Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Arūno Budrio,

atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. Z. ir jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą R. Z. vienerių metų laikotarpiui su 500 Eur užstatu. Baudžiamoji byla nutraukta, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 71 straipsniu R. Z. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta dvejus metus naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones bei paskirta 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.2 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, šiuo atveju konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14- 511/2018).

2.4 Remiantis besiformuojančia teismų praktika šios kategorijos bylose, netaikant turto (automobilio) ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, įsivyrautų nebaudžiamumo nuostatos, asmenys nebūtų sulaikomi nuo nusikalstamų veikų darymo. R. Z. jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu (nepaskirta bausmė, jis neturi teistumo). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (kasacinė nutartis Nr. 2K-136-699/2018). Iš to darytina išvada, kad automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas neprieštarautų proporcingumo principui, atitiktų teismų praktiką, siekiant jos vienodumo, nuoseklumo, neprieštaringumo, ir užtikrintų tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą nuteistasis R. Z. prašo prokurorės skundo netenkinti, nurodo kad:

3.1 šioje byloje konfiskuotino turto atitinkančios tokios didelės pinigų sumos, t. y. 24 750 Eur, išieškojimas pagal byloje nustatytas aplinkybes ir jį (nuteistąjį) charakterizuojančias aplinkybes būtų neadekvati priemonė padarytam teisės pažeidimui. Tokios pozicijos ir laikomasi apeliacinės instancijos teismų praktikoje (pvz., Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-291-348/2017, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-313-174/2017, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-230-309/2017 ir kt.). Taip pat, šiuo klausimu yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K-34-699/2018, teisminio proceso Nr. 1-01-1-04516-2017-9)

3.2 Atsiliepime nurodoma, kad R. Z. turi 18 metų intensyvaus vairavimo stažą. Per visą vairavimo stažą yra turėjęs tik kelias administracines nuobaudas, bet niekada nebuvo teistas ar baustas už šiurkščius administracinės tiesės pažeidimus. Nuobaudų, susijusių su alkoholio vartojimu, taip pat neturi. Yra paėmęs 5 000 Eur vartojimo paskolą, kas mėnesį moka 100 Eur įmokas, santaupų neturi. Dirba UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigose. Darbdavio charakterizuojamas itin teigiamai. Nuolat rūpinasi savo garbaus amžiaus senole, turi sveikatos problemų. Vertinant šias aplinkybes taikant trečią baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskaciją akivaizdžiai būtų pažeisti proporcingumo ir teisingumo principai. Sutinka su teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais, kuriais remiantis teismas netaikė jo atžvilgiu turto konfiskavimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas dalinai tenkinamas.

4. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos faktinės bylos aplinkybės, keliamas tik netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo klausimas. Prokurorė nesutinka su nuosprendžiu dalyje, kuria R. Z. netaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskacija. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, R. Z. neskirdamas baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskacijos netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą todėl priimtas nuosprendis šioje dalyje keistinas.

5. BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu pilnamečiam asmeniui, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių numatytas ir turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis). Iš BK 62 straipsnyje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018 ir kt). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas savo sprendimą netaikyti R. Z. turto konfiskavimo motyvavo tuo, kad įvertinus R. Z. asmenybę, tai, kad jis privalės atlyginti automobilio savininkui didelę turtinę žalą, kuri kilo nepataisomai sugadinus automobilį, baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskacijos skyrimas būtų perteklinė ir akivaizdžiai neproporcinga padarytam nusikaltimui priemonė. Su šia apylinkės teismo išvada kolegija nesutinka.

6. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika tyčinė. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi akivaizdu, kad automobilis „Audi A4 Limousine“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo R. Z., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Sprendžiant šios priemonės taikymo proporcingumo klausimą kolegija pažymi, kad automobilio vairavimas, esant neblaiviam, kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. R. Z. padaryta nusikalstama veika yra itin pavojinga, kadangi automobilį jis vairavo automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda dienos metu, kuomet eismo intensyvumas didelis, leistinas greitis šiame kelyje taip pat didelis. Važiavo iš Vilniaus miesto centro, ketino važiuoti net į Kauną, tačiau 20-ajame kilometre sukdamas į degalinę automobilio nesuvaldė ir nuvažiavęs nuo kelio įvažiavo į griovį. Jam nustatytas 1,78 ‰ girtumas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis savo veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo kiti eismo dalyviai. Ir nors iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad R. Z. yra vertinamas darbdavių, pasižymi geromis savybėmis, nėra anksčiau baustas ar teistas už automobilio vairavimą neblaiviam, turi skolinių įsipareigojimų, privalės atlyginti žalą už sugadintą transporto priemonę, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį nėra pakankamas pagrindas spręsti netaikyti R. Z. turto konfiskacijos. Prokurorė teisingai skunde pažymėjo, kad visos teigiamai R. Z. charakterizuojančios aplinkybės buvo vertinamos taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto nuostatas, be to būtina atsižvelgti ir į tai, kad R. Z. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės jis, būdamas padaręs itin pavojingą nusikalstamą veiką, nepatirs griežtesnių suvaržymų (jam neskirta bausmė, nebus teistumo). Aukščiausiasis teismas formuojamoje teismų praktikoje taip pat nurodo, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (kasacinė nutartis Nr. 2K-136-699/2018). Kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog R. Z. privalės atlyginti žalą automobilio savininkui neturėtų būti vertinama kaip pagrindas netaikyti turto konfiskacijos, kadangi sugadinta transporto priemonė, priklausanti trečiajam asmeniui ir tuo jam padaryta žala yra R. Z. nusikalstamo elgesio rezultatas ir negali tapti aplinkybėmis, lemiančiomis turto vertės konfiskavimo netaikymą. Be to, toks teisinis reguliavimas, kai pasinaudojus svetima transporto priemone visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis ar jo vertė nebus konfiskuojami. Kolegija sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo paskyrimas šiuo konkrečiu atveju būtų teisingas ir proporcingas R. Z. padarytam nusikaltimui.

7. Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad automobilis priklauso UAB „Autojuta“, kuri sutarties pagrindu jį buvo išnuomojusi R. Z., todėl Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nustačius, kad R. Z. turi būti taikoma turto konfiskacija, iš jo turėtų būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ duomenimis (b. l. 20) nustatyta, kad automobilio „Audi A4 Limousine“ kaina be PVM 20 454 Eur, su PVM – 24750 Eur. Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-79-511/2018, 2K-17-788/2019). Šiuo atveju kolegija atsižvelgia į tai, kad R. Z. teismas paskyrė turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę – 500 Eur dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, taip pat į tai, kad jis privalės UAB „Autojuta“ atlyginti padarytą žalą dėl nepataisomai per autoįvykį sugadinto automobilio, į duomenis apie tai, kad R. Z. turi finansinių įsipareigojimų (b. l. 76), jo gaunamos pajamos nėra didelės. Visos nustatytos automobilio vertės – 20 454 Eur sumos konfiskavimas būtų ypatingai sunki finansinė našta ir tai neatitiktų proporcingumo kriterijaus taikant tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos dalis – šiuo konkrečių atveju 8000 Eur, išieškojimas iš R. Z. yra pakankama priemonė šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams pasiekti.

8. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neskirdamas R. Z. baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą dėl ko prokurorės skundas iš dalies tenkinamas, o skundžiamas nuosprendis iš dalies keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendį pakeisti. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 5 dalimi bei BK 68 straipsniu, paskirti R. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio „Audi A4 Limousine“ vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 8000 (aštuonis tūkstančius) Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.