Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-08 · Civilinė byla Nr. 2A-490-619/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-03-10Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-02-08Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-08
Bylos Nr.
2A-490-619/2018
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02833-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka, Neringa Švedienė, Andrutė Kalinauskienė
Atsakovas
D. P.
Ieškovas
O. T.
Kategorijos
  • 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-490-619/2018Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02833-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.3.5.2.1.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Neringos Švedienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo D. P. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. T. ieškinį atsakovui D. P., dėl lėšų nepilnamečiam vaikui išlaikyti priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslinusi reikalavimus prašė priteisti iš atsakovo D. P., nepilnamečio sūnaus D. P., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 EUR periodinių išmokų kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, nustatyti D. P. gyvenamąją vietą ieškovės gyvenamojoje vietoje ir priteisti iš atsakovo valstybės naudai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Ieškinio reikalavimo dėl 2100 EUR įsiskolinimo ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu atsisakė.Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nesutiko su prašoma priteisti išlaikymo suma ir prašė priteisti iš jo realią išlaikymo sumą atitinkančią finansines galimybes. Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje palaikė ieškovės pareikštą ieškinį.

Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo D. P. išlaikymą nepilnamečiui vaikui – D. P. po 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2016-12-09 iki D. P. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaiko įstatyminei atstovei – motinai O. T. išimtinai D. P. interesais. Nustatė D. P. gyvenamąją vietą O. T. gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš D. P. 72 EUR žyminį mokestį valstybei. Priteisė iš D. P. 185,28 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Priėmė ieškovės O. T. atsisakymą nuo ieškinio dėl išlaikymo įsiskolinimo 2100 EUR ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas D. P. yra D. P. tėvas. Vaikas gyvena kartu su ieškove. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovas yra sveikas ir darbingas, jokių dokumentų, įrodančių, kad jis neturi jokio turto iš kurio galimas išieškojimas ar kad atsakovas turi nustatytą nedarbingumą atsakovas teismui nepateikė. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės reikalaujamas priteisti iš atsakovo 200,00 EUR per mėnesį D. P. išlaikymas yra proporcingas vaiko poreikiams bei šalių turtinei padėčiai ir būtinas užtikrinti tinkamoms sąlygoms vaikui vystytis.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas D. P. prašė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo išlaikymo sumą atitinkančią jo finansines galimybes. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo finansinių galimybių, neatsižvelgė į tai, kad šiuo metu atsakovas augina dar du vaikus. Apeliantas nurodo, jog asmeninio turto neturi, šiuo metu niekur nedirba, yra tėvystės atostogose ir gauna tėvystės išmoką lygią 139,43 EUR. Atsakovas nevengia išlaikyti sūnų D. ir išlaikė jį nuo gimimo iki 2016 m. kovo mėn., tačiau pasikeitus finansinei padėčiai nebeišgali teikti išlaikymo. Nuo 2017 m. vasario mėn. atsakovas perveda sūnaus išlaikymui po 150 EUR, kadangi bendru sutarimu su ieškove sutarė, kad teiks sūnui 150 EUR išlaikymą ir aprūpins jį rūbais bei kitais reikmenimis pagal jo poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteistas 200 EUR išlaikymas nepilnamečiam sūnui. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuodamas tuo, kad priteisto 200 EUR išlaikymo neišgali mokėti dėl sunkios finansinės padėties, kadangi išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, šiuo metu yra tėvystės atostogose, vienintelės jo gaunamos pajamos 139,43 EUR.Pažymėtina, kad spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad šalių nepilnamečiam vaikui yra 12 m., jam nustatytas sunkus neįgalumas (nuo 2015-06-21 iki 2024-01-04) ir specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Atsakovė nurodė, kad vaikui reikalinga 860 EUR suma per mėnesį.Apeliantas teigia, kad 200 EUR išlaikymas priteistas iš atsakovo yra neproporcingas jo turtinei padėčiai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, jog jam būtų nustatytas tam tikro lygio nedarbingumas. Kolegijos vertinimu, pajamų neturėjimas ir negalėjimas ar nenoras įsidarbinti, negali būti teisėtu pagrindu, paneigti vaiko teisę gauti bent minimalių poreikių tenkinimui reikalingą išlaikymą. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju iš atsakovo priteista pusę minimalios algos atitinkanti išlaikymo suma (nuo 2018.01.01 MMA 400 EUR), kuri paprastai laikoma kaip užtektina būtiniesiems kiekvieno vaiko poreikiams tenkinti. Tačiau minėta, jog šiuo atveju vaikas turi specialių poreikių – vaikui nustatytas sunkus neįgalumas, tai sudaro pagrindą spręsti, jog šalių nepilnamečiam vaikui būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga didesnė nei minimali išlaikymo suma. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 860 EUR suma, apeliantas šių ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad skundžiamu sprendimu iš atsakovo yra priteista mažesnė vaiko poreikiams tenkinti reikalingos sumos dalis ir didžioji vaiko išlaikymo naštos dalis tenka ieškovei su kuria gyvena vaikas. Taigi, nepagrįsti apelianto argumentai, jog priteista išlaikymo suma nėra proporcinga jo turtinei padėčiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodyta aplinkybė apie turimus dar du išlaikytinius yra svarbi sprendžiant priteisiamo išlaikymo dydį, tačiau pažymėtina ir tai, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti apie kitų dviejų atsakovo vaikų poreikius ir jo teikiamas sumas ar duomenų apie dabartinės sutuoktinės gaunamas pajamas ir turimą turtą, kuri taip pat turi pareigą prisidėti prie savo vaikų išlaikymo (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina apelianto argumentus susijusius su jo gaunamomis pajamomis. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas nurodo, jog gauna tik 139,43 EUR tėvystės išmoką ir tai yra vienintelės jo pajamos, tačiau taip pat pateikia įrodymus, jog ieškovei moka 150 EUR išlaikymą skirtą šalių nepilnamečiam vaikui D. ir išlaiko dar du nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, jog tokio pobūdžio bylose visos abejonės dėl tėvų turtinės padėties turi būti vertinamos vaiko naudai. Kolegija taip pat pažymi, jog apeliantas nurodydamas, kad teikia 150 EUR išlaikymą neįrodė, kad tokio dydžio išlaikymas yra pakankamas sunkų neįgalumą turinčiam šalių nepilnamečiam vaikui. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į visuotinai žinomas maisto, aprangos, higienos priemonių, transporto paslaugų, vaistų, vitaminų ir kitų prekių kainas, ieškovo nurodomas 150 EUR išlaikymas neužtikrintų net minimalių šalių nepilnamečio vaiko poreikių.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priteisė proporcingą šalių nepilnamečio vaiko poreikiams ir atsakovo turtinei padėčiai išlaikymą, dėl ko keisti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymo dydį nėra teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėNeringa ŠvedienėVytautas Zelianka