Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 54 MGL (2700 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta, kad E. B. paskirta galutinė 36 MGL (1800 Eur) bauda.

Baudos mokėjimas E. B. išdėstytas 24 (dvidešimt keturių mėnesių) terminui, nustatant, kad pirmąją baudos dalį – 75 Eur jis sumoka per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, o likusias dalis po 75 Eur sumoka kas mėnesį. Praleidus nors vieną baudos sumokėjimo terminą, visa likusi baudos suma bus išieškoma priverstinai. Visa bauda gali būti sumokėta ir anksčiau negu nustatytas terminas. Apie baudos mokėjimą kiekvieną kartą privaloma informuoti teismo rūmų raštinę, atsiunčiant/atnešant mokėjimo dokumentą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, BK 68 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, E. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, paskirto draudimo pradžią skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 12 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2, 5, 6 dalimis, E. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš E. B. valstybės naudai konfiskuotinos transporto priemonės – automobilio „BMW 530D XDRIVE TOURING F11“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 000 Eur (šešis tūkstančius eurų).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. B. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 2022 m. gruodžio 11 d., apie 16.24 val., (duomenys neskelbtini) 72 kilometre, vairavo automobilį „BMW 530D Xdrive Touring F11“, N57 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu valstybinio numerio ženklai pakeisti į (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu buvo nustatytas 2,22 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. B. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

5. Apeliaciniame skunde E. B. neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ar kaltės klausimų, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu jo atžvilgiu netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų bei prašo jį atleisti pagal laidavimą perduodant S. L. atsakomybėn ir baudžiamąją bylą nutraukti bei sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą ir netaikyti turto konfiskavimo, vietoje jo skiriant įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą arba sumažinti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydį.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, patikrinusi skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nesutikdama su apelianto pozicija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas E. B. pagrįstai netaikė BK 40 straipsnio nuostatų ir jo neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei tinkamai taikė BK 68 ir 72 straipsnio nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. kovo 22 d. nuosprendį nuteistojo skunde nurodytais motyvais.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų

8. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog siekiant taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atliesti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta aukščiau išvardintų sąlygų visuma. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-697/2022).

10. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, t. y. teismo išvada, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis, kurie leistų teigti, jog asmuo nusikalto atsitiktinai, arba priešingai, yra linkęs daryti nusikaltimus arba kitaip pažeisti įstatymus, taip pat turi būti įvertintos aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką bei elgesį praeityje. Teismas, išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, be kita ko, gali motyvuoti ir atsižvelgdamas į asmens padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

11. Aukštesnės instancijos teismas pritaria nuteistojo skundo argumentams, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytos pavienės laidavimo instituto taikymo sąlygos – E. B. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, viso baudžiamojo proceso metu neabejotinai pripažino savo kaltę padarius nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, tuo tarpu realios žalos, kurią nuteistasis turėtų atlyginti, padaryta nebuvo. Visgi, teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto motyvu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta laidavimo sąlyga, suteikė pernelyg didelę reikšmę jo padarytiems administraciniams nusižengimams. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad nors BK 40 straipsnyje nėra įtvirtinto draudimo asmeniui taikyti laidavimo institutą jeigu jis yra baustas administracine tvarka, tačiau tai nesuponuoja išvados, kad į šiuos duomenis atsižvelgti nereikia. Priešingai, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, informacija apie asmens padarytus administracinius nusižengimus yra viena iš jo asmenybę charakterizuojančių duomenų. Be to, sprendžiant klausimą dėl galimybės asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą kuomet jam inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, itin svarbu tinkamai įvertinti jo padarytus administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu paminėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išdėstęs poziciją, jog jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą, neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021). Būtent šioje kasacinės instancijos teismo nutartyje buvo konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi tyrimo metu surinktais duomenimis ir taip pat vertino informaciją apie kaltininko buvusius administracinius baustumus, iš kurių vienas esminių ir kėlusių abejones tiek apylinkės teismui, tiek kasacinės instancijos teismui buvo administracinės nuobaudos paskyrimas asmeniui už vairavimą esant neblaiviam. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija šioje nutartyje pritarė apylinkės teismo padarytai išvadai, kad panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų padarymas rodo, jog kaltininkas iš ankstesnių nusižengimų nepasimokė, tai ne atsitiktinis nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas, todėl pagrindo daryti išvados apie BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos egzistavimą nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021).

13. Atkreiptinas dėmesys, kad iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, jog E. B. penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka baustas penkis kartus (1 t., b. l. 62–68). Visi nuteistojo padaryti administraciniai nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, pavyzdžiui automobilio, neįregistruoto nustatyta tvarka ir nepaženklinto tinkamu valstybiniu numeriu, vairavimas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 5 dalis), nustatyta tvarka neįregistruoto automobilio vairavimas (ANK 415 straipsnio 2 dalis), nustatyto leistino greičio viršijimas (ANK 416 straipsnio 3 dalis), be to, vienas iš pirmųjų nuteistojo padarytų administracinių nusižengimų buvo transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam (ANK 422 straipsnio 5 dalis), kai jam nustatytas 0,73 promilių neblaivumas, dėl ko E. B. buvo paskirta nuobauda – bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams. Nors šiuo metu nuobauda yra negaliojanti ir E. B. yra susigrąžinęs teisę vairuoti transporto priemones, tačiau apygardos teismas pabrėžia, kad nuteistasis per savo vairuotojo patirtį jau antrą kartą yra baudžiamas už vairavimą esant neblaiviam. Tai tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui kelia pagrįstą abejonę, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, įvertinus tai, kad iš ankstesniojo savo teisei priešingo poelgio jis nepasimokė ir pakartotinai vairavo automobilį neblaivus. Ši aplinkybė taip pat neleidžia teigti, kad toks apelianto pakartotinis poelgis gali būti vertinamas kaip atsitiktinis, nes apeliantas, vieną kartą jau baustas už analogišką teisei priešingą poelgį ir žinodamas dėl to galinčias kilti teisines pasekmes, vis tik pasirinko taip veikti dar kartą. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje atliktu jo teisės variuoti transporto priemones susigrąžinimo termino skaičiavimu, tačiau apygardos teismo vertinimu, tai neturi svarios reikšmės sprendžiant laidavimo instituto taikymo klausimą, nes nagrinėjamu atveju svarbus būtent faktas, jog nuteistasis pakartotinai pasirinko analogiško veikimo modelį, kuris šiuo atveju užtraukė apeliantui dar griežtesnę – baudžiamąją atsakomybę. Be kita ko, apeliantas kartu su skundu pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ raštą, kuriame nurodyta, kad automobilis „BMW 530D Xdrive Touring F11 N57“, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2022 m. gruodžio 28 d. buvo apdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu (1 t., b. l. 192), todėl pritartina nuteistajam, kad 2022 m. gruodžio 11 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą jam buvo surašytas nepagrįstai, tačiau tai, kad E. B. administracine tvarka yra baustas ne šešis, kaip nustatė apylinkės teismas, o penkis kartus, iš esmės šios situacijos teisinio vertinimo dėl laidavimo taikymo galimybės taip pat nekeičia.

14. Nors apelianto nuomone, apylinkės teismas, atlikdamas BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygos egzistavimo vertinimą, savo sprendimą motyvavo pasiremdamas netinkama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, o būtent nutartimi Nr. 2K-114-628/2019, teigdamas, kad šiose baudžiamosiose bylose nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi, nes minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo nustatyta, jog asmeniui iki paskutiniojo nusikaltimo net du kartus buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su šiuo apelianto argumentu. Visų pirma paminėtina, kad teismai, priimdami sprendimus vadovaujasi suformuota teismų praktika analogiškose arba savo pobūdžiu itin panašiose baudžiamosiose bylose, kuriose buvo sprendžiami analizuojamai teisinei situacijai aktualūs klausimai. Siekiant pagrįsti savo sprendimą aktualia teismų praktika, neprivalu vadovautis absoliučiai identiška teisine situacija, nes kiekvienu nagrinėjamu atveju, susidarančios teisinės situacijos ar bent jų faktinės aplinkybės nebus visiškai vienodos. Be to, susipažinus su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-114-628/2019, priešingai nei teigia apeliantas, matyti, kad jos turinys šiai nagrinėjamai situacijai aktualus, nes kasacinės instancijos teismas pritarė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismų pozicijai, jog įvertinę tai, kad kaltininkas praeityje buvo baustas administracine tvarka už analogišką teisės pažeidimą – vairavimą esant neblaiviam ir už kitą teisės pažeidimą – nustatyto leistino greičio viršijimą, dėl ko jam buvo skirta bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones, teismai sprendė, kad net ir negaliojant administracinei nuobaudai už analogišką teisės pažeidimą (vairavimą esant neblaiviam), šių duomenų visuma neigiamai apibūdina kaltininko asmenybę ir teismams neabejotinai leido teigti, kad kaltininkas yra linkęs nesilaikyti įstatymų, bei dėl savo ankstesnio netinkamo elgesio teigiamų išvadų nepadarė, tuo tarpu skirtos nuobaudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebuvo efektyvios ir nepasiekė joms keliamų tikslų, o jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas motyvuodamas savo sprendimą pagrįstai rėmėsi būtent šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, ir padarė pagrįstą išvadą, kad šie nuteistąjį neigiamai apibūdinantys duomenys rodo, jog E. B. visgi nėra linkęs laikytis įstatymų ir dėl savo ankščiau padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų teigiamų išvadų nepadarė, tuo tarpu paskirtos nuobaudos bei administracinio poveikio priemonė nebuvo efektyvios ir nepasiekė joms keliamų tikslų.

15. Be kita ko, nuteistasis apeliaciniame skunde citavo ir kitų apygardų teismų procesinius sprendimus baudžiamosiose bylose, kuriose spręsti klausimai dėl laidavimo instituto taikymo, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors teismų praktikos formavimas yra viena iš aukštesnės instancijos teismų funkcijų, visgi Lietuvos Respublikos teismų įstatyme yra įtvirtinta, jog teismai, priimdami spendimus atitinkamų kategorijų bylose yra saistomi ne tik savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių suformuotų analogiškose ar panašaus pobūdžio bylose, tačiau žemesnės instancijos teismai yra saistomi būtent aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Taigi, precedento galią, saistančią tiek patį kasacinės instancijos teismą, tiek kitus bendrosios kompetencijos teismus, turi būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniai sprendimai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs individualią teisinę situaciją ir lygindamas faktines bylų aplinkybes, neprivalo priimti analogiško kitam apygardos teismui, procesinio sprendimo. Kaip ir šiuo atveju, nors apeliantas skunde cituoja Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-443-626/2020 nurodytus argumentus, jog asmeniui net šešiolika kartų baustam administracine tvarka vis tik buvo pritaikytas laidavimo institutas, tačiau kaip minėta, gretinant šiose baudžiamosiose bylose nustatytas aplinkybes matyti, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1A-443-626/2020 nebuvo nustatyta, kad asmuo praeityje būtų padaręs itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus ar jau būtų vairavęs neblaivus, priešingai nei šioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

16. Nuteistasis kaip vieną iš argumentų apeliaciniame skunde įvardina ir tai, kad jo neteisėtais veiksmais niekam nebuvo padaryta žala, tačiau pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. laikoma baigta nuo momento kuomet asmuo pradeda vairuoti automobilį neblaivus ir siekiant jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn nereikalaujama, jog atsirastų tam tikri padariniai, tokie kaip žalos kilimas. Be to, pažymėtina ir tai, kad E. B. padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kai jam nustatytas vidutinis (2,22 promilių) neblaivumo laipsnis, kuris antrojo neblaivumo patikrinimo metu tik didėjo (antrojo neblaivumo patikrinimo metu nustatyta 2,27 promilės) (1 t., b. l. 72). Privalu pažymėti ir tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu E. B. paaiškino, jog automobilį sėdo vairuoti dar tą pačią dieną, kuomet vartojo alkoholinius gėrimus, nes jam paskambino draugai teigdami, kad kelyje užklimpo jų automobilis (1 t., b. l. 153). Tai rodo, kad apeliantas būdamas neblaivus ir tai suvokdamas, vis tik priėmė sąmoningą sprendimą automobilį vairuoti būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o ne klysdamas dėl savo būsenos, kas neabejotinai patvirtina, jog nuteistasis yra linkęs rinktis teisei priešingo elgesio modelį, o aplinkybė, jog E. B. pavyko išvengti realių neigiamų padarinių susidarė tik atsitiktinumo dėka. Ne mažiau svarbu ir tai, kad apeliantas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio automobilį vairavo apie 16.24 val., žiemą, kuomet eismo sąlygos yra sudėtingesnės nei įprastai, intensyvaus eismo keliu (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aptartos aplinkybės, visų aukščiau aptartų duomenų kontekste, tik sustiprina išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog jis bus linkęs laikytis visuomenėje nustatytos tvarkos bei įstatymų.

17. Svarbu pažymėti ir tai, kad teismų praktikoje yra suformuota pozicija, jog taikant BK 40 straipsnio nuostatas, be kita ko, būtina įvertinti ir aplinkybę, ar nusikalstamą veiką padaręs asmuo iš tiesų yra tokia nesavarankiška ir nebrandi asmenybė, kurios vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, dar nesusiformavę. Tik tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai besigailinčiam asmeniui pagal BK 40 straipsnio nuostatas numatoma papildoma jo tolimesnio elgesio priežiūra patikint ją autoritetą turinčiam asmeniui, kuris galės kaltininkui daryti teigiamą įtaką, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų ir pakartotinai nenusikalstų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-697/2017, 2K-176-303/2018, 2K-196-697/2018).

18. Nors baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistojo sugyventinė S. L. charakterizuojama teigiamai (neteista, administracine tvarka nebausta, yra dirbanti), tačiau apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju E. B. nelaikytinas tokia nebrandžia asmenybe, kuri be kito asmens priežiūros negebėtų priimti tinkamų gyvenimiškų sprendimų, tuo tarpu S. L. nelaikytina asmeniu, turinčiu autoritetą nuteistajam, nes net ir gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį nepadarė teigiamos įtakos E. B., kad jis nenusikalstų. Be to, E. B. yra dirbantis, gyvena kartu su sužadėtine, veda aktyvų gyvenimo būdą. Taigi, matyti, kad E. B. yra savarankiška ir brandi asmenybė, kurio gyvenimiška patirtis leido jam aiškiai suvokti savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, jis neabejotinai suprato, kad gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir galėjo susilaikyti nuo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau to nepadarė.

19. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apygardos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas motyvuotai nutarė, kad E. B. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos. Nenustačius BK 40 straipsnyje numatytų būtinųjų sąlygų dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą visumos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. B. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pagrįstai neatleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl BK 68 straipsnio nuostatų

20. Apeliaciniame skunde, E. B. taip pat prašo sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, taikymo terminą iki minimalaus, papildomai argumentuojant tai tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones apeliantui būtina atlikt darbo funkcijoms, be to, jo darbo vieta nuo gyvenamosios vietos nutolusi apie 84 km. Taip pat nuteistojo teigimu, administracinių nusižengimų bylose, jei asmuo gailisi ir pripažįsta savo kaltę, dažnu atveju skiriamas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, tuo tarpu vidurkiui ar didesniam terminui lygus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nustatomas retai.

21. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, be kita ko, gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant ar baudžiamojoje byloje yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, turi būti atsižvelgta tiek į kaltininko asmenybę, teik į ankstesnius jo padarytus pažeidimus naudojantis šia specialia teise. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, vien už vairavimą neblaiviam, kuomet vairuotojui nustatomas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, prevenciniais tikslais paprastai skiriama BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

22. Nagrinėjamu atveju, E. B. padarė nesunkų nusikaltimą vairuodamas kelių transporto priemonę – „BMW 530D Xdrive Touring F11“. Nusikalstamos veikos padarymo metu jam buvo nustatytas vidutinis – 2,22 promilių girtumo laipsnis. Apeliantas ankščiau neteistas, penkerių metų laikotarpiu penkis kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš kurių vieną kartą už vairavimą esant neblaiviam, dėl ko jam buvo uždrausta vairuoti transporto priemones vienerius metus, šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Kaip jau minėta, E. B. automobilį vairavo tą pačią dieną, kuomet vartojo alkoholinius gėrimus, pakankamai intensyviame kelio ruože, taip keldamas grėsmę teik savo paties, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai. Priešingai nei skunde nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas jam uždraudė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejus metus, t. y. šios specialiosios teisės atėmimo terminą nustatė mažesnį nei jos vidurkis ir pakankamai artimą minimumui.

23. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, E. B. priėmė sąmoningą sprendimą vairuoti transporto priemonę esant apsvaigus nuo alkoholio, o tai, jog nuteistajam šiuo metu iškilo sunkumų vykdant darbines funkcijas ar vykstant į darbą bei automobilis reikalingas kasdienėje veikloje, nesudaro pagrindo nustatyti mažesnį specialiosios teisės atėmimo terminą, vertinant tai, kad visas šias apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes E. B. žinojo prieš darydamas nusikalstamą veiką ir jos jo nesulaikė bei nepaskatino nenusikalsti. Pažymėtina, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir kaltininkui suketi tam tikras neigiamas pasekmes, kurios paskatintų jį daugiau nenusikalsti, tuo tarpu tokio pobūdžio pasekmių atsiradimas savaime nėra laikomas išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, nes kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, tai yra natūralus teisei priešingo elgesio rezultatas, apie kurį asmenys yra informuoti tai įtvirtinant įstatymuose.

24. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui pagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones bei nustatė tinkamą šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą.

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų

25. Apeliantas E. B. savo skunde taip pat prašo, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų arba pirmosios instancijos teismo skirtą konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą sumažinti nuo 6 000 Eur iki 1 000 Eur.

26. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis, neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, kelių transporto priemonė yra laikoma nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka BK 72 straipsnio nuostatose nurodytus konfiskuotino turto požymius. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

27. BK 67 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, įskaitant BK 40 straipsnį, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pažymėtina, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistajam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė skiriama imperatyviai kartu su bausme, todėl tokiais atvejais turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Tuo tarpu asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleidžiant asmenį nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiant iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau jų taikymo ir parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismui.

28. Nustačius, kad turtas yra konfiskuotino pobūdžio, teismas pirmiausia turi įvertinti ar šis turtas gali būti konfiskuotinas BK 72 straipsnio 1 – 4 dalyse numatytais pagrindais, o tik jų nesant, svarstyti galimybę taikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiu atveju teismas turi pateikti sprendimo konfiskuoti ne turtą, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą, motyvus bei įvertinti ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir yra proporcinga. Apygardos teismui nenustačius teisinio pagrindo tenkinti apeliacinio skundo dalyje dėl laidavimo instituto taikymo ir konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog E. B. turi būti nuteistas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką, šiuo atveju BK 72 straipsnio nuostatos yra taikomos imperatyviai. Atsižvelgiant į tai, kiti apeliacinio skundo argumentai susiję su motyvacija dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo plačiau neaptariami.

29. Atkreiptinas dėmesys, kad taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertintas tokio turto vertės išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pateikė išsamius ir motyvuotus argumentus, parinkdamas šiai teisinei situacijai tinkamą turto konfiskavimo pobūdį bei nustatydamas jo dydį. Visų pirma paminėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, jog automobilis „BMW 530D Xdrive Touring F11“ yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nutarta iš nuteistojo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą įvertinus tai, kad automobilis „BMW 530D Xdrive Touring F11“ nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė trečiajam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad E. B. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, ankščiau apeliantas neteistas, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, nors ir vairavo neblaivus, tačiau ne chuliganiškai, yra įgijęs 14 000 Eur paskolą automobilio pirkimui, bei atsižvelgęs į pakankamai nemažą automobilio „BMW 530D Xdrive Touring F11“ vertę, kuri buvo nustatyta remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenimis (12 370 Eur) (1 t., b. l. 40), sprendė, kad paskyrus visos šios sumos konfiskavimą, nuteistojo teisės būtų suvaržytos daugiau nei tai būtina. Apylinkės teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju prevenciniai šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslai bus pasiekti išieškant dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 6 000 Eur.

30. Pažymėtina, kad nuteistasis yra dirbantis, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta mažesnė nei minimali bauda, kurios mokėjimas išdėstytas dalimis dvejiems metams, tuo tarpu E. B. konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydis nustatytas net mažesnis nei transporto priemonės „BMW 530D Xdrive Touring F11“ vertės vidurkis. Nors apeliantas skunde prašo šią sumą sumažinti dar labiau, skiriant tik 1 000 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, kaip vieną iš argumentų pateikdamas tai, jog automobilio įsigijimui jis gavo paskolą iš banko, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai savaime nelaikytina išskirtine ar išimtine aplinkybe, sudarančia pagrindą sumažinti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo dydį, tuo tarpu dar didesnis šios pinigų sumos sumažinimas nebūtų proporcingas nuteistojo įvykdytai nusikalstamai veikai.

31. Apeliantas skunde taip pat teigė, kad jeigu aukštesnės instancijos teismas nuspręstų taikyti jam dvi baudžiamojo poveikio priemones, t. y. specialiosios teisės atėmimą ir vietoje turto konfiskavimo kitos rūšies baudžiamojo poveikio priemonę, prašė jam skirti įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą. Apygardos teismas pažymi, kad baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės skirti baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų asmenų fondą kartu su baudos bausme. Kadangi nuteistajam skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta būtent baudos bausmė, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nėra teisinio pagrindo E. B. paskirti šią baudžiamojo poveikio priemonę.

32. Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas ir nustatė tinkamą konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo dydį, todėl nuteistojo apeliacinis skundas šioje dalyje taip pat atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.