (316,50 Eur), galiojusios 2023 m. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinto MMA dydis buvo 840 Eur, o atskaičius privalomuosius mokesčius – 633 Eur).

42. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertinimu, ieškovės ieškinyje nurodytos išlaidos, kurias ji patiria nepilnamečių vaikų išlaikymui per mėnesį, yra pagrįstos bei protingo dydžio, jos iš esmės neviršija šiuo metu galiojančio MMA dydžio, t. y. sūnui G. K. jos sudaro 705,75 Eur sumą (iš 802 Eur atėmus valstybės šiuo metu (nuo 2024 m. sausio 1 d.) mokamą 96,25 Eur išmoką pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą), o dukrai S. K. jos sudaro 675,75 Eur sumą (iš 772 Eur atėmus valstybės šiuo metu (nuo 2024 m. sausio 1 d.) mokamą 96,25 Eur išmoką pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą). Atsakovas iš esmės neįrodinėjo ir nepaneigė ieškovės nurodytų mėnesinių išlaidų nepilnamečiams vaikams poreikio nei bylos nagrinėjimo metu, nei kartu su apeliaciniu skundu neteikė jokių konkrečių paskaičiavimų ar įrodymų, koks mėnesinis išlaidų dydis nepilnamečių vaikų išlaikymui, jo manymu, būtų realus ir pagrįstas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo šalių vaikų poreikiai yra mažesni nei nurodyta ieškovės ieškinyje, abiejų vaikų poreikiams per mėnesį reikalinga išlaikymo suma (sūnui G. K. – 705,75 Eur; dukrai S. K. – 675,75 Eur) nagrinėjamu atveju iš esmės neviršija šiuo metu galiojančio MMA dydžio.

43. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo priteista mėnesine išlaikymo sūnui G. K. ir dukrai S. K. suma – po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis – atsakovas iš esmės motyvuoja sunkia savo turtine padėtimi, kuri, be kita ko, yra nulemta ir blogos sveikatos būklės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamo sprendimo dalį dėl priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio, ją toliau vertina išimtinai atsakovo turtinės padėties, taip pat ir sveikatos būklės, aspektais.

44. Pažymėtina, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaikų poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

45. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

46. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

47. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

48. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantu, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo svarbu nustatyti, ar atsakovas turi galimybių mokėti ieškovės prašomą išlaikymą sūnui G. K. ir dukrai S. K., tačiau nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai ištyrė su tuo susijusias faktines aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, kad atsakovas iš esmės yra finansiškai pajėgus teikti 300 Eur dydžio išlaikymą abiem savo vaikams kiekvieną mėnesį ir privalo tai daryti.

49. Pažyma apie registraciją Užimtumo tarnyboje liudija, kad atsakovas V. K. kaip bedarbis yra registruotas nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. Nepaisant to, byloje pateiktos Pajamų mokesčio deklaracijos (forma: (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovas vykdė veiklą verslo liudijimo pagrindu (verslo liudijimo rūšies kodas: vaisių, uogų ir daržovių sulčių gamyba (053)) ir 2020 m. gavo 141,60 Eur pajamas iš įmonių ir prekybininkų bei 14 000 Eur pajamas iš fizinių asmenų (bendra pajamų suma – 14 141,60 Eur), o 2021 m. – 75 Eur pajamas iš įmonių ir prekybininkų bei 9 000 Eur pajamas iš fizinių asmenų (bendra pajamų suma – 9 075 Eur). Duomenų apie atsakovo pajamas, gautas 2022 m. ar 2023 m., byloje nėra. Taip pat bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovo vardu yra registruotas žemės sklypas su statiniais (prekybos kiosku), adresu: (duomenys neskelbtini); 632/1265 dalys žemės sklypo su 1/2 dalimi statinių (sodo namo, šiltnamio, inžinerinių statinių), adresu: (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini); įvairios paskirties transporto priemonės (9 vietų mikroautobusas FORD TRANSIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lengvasis automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas disponuoja ir sulčių spaudimo įranga, neabejotinai turinčią ekonominę vertę.

50. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 2020 m. ir 2021 m. gavo ne mažo dydžio pajamas iš įmonių ir prekybininkų, taip pat fizinių asmenų, darytina išvada, kad jis gali sėkmingai užsiimti ūkine veikla ir iš tokios veiklos gauti pajamas. Atsakovas disponuoja sulčių spaudimo įranga, kurią sėkmingai 2020 m. ir 2021 m. naudojo pajamoms verslo liudijimo pagrindu (verslo liudijimo rūšies kodas: vaisių, uogų ir daržovių sulčių gamyba (053)) gauti. Atsakovas turi ir įvairaus turto, kuris taip pat gali generuoti reguliarias ar vienkartines pajamas. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina ir byloje esantys duomenys. Byloje pateikta 2021 m. gruodžio 16 d. patalpų nuomos sutartis Nr. All-2021-12-1 liudija, kad atsakovas turimą nekilnojamąjį turtą – prekybos kioską, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo išnuomojęs nuomininkui UAB (duomenys neskelbtini), pastarajam mokant 300 Eur dydžio mėnesinį nuomos mokestį. Duomenų, kodėl šiuo metu atsakovas negalėtų atlikti analogiškų veiksmų (išnuomoti nurodytą prekybos kioską ir vėl gauti iš to reguliarias pajamas) byloje nėra. Byloje nėra duomenų, kam ir kokiu tikslu atsakovui turint lengvąjį automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam yra reikalingas ir 9 vietų mikroautobusas FORD TRANSIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokios transporto priemonės turėjimas nuosavybės teise liudija, kad atsakovas turi realias galimybes užsiimti ūkinės veiklos vykdymu (pvz., keleivių ar krovinių pervežimu), kas vėl gi, neabejotinai padidintų atsakovo gaunamas pajamas ir leistų pagerinti ne tik savo finansinę padėtį, bet ir leistų teikti tinkamo dydžio išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.

51. Atsakovas kartu su 2023 m. gruodžio 29 d. prašymu pateikė skelbimo kopiją, iš kurios matyti, jog ketina parduoti turimą žemės sklypą su statiniais (prekybos kiosku), adresu: (duomenys neskelbtini), už 68 000 Eur, kas liudija, jog jo turimo nekilnojamojo turto vertė yra pakankamai didelė, o tai savo ruožtu neleidžia jo materialinės padėties vertinti kaip blogos.

52. Be sunkios materialinės padėties, atsakovas nurodo ir aplinkybes susijusias su ne itin gera jo sveikatos būkle, kas, jo nuomone, taip pat neleidžia jam dirbti bei mokėti pirmosios instancijos teismo nepilnamečiams vaikams priteisto dydžio išlaikymo.

53. Pažymėtina, kad byloje esantys medicininiai duomenys liudija, kad 2022 m. gegužės 20 d. atsakovui buvo atlikta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atliktos (duomenys neskelbtini). Po minėtos operacijos atsakovui buvo paskirtas reabilitacinis gydymas, laikinas nedarbingumas buvo tęsiamas iki 2022 m. lapkričio 18 d. Byloje esantis 2023 m. vasario 7 d. išduotas neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) liudija, kad atsakovui buvo nustatytas 55 proc. neįgalumo lygis, kuris galiojo iki 2023 m. rugpjūčio 6 d. Byloje nėra duomenų, o ir atsakovas tokios informacijos nepateikė kartu su savo apeliaciniu skundu, kad anksčiau jam nustatytas neįgalumo lygis išliko toks pats, o neįgaliojo pažymėjimo galiojimas buvo pratęstas. Remiantis tuo, darytina išvada, kad atsakovas yra darbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.) ir nors turi tam tikrų sveikatos problemų ((duomenys neskelbtini) skausmai, likę po chirurginės operacijos), tačiau jo darbingumas šiuo metu dėl sveikatos būklės nėra apribotas. Todėl atsakovas turi (privalo) pagal galimybes dirbti, užsiimti jo išsilavinimą bei praktinius gebėjimus atitinkančią profesine veikla ir taip gauti reguliarias darbinės veiklos pajamas, kurios, be kita ko, užtikrintų ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo galimybę.

54. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo tik deklaruojama bloga sveikatos būklė, kurios nepatvirtina objektyvūs ir aktualūs faktiniai duomenys, nelaikytina priežastimi, trukdančia jam dirbti ir gauti reguliarias darbinės veiklos pajamas.

55. Atsakovas apeliacinį skundą taip pat grindžia aplinkybe, kad ieškovės L. B. turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei jo, dėl to ji turi ir didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.

56. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, kad šiuo metu ieškovės L. B. turtinė padėtis yra kiek geresnė nei atsakovo V. K.. L. B. yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovė, jos gaunamas darbo užmokestis sudaro 1 500 Eur (neatskaičius privalomųjų mokesčių) per mėnesį. Ieškovė taip pat yra vienintelė UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė, jai priklauso 100 proc. nurodytos įmonės akcijų. Be darbo užmokesčio UAB (duomenys neskelbtini) reguliariai ieškovei išmoka dividendus (2022 m. buvo išmokėta 15 000 Eur ir 29 411 Eur dividendų). Ieškovė taip pat turi ir įvairaus turto (butą, adresu: (duomenys neskelbtini); 633/1265 dalį žemės sklypo su 1/2 dalimi statinių (sodo namo, šiltnamio, inžinerinių statinių), adresu: (duomenys neskelbtini); 5722/22539 dalį žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini); automobilį BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

57. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, paskirstant teismo nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, jog abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Taip pat, turi būti įvertinta ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

58. Kaip jau buvo minėta anksčiau, ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra kiek geresnė nei atsakovo, tačiau šią aplinkybę tinkamai įvertino ir pirmosios instancijos teismas, priteisęs iš V. K. po 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Įvertinus ieškovės gaunamas valstybės išmokas vaikams (šiuo metu (nuo 2024 m. sausio 1 d.) 96,25 Eur per mėnesį), likusi bendra sūnaus G. K. poreikiams reikalinga suma sudaro 705,75 Eur, o dukros S. K. poreikiams reikalinga suma sudaro 675,75 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovei tenkanti sūnaus išlaikymo suma yra 405,75 Eur per mėnesį (705,75 Eur – 300 Eur), o jai tenkanti dukros išlaikymo suma yra 375,75 Eur (675,75 Eur – 300 Eur). Įvertintina ir tai, kad ieškovei tenka ne tik didesnė abiejų vaikų materialinio išlaikymo dalis, tačiau jai tenka ir kasdieninė nepilnamečių vaikų priežiūra, kasdienis jų veiklos ir laisvalaikio organizavimas, emocinių poreikių tenkinimas, vaikų gerbūvio užtikrinimas (gaminti maistą, skalbti drabužius, tvarkyti namus ir pan.), kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant nepilnamečius vaikus.

59. Taip pat anksčiau jau aptartų aplinkybių kontekste nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo teiginiais, kad ieškovė netinkamai naudoja gaunamas valstybės išmokas vaikams, mokamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, t. y. gaunamus pinigus skiria taupymui (UAB (duomenys neskelbtini) investiciniam gyvybės draudimui), o ne būtinųjų nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui.

60. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tačiau vėlesnėje teisminė praktikoje, kasacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

61. Nagrinėjamu atveju ieškovė L. B., su kuria yra nustatyta abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta ir kuriai betarpiškai tenka sūnaus G. K. ir dukros S. K. kasdienė priežiūra bei kasdienės gerovės užtikrinimas, turi teisę spręsti, kam ir kokiomis proporcijomis turi būti naudojamos vaikų išlaikymo lėšos (skiriamos jos, skiriamos atsakovo, taip pat skiriamos valstybės). Sutiktina su apeliantu, kad išlaidos vaikų investiciniam gyvybės draudimui nelaikytinos būtinosiomis vaikų išlaikymo išlaidomis, tokiomis kaip, pavyzdžiui, išlaidos būstui, maistui, rūbams, avalynei, sveikatos priežiūrai, mokymosi reikmenims ir pan., tačiau jos neabejotinai gali būti priskiriamos išlaidoms, skirtoms papildomiems vaikų poreikiams tenkinti. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau cituotoje kasacinės instancijos teismo praktikoje (žr. šios nutarties 60 punktas) papildomiems vaikų poreikiams tenkinti tikslingai gali būti naudojamos valstybės mokamos išmokos, ką šiuo atveju ieškovė ir daro, rūpindamasi ne tik nepilnamečių vaikų dabartiniais poreikiais, bet ir jų ateities gerove. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs bendrą G. K. ir S. K. reikalingo išlaikymo dydį (802 Eur ir 772 Eur), jį vėliau vis vien sumažino pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis išmokomis, nors to daryti neprivalėjo. Remiantis tuo, atsakovo argumentai, susiję su vaikams valstybės mokamų išmokų netinkamu panaudojimu atmestini kaip nepagrįsti.

62. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai laikytini neaktualiais ir neturinčiais esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

63. Remdamasi visais išdėstytais argumentais teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui iš atsakovo nepilnamečių vaikų G. K. ir S. K. išlaikymui priteisti po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Dėl to apeliacine tvarka patikrinto sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nekeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

64. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą buvo pateikti duomenys, kad ieškovė apeliacinio proceso metu patyrė 484 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokatės Editos Marijos Šlapikienės teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovo apeliacinį skundą pripažinus nepagrįstu, nurodytos bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – 484 (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) Eur.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.