Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Irenai Griškevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui V. K. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei L. B. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovo reikalavimai ir argumentai

III. Išvadą teikiančios institucijos išvada

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

ieškinys ir priešieškinis tenkinami.

21. Byloje pateikti 2007 m. birželio 21 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduoti gimimo liudijimai Nr. 350, 349 patvirtina, jog nepilnametis G. K., gimęs (duomenys neskelbtini) bei S. K., gimusi (duomenys neskelbtini) yra V. K. ir L. B. vaikai. Šalių nepilnamečiai vaikai mokosi Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijoje. Nuo 2022 m. liepos 1 d. S. K. dirba UAB „Alloro“, o G. K. šioje įmonėje dirba nuo 2023 m. liepos 7 d.

22. Byloje pateikta 2022 m. balandžio 1 d. nuomos sutartis patvirtina, kad nuo 2022 m. balandžio 1 d. ieškovė nuomojasi butą, už kurį moka 550,00 Eur nuomos mokestį bei mokesčius už komunalinius patarnavimus.

23. Ieškovė iki 2025 m. birželio 17 d. moka kredito įmokas pagal 2005 m. birželio 20 d. sudarytą būsto paskolos sutartį. Taip pat ieškovė iki 2046 m. spalio 15 d. mokės kredito įmokas pagal 2023 m. sausio 7 d. sudarytą kredito sutartį, pagal kurią ieškovė įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) . Šį butą ieškovė yra išnuomojusi ir gauna iš M. B. po 450,00 Eur už buto nuomą.

24. Ieškovė L. B. yra UAB „Alloro“ vienintelė akcininkė ir vadovė, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, jos gaunamos pajamos iš darbinės veiklos yra apie 1 500,00 Eur neatskaičius mokesčių.

25. UAB „Alloro“ 2022 m. gegužės 25 d. sprendimu buvo nutarta paskirstyti 2021 m. gruodžio 31 d. sukauptą nepaskirstytą pelną dividendams. Išmokama dividendų suma 15 000,00 Eur. 2022 m. spalio 27 d. sprendimu buvo nutarta paskirstyti 2021 m. gruodžio 31 d. sukauptą nepaskirstytą pelną dividendams. Išmokama dividendų suma 29,411,76 Eur. Taip pat iš pateiktų ieškovės banko sąskaitos išrašų matyti, kad 2022 m. spalio 27 d. ieškovė iš UAB „Alloro“ gavo 18 000,00 Eur dividendų.

26. Ieškovės L. B. vardu yra registruota transporto priemonė - automobilis BMW520D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini).

27. Pateikti atsakovo banko sąskaitos išrašai už 2022 m. sausio 1 d. – 2023 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpį patvirtina, kad 2022 m. sausio 24 d. ir 2022 m. vasario 12 d. ieškovė L. B. pervedė atsakovui į jo sąskaitą po 250,00 Eur vaikų išlaidoms, nuo 2022 m. liepos 21 d. lėšas vaikų išlaikymui į ieškovės sąskaitą pervesdavo atsakovas. Taip pat iš šio sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovui V. K. skirtingais laikotarpiais fiziniai asmenys pervesdavo įvairias pinigų sumas – nuo 100,00 Eur iki 400,00 Eur, kurias jis tą pačią dieną pervesdavo ieškovei kaip lėšas vaikų išlaikymui bei dalį už namo paskolą. Taip pat nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. atsakovas gavo 205,80 Eur socialinę išmoką, kuri vėliau sumažėjo iki 188,40 Eur.

28. Pateikti duomenys iš e. sveikatos portalo patvirtina, kad atsakovui V. K. diagnozuota kita antrinė artrozė, čiurna ir pėda, plokščia pėda. 2022 m. gegužės 20 d. atsakovui atlikta dešinės čiurnos kulnakaulio osteotomija ir subtaliarinio sąnario artrodezė, I padikaulio osteotomija koreguotos ašys, atliktos osteosintezės artrodezė. Dėl minėtos operacijos atsakovo nedarbingumas buvo tęsiamas iki 2022 m. lapkričio 18 d. Nuo 2023 m. vasario 7 d. iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. atsakovui V. K. buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis.

29. Atsakovo V. K. vardu registruotos transporto priemonės - priekaba AGA, KTS P-1, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis Ford Transit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) .

30. Iš pateiktų V. K. ir L. B. Pajamų mokesčio deklaracijų (forma (duomenys neskelbtini) už 2020 ir 2021 m. mokestinius laikotarpius matyti, kad 2020 m. atsakovas gavo 141,60 Eur iš įmonių ir prekybininkų bei 14 000,00 Eur iš fizinių asmenų, 2021 metais - 75,00 Eur pajamų iš įmonių ir prekybininkų bei 9 000,00 Eur iš fizinių asmenų. Ieškovės L. B. deklaruota visų pajamų suma 2020 metais sudarė 12 948,19 Eur, 2021 metais - 18 415,05 Eur.

31. Ieškovė pateikė vaikų poreikių lentelę, kurioje nurodė, kad sūnaus G. K. išlaikymui per mėnesį reikia apie 752,00 – 802,00 Eur. Šią sumą sudaro 40,00 Eur komunaliniai mokesčiai, telefonas, 60,00 Eur apranga, avalynė, 40,00 Eur dienpinigiai pietums mokykloje, 120,00 Eur maistas, 20,00 Eur higienos priemonės, 50,00 Eur pramogos, 30,00 Eur išlaidos kurui, pavežėjimo paslaugoms, 10,00 Eur vaistai, maisto papildai, vitaminai, 10,00 Eur kirpykla, 100,00 – 150,00 Eur kartingų užsiėmimai, 32,00 Eur sporto klubas, 60,00 Eur kaupiamasis gyvybės draudimas, 180,00 Eur buto nuomos dalis. Dukters S. K. išlaikymui per mėnesį reikia apie 772,00 Eur. Šią sumą sudaro 40,00 Eur komunaliniai mokesčiai, telefonas, 60,00 Eur apranga, avalynė, 40,00 Eur dienpinigiai pietums mokykloje, 120,00 Eur maistas, 50,00 Eur higienos priemonės, 40,00 Eur pramogos, 20,00 Eur išlaidos kurui, pavežėjimo paslaugoms, 10,00 Eur vaistai, maisto papildai, vitaminai, 20,00 Eur kirpykla, 32,00 Eur sporto klubas, 100,00 Eur probleminės veido odos priežiūra, 60,00 Eur kaupiamasis gyvybės draudimas, 180,00 Eur buto nuomos dalis.

32. Ieškovė L. B. pateikė vaikų S. K. ir G. K. poreikius patvirtinančius duomenis – mokėjimus už kanceliarines prekes, aprangą, avalynę, vaistus, higienos priemones, S. veido valymą ir odos priežiūros priemones, G. kartingų užsiėmimus, G. kompiuterį ir kitus mokėjimus vaikų poreikių tenkinimui. Pateiktas ieškovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovė kas mėnesį UAB „SB draudimas“ moka po 120,00 Eur vaikų gyvybės draudimo įmokas, taip pat UAB „Spalvotos pramogos“ už sūnaus treniruotes bei Lemon Gym už dukters treniruotes.

33. 2022 m. rugsėjo 12 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 1769 nurodyta, kad pabendravus su nepilnamete S. K., mergaitė nurodė, jog su tėčiu nebendrauja ir nenori bendrauti, nes jis pastoviai konfliktuoja, rėkia. Pasak nepilnametės, visą laiką, kol ji gyveno pas tėtį, t. y. nuo lapkričio mėn., tėtis prieš ją ne kartą yra naudojęs fizinį smurtą, yra jai trenkęs per veidą, stumdęs ją, dažnai rėkdavo. Mergaitė nurodė, kad mamai nepasakodavo, nes bijojo, išsikviesti tuo metu policijos pareigūnų negalėjo, nes dažnai tėtis iš jos paimdavo telefoną. Taip pat nepilnametė pažymėjo, kad tėtis yra smurtavęs ir prieš mamą.

34. 2022 m. rugsėjo 28 d. vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja susitiko su S. K., tikslu išsiaiškinti S. nuomonę dėl santykio ir ryšio su tėvu bei bendravimo su juo. Susitikimo metu S. paaiškino, kad jai yra žinoma apie tėvų skyrybas, dėl to ji jaučiasi gerai, net džiaugiasi, kad tėvai skiriasi. Kai tėvai gyveno kartu, ji bijodavo iš mokyklos grįžti namo, nes tėtis rėkdavo, jo toks bendravimo būdas. Tėtis prieš ją kelis kartus yra panaudojęs fizinį smurtą, prieš kelis metus per pusseserės gimtadienį trenkė ją į sieną, tėčio pykčio priežasties ji nežinojo. Tėtis ir namuose jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, tai buvo daugiau nei 5 kartus, pykčio priežasties mergaitė nežino, nurodė, kad tėtis nesuvaldo savo emocijų, pykčio. Tėtis trenkdavo jai į veidą, stumdavo į sieną. S. paaiškino, kad su tėčiu jau pusę metų nebendrauja, nes su juo neranda bendros kalbos, nesijaučia saugi. Kiek atsimena, su tėčiu nebuvo artimi santykiai ir gyvenant kartu, nepamena, kad su tėčiu būtų leidusi laiką. Nenorėtų su tėčiu pasilikti viena, jų ryšys seniai yra nutrūkęs. S. savo tėčio gerų savybių neįvardijo. Su mama sutaria gerai, kartais jos neklauso, bet greit susitaiko.

35. 2022 m. rugsėjo 28 d. vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja susitiko su G. K., tikslu išsiaiškinti G. nuomonę dėl bendravimo su tėvu. Susitikimo metu G. paaiškino, kad žino jog tėvai skiriasi, dėl to jaučiasi normaliai, nes beveik niekas nepasikeitė, nes tėtis dirbdavo arba būdavo Lazdijuose. Kai tėvai buvo kartu, su tėčiu nelabai bendravo, kartu būdavo tik kai reikėdavo padėti spausti sultis. Nebuvo, kad su tėčiu pramogautų, tik visa šeima kartais važiuodavo atostogauti. G. paaiškino, kad tėtis dažnai būdavo piktas, tada aprėkdavo, bet nėra jo mušęs. Kodėl tėtis pykdavo, nežino. Tėtis jo mokykloje nesilankė, kartais klausdavo, ar jis padarė pamokas. Mokykla rūpindavosi mama, ji pirkdavo ir visas priemones. Kai gyveno visi kartu, jis geriau jausdavosi su mama, mama mažiau pyksta, jai gali viską pasipasakoti. Su tėvu jaučiasi normaliai, bet savaitgaliais pasilikti su juo nenori (paklaustas kodėl, priežasties neįvardijo).

36. Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK veiklos skyriaus pažymoje nurodyta, kad pagal Policijos registruojamų įvykių registro duomenis pranešėja L. B. policijos pareigūnus adresu (duomenys neskelbtini) kvietė 3 kartus. 2022 m. rugpjūčio 31 d. 21 val. 36 min., policija kviesta pranešėjai L. B. nurodant, kad vyksta skyrybos, ji buvo atvežusi dukrą (15 m.) pas tėvą V. K.. Pranešėja nurodė, kad dabar pasiėmė dukrą ir ji papasakojo, kad tėvas ant jos rėkė, bandė trenkti. Sekantis L. B. iškvietimas registruotas 2022 m. rugsėjo 6 d. 11 val. 43 min. dėl to, kad ji informavo sugyventinį, kad atvyks pasiimti savo daiktų, bet dabar atvykusi jo nerado, viskas užrakinta, spynos pakeistos, telefonas išjungtas. L. B. nurodė, kad pusė namo pagal dokumentus priklauso pranešėjai, ji nori nusipjauti spynas. Taip pat 2022 m. rugsėjo 6 d. 13 val. 20 min. anksčiau nurodytu adresu L. B. kvietė policijos pareigūnus dėl to, kad jos į namus neįleidžia sugyventinis. Pranešėja nurodė, kad jie abu yra namo bendrasavininkai.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

37. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004, 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005, 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483- 611/2020).

38. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).

39. Spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaikų interesus ir jų norą gyventi su vienu iš tėvų(CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

40. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečių vaikų G. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. B.. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad jis neprieštarauja, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, todėl konstatuojama, kad ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Be to, vaikų interesus atstovaujantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje patvirtino, kad neprieštarauja, jog nepilnamečių vaikų G. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina L. B..

41. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, įvertinat pačių nepilnamečių vaikų išsakytą norą gyventi su mama, atsakovui nepareiškus prieštaravimų, vadovaujantis nepilnamečių vaikų interesais, nepilnamečių G. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina L. B..

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo

42. CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis).

43. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).

44. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė abiejų tėvų – tiek ieškovės, tiek atsakovo - valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis.

46. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

47. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

48. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

49. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė prašo priteisti vaikui išlaikymo dydį, kuris nėra didesnis nei minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA yra 840,00 Eur, atskaičius mokesčius apie 633,00 Eur, todėl atsakovui tenkanti dalis sudaro 316,50 Eur. Ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo tik po 300,00 Eur išlaikymą abiems vaikams, kas net nesudaro pusė minimalios mėnesinės algos, todėl ieškovė neturi pareigos pateikti detalius įrodymus, patvirtinančius visas vaikų poreikių lentelėse nurodytas sumas. Visgi ieškovė pateikė nemažai įrodymų, patvirtinančių vaikų poreikius pagrindžiančius įrodymus – mokėjimus už kanceliarines prekes, aprangą, avalynę, vaistus, higienos priemones, dukros S. probleminės veido odos gydymą, veido valymą ir odos priežiūros priemones, sūnaus G. kartingų užsiėmimus, kompiuterį ir kitus mokėjimus vaikų poreikių tenkinimui.

50. Teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti jokių skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu.

51. Išklausęs šalių paaiškinimus, ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytos išlaidos sūnaus G. K. išlaikymui - komunaliniams mokesčiams, telefonui (40,00 Eur), aprangai ir avalynei (60,00 Eur), dienpinigiams pietums mokykloje (40,00 Eur), maistui (120,00 Eur), higienos priemonėms (20,00 Eur), pramogoms (50,00 Eur), išlaidoms kurui, pavežėjimo paslaugoms (30,00 Eur), vaistams, maisto papildams, vitaminams (10,00 Eur), kirpyklai (10,00 Eur), sporto užsiėmimams (100,00 -150,00 Eur), kaupiamajam gyvybės draudimui (60,00 Eur), buto nuomos daliai (180,00 Eur) bei dukters S. K. išlaikymui - komunaliniams mokesčiams, telefonui ( 40,00 Eur ), aprangai ir avalynei (60,00 Eur), dienpinigiams pietums mokykloje (40,00 Eur), maistui (120,00 Eur), higienos priemonėms (50,00 Eur), pramogoms (40,00 Eur), išlaidoms kurui, pavežėjimo paslaugoms (20,00 Eur), vaistams, maisto papildams, vitaminams (10,00 Eur), kirpyklai (20,00 Eur), sporto klubui (32,00 Eur), probleminės veido odos priežiūrai (100,00 Eur), kaupiamajam gyvybės draudimui (60,00 Eur), buto nuomos daliai (180,00 Eur), yra pagrįstos bei atitinka vaikų amžių (16 metų) bei pomėgius (šalių sūnus lanko motociklininkų būrelį, laikosi vairuotojo teises, abu vaikai lanko sporto klubus). Be to, vaikai yra paaugliai, jų materialiniai poreikiai yra ženkliai didesni nei mažamečių vaikų ir jų išlaikymo išlaidos yra artimos suaugusio asmens išlaikymo išlaidoms, t. y. būtinos patenkinti pagrindinius vaikų poreikius maistui, aprangai, higienai, sveikatos priežiūrai, lavinimui, būsto išlaikymui. Pastebėtina, kad ir patys šalių vaikai ieško būdų kaip patenkinti savo išaugusius poreikius, laisvu nuo mokslų metu dirba, taip užsidirbdami papildomų lėšų savo poreikiams tenkinti. Tačiau, vis tik išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra išimtinai ir abiejų tėvų pareiga.

52. Teismas vertina, kad šalių vaikų poreikiams patenkinti yra reikalingos ieškovės nurodytos sumos, t. y. sūnaus G. K. išlaikymui iš viso reikalinga 802,00 Eur suma, atėmus valstybės mokamus vaiko pinigus (85,75 Eur), likusi suma sudarytų 716,25 Eur, o dukters S. K. išlaikymui iš viso reikalinga 772,00 Eur suma, atėmus valstybės mokamus vaiko pinigus (85,75 Eur), likusi suma sudarytų 686,25 Eur. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas nenuginčijo ieškovės nurodytų sumų vaikų išlaikymui, sutiko, kad sūnus turi lankyti jam patinkančius kartingų ar motociklininkų būrelius, laikytis vairuotojo teises, taip pat kad paauglei dukrai yra labai svarbi jos išvaizda ir jos poreikiams patenkinti taip pat reikia didesnių lėšų. Nesutikimą dėl prašomo išlaikymo dydžio atsakovas grindė vienintele aplinkybe – savo sunkia turtine padėtimi bei tuo, kad ieškovės finansinė padėtis yra daug geresnė ir ji turėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo didžiąja dalimi, o jis galėtų vaikams skirti tik po 100,00 Eur kas mėnesį.

53. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

54. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

55. Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad šiuo metu ieškovės finansinė padėtis yra geresnė už atsakovo, tačiau byloje nustatyta, kad ieškovei tenka didesnė vaikų išlaikymo našta, nei atsakovui. Be to, ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo mažiau nei po pusę vaikų išlaikymui reikalingų lėšų. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas vertina, kad atsakovo turtinė padėtis nėra bloga ir yra pakankama teikti savo nepilnamečiams vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi, atsakovas turi nekilnojamojo turto (žemės sklypus, dalį gyvenamojo namo, prekybos kioską) iš kurio (išnuomojus ar pardavus) gali gauti pajamas, taip pat prabangią transporto priemonę (BMW X5), autobusiuką, kuriuos taip pat galima realizuoti. Pažymėtina, kad šalių vaikai šiuo metu jau yra vyresni nei 16 metų, todėl iki jų pilnametystės liko nedaug laiko, todėl ir atsakovas išlaikymą jiems privalės teikti nebeilgai, taigi, pardavęs dalį jam priklausančio turto, atsakovas turėtų realią galimybę vykdyti savo pareigą tinkamai išlaikyti vaikus. Be to, atsakovas niekur nedirba ir negalėjo teismui pateikti jokių įrodymų, kad dėjo pastangas susirasti darbą. Nors atsakovas turėjo laikiną nedarbingumą, tačiau nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. jis nebegalioja. Atsakovas nurodo, kad dirbti jis negali dėl savo sveikatos būklės, dėl operuotos čiurnos ir diagnozuoto kaulų retėjimo, jam skauda koją, tačiau iš atsakovo pateikto medicinos dokumentų išrašo matyti, jog atsakovas negali ilgai stovėti ir dirbti stovimo darbo, tačiau jam nėra jokių apribojimų dirbti kitokio darbo. Kadangi atsakovas turi traktorininko pažymėjimą, jis turi visas priemones ir galimybes dirbti, ką pasak ieškovės, yra daręs anksčiau, kai šalys dar gyveno kartu. Be to, kaip jau buvo minėta, atsakovas turi autobusiuką ir keleivinį automobilį, todėl gali teikti pervežimo, krovinių gabenimo, žmonių pavėžėjimo paslaugas ir tokiu būdu gauti papildomų pajamų. Taigi, atsakovui nurodant, kad jo finansinė padėtis šiuo metu yra sunki, teismas sprendžia, jog atsakovas maksimaliai neišnaudojo visų galimybių gauti papildomų pajamų savo paties ir nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams užtikrinti. Be to, nors atsakovas teigia, kad jis gali vaikų išlaikymui skirti tik po 100,00 Eur, tačiau teismui priteisus laikiną išlaikymą po 200,00 Eur, atsakovas rado galimybių teikti ir tokio dydžio išlaikymą.

57. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovės prašoma 300,00 Eur kiekvienam vaikui suma iš esmės užtikrins būtiniausių vaikų poreikių patenkinimą, o atsakovas finansiškai yra pajėgus tokią sumą skirti vaikų išlaikymui. Tokio dydžio priteisiamas išlaikymas yra objektyvus, atitinkantis vaikų poreikius bei tėvo galimybes, užtikrinantis pilnavertį vaikų ugdymą ir vystymąsi.

58. Pažymėtina, kad šiuo atveju teismas įvertino ir tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai ir toliau gyvens su mama, todėl jai neišvengiamai teks ir didesnio aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.

59. Remdamasis tuo, kas pasakyta, teismas ieškovės ieškinį šioje dalyje tenkina ir priteisia iš atsakovo V. K. nepilnamečių vaikų G. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2022 m. gegužės 31 d.) iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka. L. B. paskiriama šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

60. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

61. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

62. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (LR CK 3.170 straipsnio).

64. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo bendravimas su vaikais yra nutrūkęs, pasak tėvo, jau apie metus laiko dukters jis nėra matęs, sūnų matė gal prieš pusmetį. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai išklausius vaikų nuomonę, taip pat nustatyta, kad vaikai nėra artimi su tėvu bei neišreiškia noro bendrauti su juo. Todėl teismas vertina, kad vaikams reikalingas didesnis apibrėžtumas bendravime su tėvu, kad būtų atstatyti jų santykiai. Nors ieškovė nurodo, kad ji negali prieš vaikų valią versti jų bendrauti su tėvu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad abu tėvai – tiek tas, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikai jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaikų tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaikais bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaikų norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaikų interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaikų prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaikų nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaikų poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

65. Teismas vertina, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka neprieštarauja vaikų interesams ir teismas neturi pagrindo paneigti maksimalaus bendravimo užtikrinimo atsakovui ar kitaip riboti atsakovo bendravimo su vaikais, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vaikams sulaukus paauglystės, pastarieji ne visada griežtai nustatytomis dienomis gali norėti ir galėti susitikti su tėvu dėl kitų savo asmeninių interesų bei poreikių. Kaip byloje nustatyta, abu šalių nepilnamečiai vaikai laisvu nuo mokslų metu dirba, be to, lanko papildomus būrelius, galimai vasaros ir kitų moksleivių atostogų metu planuoja ir kitus jiems priimtinus užsiėmimus (stovyklas, keliones, išvykas), ne tik bendravimą su tėvais. Taigi, šiuo atveju, įvertinęs vaikų amžių, vaikų išreikštą nuomonę dėl bendravimo su tėvu, išvadą teikiančios institucijos pateiktą išvadą, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo nustatyti griežtai apibrėžtą ir konkrečią atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką. Tuo labiau, konkrečiu atveju, tokia tvarka labai tikėtina negalėtų būti realiai įgyvendinama, kadangi abu vaikai yra moksleiviai, sportuojantys, nėra aiškus jų treniruočių, užsiėmimų, varžybų grafikas, be to, kaip jau buvo minėta, abu vaikai yra dirbantys. Teismo vertinimu, atsakovo prašomos nustatyti griežtesnės bendravimo tvarkos nustatymas galėtų sąlygoti naujus tėvų tarpavusio ir vaikų konfliktus, o tai neatitiktų geriausių vaikų interesų.

66. Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju būtų tikslinga nustatyti atsakovo prašomą bendravimo tvarką, tačiau nurodant, kad ji turi būti taikoma atsižvelgiant į vaikų užimtumą, taip pat neįpareigojant vaikų, o nurodant, kad tvarka vykdoma tiek, kiek tai nepažeidžia vaikų interesų. Teismas pažymi, kad tėvams pagarbiai ir geranoriškai laikantis nustatytos bendravimo tvarkos, vaikams galėtų būti užtikrinta teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu bei sudarytų sąlygas tėvui nuolat dalyvauti vaikų gyvenime ir auklėjime.

67. Remiantis išdėstytu, nustatytina tokia atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka:

67.1. mokslo metų laikotarpiu dukra S. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnus G. K., gim. (duomenys neskelbtini) pas tėvą V. K. praleidžia kas antrą savaitgalį - nuo penktadienio 18.00 valandos iki sekmadienio 18.00 valandos, atsižvelgiant į vaikų užimtumą bei kitus įprastus vaikų užsiėmimus. Vaikus į susitikimo vietą, adresu (duomenys neskelbtini) , pristato ieškovė L. B., vaikus į jų gyvenamąją vietą pristato atsakovas V. K.;

67.2. dukra S. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnus G. K., gim. (duomenys neskelbtini) pas tėvą V. K. ir motiną L. B. praleidžia po pusę visų mokyklinių atostogų laiko, tiek, kiek tai netrukdo vaikų užimtumui bei kitiems įprastiems vaikų užsiėmimams, tėvo bendravimo tvarką su vaikais atostogų metu iš anksto suderinus su vaikų motina L. B..

68. Teismo vertinimu, nustatyta bendravimo tvarka yra optimali, patenkinanti šalių ir šalių nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinanti nepilnamečių vaikų visavertį bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu bei nepažeidžianti nepilnamečių G. K. ir S. K. interesų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

69. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2349-955/2022 paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsitesėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 150 straipsnio 3 dalis). Teismo sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

70. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalies).

71. Teismui tenkinus ieškovės ieškinį, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos jai priteisiamos iš atsakovo. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 94,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, kuris ieškovės ieškinį patenkinus, jai priteisiamas iš atsakovo. Įrodymų apie ieškovės patirtas teisinės pagalbos išlaidas byloje nepateikta.

72. Teismui tenkinus ir atsakovo priešieškinį, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos atsakovui priteisiamos iš ieškovės. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 94,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 300,00 Eur išlaidos už teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo V. K. prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), yra pagrįstos ir realiai patirtos, atsakovo priešieškinį tenkinus jam iš ieškovės priteisiamos ir jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 394,00 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

73. Tenkinus ieškovės ieškinio dalį dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo V. K. valstybei priteisiamas 162,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (300,00 Eur x 2) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.)).

74. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2022 m. gegužės 31 d.) iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečių vaikų G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

1. mokslo metų laikotarpiu dukra S. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnus G. K., gim. (duomenys neskelbtini) pas tėvą V. K. praleidžia kas antrą savaitgalį - nuo penktadienio 18.00 valandos iki sekmadienio 18.00 valandos, atsižvelgiant į vaikų užimtumą bei kitus įprastus vaikų užsiėmimus. Vaikus į susitikimo vietą, adresu (duomenys neskelbtini) pristato ieškovė L. B., vaikus į jų gyvenamąją vietą pristato atsakovas V. K.;

2. dukra S. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnus G. K., gim. (duomenys neskelbtini) pas tėvą V. K. ir motiną L. B. praleidžia po pusę visų mokyklinių atostogų laiko, tiek, kiek tai netrukdo vaikų užimtumui bei kitiems įprastiems vaikų užsiėmimams, tėvo bendravimo tvarką su vaikais atostogų metu iš anksto suderinus su vaikų motina L. B..

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2349-955/2023, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Įsiteisėjus teismo sprendimui, laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Priteisti ieškovei L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 94,00 Eur (devyniasdešimt keturių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 394,00 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt keturių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 162,00 Eur (vieno šimto šešiasdešimt dviejų eurų 00 ct) žyminį mokestį (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.