Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-443-626/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-11-10
Bylos Nr.: 1A-443-626/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-06586-2020-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Vitalija Norkūnaitė, Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė
Nuteistasis: M. Ž.
Advokatai: Džigintas Žebelys

Kategorijos

1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
2.4.6.3.2Kai yra BK 36–40, 93 str., 114 str. 3 d., 147 str. 3 d., 147-2 str. 2 d., 157 str. 3 d., 189-1 str. 2 d., 227 str. 4 d., 259 str. 3 d. ir 291 str. 2 ir 3 d. numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 327 str. 2 p.)

Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-443-626/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06586-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.3.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Jolitai Žylienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei,nuteistajam M. Ž. ir jo gynėjui advokatui Džigintui Žebeliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius BK 64¹ straipsnį, nuteistas 40 MGL (2 000 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsniu, į M. Ž. paskirtą baudos bausmę įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. vasario 14 d., 12.23 val., iki 2020 m. vasario 15 d., 13.15 val. (viena diena), ir prilyginus ją dviejų MGL dydžio baudai galutinė bausmė M. Ž. paskirta 38 MGL (1 900 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta M. Ž. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti motorines kelių transporto priemones) 1 metus 6 mėnesius, jos terminą pradedant skaičiuoti nuo 2020 m. vasario 15 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, nuspręsta iš M. Ž. konfiskuoti jam priklausantį automobilį „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. Ž. nuteistas už tai, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2020 m. vasario 14 d., apie 12.08 val., Vilniaus r., Riešės sen., Nemenčinėlės II k., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renualt Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,78 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. Ž. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 10 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato bei baudžiamąją bylą nutraukti. Pritaikius jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas, prašo skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant artimą minimaliam įmokos dydžiui (5-10 MGL). Neprieštarauja, kad būtų taikomas ir užstatas pagal laidavimą.

3. Nuteistasis mano, kad jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi teisiamas pirmą kartą, praeityje nebuvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, žala dėl jo nusikalstamų veiksmų nebuvo padaryta, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (pats supranta, kad yra jau save nubaudęs, nes buvo sugadinta jo reputacija visuomenėje, neteko gerai apmokamo darbo), be to, padėjo pareigūnams atskleisti nusikalstamą veiką, nes nieko neslėpė ir nevengė baudžiamosios atsakomybės, savo noru kreipėsi į VšĮ ,,Svarbus žingsnis“ ir išklausė privalomo mokymo kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą. Nuteistojo teigimu, yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų be to laiduotoja, t. y. jo mama, yra verta pasitikėjimo ir darys jam teigiamą įtaką.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors jo vardu yra registruoti 16 administracinių pažeidimų, visgi dauguma iš jų susiję su kitais KET pažeidimais, nė vienas nėra padarytas, jam esant neblaiviam, be to, jo vardu registruoti visi šeimos narių vairuojami automobiliai, todėl daugelis iš KET pažeidimus yra padarę arba jo sūnūs (kurie gyvena kartu, apeliantas padeda jiems materialiai, moka už mokslus universitete) arba sutuoktinė. Jo vairavimo stažas net 26 metai, o daugelis pažeidimų padaryti ne jo, jis tik prisiimdavo kaltę, kad būtų greičiau apmokėtos nuobaudos.

Šalies argumentai

5. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jo mama jam daro teigiamą įtaką: ji yra išsilavinusi moteris, charakterizuojama labai teigiamai, pasižymi teigiamomis asmeninėmis ir socialinėmis savybėmis, turi gerbiamą socialinį statusą, neteista, nebausta administracine tvarka. Nuo 1980-1998 m. dirbo lektore (duomenys neskelbtina) universiteto Matematikos metodikos katedroje, skaitė matematikos mokymo metodikos kursą, t. y. skaitė teorines paskaitas, vedė seminarus ir praktinius užsiėmimus, vadovavo studentų pedagoginei praktikai šalies mokyklose, vedė uždavinių sprendimo praktikumo kursą matematikos ir fizikos bei matematikos ir informatikos studijų programas studentams, vadovavo studentų kursiniams ir diplominiams darbams, dirbo mokslinį darbą, domėjosi kolegų patirtimi šalies pedagoginiuose institutuose, dalyvavo įvairiose tarptautinėse mokslinėse konferencijose, kuriose skaitė pranešimus matematikos didaktikos klausimais, visą laiką buvo gerbiama studentų ir kolegų, 50-ojo gimtadienio proga apdovanota (duomenys neskelbtini) universiteto atminimo medaliu, buvo pareikšta rektoriaus padėka, nuo 1986-2008 m. mama dirbo (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, mokė matematikos 5-12 klasių mokinius, dirbo klasės auklėtoja, 2002 metais jai buvo suteikta mokytojo metodininko kvalifikacija, dalyvavo su mokiniais eksperimente ruošiant naują A. Bakščio matematikos vadovėlį, 2002 m. buvo apdovanota (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos direktoriaus padėkos raštu, mokyklos 30-mečio proga už aktyvų ir kūrybingą darbą, ugdant moksleivius.

6. Apeliantas tvirtina, kad mama jam yra ir bus autoritetas, ji daro tikrai tik teigiamą jam įtaką, po šio įvykio su juo daug kalbėjosi, aptarė jo klaidas, todėl mano, kad jo mamos stiprios asmeninės, charakterio bei dalykinės savybės, turėjimas ypatingai teigiamą vertybinę orientaciją, leidžia įsipareigoti jai tapti apelianto laiduotoja. Vien tai, kad 73 metų asmuo negalėjo išvardyti teismui, kokius automobilius nuteistasis vairuoja, nepatvirtina, kad ji neturi ryšio su juo, kaip sūnumi. Apelianto teigimu, jo mama palaiko artimus ryšius su juo ir galės paveikti savo teigiamais pavyzdžiais, nori daryti jam teigiamą įtaką. Be to, norėdama dar labiau nuteistajam padėti, nuo 2020-07-17 ji visiškai persikėlė gyventi pas jį, deklaravo savo gyvenamąją vietą kartu.

7. Nuteistasis sutinka, kad praeityje yra padaręs pažeidimus, tačiau už juos yra nubaustas ir visas nuobaudas įvykdęs, todėl teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis yra gerbiamas asmuo, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, yra gavęs padėkos raštą, pastoviai kėlė profesinę kvalifikaciją, dalyvavo mokymo renginiuose, buvo (duomenys neskelbtini) nariu. Už jį laiduoja bei tarpininkauja ir kiti Lietuvos garbus asmenys: Seimo narys K. D., (duomenys neskelbtini) savivaldybės meras J. R., (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas V. R., Individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)” pirmininkas J. L.. Be to, jam yra įteiktos padėkos už sąžiningą ir skaidrią pagalbą valstybei (Socialinės apsaugos ir darbo ministro L. K., Ignalinos rajono socialinių paslaugų centro Organizacinio komiteto).

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė - apeliacinį skundą atmesti. Laiduotoja E. Ž. parodė, kad yra neteista, administracine tvarka nebausta, šiuo metu persikėlė gyventi kartu su sūnaus šeima tam, kad padėtų jam susitvarkyti su problema, sūnų myli ir labai juo rūpinasi. Sūnus jai iš karto paskambino, kai atsitiko įvykis. Stengsis, kad tai daugiau nepasikartotų, jei sūnus išgers, neleis jam daugiau suklysti: bars jį, kalbėsis, skirs moralines nuobaudas. Vienas kitam atsiskaitys už savo darbus. Sūnus visą laiką jos klausėsi, gerbia ją, visada pergyveno, jei suklysdavo. Jos nusiminimas, jam būdavo didžiausia bausmė. Anksčiau jai sūnus yra minėjęs, kad buvo viršijęs greitį, taip pat supranta, kad sėsti už vairo neblaiviam yra didelis nusikaltimas, ji pati tai vertina labai neigiamai. Sūnus alkoholį vartoja retai, tik per šventes, jai paaiškino, kad įvykio metu išgėrė, nes buvo paveiktas ligos skausmų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas

2. BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu nekeliamos abejonės pirmosios instancijos teismo išvada dėl M. Ž. kaltės, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tik nesutinkama su teismo sprendimu, kad nėra galimybės jam taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kartu nesutinkama, jog E. Ž. kandidatūra kaip laiduotojos nėra tinkama. Būtent šiose ribose ir nagrinėjama baudžiamoji byla.

9. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamose bylose Nr. 2K-51/2010, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-289-693/2019 ir kt.).

10. Iš apylinkės teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas pripažino esant tik BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, tačiau dėl M. Ž. praeityje padarytų net 16 administracinių teisės pažeidimų, kurie visi susiję su transporto priemonės vairavimu ir eksploatavimu, suabejojo, ar toks asmuo ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat ir laiduotojos galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui apylinkės teismui sukėlė abejonių.

11. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga – yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje.

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. Ž. pirmą kartą padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nors iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo už 5 paskutinius metus matyti, kad M. Ž. administracine tvarka baustas net 16 kartų, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 40 straipsnio nuostatomis, spręstina, kad inkriminuojamos veikos padarymo metu galiojo tik keturios nuobaudos: nubaustas už tai, kad 2019 m. gruodžio 6 d. viršijo leistiną greitį 27 km/h (ANK 416 str. 3 d.); 2019 m. rugsėjo 25 d. sustojo ir stovėjo ant vejos (ANK 417 str. 2 d.); 2019 m. rugpjūčio 31 d. viršijo leistiną greitį 55 km/h (ANK 416 str. 6 d.); 2019 m. gegužės 3 d. viršijo leistiną greitį 25km/h (ANK 416 str. 3 d.). Taigi, tik vienas iš paminėtų administracinių nusižengimų yra itin pavojingas – nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą, tačiau tiek šis, tiek kiti trys galiojantys nusižengimai, tame tarpe ir pirmiau padaryti dvylika nebegaliojančių administracinių nusižengimų (teisės pažeidimų), išskirtinai susiję su transporto priemonės vairavimu ir eksploatavimu, tarp kurių greičio viršijimas (ne daugiau kaip 30 km/h) bei sustojimai ant vejos, kelio ženklo sustoti draudžiama zonoje ar rezervuotoje vietoje, nepalikimas tarpo iš šono kitam automobiliui, kurių apygardos teismas nelaiko itin šiurkščiais, be to jie padaryti per penkerius metus (pastaba – apelianto vairavimo stažas 26 metai). M. Ž. nebuvo baustas už analogiško pobūdžio veikų, analizuojamų šioje byloje, padarymą, t. y. vairavimą išgėrus, be to, visos skirtos nuobaudos yra įvykdytos (b. l. 76-81). Vertinant aptartas aplinkybes pirmos ir apeliacinės instancijos teismams pateiktų papildomų duomenų kontekste – iš medicinos dokumentų išrašo matyti, jog M. Ž. kreipėsi į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą, VĮ „Svarbus žingsnis“ atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotinių medžiagų žalą žmogaus sveikatai programą, M. Ž. teigiamą charakteristiką ir asmenų, tarpininkaujančių už jį, teigiamus atsiliepimus dėl pastarojo darbo ir asmeninių savybių (b. l. 115-119, 121, 187-190), nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog M. Ž. yra linkęs pažeidinėti visuomenėje priimtas elgesio normas ar nusikalsti. M. Ž. paaiškino, kad įvykio dieną vartojo alkoholį, nes paūmėjo skausmai dėl ligos. Nuteistojo motina E. Ž. apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad sūnus nepiktnaudžiauja alkoholiu, jį vartoja retai, šis įvykis – išimtis, patvirtino, kad po įvykio paskambinęs sūnus prisipažino, kad vartojo alkoholį dėl paūmėjusių skausmų. Iš pateiktų byloje medicininių dokumentų išrašų, matyti, kad M. Ž. diagnozuota divertikulinė storosios žarnos liga, su perforacija ir abscesu, turėjo ūminio pankreatito priepuolį (b. l. 134).

13. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmesnių M. Ž. administracinių teisės pažeidimų, susijusių su automobilio vairavimu ir eksploatacija, padarymo aplinkybes, jų pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad praeityje jis nebuvo baustas už teisės pažeidimus, kurie būtų padaryti neblaivaus asmens, parodymus teisme ir nuoširdų pergyvenimą dėl savo elgesio, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, daro išvadą, kad M. Ž. šiuo metu pajėgs laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, ypač esant sąlyginiam atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės ir tinkamai parinktam laiduotojui, nes jam reikalinga jo tolesnio elgesio korekcija bei autoritetą turinčio asmens priežiūra. Todėl konstatuojama, kad egzistuoja ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

14. Pirmosios instancijos teisme buvo gautas E. Ž., nuteistojo motinos, prašymas perduoti M. Ž. pagal laidavimą jos atsakomybėn. Teisiamojo posėdžio metu M. Ž. taip pat prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nurodydamas, kad E. Ž. galės daryti jam teigiamą įtaką. Tačiau pirmos instancijos teismas, įvertinęs laiduotojos E. Ž. parodymus, padarė išvadą, kad ji nėra tinkama laiduotoja ir skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje motyvavo, kad laiduotoja gyvena ne Vilniuje, o Šiauliuose, nepakankamai detaliai gali nurodyti kaltinamojo gyvenimo aplinkybes (kas patvirtina, kad nėra artimi ryšiai su sūnumi, dėl to kyla abejonių, ar gali daryti sūnui įtaką), be to, konkrečiai nenurodė, kokią įtaką gali daryti sūnui.

15. Teisiamojo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad laiduotoja E. Ž. sūnaus neteisėtus veiksmus vertino kritiškai, paaiškino, kad apie įvykį sūnus pranešė visų pirma jai, taip pat nurodė, kad jų santykiai be galo artimi, vienas kitą gerbia, pasitiki vienas kitu, dažnai lankosi pas sūnų, nes marti – jos gydytoja, kartu dirba pavasarinius, rudeninius darbus, bendrai keliauja, dažnai atvažiuoja pabūti su sūnaus šeima, sūnus klauso jos nuomonės, apie įvykį abu daug kalbėjo. Tokius pačius parodymus davė ir apeliacinės instancijos teisme, papildomai paaiškinusi, kad sūnus jai pasisakydavo dėl ankstesnių pažeidimų, o šiuo metu, norėdama padėti sūnui spręsti problemas, persikėlė nuolat gyventi pas jį, pateikė tai patvirtinančią pažymą (b. l. 187), patvirtino, kad su sūnumi labai rimtai aptarinės visus reikalus, t. y. jo darbinę veiklą ir elgesį, draus jam elgtis netinkamai (bars, taikys moralines nuobaudas), todėl jos ankstesnė gyvenamoji vieta Šiauliuose, negali trukdyti daryti sūnui įtaką (pastaba – nors, kaip ir buvo minėta, laiduotoja ir pirmos instancijos teisme nurodė, kad pas sūnų dažnai lankosi), o negalėjimas nurodyti, kokiais automobiliais disponuoja sūnus ar jo šeima, ar kiek pažeidimų konkrečiai jis yra padaręs, nėra pakankamas pagrindas pripažinti laiduotoją netinkama.

16. Taigi, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai sureikšmino vieną faktinę aplinkybę, kad laiduotoja neturi pakankamai įtakos nuteistajam, nes gyvena atskirai. Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalis asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip pagrįstai pažymima apeliaciniame skunde, teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018).

17. Byloje, be jau aptartų duomenų, taip pat yra kita reikšminga informacija apie laiduotoją – pažymos apie teistumą ir baustumą (b. l. 140, 141), charakteristikos (b. l. 145, 146). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, bylos duomenų ir pačios E. Ž. paaiškinimų, ji ilgą laiką dirbo pedagoginį bei mokslinį darbą, buvo įvertinta kaip pedagogė už savo indėlį ugdant jaunimą, darbdavio charakterizuojama teigiamai, neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, atsižvelgusi į aukščiau nurodytus laiduotoją teigiamai charakterizuojančius duomenis bei į tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo laiduotoja ėmėsi realių veiksmų – persikėlė gyventi pas sūnų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. Ž. yra tinkama būti laiduotoja ir yra verta teismo pasitikėjimo, o jos ir M. Ž. paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose, nesuteikia jokio pagrindo abejonėms dėl jos galimybių daryti kaltininkui teigiamą įtaką.

18. Pastebėtina, kad M. Ž. teiginiai, jog jis iš pradžių apie įvykį pranešė motinai, labai išgyveno nuliūdinęs mamą, labai pergyvena, ji jam visada buvo ir yra autoritetas (tokius jo teiginius patvirtina ir E. Ž. paaiškinimai), leidžia daryti išvadą, jog M. Ž. yra svarbu, ką apie jį mano motina, jam rūpi jų santykiai, kurie, teisėjų kolegijos manymu, patvirtina, kad tarp jų yra glaudus ir stiprus tarpusavio ryšys. Apelianto ir laiduotojos teiginiai, kad po įvykio pasipasakojo būtent motinai apie savo neteisėtus veiksmus, leidžia daryti išvadą, jog E. Ž. jis vertina kaip žmogų, su kuriuo galima kalbėti apie iškilusias problemas ir jas spręsti. Tuo pačiu E. Ž. reakcija į sužinotą informaciją rodo, kad ji kritiškai vertina sūnaus padarytą nusikalstamą veiką, supranta, kokios pasekmės dėl neteisėtų veiksmų galėjo kilti, ir ji nėra abejinga sūnaus padėčiai. Akivaizdu, kad išvada, jog E. Ž. neatskleidė savo požiūrio, kokia galima teigiama jos įtaka M. Ž. ateityje, neatitinka laiduotojos ir M. Ž. paaiškinimų (tiek duotų pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos posėdžiuose), kurie jau buvo aptarti šiame apeliacinės instancijos procesiniame sprendime. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas ir neskyrė ypatingo dėmesio siekiant išsiaiškinti tokį požiūrį. Be to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, laiduotojui yra keliamas reikalavimas daryti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui teigiamą įtaką, o ne jį nuolatos kontroliuoti bei prižiūrėti. Pastebėtina, kad absoliuti asmenų kontrolė bei priežiūra nėra ir negali būti įgyvendinama net jiems vykdant laisvės atėmimo, arešto ir kitas bausmes, todėl reikalavimas užtikrinti tokią kontrolę bei priežiūrą iš laiduotojo nėra logiškas, tuo labiau, kad laiduojama yra už asmenį, kai yra pagrindo manyti, jog šis asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

19. Teigtina, kad nuolatinis ryšio palaikymas, tarpusavio pagalba, sprendžiant įvairias gyvenimiškas problemas, moralinis vienas kito palaikymas, pasitikėjimo vienas kitam demonstravimas, pagarbus bendravimas yra veiksniai, kurie paprastai daro teigiamą įtaką santykius palaikantiems asmenims. Būtent tokį teigiamą poveikį E. Ž. ir darys M. Ž., o kolegijos manymu, toks poveikis nagrinėjamoje situacijoje yra visiškai pakankamas.

20. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pastebi ir tai, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nereiškia, kad asmuo visiškai išvengia teisinių pasekmių, susijusių su nusikalstamos veikos padarymu, kadangi BK 40 straipsnio 6-8 dalyse įtvirtintos nuostatos yra skirtos tam, kad drausmintų asmenį padariusį nusikalstamą veiką ir atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės.

21. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, M. Ž. atleistinas nuo atsakomybės pagal laidavimą, be užstato (atsižvelgus į pajamas, išlaikomų asmenų skaičių) (b. l. 112, 123-126, 127-133), perduodant jį E. Ž. atsakomybėn ir nustatant dvejų metų laidavimo terminą.

22. BK 67 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taip pat ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Nagrinėjamu atveju M. Ž. buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės. Šių baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas apeliaciniame skunde nėra ginčijamas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad abi baudžiamojo poveikio priemonės M. Ž. buvo paskirtos pagrįstai, todėl, net ir atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nuosprendžio dalis dėl uždraudimo naudotis specialia teise ir automobilio konfiskavimo nėra keičiama ar naikinama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 10 d. nuosprendį dalyje dėl M. Ž. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį panaikinti ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, M. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą atleisti pagal laidavimą.

Perduoti M. Ž. laiduotojos E. Ž. atsakomybei be užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminą, bei baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės M. Ž. ir laiduotojai E. Ž., kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Taip pat išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės, kad jei jis vengs įvykdyti jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones.

Kitą nuosprendžio dalį palikti galioti.

Teisėjai Jurgita MačionytėVitalija NorkūnaitėNida VigelienėNuorašas tikras:Teisėja Vitalija Norkūnaitė